–

Belgisch-Luxemburgse vereniging van de industrie van plantenbescherming VZW (Belplant), anksčiau – Belgische Vereniging van de Industrie van Plantenbeschermingsmiddelen VZW (Phytofar), atstovaujamos advocaat B. Deltour,

–

Vlaams Gewest, atstovaujamos advocaten E. Cloots, T. Roes ir J. Roets,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Castilla Contreras, M. Escobar Gómez ir M. ter Haar,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015, p. 1), 1 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Belgisch-Luxemburgse vereniging van de industrie van plantenbescherming VZW (Belplant) (Belgijos ir Liuksemburgo augalų apsaugos produktų pramonės asociacijos), anksčiau – Belgische Vereniging van de Industrie van Plantenbeschermingsmiddelen VZW (Phytofar) (Belgijos augalų apsaugos produktų pramonės asociacijos) (toliau – Belplant), ginčą su Vlaams Gewest (Flandrijos regionas, Belgija) dėl Flandrijos vyriausybės nutarimo, kuriuo draudžiama privatiems asmenims naudoti glifosato turinčius pesticidus Flandrijos regiono teritorijoje esančioje privačioje žemėje, galiojimo.

3

Direktyvos 2015/1535 2, 3, 7 ir 11 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b–f punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje taikomos šios terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

5

Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Laikydamosi 7 straipsnio, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto.

Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją Komisijai, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų techninio reglamento poveikiui įvertinti.

<…>

Kai dėl visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos techninio reglamento projektu siekiama apriboti cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių pardavimą ar jų naudojimą, valstybės narės taip pat perduoda trumpą apžvalgą arba nuorodas į visus atitinkamus duomenis, susijusius su tomis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, su žinomais ir esamais pakaitalais, kai tokia informacija gali būti prieinama, ir praneša apie numatomą priemonės poveikį visuomenės sveikatai ir vartotojų bei aplinkos apsaugai, kartu pateikdamos rizikos analizę, atitinkamai atliktą pagal principus, nurodytus [2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1)] XV priedo II.3 skyriaus atitinkamoje dalyje.

<…>“

6

2013 m. vasario 8 d.Decreet houdende duurzaam gebruik van pesticiden in het Vlaamse Gewest (Dekretas dėl tausiojo pesticidų naudojimo Flandrijos regione; Belgisch Staatsblad, 2013 m. kovo 22 d., p. 11685; pagrindinės bylos aplinkybėms taikoma redakcija) 6 straipsnyje numatyta:

„Pesticidų naudojimas reglamentuojamas jį uždraudžiant arba apribojant. Gali būti numatytas skirtumas pagal veikliosios medžiagos rūšį, sklypus konkrečiose zonose, veiklą arba tikslinę grupę.

Šiuo klausimu Flandrijos vyriausybė nustato išsamesnes taisykles.“

7

Flandrijos vyriausybė įgyvendino 2013 m. vasario 8 d. Dekretą dėl tausiojo pesticidų naudojimo Flandrijos regione priimdama 2013 m. kovo 15 d.Besluit houdende nadere regels inzake duurzaam gebruik van pesticiden in het Vlaamse Gewest voor niet-land- en tuinbouwactiviteiten en de opmaak van het Vlaams Actieplan Duurzaam Pesticidengebruik (Nutarimas, kuriuo nustatomos išsamesnės tausiojo pesticidų naudojimo sodininkystės ir ne žemės ūkio veiklos srityse Flandrijos regione taisyklės ir Flandrijos tausiojo pesticidų naudojimo veiksmų planas; Belgisch Staatsblad, 2013 m. balandžio 18 d., p. 23751; toliau – 2013 m. kovo 15 d. nutarimas).

