–

DELID EOOD, atstovaujamos advokat T. Zlateva,

–

Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“, atstovaujamo advokat G. Sabev,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos M. Georgieva ir L. Zaharieva,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Koleva ir A. Sauka,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013, p. 487; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 1), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL L 350, 2017, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 1305/2013), 17 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DELID EOOD, kuri yra pagal Bulgarijos teisę įsteigta vienanarė uždaroji akcinė bendrovė, (toliau – Delid), ir Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“ (Nacionalinio žemės ūkio fondo direktorius, Bulgarija) (toliau – DZF vykdomasis direktorius) ginčą dėl pastarojo atsisakymo finansuoti investicijas į paukštininkystės ūkio įrangą.

3

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 65 straipsnio „Tinkamumas finansuoti“ 1 dalyje nustatyta:

„Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės.“

4

Reglamento Nr. 1305/2013 5 straipsnyje „Sąjungos kaimo plėtros prioritetai“ nustatyta:

„Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, kurie atspindi atitinkamus [Bendros strateginės programos] teminius tikslus:

<…>

Visais tais prioritetais prisidedama siekiant kompleksinių tikslų, susijusių su inovacijomis, aplinkos ir klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos. Programos gali būti susijusios su mažiau nei šešiais prioritetais, jeigu tai grindžiama stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis (SSGG) pagrįsta padėties analize bei ex ante vertinimu. Kiekviena programa turi būti siejama bent su keturiais prioritetais. Kai valstybė narė pateikia nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, ta nacionalinė programa gali būti susijusi su mažiau nei keturiais prioritetais.

<…>“

5

Šio reglamento 17 straipsnyje „Investicijos į materialųjį turtą“ nustatyta:

„1.   Parama pagal šią priemonę teikiama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms:

2.   Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama ūkininkams arba ūkininkų grupėms.

Investicijų, kuriomis remiamas ūkių restruktūrizavimas, atveju valstybės narės nukreipia paramą ūkiams, remdamosi SSGG analize, susijusia su Sąjungos kaimo plėtros prioritetu „didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų tvarkymą“.

3.   Pagal 1 dalies a ir b punktus teikiama parama neviršija II priede nustatytų didžiausių paramos lygių. Tie didžiausi lygiai gali būti padidinti jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms, įskaitant susijusias su gamintojų organizacijų susijungimu, ir integruotiems projektams, kuriems skiriama parama pagal daugiau nei vieną priemonę, investicijoms į vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, kaip nurodyta 32 straipsnyje, investicijoms, susijusioms su veiksmais pagal 28 ir 29 straipsnius, taip pat veiksmams, remiamiems pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, laikantis II priede nustatytų paramos lygių. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos lygis negali viršyti 90 %.

4.   Pagal 1 dalies c ir d punktus teikiamai paramai taikomi II priede nustatyti paramos lygiai.

5.   Parama gali būti skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą steigia žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai, už investicijas, daromas siekiant atitikti Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai, įskaitant darbo saugą. Tokia parama gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta kaimo plėtros programoje, arba kol bus užbaigti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame verslo plane apibrėžti veiksmai.

6.   Jeigu pagal Sąjungos teisę ūkininkams nustatomi nauji reikalavimai, parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti tuos reikalavimus; ši parama skiriama daugiausiai 12 mėnesių nuo dienos, kai jie tampa privalomi žemės ūkio valdai.“

6

To reglamento 19 straipsnis „Ūkio ir verslo plėtra“ suformuluotas taip:

„<…>

2.   Parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį skiriama jauniesiems ūkininkams.

Parama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį skiriama ūkininkams arba ūkininko ūkio nariams, kurie įvairina vykdomą veiklą imdamiesi ne žemės ūkio veiklos, bei labai mažoms ir mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse.

Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama smulkiems ūkiams, kaip apibrėžta valstybių narių.

Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažosioms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse bei ūkininkams arba ūkininko namų ūkio nariams.

