a)

asmenį, kurio kandidatūra į teisėjo pareigas buvo teikiama Respublikos Prezidentui, parinko dabartinė Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba), išrinkta pažeidžiant Lenkijos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, kuri nėra nepriklausoma institucija ir neapima teisėjų bendruomenės atstovų, paskirtų į jos sudėtį nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, taigi nebuvo nacionalinėje teisėje numatyto galiojančio teikimo skirti teisėją;

b)

skyrimo į teisėjo pareigas konkurso dalyviai neturėjo galimybės pateikti skundo teismui, kaip tai suprantama pagal ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat ESS 6 straipsnio 1–3 dalis, siejant šias nuostatas su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu?

a)

pagal juos neleidžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tokio asmens paskyrimo į teisėjo pareigas teisėtumo patikrinimas išimtinai priklauso Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijai, kurią sudaro tik asmenys, paskirti į teisėjo pareigas 1 klausime nurodytomis sąlygomis, ir pagal kurias taip pat privaloma palikti nenagrinėtus priekaištus, susijusius su teisėjo paskyrimu į pareigas, atsižvelgiant į institucinį ir sisteminį kontekstą;

b)

pagal juos, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės veiksmingumą, reikalaujama tokio nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, kuris leistų teismui, taip pat ex officio, nušalinti tokį asmenį nuo bylos nagrinėjimo remiantis pagal analogiją taikomomis nuostatomis dėl teisėjo, negalinčio vykdyti savo funkcijų [iudex inhabilis], nušalinimo;

c)

pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas, taikydamas Sąjungos teisę ir siekdamas užtikrinti jos effet utile, netaikytų nacionalinio konstitucinio teismo sprendimo, tiek, kiek jame pripažįstama, kad prašymo nušalinti teisėją remiantis netinkamu jo paskyrimu į pareigas nesilaikant Sąjungos teisės reikalavimų, susijusių su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį, siejant ją su ESS 47 straipsniu, nagrinėjimas neatitinka nacionalinės teisės;

d)

pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas, siekdamas taikyti Sąjungos teisę ir užtikrinti jos effet utile, netaikytų nacionalinio konstitucinio teismo sprendimo, jeigu jis neleidžia vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nurodoma netaikyti nacionalinių nuostatų, pagal kurias nacionaliniams teismams neleidžiama tikrinti atitikties Sąjungos reikalavimams, susijusiems su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal ESS 1 straipsnį, siejant jį su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu?