–

Instrubel NV ir Heerema Zwijndrecht BV, atstovaujamų avocats S. Bonifassi ir F. Boucard,

–

Montana Management Inc., atstovaujamos avocats D. Célice ir B. Périer,

–

BNP Paribas Securities Services, atstovaujamos avocat J. Martinet,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir J.-L. Carré,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J.-F. Brakeland ir M. Carpus Carcea,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2465/1996 (OL L 169, 2003, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 3 t., p. 260) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 85/2013 (OL L 32, 2013, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1210/2003), 4 straipsnio 2–4 dalių ir 6 straipsnio išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant du ginčus – Instrubel NV su Montana Management Inc. ir BNP Paribas Securities Services (toliau – BNP Paribas) (C‑753/21), taip pat Montana Management su Heerema Zwijndrecht BV (toliau – Heerema) ir BNP Paribas (C‑754/21) – dėl Instrubel ir Heerema inicijuotų apsaugos priemonių ir arešto, taikomų įšaldytoms lėšoms, susijusių su šių įmonių reikalavimais Irako valstybei, galiojimo.

3

2003 m. gegužės 22 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo priimtos Rezoliucijos 1483 (2003) 12 punkte „atkreip[ė] dėmesį į Irako plėtros fondo, kurį valdys Irako centrinis bankas, įsteigimą“.

4

Šios rezoliucijos 14 punkte numatyta:

„<…> Irako plėtros fondas bus skaidriai naudojamas Irako žmonių humanitariniams poreikiams tenkinti, Irako ekonomikai pertvarkyti ir infrastruktūrai atstatyti, Irako nuginklavimui tęsti, Irako civilinės administracijos išlaidoms dengti ir kitais Irako žmonių interesus atitinkančiais tikslais.“

5

Minėtos rezoliucijos 23 punkte nustatyta:

„Visos valstybės narės, kuriose yra:

privalo nedelsdamos įšaldyti šias lėšas arba kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius ir, išskyrus atvejus, kai šioms lėšoms arba kitam finansiniam turtui ar ekonominiams ištekliams taikoma teisminė, administracinė ar arbitražo priemonė arba sprendimas, pasirūpina, kad jie būtų nedelsiant pervesti į Irako plėtros fondą, o fizinių asmenų arba nevyriausybinių organizacijų pateikti prašymai dėl šių perduodamų lėšų arba kito finansinio turto, jeigu nėra pateikti kitaip, gali būti teikiami atstovaujamajai Irako vyriausybei, pripažintai tarptautinės bendrijos <…>“

6

2010 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1956 (2010), jos 5 dalyje numatyta:

„[Saugumo Taryba nusprendė] visas Irako plėtros fondo lėšas pervesti į Irako vyriausybės pakaitinių priemonių sąskaitą ar sąskaitas ir ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. baigti Irako plėtros fondo veiklą, taip pat prašo rašytinio patvirtinimo, kai bus atliktas pervedimas ir veiklos užbaigimas.“

7

Reglamento Nr. 1210/2003 5 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Siekiant leisti valstybėms narėms atlikti įšaldytų lėšų, ekonominių išteklių ir pajamų, gaunamų iš ekonominių išteklių perdavimą Irako plėtros fondui, turėtų būti parengtos nuostatos, panaikinančios šių lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą.“

8

Šio reglamento 1 straipsnio 4 ir 5 punktuose nustatyta:

„Šiame reglamente naudojamos šios sąvokos:

<…>

9

Minėto reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta:

„2.   Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys, valdomi arba laikomi toliau nurodytų asmenų, nustatytų Sankcijų komiteto ir išvardintų IV priede, yra įšaldomi:

3.   IV priede išvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys, įstaigos ar organizacijos, arba kas nors jų vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis jokiomis lėšomis.

4.   IV priede išvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys, įstaigos ar organizacijos, arba kas nors jų vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis jokiais ekonominiais ištekliais, kad šie asmenys, įstaigos ar organizacijos negalėtų įgyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.“

10

Reglamento Nr. 1210/2003 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio, V priede išvardytose tinklavietėse nurodytos kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

2.   Visais kitais atvejais pagal 4 straipsnį įšaldytų lėšų, ekonominių išteklių ir pajamų iš ekonominių išteklių įšaldymas panaikinamas tik siekiant jas pervesti Irako plėtros fondą pakeisiančiai priemonei, kurią įsteigė Irako Vyriausybė pagal JT ST rezoliucijose 1483 (2003) ir 1956 (2010) nustatytas sąlygas.“

11

Bendrovė Montana Management2006 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 785/2006, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1210/2003 (OL L 138, 2006, p. 7), įtraukta į Reglamento Nr. 1210/2003 IV priede pateiktą šio reglamento 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, įstaigų ar subjektų, susijusių su buvusio prezidento Sadamo Huseino režimu, sąrašą.

