–

Slovėnijos vyriausybės, atstovaujamos N. Pintar Gosenca,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos U. Babovič, A. Kraner ir M. Salyková,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) (2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1101/2014 (OL L 312, 2014, p. 1), 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1754 (OL L 285, 2015, p. 1) ir 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1821 (OL L 294, 2016, p. 1) redakcijos) 9401 tarifinės pozicijos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SOMEO a.s. ir Slovėnijos Respublikos, atstovaujamos Ministrstvo za finance (Finansų ministerija, Slovėnija), ginčą dėl prekių, kurias importuoja ši Slovėnijos bendrovė ir kurios deklaruojamos kaip automobilių sėdynių dalys, klasifikavimo pagal KN tarifinę subpoziciją 94019080.

3

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS) buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytoje Tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). Pagal šios konvencijos nuostatas PMO parengė SS aiškinamąsias pastabas.

4

Remiantis šios konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunkčiu, kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas skyrių, skirsnių bei subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti SS skyrių, skirsnių, pozicijų ir subpozicijų apimties.

5

2012 m. redakcijos SS aiškinamosiose pastabose dėl 94 skirsnio „Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai“ nurodyta

„1. Šiam skirsniui nepriskiriami:

<…>

<…>

BENDROSIOS NUOSTATOS

Šis skirsnis, išskyrus jo aiškinamosiose pastabose nurodytas išimtis, apima:

1) Visus baldus ir jų dalis (Nr. 94.01–94.03).

<…>

DALYS

Šis skyrius neapima prekių, priskiriamų pozicijoms Nr. 94.01–94.03 ir 94.05, dalių. Tokiais gaminiais laikomi net paprasčiausiai apdirbti gaminiai, kurie dėl savo formos ar kitų savybių yra suvokiami kaip išimtinai arba daugiausia skirti tam tikram šioms pozicijoms priskiriamam gaminiui ir kurie nenurodyti kitoje vietoje.

<…>“

6

Dėl pozicijos 9401 „Sėdimieji baldai (išskyrus priskiriamus 94.02 pozicijai), transformuojami arba netransformuojami į gulimuosius baldus, ir jų dalys“, kiek tai susiję su sąvoka „dalys“, kaip ji suprantama pagal šią poziciją, šiose aiškinamosiose pastabose nurodyta:

„Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojamos identifikuojamos kėdžių ar kitų sėdynių dalys, pavyzdžiui, atlošai, dugnai ir porankiai (apmušti šiaudais arba nendrėmis arba neapmušti, prikimšti arba spyruokliniai), ir spiralinės spyruoklės, sumontuotos sėdynių apmušalams.

<…>“

7

Dėl šios sąvokos 2017 m. redakcijos SS aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad ji, be kita ko, apima „apmušalus, kurie visam laikui tvirtinami ant sėdynių arba jų atlošų“.

8

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357; toliau – Reglamentas Nr. 2658/87), 1 straipsnio 1 dalies, Europos Komisijos nustatytoje KN reglamentuojamas į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinis klasifikavimas. Reglamento Nr. 2658/87 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad KN naudojamos šešių skaitmenų SS pozicijos bei subpozicijos ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys nurodo jai būdingus poskyrius.

9

Pagal Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnio 1 dalį kiekvienais metais Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama išsami KN versija kartu su muito normomis, kaip numatyta 1 straipsnyje, parengta pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

10

Remiantis šia nuostata buvo priimti įgyvendinimo reglamentai Nr. 1101/2014, 2015/1754 ir 2016/1821. Kiekvienu iš šių įgyvendinimo reglamentų KN buvo iš dalies pakeista atitinkamai nuo 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. sausio 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d. Vis dėlto pagrindinei bylai svarbių šios nomenklatūros nuostatų formuluotė nepasikeitė.

11

Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, išdėstytose kiekvieno iš šių įgyvendinimo reglamentų I priedo pirmos dalies I antraštinės dalies A skirsnyje, nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>

<…>“

12

Šio I priedo antroje dalyje „Muitų sąrašas“ yra, be kita ko, VII skyrius „Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai“. Šiame skyriuje yra 39 skirsnis „Plastikai ir jų gaminiai“. Pagal šio skirsnio 2 pastabos x punktą jis neapima „dirbinių, priskiriamų 94 skirsniui (pavyzdžiui, baldai, šviestuvai ir apšvietimo įranga, šviečiantieji ženklai, surenkamieji statiniai)“.