8

2017 m. liepos 14 d.Besluit van de Vlaamse Regering tot wijziging van het besluit van de Vlaamse Regering van 15 maart 2013 houdende nadere regels inzake duurzaam gebruik van pesticiden in het Vlaamse Gewest voor niet-land- en tuinbouwactiviteiten en de opmaak van het Vlaams Actieplan Duurzaam Pesticidengebruik (Flandrijos vyriausybės dekretas, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. kovo 15 d. Nutarimas, kuriuo nustatomos išsamesnės tausiojo pesticidų naudojimo sodininkystės ir ne žemės ūkio veiklos srityse Flandrijos regione taisyklės ir Flandrijos tausiojo pesticidų naudojimo veiksmų planas; Belgisch Staatsblad, 2017 m. liepos 18 d., p. 73320, toliau – 2017 m. liepos 14 d. nutarimas) preambulėje skelbiama:

„<…>

Kadangi moksliniuose tyrimuose nepateikiamas galutinis atsakymas į klausimą, ar pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas yra kenksmingas visuomenės sveikatai ar aplinkai; kadangi nustatyta, kad pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, kancerogeninio ar toksinio poveikio tyrimams daro įtaką susijusios bendrovės; kadangi remiantis atsargumo principu tikslinga nedelsiant uždrausti naudotojams, neturintiems fitosanitarinio leidimo, privačioje žemėje naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato; kadangi nustatyta, kad toks draudimas neturi teisinio pagrindo; kadangi 2017 m. birželio 28 d.Vlaams Parlement (Flandrijos parlamentas) skubos tvarka patvirtino dekreto projektą, kuriame pateiktos įvairios nuostatos dėl aplinkos, gamtos ir žemės ūkio, siekiant aiškiai numatyti šio draudimo teisinį pagrindą; kadangi 2017 m. birželio 30 d. Flandrijos vyriausybė patvirtino ir paskelbė [decreet houdende diverse bepalingen inzake omgeving, natuur en landbouw (Dekretas dėl įvairių nuostatų, susijusių su aplinka, gamta ir žemės ūkiu)]; kadangi, jei nebus skubiai imtasi priemonių, toks draudimas gali įsigalioti tik po to, kai atitinkami naudotojai jau bus panaudoję pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, atitinkamuose žemės sklypuose;

<…>

Kadangi, nesant mokslininkų sutarimo dėl glifosato ir glifosato pagrindu pagamintų herbicidų poveikio žmonių sveikatai, aplinkai ir gamtai, reikia laikytis atsargumo principo;

<…>“

9

2017 m. liepos 14 d. nutarimo 2 straipsniu į 2013 m. kovo 15 d. nutarimą įtrauktas 3/1 straipsnis, suformuluotas taip:

„4/1 skyrius taikomas privačių asmenų naudojamoms zonoms.“

10

Šis 4/1 skyrius „Pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas“ įtrauktas į 2013 m. kovo 15 d. nutarimą 2017 m. liepos 14 d. nutarimo 5 straipsniu. Šį skyrių sudaro tik 8/1 straipsnis, suformuluotas taip:

„Glifosato pagrindu pagamintus pesticidus leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, turintiems P1, P2 arba P3 fitosanitarinius leidimus.

Profesionalus naudotojas, kaip tai suprantama pagal pirmą pastraipą, yra bet kuris asmuo, kuris žemės ūkio ar kitame sektoriuje naudoja produktus vykdydamas savo profesinę veiklą, įskaitant asmenis, dirbančius su purškimo įranga, technikus, darbdavius ir savarankiškai dirbančius asmenis.

<…>“

11

Belplant pareiškė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Raad van State (Valstybės Taryba, Belgija), prašydama panaikinti 2017 m. liepos 14 d. nutarimą.

12

Šis teismas pažymi, kad skundą Belplant, be kita ko, grindžia Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies, siejamos su SESV 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalumo principu, pažeidimu.

13

Minėtas teismas nurodo, kad pateikdama šį pagrindą Belplant tvirtina, jog apie 2017 m. liepos 14 d. nutarimą turėjo būti pranešta Komisijai pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, nes jame numatytas draudimas leidimo, kurį išduoda kompetentinga regiono valdžios institucija, vadinamo „fitosantariniu leidimu“, neturintiems naudotojams privačioje žemėje naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato.