12

2003 m. spalio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1799/2003, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1210/2003 (OL L 264, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 3 t., p. 310), 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Rezoliucija 1483 (2003) numato lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą kaip proceso, kurio metu jie perduodami Irako plėtros fondui, pirmą žingsnį. Ji taip pat neįtraukia į minėtą procesą lėšų ir ekonominių išteklių, kuriems taikomas iki 2003 m. gegužės 22 d. nustatytas turto susaistymas arba paskelbtas sprendimas. Todėl įšaldymo priemonių taikymas nėra tinkamas, jei lėšoms ir ekonominiams ištekliams aiškiai netaikomas reikalavimas perduoti jas fondui.“

13

Code des procédures civiles d’exécution (Civilinio proceso vykdymo kodeksas) R. 523-3 straipsnyje numatyta:

„Apie prevencinį areštą skolininkui pranešama antstolio potvarkiu per aštuonias dienas; praleidus terminą areštas tampa negaliojantis.

Tame potvarkyje (kad jis būtų galiojantis) pateikiama:

<…>

<…>“

14

Po dviejų arbitražo sprendimų, kurie priimti atitinkamai 1996 m. vasario 6 d. ir 2003 m. kovo 22 d. bei įsiteisėjo ir kuriais Irako valstybė įpareigota sumokėti pinigų sumą pagal Nyderlandų teisę įsteigtai bendrovei Instrubel, 2013 m. kovo 20 d.Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija) priėmė dvi nutartis dėl leidimo vykdyti.

15

Siekdama įvykdyti šiuos du arbitražo sprendimus Instrubel2014 m. sausio 20 d. paprašė BNP Paribas taikyti prevencinį areštą „Irako Respublikos ir jos subjektų, kurių lėšos priklauso Irakui pagal JTO rezoliucijas, t. y. bendrovės Montana [Management], atžvilgiu“. Apie šiuos areštus Irako valstybei pranešta 2014 m. liepos 28 d., o ši jų neginčijo.

16

2017 m. gruodžio 26 d.Montana Management kreipėsi į Tribunal de grande instance de Bobigny (Bobinji apygardos teismas, Prancūzija) už vykdymo procesą atsakingą teisėją byloje prieš Instrubel ir paprašė panaikinti areštą, remdamasi tuo, kad šie areštai negalioja, nes apie juos jai nebuvo pranešta, nors ji buvo lėšų, kurioms taikomas minėtas areštas, savininkė.

17

2018 m. liepos 24 d. sprendimu šis vykdymo bylą nagrinėjantis teisėjas konstatavo, kad areštas negalioja, ir nurodė jį panaikinti. Jis nusprendė, kad dėl to, jog arešto aktuose kaip skolininkas nurodyta Irako valstybė ir jos subjektai, būtent Montana Management, ši turi būti laikoma skolininke, kaip tai suprantama pagal Civilinio proceso vykdymo kodekso R. 523-3 straipsnį. Taigi, vykdymo bylą nagrinėjančio teisėjo teigimu, apie vykdymo aktus turėjo būti pranešta Montana Management, o to nepadarius, areštas tapo negaliojantis ir reikėjo nurodyti jį panaikinti. 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) minėtą sprendimą patvirtino.

18

Instrubel pateikė kasacinį skundą Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir nurodė, kad apie prevencinį areštą turi būti pranešta tik skolininkui, nurodytam vykdomajame dokumente, kuriuo grindžiamas šis areštas, o šiuo atveju taip ir buvo, nes vykdomajame dokumente nurodytas skolininkas yra Irako valstybė ir šis dokumentas buvo įteiktas šiai valstybei.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl turto, kuriam taikomos apsaugos priemonės, nuosavybės. Iš tiesų tam, kad šios apsaugos priemonės būtų teisėtos ir turėtų poveikį, pagal Prancūzijos teisę būtina, kad lėšos, kurioms taikomos šios priemonės, priklausytų skolininkui, nurodytam vykdomajame dokumente, šiuo atveju Irako valstybei.