Parama pagal 1 dalies c punktą skiriama atitinkantiems dalyvavimo reikalavimus ūkininkams, kurie paramos paraiškos pateikimo metu ne mažiau kaip vienus metus atitinka dalyvavimo smulkiųjų ūkininkų sistemoje reikalavimus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui. Parama mokama nuo perleidimo datos iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba apskaičiuojama tam laikotarpiui ir sumokama kaip vienkartinė išmoka.

<…>

6.   Didžiausia galima paramos pagal 1 dalies a punktą suma yra nustatyta II priede. Valstybės narės paramos pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius sumą nustato atsižvelgdamos ir į vietovės, kurioje vykdoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.

<…>“

7

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), 4 straipsnio „Terminų apibrėžtys ir susijusios nuostatos“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

8

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69), 48 straipsnio „Administracinės patikros“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Administracinės patikros taikomos visoms gavėjo arba trečiosios šalies turimoms pateikti paramos paraiškoms, mokėjimo prašymams ar kitoms deklaracijoms ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikrinti administracinėmis priemonėmis. Pagal šių patikrų tvarką reikia registruoti atliekamus kontrolės veiksmus, patikrinimo rezultatus ir priemones, kurių imtasi nustačius neatitikimų.

2.   Atliekant administracines paramos paraiškų patikras turi būti užtikrinama veiksmo atitiktis Sąjungos ar nacionalinėje teisėje arba kaimo plėtros programoje nustatytoms taikytinoms pareigoms, įskaitant su viešaisiais pirkimais bei valstybės pagalba susijusias pareigas ir kitus privalomus standartus ir reikalavimus. <…>“

9

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1), 63 straipsnio „Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis“ 2 dalyje nustatyta:

„Vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:

<…>“

10

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytos redakcijos 2015 m. kovo 21 d.naredba no 9 za prilagane na podmiarka 4.1 « Investitsii v zemedelski stopanstva » ot miarka 4 « Investitsii v materialni aktivi » ot Programata za razvitie na selskite rayoni za perioda 2014-2020 (Potvarkis Nr. 9 dėl 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros programos 4 priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ 4.1 dalinės priemonės „Investicijos į ūkius“ taikymo) (DV Nr. 22, 2015 m. kovo 24 d.) (toliau – Potvarkis Nr. 9/2015) 8 straipsnyje nustatyta:

„1)   Paramos paraiškos pateikimo dieną ūkininkai, kaip jie suprantami pagal [Potvarkio Nr. 9/2015] 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

<…>

2)   Minimali standartinė žemės ūkio valdos produkcija, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 punkte, nustatoma pateikus:

<…>“

11

To potvarkio 26 straipsnyje nustatyta:

„Su projektu susijusiai veiklai ir investicijoms, kuriems vykdyti pagal Bulgarijos teisės aktus reikalinga licencija, leidimas ir (arba) registracija, parama teikiama tik pateikus atitinkamas licencijas, leidimus ir (arba) registraciją patvirtinančius dokumentus.“

12

2015 m. balandžio 17 d. Plovdivo (Bulgarija) Oblastna direktsia „Zemedelie“ (Žemės ūkio regioninė direkcija, Bulgarija) įsiregistravusi kaip ūkio savininkė, 2015 m. gegužės 28 d.Delid pateikė paramos paraišką pagal 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros programos 4 priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ 4.1 dalinę priemonę „Investicijos į ūkius“2933745 BGN (apie 1500000 eurų) vertės investicijoms „naminių paukščių ūkio įrangai įsigyti“.

13

Grįsdama paraišką Delid nurodė, kad Manole (Bulgarija) esančiame gyvulininkystės ūkyje, kurį 2014 m. gegužės 15 d. išsinuomojo iš Business park Manole OOD, ji augina antis ir kad jos standartinės produkcijos vertė yra 20451,68 EUR.