14

Iš tiesų, anot Belplant, šis draudimas yra techninis reglamentas, konkrečiau kalbant, „kitas reikalavimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies d ir f punktus. Tokiam reglamentui taikoma šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio pranešimo Komisijai pareiga; kadangi Flandrijos vyriausybė neįvykdė šios pareigos, 2017 m. liepos 14 d. nutarimo nuostata, kurioje įtvirtintas atitinkamas techninis reglamentas, yra negaliojanti, todėl netaikytina.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pesticidas, kurio sudėtyje yra glifosato, nesiskiria pagal tai, ar jį naudoja paprastas naudotojas, ar fitosanitarinį leidimą turintis profesionalus naudotojas. Jis mano, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu nustatyta priemone nustatomas draudimas privačioje žemėje naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, fitosanitarinio leidimo neturintiems naudotojams.

16

Šis teismas kelia klausimą, ar, kaip tvirtina Belplant, apie šią priemonę kaip apie techninį reglamentą iš tikrųjų turėjo būti pranešta Komisijai.

17

Būtent tokiomis aplinkybėmis Raad van State (Valstybės taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 2015/1535] 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad draudimas fitosanitarinio leidimo neturintiems naudotojams privačioms reikmėms naudojamuose žemės sklypuose naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, laikytinas techniniu reglamentu, apie kurį pagal šią nuostatą turi būti pranešama Europos Komisijai?“

18

Keliamu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su jos 5 straipsniu, reikia aiškinti taip: nacionalinės teisės aktas, pagal kurį asmenims, neturintiems specialistams skirto nacionalinio leidimo, draudžiama privačiai naudojamoje žemėje naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, yra „techninis reglamentas“, kaip jis suprantamas pagal pirmąją iš šių nuostatų, dėl kurio turi būti kreipiamasi į Komisiją pagal antrąją nuostatą.

19

Pirmiausia dėl Flandrijos regiono rašytinėse pastabose pateikto argumento, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu nustatyta priemonė nepatenka į Direktyvos 2015/1535 taikymo sritį, nes šiuo nutarimu reglamentuojama ūkio subjektų veikla, o ne produkto savybės, reikia priminti, kad, žinoma, nacionalinės nuostatos, kuriose tik numatytos įmonių steigimo arba jų paslaugų teikimo sąlygos, kaip antai nuostatos, pagal kurias tam tikrai profesinei veiklai vykdyti reikalaujamas išankstinis leidimas, nėra techniniai reglamentai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 13 d. Sprendimo M. ir S., C‑303/15, EU:C:2016:771, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Vis dėlto 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvestą priemonę reikia nagrinėti atsižvelgiant ne į profesionalių naudotojų pareigą turėti fitosanitarinį leidimą, bet į joje nustatytą draudimą privačiam naudojimui skirtuose žemės sklypuose naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, tokio leidimo neturintiems naudotojams.

21

Toks nacionalinės teisės aktuose numatytas draudimas gali patekti į Direktyvos 2015/1535 taikymo sritį.

22

Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkte išskiriamos keturios priemonių kategorijos, kurios gali būti laikomos „techniniais reglamentais“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, t. y. pirma, „techninės specifikacijos“, antra, „kiti reikalavimai“, trečia, „paslaugų taisyklės“ ir, ketvirta, „valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai <…> draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti“. Pirmos trys priemonių kategorijos apibrėžtos atitinkamai šio 1 straipsnio 1 dalies c–e punktuose.

23

Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą, reikia išnagrinėti, ar nacionalinės teisės akte, kaip antai 2017 m. liepos 14 d. nutarime, nustatytas draudimas asmenims, neturintiems specialistams skirto nacionalinio leidimo, šiuo atveju – fitosanitarinio leidimo, naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, privačiai naudojamoje žemėje priskirtinas prie vienos iš šių keturių techninių reglamentų kategorijų.