20

Nagrinėjamu atveju šis turtas buvo įšaldytas dėl to, kad Montana Management buvo nurodyta Reglamente Nr. 1210/2003. Be to, lėšų įšaldymo pagal šį reglamentą tikslas yra pervesti jas Irako plėtros fondą (toliau – Plėtros fondas) pakeisiančiai priemonei, perduodant nuosavybę į šį turtą Irako valstybei.

21

Taigi šis teismas klausia, ar įšaldytas turtas lieka šiame reglamente nurodytų asmenų, šiuo atveju Montana Management, nuosavybė iki kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos sprendimo dėl perdavimo, o gal įšaldytos lėšos priklauso šiam plėtros fondui, t. y. Irako valstybei, nuo minėto reglamento įsigaliojimo, nes, atsižvelgiant į šiame reglamente numatytą perdavimą, įšaldytas turtas negali būti priskirtas prie tame pačiame reglamente nurodytų asmenų turto.

22

Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Prancūzija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

23

2000 m. spalio 31 d.Gerechtshof’s-Gravenhage (Hagos apeliacinis teismas, Nyderlandai) sprendimu, kuris paskelbtas vykdytinu Prancūzijoje 2011 m. rugpjūčio 31 d.tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija) pirmininko nutartimi, iš Irako valstybės ir Irako centrinio banko solidariai priteista sumokėti tam tikrą sumą pagal Nyderlandų teisę įsteigtai bendrovei Heerema.

24

2011 m. liepos 28 d.Heerema kreipėsi dėl Montana Management priklausančių vertybinių popierių, saugomų BNP Paribas, prevencinio arešto. 2014 m. birželio ir rugsėjo mėn. šis prevencinis areštas buvo pakeistas į areštą-išieškotinų skolų pervedimą išieškotojui ir į areštą-pardavimą.

25

2014 m. gruodžio 12 d.Montana Management kreipėsi į Tribunal de grande instance de Bobigny (Bobinji apygardos teismas, Prancūzija) už vykdymo procesą atsakingą teisėją byloje prieš Heerema, prašydama pripažinti areštus niekiniais ir negaliojančiais ir nurodyti juos panaikinti.

26

2015 m. gegužės 12 d. sprendimu šis teismas atmetė Montana Management prašymą dėl su procesu susijusių priežasčių. 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) panaikino minėtą sprendimą ir patvirtino areštą-pardavimą ir areštą-išieškotinų skolų pervedimą išieškotojui, motyvuodamas tuo, kad preziumuojama, jog įšaldytos lėšos priklauso Irako valstybei.

27

Pateikusi kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Montana Management pirmiausia ginčija prezumpcijos, kad įšaldytos lėšos priklauso Irako valstybei, taikymą. Ji teigia, kad šios lėšos lieka jos nuosavybė, kol bus priimtas sprendimas dėl pervedimo į plėtros fondą, nes lėšų įšaldymas reiškia laikiną priemonę, kuria nepažeidžiama teisė į nuosavybę.

28

Antra, Montana Management tvirtina, kad Heerema turėjo gauti išankstinį kompetentingos nacionalinės institucijos leidimą pagal Reglamento Nr. 1210/2003 6 straipsnį, nes arešto pakeitimo akto įteikimas reiškia, kad skola iš karto perduodama kreditoriui.

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar įšaldytas turtas lieka juridinių asmenų, kuriems taikomas įšaldymas, nuosavybė, kol bus priimtas kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos sprendimas dėl perdavimo plėtros fondui, o gal šis turtas priklauso šiam fondui nuo reglamento, kuriame nurodyti minėti asmenys, įsigaliojimo.

30

Jeigu įšaldytos lėšos priklauso minėtam fondui nuo reglamento, kuriame šiuo atveju Montana Management buvo įrašyta į įmonių, kurioms taikomas nagrinėjamas įšaldymas, sąrašą, įsigaliojimo, kiltų klausimas dėl arešto teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad nėra išankstinio nacionalinės valdžios institucijos leidimo naudoti įšaldytą turtą.

31

Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Prancūzija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

32

2022 m. sausio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑753/21 ir C‑754/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas sprendimas.

33

2022 m. liepos 25 d. ir lapkričio 7 d. pateiktais prašymais Instrubel ir Heerema paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį, teigdamos, kad egzistuoja tam tikros naujos faktinės aplinkybės, kurios gali turėti lemiamos įtakos Teisingumo Teismo sprendimui.

34

Šias naujas faktines aplinkybes sudarė, pirma, Montana Management pavadinimo išbraukimas iš asmenų ir subjektų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų įšaldymas, sąrašo, padarytas po to, kai rašytines pastabas pateikė šalys ir suinteresuotieji asmenys, nurodyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje.