13

Be to, šioje antroje dalyje yra XI skyrius „Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai“. Pagal šio skyriaus 1 pastabos s punktą šis skyrius neapima „dirbinių, priskiriamų 94 skirsniui (pavyzdžiui, baldai, patalynė, šviestuvai ir apšvietimo įranga)“. Šiame skyriuje yra 63 skirsnis „Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai“. Pagal šio 63 skirsnio 1 pastabą jo I poskirsniui „Kiti gatavi tekstilės dirbiniai“ priskiriami „tik gatavi dirbiniai iš bet kurių tekstilės medžiagų“.

14

Šioje antroje dalyje taip pat yra XX skyrius „Įvairūs pramonės dirbiniai“, kuriame yra 94 skirsnis „Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai“.

15

94 skirsnio 1 ir 3 pastabose nurodyta:

<…>

16

Šis 94 skirsnis, be kita ko, apima 9401 poziciją, kuri suformuluota taip:

17

Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. ieškovė pagrindinėje byloje pagal KN 94019080 subpoziciją deklaravo prekes „tinklelis, skirtas sėdynių galinės dalies kišenėms gaminti – Bend and net“ (toliau – kišenėms gaminti skirtas tinklelis) ir „sėdynės apsauga – Skirt assy“ (toliau – sėdynės apsauga), nurodydama jas kaip automobilių sėdynių dalis ir siekdama pateikti jas į rinką.

18

Atlikusi atitinkamų deklaracijų a posteriori patikrinimą pirmosios instancijos mokesčių administratorius padarė išvadą, kad šios prekės neturėjo būti klasifikuojamos pagal KN 94019080 subpoziciją, ir 2018 m. liepos 13 d. sprendimu nurodė ieškovei pagrindinėje byloje sumokėti 298810,52 EUR muito už šias prekes ir delspinigius. Šios institucijos teigimu, gaminys „kišenėms gaminti skirtas tinklelis“ turėtų būti klasifikuojamas pagal KN 63079010 subpoziciją, susijusią su kitais megztais arba nertais dirbiniais, o gaminys „sėdynės apsauga“ – pagal KN 39269097 subpoziciją, susijusią su kitais produktais iš plastiko, nes šių gaminių negalima laikyti automobilių sėdynių dalimis – juos reikia laikyti priedais.

19

Finansų ministerija, kaip antrosios instancijos mokesčių administratorius, ieškovės pagrindinėje byloje skundą dėl šio sprendimo atmetė kaip nepagrįstą. Ji pažymėjo, kad KN 9401 pozicija, apimanti sėdynių dalis, netaikoma tokiems priedams, kaip minėti gaminiai. Jos nuomone, pirma, sėdynės apsauga nėra laikantysis elementas, be kurio sėdynė negalėtų atlikti esminės ir pagrindinės savo funkcijos ir, antra, kišenėms gaminti skirtas tinklelis, pritvirtintas prie transporto priemonės sėdynės galinės dalies apsaugos iš plastiko, atlieka tik papildomą smulkių daiktų laikymo funkciją, taigi sėdynė išlaiko visas pagrindines savo funkcijas be šio tinklelio.

20

2020 m. birželio 23 d. sprendimu Upravno sodišče (Administracinis teismas, Slovėnija) patvirtino mokesčių administratorių atliktą tarifinį klasifikavimą. Šis teismas, be kita ko, nusprendė, kad aplinkybė, jog prekė skirta tik konkrečiam aparato ar daikto modeliui, neturi lemiamos reikšmės kvalifikuojant šią prekę kaip „dalį“ ar „priedą“.

21

Ieškovė pagrindinėje byloje dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami gaminiai turėjo būti klasifikuojami pagal KN subpoziciją 94019080, motyvuodama tuo, kad sėdynės apsauga nėra bendrojo naudojimo gaminys ar panašus gaminys iš plastiko, klasifikuojamas pagal KN 39 skirsnį. Be to, kišenėms gaminti skirtas tinklelis nėra tekstilės gaminys, klasifikuojamas pagal KN 63 skirsnį. Ieškovės pagrindinėje byloje nuomone, šie du gaminiai naudojami išimtinai automobilių sėdynėms ir jei jie prie jų nepritvirtinami, neatlieka savarankiškos funkcijos. Ji taip pat teigia, kad neįrengus sėdynės apsaugos, pati sėdynė praktiškai tampa netinkama naudoti, nes ši apsauga nėra estetinis ar keičiamas priedas, bet suteikia papildomą funkciją sėdynei, t. y. sustiprina ir apsaugo pačią sėdynės struktūrą, kuri yra labai svarbi saugos požiūriu. Taip pat ir kišenėms gaminti skirtas tinklelis nėra estetinis ar keičiamas sėdynės priedas, o atlieka papildomą funkciją, t. y. prilaiko ir apsaugo.

22

2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas leido peržiūrėti šį sprendimą kasacine tvarka.