24

Pirma, šiuo klausimu svarbu patikslinti, jog tam, kad nacionalinė priemonė būtų priskirta prie pirmosios Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos techninių reglamentų kategorijos, t. y. prie „techninių specifikacijų“, šioje priemonėje būtinai turi būti daroma nuoroda į gaminį arba jo pakuotę, taigi ir nustatytas vienas iš reikalaujamų gaminio požymių (2020 m. spalio 8 d. Sprendimo Admiral Sportwetten ir kt., C‑711/19, EU:C:2020:812, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu nustatytoje priemonėje nedaroma nuoroda į pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, ar jų pakuotę, todėl ši priemonė nenustato vieno iš reikalaujamų gaminio požymių.

26

Taigi minėta priemonė nėra techninis reglamentas, priskiriamas prie „techninių specifikacijų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies c punktą.

27

Antra, dėl techninių reglamentų kategorijos, kurią sudaro „paslaugų taisyklės“, pakanka pažymėti, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvesta priemonė negali būti priskirta prie šios kategorijos, nes iš Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose pateiktų apibrėžčių matyti, kad sąvoka „paslaugų taisyklės“ reiškia reikalavimą, susijusį su informacinės visuomenės paslaugomis, t. y. paslaugomis, teikiamomis nuotoliniu būdu, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu gavėjo prašymu.

28

Tačiau ši priemonė susijusi ne su tokiomis informacinės visuomenės paslaugomis, bet su konkrečiais gaminiais ir jų naudojimu.

29

Trečia, reikia patikrinti, ar 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvesta priemonė gali būti priskiriama prie techninių reglamentų kategorijos, kurią sudaro „valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai <…> draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktą.

30

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad neginčijama, jog 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvesta priemone nedraudžiama nei gaminti ar importuoti pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, nei jais prekiauti.

31

Dėl draudimų naudoti reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog šie draudimai apima priemones, kuriomis siekiama aiškiai daugiau, nei apriboti aptariamo gaminio galimą naudojimą tam tikrais būdais, taigi ir nėra tik paprastas jo naudojimo apribojimas (2020 m. spalio 8 d. Sprendimo Admiral Sportwetten ir kt., C‑711/19, EU:C:2020:812, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Iš tiesų ši kategorija konkrečiai apima nacionalines priemones, kuriomis leidžiamas tik labai ribotas atitinkamo gaminio naudojimas, kurio pagrįstai galima tikėtis (2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo ECO-WIND Construction, C‑727/17, EU:C:2020:393, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Vadinasi, kaip Flandrijos regionas pabrėžia rašytinėse pastabose, prie minėtos kategorijos galima priskirti tik beveik absoliutų draudimą įprastai naudoti gaminį, o tai reiškia, kad jis negali būti paprasčiausias naudojimo sąlygų ar apribojimų nustatymas, kaip šiuo atveju draudimas privatiems naudotojams ne pirkti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, o patiems tokius gaminius naudoti, tai reiškia, kad tokie naudotojai įpareigojami naudotis specialistų, turinčių fitosanitarinius leidimus, paslaugomis.

34

Todėl 2017 m. liepos 14 d. nutarimu nustatyta priemonė negali būti priskiriama prie „valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, <…> draudžiančių gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti“, kategorijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktą.

35

Galiausiai, ketvirta, dėl Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies d punkte apibrėžtos „techninių reglamentų“ kategorijos, kurią sudaro „kiti reikalavimai“, reikia priminti, kad ši kategorija apima gaminiui keliamus kitus reikalavimus nei techninė specifikacija, kuriais pirmiausia siekiama apsaugoti vartotojus ar aplinką ir kurie skirti gaminio būvio ciklui po pateikimo rinkai, kaip antai jo naudojimui, perdirbimui, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygoms, jeigu jos gali smarkiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą.

36

Šiuo atveju iš 2017 m. liepos 14 d. nutarimo preambulės matyti, kad jame nustatytu draudimu siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

37

Toliau reikia pažymėti, kad šis draudimas taikomas pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, gyvavimo ciklui po to, kai jie pateikiami rinkai, nustatant šių gaminių naudojimo sąlygą, kad privačiai naudojamoje žemėje juos gali naudoti tik specialistai, turintys fitosanitarinius leidimus.