35

Iš tiesų, jeigu Teisingumo Teismas į pirmuosius klausimus bylose C‑753/21 ir C‑754/21 turėtų atsakyti, kad įšaldytas turtas iki sprendimo dėl pervedimo į plėtros fondą lieka subjektų, kuriems taikoma įšaldymo priemonė, nuosavybė, tai reikštų, kad dėl šio išbraukimo šis turtas, kuris vis dar neperduotas šiam plėtros fondui, šiai bendrovei bus grąžintas. Vis dėlto tokia pasekmė prieštarautų Reglamentu Nr. 1210/2003 siekiamiems tikslams.

36

Antra, žodinės proceso dalies pradžia motyvuojama aplinkybe, kad Montana Management nebeturėjo locus standi po to, kai 2020 m. mirė jos vadovas ir teisinis atstovas.

37

Trečia, reikia aptarti décret no 2015-1134 du 11 septembre 2015 relatif aux modalités de transfert de fonds et de ressources économiques aux mécanismes successeurs du Fonds de développement pour l’Iraq (2015 m. rugsėjo 11 d. Dekretas Nr. 2015-1134 dėl lėšų ir ekonominių išteklių pervedimo Irako plėtros fondą pakeisiančioms priemonėms taisyklių) ir 2021 m. sausio 12 d.Tribunal judiciaire de Grasse (Graso teismas, Prancūzija) sprendimo poveikį Teisingumo Teismo prejudiciniam sprendimui.

38

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti pradėti arba atnaujinti žodinę proceso dalį, be kita ko, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu pasibaigus šiai proceso daliai šalis nurodė naują aplinkybę, galinčią turėti lemiamos įtakos Teisingumo Teismo sprendimui, arba jeigu byla turi būti nagrinėjama remiantis argumentu, kuris dar nebuvo aptartas.

39

Šiuo atveju Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, remdamasis prašymais priimti prejudicinį sprendimą ir rašytinėmis pastabomis, mano, kad turi visą informaciją, reikalingą šiems prašymams priimti prejudicinį sprendimą išnagrinėti, ir kad faktai, kuriuos Instrubel ir Heerema nurodė 2022 m. liepos 25 d. ir lapkričio 7 d. prašymuose ir kurių padarinius pagrindinėse bylose turi vertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nėra naujos faktinės aplinkybės, galinčios turėti lemiamos įtakos Teisingumo Teismo prejudiciniam sprendimui.

40

Taigi nereikia nurodyti atnaujinti žodinės proceso dalies.

41

Pirmaisiais klausimais šiose bylose, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1210/2003 4 straipsnio 2–4 dalys ir 6 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad įšaldytos lėšos ir ekonominiai ištekliai iki sprendimo dėl perdavimo plėtros fondui lieka fizinių ir juridinių asmenų, įstaigų ir subjektų, susijusių su buvusio prezidento Sadamo Huseino režimu, kuriems taikomas įšaldymas, nuosavybė, o gal šios lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso plėtros fondui nuo reglamento, kuriame įvardyti asmenys, įstaigos ir subjektai, kuriems taikomas įšaldymas, įsigaliojimo.

42

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1210/2003 4 straipsnio 2 dalyje numatyta įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius, kurie priklauso Sankcijų komiteto nustatytiems ir šio reglamento IV priede išvardytiems asmenims, yra jų valdomi ar laikomi.

43

Minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, pagal kurias kompetentingos institucijos šioje dalyje išvardytomis sąlygomis gali leisti naudotis tam tikromis įšaldytomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad visais atvejais, kurie nenumatyti minėtoje 1 dalyje, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas panaikinamas tik siekiant juos pervesti į plėtros fondą. Dėl šio pervedimo Irako valstybė tampa perduodamo turto savininke.

44

Taigi kartu aiškinant to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnį matyti du skirtingi etapai: pirma, turto įšaldymas ir, antra, šio turto perdavimas į plėtros fondą.

45

Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 1210/2003 6 straipsnio 1 dalies a punkte remiantis Rezoliucijos 1483 (2003) 23 punktu numatyta, kad kompetentingos nacionalinės institucijos gali leisti naudotis tam tikromis įšaldytomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, jeigu jiems taikomas iki 2003 m. gegužės 22 d. teismo, administracine arba arbitražo tvarka nustatytas turto suvaržymas arba iki minėtos dienos paskelbtas teismo, administracinis arba arbitražo sprendimas. Kitaip tariant, kaip matyti ir iš Reglamento Nr. 1799/2003 4 konstatuojamosios dalies, darant prielaidą, kad įšaldytoms lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikoma tokia priemonė ar toks sprendimas, šios aplinkybės gali pakakti, kad būtų panaikintas jų įšaldymas, kad būtų galima juos panaudoti ir atleisti nuo pareigos juos perduoti į plėtros fondą.