23

Dėl gaminio „kišenėms gaminti skirtas tinklelis“ šis teismas pažymėjo, kad tai yra 30x20 cm dydžio elastinis nertas tinklelis iš juodos spalvos sintetinių gijų siūlų su vienoje pusėje per visą ilgį prisiūta plastikine juostele, kuria jis tvirtinamas prie automobilio sėdynės galinės dalies. Dėl gaminio „sėdynės apsauga“ minėtas teismas nurodė, kad tai yra iš plastiko pagamintas ir veltiniu aptrauktas gaminys, kuris montuojamas ant automobilio sėdynės atlošo ir po sėdyne, siekiant apsaugoti jos vidų.

24

To teismo teigimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamų gaminių klasifikavimas pagal KN priklauso nuo KN 9401 pozicijoje vartojamos sąvokos „dalys“ aiškinimo, taigi nuo Sąjungos teisės aiškinimo. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ši sąvoka yra tokios pat apimties, kaip ir ta, kuri vartojama kituose KN skirsniuose, kurią jau išaiškino Teisingumo Teismas, nes, jeigu taip, tai reikštų, kad tik gaminys, be kurio sėdynė negalėtų atlikti savo esminės ir pagrindinės funkcijos, laikytinas sėdynės dalimi. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad sąvoka „dalys“, kaip ji suprantama pagal KN 94 skirsnį, remiantis SS aiškinamosiomis pastabomis gali būti aiškinama plačiau nei nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

25

Taigi Vrhovno sodišče (Aukščiausiasis Teismas, Slovėnija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar KN 9401 pozicija turi būti aiškinama taip, kad sąvoka automobilio sėdynės „dalys“ apima prekes, kurios nėra būtinos, kad tokia sėdynė galėtų atlikti savo funkciją.

27

Iš pradžių reikia priminti, kad Teisingumo Teismas, gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinio klasifikavimo, veikiau turi suteikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui informacijos apie kriterijus, kurių taikymas jam leistų tinkamai klasifikuoti atitinkamus gaminius pagal KN, o ne pats juos klasifikuoti. Šį klasifikavimą lemia vien faktinių aplinkybių vertinimas, kurio Teisingumo Teismas neprivalo atlikti nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą (2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Mikrotīkls, C‑542/21, EU:C:2022:814, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Taip pat reikia priminti, kad pagal 1 bendrąją KN aiškinimo taisyklę prekių tarifinis klasifikavimas nustatomas pagal šios nomenklatūros pozicijų pavadinimus ir skyrių ar skirsnių pastabas. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, šių prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas minėtos nomenklatūros pozicijos aprašyme ir atitinkamų skyrių ar skirsnių pastabose (2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Mikrotīkls, C‑542/21, EU:C:2022:814, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Be to, Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad nors tiek SS, tiek KN aiškinamosios pastabos neturi privalomosios galios, jos yra svarbi bendrojo muitų tarifo vienodo taikymo užtikrinimo priemonė ir, kaip tokios, suteikia jam aiškinti naudingos informacijos (2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Mikrotīkls, C‑542/21, EU:C:2022:814, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Dėl KN 9401 pozicijos reikia konstatuoti, kad jos formuluotė apima sėdynes ir jų dalis. Pastarosios priskirtinos 940190 subpozicijai „dalys“ ir klasifikuojamos pagal vieną iš trijų šiuo tikslu numatytų konkrečių subpozicijų, kurias sudaro aštuoni skaitmenys. Taip pat reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės, t. y. „kišenėms gaminti skirtas tinklelis“ ir „sėdynės apsauga“, nėra minimos nė vienoje iš šių aštuonių skaitmenų subpozicijų.

31

KN nėra apibrėžta sąvoka „dalys“, kaip ji suprantama pagal KN 9401 poziciją. Taip pat reikia pažymėti, kad KN 94 skirsnio 3 pastabos A dalis, susijusi su stiklo, marmuro, kitų akmenų arba bet kurių kitų medžiagų, nurodytų KN 68 arba 69 skirsnyje, lakštais ir plokštėmis, t. y. kitais gaminiais nei nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, nesuteikia naudingos informacijos šiai sąvokai aiškinti. Be to, pagrindinėje byloje nagrinėjamose KN aiškinamosiose pastabose, kurias Komisija priėmė pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir kurios buvo paskelbtos 2015 m. kovo 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 76, 2015, p. 1), nepateikta jokių paaiškinimų dėl šios sąvokos.