14

2016 m. balandžio ir gegužės mėn. DFZ-Razplashtatelna agentsia (Nacionalinio žemės ūkio fondo mokėjimo agentūra, Bulgarija) direktsia „Protivodeystvie na izmamite“ (Kovos su sukčiavimu tarnyba) atlikus patikrinimą gyvulininkystės ūkyje nustatyta, kad patikrinimo dieną šis ūkis nebuvo nei eksploatuojamas, nei įregistruotas Delid vardu, o paukščių šioje vietoje nebuvo, nes paskutiniai buvo parduoti 2016 m. kovo 7 d. Konkrečiai kalbant, patikrinimas parodė, kad, be Delid, dvi kitos paraiškas gauti pagalbą pateikusios bendrovės nurodė, kad pagal nuomos sutartis jos augina antis tame pačiame gyvulininkystės ūkyje.

15

Šiomis aplinkybėmis 2018 m. liepos 10 d. sprendimu DZF vykdomasis direktorius atmetė Delid pateiktą paramos paraišką motyvuodamas tuo, kad ji neatitiko Potvarkio Nr. 9/2015 8 straipsnyje nustatytų tinkamumo finansuoti kriterijų.

16

Dėl šio sprendimo Delid pareiškė ieškinį Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas, Bulgarija).

17

2020 m. kovo 10 d. sprendimu šis teismas ieškinį atmetė.

18

Dėl to sprendimo Delid pateikė kasacinį skundą Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

19

Nusprendęs, kad sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti būtinas Reglamento Nr. 1305/2013 nuostatų išaiškinimas, Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

DZF vykdomasis direktorius ir Bulgarijos vyriausybė ginčija šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą remdamiesi tuo, kad, pirma, jame nenurodyti motyvai, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suabejojo Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu ar galiojimu, taip pat nenurodytas ryšys tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų, antra, nutartis pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą grindžiama naujais faktiniais duomenimis, kurių negalėjo išnagrinėti kompetentinga administracinė institucija, ir, trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų laikytis požiūrio, taikyto kitose panašiose bylose, ir išspręsti ginčą iš esmės, o ne kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

21

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą; šiems klausimams taikoma svarbos prezumpcija. Vadinasi, kai pateikiamas klausimas susijęs su Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu ar galiojimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą dėl šio klausimo, nebent būtų akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčo pagrindinėje byloje aplinkybėmis ar dalyku, kad problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į tą klausimą (2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Zagrebačka banka, C‑567/20, EU:C:2022:352, 43 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

22

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog prejudiciniai klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatų, konkrečiau kalbant – su Reglamento Nr. 1305/2013 nuostatų, išaiškinimu, nėra akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas, kiek tai susiję su klausimų visuma, visiškai nesusijęs su ginču pagrindinėje byloje ar kad iškelta problema yra hipotetinė.

23

Todėl šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

24

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos šioje nuostatoje nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks jo vardu parengtą gyvulininkystės ūkio registracijos pažymėjimą.

25

Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybės narės įgyvendina Reglamentą Nr. 1305/2013 per kaimo plėtros paramos programas (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Pagalba žemės ūkio įmonių veiklai pradėti), C‑119/20, EU:C:2021:817, 54 punktą) ir kad šiuo reglamentu joms paliekama galimybė imtis priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, rinkinio (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Piltenes meži, C‑251/21, EU:C:2022:311, 63 punktą).

26

Taigi kiekviena valstybė narė turėtų parengti arba visos savo teritorijos bendrą nacionalinę kaimo plėtros programą, arba regioninių programų rinkinį, arba ir nacionalinę programą, ir regioninių programų rinkinį; šiomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Pagalba žemės ūkio įmonių veiklai pradėti), C‑119/20, EU:C:2021:817, 55 punktas).

27

Vadinasi, Reglamentu Nr. 1305/2013 valstybėms narėms paliekama diskrecija nustatyti išsamias jame numatytos pagalbos įgyvendinimo taisykles (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Pagalba žemės ūkio valdoms pradėti), C‑119/20, EU:C:2021:817, 56 punktas).