46

Vis dėlto, jeigu reikėtų pripažinti, kad perdavimas plėtros fondui įvyksta automatiškai įšaldymo momentu, Reglamento Nr. 1210/2003 6 straipsnio 1 dalis taptų visiškai neveiksminga.

47

Šios išvados nepaneigia Rezoliucijos 1483 (2003) 23 punkto nuostatos. Iš tiesų, nors šiame punkte numatyta nedelsiant perduoti turtą plėtros fondui, pačiame jo tekste šiam perdavimui taikoma sąlyga, kad nėra teismo, administracine arba arbitražo tvarka nustatytos priemonės arba priimto sprendimo, dėl kurių minėtas perdavimas galėtų būti atidėtas arba panaikintas.

48

Be to, iš Reglamento Nr. 1210/2003 5 konstatuojamosios dalies taip pat matyti du etapai, nurodyti šio sprendimo 44 punkte, nes joje nurodyta, kad, pirma, lėšas ir ekonominius išteklius po jų įšaldymo į plėtros fondą perduoda valstybės narės ir, antra, tam, kad jos galėtų įvykdyti šį perdavimą, reikėtų priimti nuostatas dėl įšaldymo panaikinimo. Taigi, perdavimas yra laikomas aktyvia valstybių narių priemone po lėšų įšaldymo ir įvyksta tik panaikinus šį įšaldymą laikantis šiame reglamente šiuo tikslu nustatytos tvarkos.

49

Taigi pats perdavimo į plėtros fondą procedūrą reglamentuojančių nuostatų egzistavimas parodo, kad toks perdavimas neįvyksta automatiškai vien įšaldžius atitinkamą turtą. Nors pagal Reglamentą Nr. 1210/2003 perdavimas yra privalomas, jis įvyksta po įšaldymo ir yra atskiras nuo įšaldymo etapas.

50

Konkrečiau dėl šio reglamento 1 straipsnio 4 ir 5 punktuose apibrėžtos sąvokos „įšaldymas“ ir klausimo, ar įšaldymas savaime gali lemti nuosavybės teisės į įšaldytą turtą pasikeitimą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad įšaldymo priemonė yra apsaugos priemonė, kuria nesiekiama iš asmenų, kuriems ji taikoma, atimti jų nuosavybės (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 358 punktą); tai iš principo yra laikina priemonė, kurią galima atšaukti (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, C‑220/14 P, EU:C:2015:147, 113 punktą).

51

Darytina išvada, kad vien įšaldymo priemonė neturi įtakos turto, kuriam taikoma ši priemonė, nuosavybei.

52

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog Reglamentu Nr. 1210/2003 siekiama perduoti įšaldytą turtą plėtros fondui, negali, kiek tai susiję su etapu iki šio perdavimo, pateisinti kitokio sąvokos „įšaldymas“ aiškinimo nei tas, kuris pateiktas kituose reglamentuose dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose tokio perdavimo nenumatyta, juo labiau kad ši sąvoka daugelyje šių reglamentų yra vienodai apibrėžta.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmuosius klausimus bylose C‑753/21 ir C‑754/21 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1210/2003 4 straipsnio 2–4 dalys ir 6 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad įšaldytos lėšos ir ekonominiai ištekliai iki sprendimo dėl perdavimo plėtros fondui lieka fizinių ir juridinių asmenų, įstaigų ir subjektų, susijusių su buvusio prezidento Sadamo Huseino režimu, kuriems taikomas įšaldymas, nuosavybė.

54

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmuosius klausimus šiose bylose, į antruosius klausimus atsakyti nereikia.

55

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2465/1996 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 85/2013, 4 straipsnio 2–4 dalys ir 6 straipsnis

turi būti aiškinami taip:

įšaldytos lėšos ir ekonominiai ištekliai iki sprendimo dėl perdavimo Irako plėtros fondą pakeisiančioms priemonėms lieka fizinių ir juridinių asmenų, įstaigų ir subjektų, susijusių su buvusio prezidento Sadamo Huseino režimu, kuriems taikomas įšaldymas, nuosavybė.