32

2012 m. redakcijos SS aiškinamosiose pastabose nurodyta, kad 94 skirsnis apima tik 9401–9403 ir 9405 pozicijose nurodytų gaminių dalis ir kad jomis laikomos net paprasčiausiai apdirbti gaminiai, kurie dėl savo formos ar kitų savybių yra suvokiami kaip išimtinai arba daugiausia skirti tam tikram šioms pozicijoms priskiriamam gaminiui ir kurie nenurodyti kitoje vietoje. Be to, iš šių pastabų matyti, kad 9401 pozicija apima sėdynių dalis, kurios identifikuojamos kaip tokios, visų pirma atlošus, dugnus ir porankius, taip pat sraigtines spyruokles, sumontuotas sėdynių apmušalams. 2017 m. redakcijos SS aiškinamosiose pastabose pažymima, kad ši 9401 pozicija kaip sėdynių „dalis“ taip pat apima „apmušalus, kurie visam laikui tvirtinami ant sėdynių arba jų atlošų“.

33

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl KN XVI skyriaus 84 ir 85 skirsnių ir XVIII skyriaus 90 skirsnio matyti, kad sąvoka „dalys“ reiškia visumos, kuriai funkcionuoti jos yra būtinos, buvimą. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad siekiant gaminį kvalifikuoti kaip „dalį“, kaip tai suprantama pagal šiuos skirsnius, nepakanka įrodyti, jog be šio gaminio mechanizmas ar aparatas negali tenkinti tų poreikių, kuriems jis skirtas. Papildomai reikia įrodyti, kad mechaninis ir elektrinis mechanizmo ar aparato veikimas priklauso nuo šio gaminio (2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Lemnis Lighting, C‑600/15, EU:C:2016:937, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad siekiant nuosekliai ir vienodai taikyti bendrąjį muitų tarifą, konkrečiame KN skirsnyje vartojama sąvoka „dalys“ turi būti apibrėžiama taip, kaip tai išplaukia iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su kitais KN skirsniais (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo HARK, C‑450/12, EU:C:2013:824, 37 punktą, 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Lemnis Lighting, C‑600/15, EU:C:2016:937, 52 punktą ir 2019 m. gegužės 15 d. Sprendimo Korado, C‑306/18, EU:C:2019:414, 44 punktą).

35

Be to, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad ši sąvokos „dalys“ apibrėžtis taip pat taikoma KN 94 skirsnio kontekste. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad apšvietimo įrangos „dalys“, kaip tai suprantama pagal KN 9405 poziciją, neapima prekių, kurios nėra būtinos šios įrangos veikimui (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Lemnis Lighting, C‑600/15, EU:C:2016:937, 51–53 punktus).

36

Tas pats pasakytina apie sėdynių „dalis“, kaip tai suprantama pagal KN 9401 poziciją.

37

Taigi prekės gali būti laikomos sėdynių „dalimis“, kaip tai suprantama pagal šią poziciją, tik tuo atveju, jeigu jos būtinos tam, kad sėdynės galėtų atlikti savo funkciją.

38

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad iš SS aiškinamųjų pastabų dėl 9401 pozicijos matyti, jog šiai pozicijai taip pat priskiriami porankiai, nepaneigia ankstesniame punkte padarytos išvados. Kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžia Komisija, sėdynė gali būti įvairiai suprojektuota ir iš esmės apima ne tik dalį, ant kurios asmuo faktiškai sėdi, bet ir atlošą ar porankius, kurie palaiko ant tos sėdynės sėdinčio asmens nugarą ar rankas. Tokie gaminiai yra konkrečiai suprojektuotos sėdynės neatsiejamos dalys ir yra svarbus jos struktūros elementas. Taigi tokie gaminiai yra būtini tam, kad sėdynė galėtų atlikti savo funkciją. Tas pats pasakytina ir apie apmušalus, kurie visam laikui tvirtinami ant sėdynių arba jų atlošų ir kurie 2017 m. redakcijos SS aiškinamosiose pastabose aiškiai paminėti kaip sėdynių „dalys“, kaip tai suprantama pagal tą poziciją.

39

Šiuo atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nustatytų faktinių aplinkybių nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės yra būtinos tam, kad automobilio sėdynė galėtų atlikti savo funkciją, tačiau tai turi patikrinti tas teismas. Atlikęs šį patikrinimą ir atsižvelgdamas į objektyvius šių prekių požymius, tas teismas turės atlikti jų tarifinį klasifikavimą.

40

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: KN 9401 pozicija turi būti aiškinama taip, kad sąvoka automobilio sėdynės „dalys“ neapima prekių, kurios nėra būtinos, kad tokia sėdynė galėtų atlikti savo funkciją.

41

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1101/2014, 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1754 ir 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1821 redakcijos) 9401 pozicija

turi būti aiškinama taip:

sąvoka automobilio sėdynės „dalys“ neapima prekių, kurios nėra būtinos, kad tokia sėdynė galėtų atlikti savo funkciją