38

Galiausiai reikia konstatuoti, kad tokia draudimo priemonė gali daryti įtaką atitinkamų prekių prekybai.

39

Iš tiesų dėl šios priemonės išnyksta potencialių pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, pirkėjų kategorija, t. y. privatūs asmenys, norintys patys naudoti tokius pesticidus ir apsieiti be specialistų, turinčių reikalaujamą fitosanitarinį leidimą, paslaugų. Todėl toks galimybės naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, apribojimas daro poveikį jų prekybai (pagal analogiją žr. 2016 m. spalio 13 d. Sprendimo M. ir S., C‑303/15, EU:C:2016:771, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Vis dėlto, kaip Komisija nurodo rašytinėse pastabose, tam, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvestą priemonę būtų galima priskirti prie „kitų reikalavimų“ kategorijos „techninių reglamentų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies d ir f punktus, būtina, kad ši priemonė „žymiai“ paveiktų prekybą pesticidais, kurių sudėtyje yra glifosato.

41

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra nagrinėjamu atveju.

42

Atlikdamas šį vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali atsižvelgti, be kita ko, į bendrą pesticidų, kurių sudėtyje yra glifosato, pardavimo apimtį Flandrijos regione ir į kiekvienos pirkėjų kategorijos pirkimo įpročių pokyčius, remiantis jų pirkimų dažnumu ir nupirkto gaminio kiekiu, taip pat į pirkimo vietų ir platinimo kanalų pokyčius. Šiomis aplinkybėmis šis teismas galės atsižvelgti į tai, kiek profesionalių naudotojų paklausa pakeičia privačių asmenų, kurie naudojasi pirmųjų paslaugomis, paklausą, ir tai, kiek privatūs naudotojai nuo šiol įsigyja pesticidų be glifosato vietoj tų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos.

43

Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad 2017 m. liepos 14 d. nutarimu įvesta priemonė daro didelę įtaką prekybai atitinkamais gaminiais, tai reikštų, kad prieš priimdama šį nutarimą Flandrijos vyriausybė privalėjo įvykdyti Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą apie šią priemonę pranešti.

44

Reikia pridurti, kad šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyta: kai dėl visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos techninio reglamento projektu siekiama apriboti cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių pardavimą ar jų naudojimą, valstybės narės taip pat perduoda Komisijai trumpą apžvalgą arba nuorodas į visus atitinkamus duomenis, susijusius su tomis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, su žinomais ir esamais pakaitalais, kai tokia informacija gali būti prieinama, ir praneša apie numatomą priemonės poveikį visuomenės sveikatai ir vartotojų bei aplinkos apsaugai, kartu pateikdamos rizikos analizę, atitinkamai atliktą pagal principus, nurodytus Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedo II.3 skyriaus atitinkamoje dalyje.

45

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 5 straipsniu, reikia aiškinti taip: nacionalinės teisės aktas, pagal kurį draudžiama asmenims, neturintiems specialistams skirto nacionalinio leidimo, naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, privačiai naudojamoje žemėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies d ir f punktus, apie kurį reikia pranešti Europos Komisijai pagal minėtos direktyvos 5 straipsnį, su sąlyga, kad šių nacionalinių taisyklių taikymas daro reikšmingą poveikį atitinkamų produktų prekybai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015, p. 1), 1 straipsnio 1 dalį kartu su 5 straipsniu

reikia aiškinti taip:

nacionalinės teisės aktas, pagal kurį draudžiama asmenims, neturintiems specialistams skirto nacionalinio leidimo, naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, privačiai naudojamoje žemėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies d ir f punktus, apie kurį reikia pranešti Europos Komisijai pagal minėtos direktyvos 5 straipsnį, su sąlyga, kad šių nacionalinių taisyklių taikymas daro reikšmingą poveikį atitinkamų produktų prekybai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.