28

Ta diskrecija gali būti susijusi, be kita ko, su projektų atrankos kriterijais, siekiant užtikrinti, kad kaimo plėtrai skiriami finansiniai ištekliai būtų naudojami kuo tinkamiau ir skiriami kaimo plėtros programose numatytoms priemonėms, kurios atitinka Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, taip pat garantuoti vienodas sąlygas pareiškėjams (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Pagalba žemės ūkio valdoms pradėti), C‑119/20, EU:C:2021:817, 58 punktas).

29

Aptariama diskrecija taip pat gali būti susijusi su nacionalinių kaimo plėtros programų planavimu ir Reglamento Nr. 1305/2013 reikalavimų, be kita ko, kiek tai susiję su reikalavimus atitinkančių ūkių dydžiu, nurodytu to reglamento 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, arba su paramos dydžiu, kaip galima teigti remiantis to straipsnio 6 dalimi, įgyvendinimu (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Pagalba žemės ūkio valdoms pradėti), C‑119/20, EU:C:2021:817, 59 punktas).

30

Nagrinėjamu atveju reikia pripažinti, kad nacionalinės teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad šioje nuostatoje nurodyta parama skiriama su sąlyga, jog pareiškėjas pateiks jo vardu įsteigtos gyvulininkystės ūkio registracijos pažymėjimą, priskiriamas valstybių narių turimai diskrecijai pagal šio sprendimo 27–29 punktuose nurodytą jurisprudenciją. Be to, tas reikalavimas skatina vykdyti administracines patikras pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 48 straipsnį ir leidžia pagal Reglamento 2018/1046 63 straipsnio 2 dalies a punktą užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto finansuojami veiksmai būtų tinkamai ir veiksmingai vykdomi.

31

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos šioje nuostatoje nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks jo vardu parengtą gyvulininkystės ūkio registracijos pažymėjimą.

32

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos šioje nuostatoje nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad pareiškėjas įrodys, jog paraiškos pateikimo momentu jo žemės ūkio valdos produkcija yra bent 8000 eurų.

33

Kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, iš pradžių reikia priminti, kad, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 27 ir 28 punktuose nurodyta jurisprudencija, Reglamentu Nr. 1305/2013 valstybėms narėms paliekama diskrecija nustatyti išsamias jame numatytos pagalbos įgyvendinimo taisykles ir kad ši diskrecija gali būti susijusi be kita ko su projektų atrankos kriterijais, siekiant užtikrinti, kad kaimo plėtrai skiriami finansiniai ištekliai būtų naudojami kuo tinkamiau.

34

Tačiau tokia sąlyga, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią pareiškėjas turi įrodyti, kad paraiškos pateikimo dieną jo žemės ūkio valdos produkcija yra bent 8000 eurų, priskiriama, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje esančią medžiagą, valstybių narių diskrecijai įgyvendinant Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnį.

35

Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos šioje nuostatoje nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad pareiškėjas įrodys, jog paraiškos pateikimo momentu jo žemės ūkio valdos produkcija yra bent 8000 eurų.

36

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama paraiškos pateikimo dieną naujai įregistruotiems ūkininkams nesuteikti galimybės pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta parama.

37

Šiuo klausimu primintina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad būtų galima veiksmingai išspręsti su Sąjungos teise susijusį ginčą (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Autonome Provinz Bozen, C‑102/21 ir C‑103/21, EU:C:2022:272, 57 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

38

Tačiau nagrinėjamu atveju remiantis nutartimi pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą negalima tvirtinti, kad nematyti, kad pagrindinėje byloje aptariamą paramą buvo atsisakyti suteikti Delid dėl to, kad paraiškos pateikimo dieną šią bendrovę sudarė vienas naujai įregistruotas ūkininkas.

39

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad trečiasis klausimas yra hipotetinio pobūdžio ir todėl nepriimtinas.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: