–

ADPA European Independent Automotive Data Publishers ir Gesamtverband Autoteile-Handel e.V., atstovaujamų Rechtsanwälte E. Macher, M. Sacré ir P. Schmitz,

–

Automobiles PEUGEOT SA ir PSA Automobiles SA, atstovaujamų Rechtsanwälte F. Hübener, B. Lutz ir A. Wendel,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Huttunen ir M. Noll-Ehlers,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018, p. 1), 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 1 dalies bei 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1) 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Belgijos teisę įsteigtos tarptautinės ne pelno asociacijos ADPA European Independent Automotive Data Publishers ir Vokietijos teisės reglamentuojamos asociacijos Gesamtverband Autoteile-Handel e.V. ginčą su Automobiles PEUGEOT SA (toliau – Peugeot) ir PSA Automobiles SA (toliau – PSA) dėl pastarųjų bendrovių imamo mokesčio už prieigą prie jų gaminamų transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos.

3

Reglamento 2018/858 50 ir 52 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

<…>

45.   nepriklausomas veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus įgaliotąjį prekiautoją arba remonto paslaugų teikėją, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su transporto priemonių remontu ir priežiūra, įskaitant remonto paslaugų teikėjus, remonto įrangos, įrankių ar atsarginių dalių gamintojus ar platintojus, taip pat techninės informacijos leidėjus, automobilininkų klubus, pagalbos kelyje tarnybas, patikrinimo ir bandymų paslaugų teikėjus, mokymo paslaugų teikėjus alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įrangos montuotojams, gamintojams ir remonto paslaugų teikėjams; taip pat tai reiškia įgaliotuosius remonto paslaugų teikėjus, prekiautojus bei platintojus konkretaus transporto priemonių gamintojo platinimo sistemoje tiek, kiek jie transporto priemonių, kurių gamintojo platinimo sistemos nariai jie nėra, atžvilgiu teikia remonto ir priežiūros paslaugas;

<…>

47.   nepriklausomas remonto paslaugų teikėjas – gamintojo platinimo sistemoje neveikiantis fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugas;

48.   transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija – visa transporto priemonės diagnostikai, techninei priežiūrai ir patikrinimui, jos parengimui techninei apžiūrai, transporto priemonės remontui, perprogramavimui ar perkalibravimui, arba kurios reikia transporto priemonės nuotolinei diagnostinei priežiūrai, taip pat dalių ir įrangos montavimui transporto priemonėje reikalinga informacija, įskaitant visus vėlesnius tos informacijos pakeitimus ir papildymus, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems partneriams, prekiautojams ir remonto paslaugų teikėjams arba kurią gamintojas naudoja remonto ir priežiūros tikslais;

<…>“

5

Minėto reglamento 61 straipsnyje „Gamintojų pareigos teikti transporto priemonės OBD [On board diagnostics] informaciją bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją“ nustatyta:

„1.   Gamintojai nepriklausomiems veiklos vykdytojams suteikia neribotą, standartizuotą ir nediskriminacinę prieigą prie transporto priemonės OBD informacijos, diagnostinės ir kitos įrangos, priemonių, įskaitant išsamias naudojamos programinės įrangos nuorodas ir prieinamus atsisiuntimus, taip pat transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos. Informacija teikiama patogiu būdu kaip kompiuterio skaitomi ir elektroniniu būdu apdorojami duomenų rinkiniai. Nepriklausomi veiklos vykdytojai turi prieigą prie nuotolinės diagnostikos paslaugų, kurias naudoja gamintojai ir įgaliotieji prekiautojai bei remonto paslaugų teikėjai.

Gamintojai pateikia standartizuotą, saugią ir nuotolinę priemonę, kuria naudodamiesi nepriklausomi remonto paslaugų teikėjai gali atlikti veiksmus, susijusius su prieiga prie transporto priemonės saugumo sistemos.

2.   <…>

Transporto priemonės OBD informacija bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija standartizuota forma pateikiama gamintojų interneto svetainėse, o jei dėl informacijos pobūdžio to padaryti negalima – kita tinkama forma. Nepriklausomų veiklos vykdytojų, kurie nėra remonto paslaugų teikėjai, atveju informacija taip pat teikiama kompiuterio skaitomu formatu, kurį galima apdoroti elektroniniu būdu, naudojant įprastai prieinamus informacinių technologijų įrankius bei programinę įrangą, ir kuris suteikia galimybę nepriklausomiems veiklos vykdytojams vykdyti su jų verslu susijusias užduotis atsarginių dalių tiekimo grandinėje.

<…>

9.   Kai transporto priemonės remonto ir priežiūros įrašai laikomi transporto priemonės gamintojo centrinėje duomenų bazėje arba jo vardu, nepriklausomiems remonto paslaugų teikėjams nemokamai suteikiama prieiga prie tokių įrašų ir jie gali įvesti informaciją apie jų pačių atliktus remonto ir priežiūros darbus.

<…>“

6

To paties reglamento 63 straipsnis „Mokesčiai už prieigą prie transporto priemonės remonto ir techninės priežiūros informacijos“ suformuluotas taip:

„1.   Gamintojas gali imti pagrįstus ir proporcingus mokesčius už prieigą prie transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, išskyrus 61 straipsnio 10 dalyje nurodytus įrašus. Tie mokesčiai negali būti tokie, kad jais, neatsižvelgiant į nepriklausomų veiklos vykdytojų naudojimosi tokia informacija mastą, būtų atgrasoma nuo prieigos prie jos. <…>

2.   Gamintojas teikia prieigą prie transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, įskaitant operacijų atlikimo paslaugas, kaip antai perprogramavimą, arba techninę pagalbą, valandomis, dienomis, mėnesiais ir metais skaičiuojamiems laikotarpiams, o prieigos prie tokios informacijos mokestis nustatomas pagal atitinkamą laikotarpį, kuriam tokia prieiga suteikiama.

Be laiku grindžiamos prieigos, gamintojai gali siūlyti operacijomis grindžiamą prieigą, kurios atveju mokesčiai imami ne remiantis laikotarpiu, kuriam suteikiama prieiga, o už operaciją.

Kai gamintojas siūlo abi prieigos sistemas, nepriklausomi remonto paslaugų teikėjai pasirenka prieigos sistemas, kurios gali būti grindžiamos laiku arba operacijomis.“

7

Reglamento 2018/858 86 straipsnyje „Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pakeitimai“ nustatyta:

„1.   Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 iš dalies keičiamas taip:

<…>

<…>

2.   Nuorodos į išbrauktas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento XI priedo 1 punkte pateiktą atitikties lentelę.“

8

Šio reglamento 89 straipsnio, kuriame įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, 1 dalyje numatyta, kad „[š]iuo reglamentu nepanaikinami jokie visos transporto priemonės tipo patvirtinimai arba transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimai, suteikti ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 31 d.“

9

Minėto reglamento X priedo „Prieiga prie transporto priemonės OBD informacijos bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos“ 6.1 punkte numatyta, kad „[a]smenys, prašantys suteikti teisę dauginti duomenis arba skelbti informaciją savo šaltiniuose, tiesiogiai tariasi su atitinkamu gamintoju“.

10

2004 m. liepos 3 d.Gesetz gegen den unlauteren Wettbewerb (Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymas) (BGBl., 2004 I, p. 1414), iš dalies pakeisto 2016 m. vasario 17 d. Įstatymu (BGBI., 2016 I, p. 233), 3a straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas asmuo, kuris pažeidžia įstatymo nuostatą, kuria siekiama, be kita ko, reguliuoti rinkos dalyvių interesais elgesį rinkoje, veikia nesąžiningai, jeigu pažeidimas gali gerokai pakenkti vartotojų, kitų rinkos dalyvių ar konkurentų interesams“.

11

Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktą pareikšti ieškinį dėl nesąžiningos komercinės veiklos nutraukimo gali „teisinį veiksnumą ir teisnumą turinčios asociacijos, propaguojančios nepriklausomus komercinius ar savarankiškus profesinius interesus, kai joms priklauso didelis skaičius verslininkų, toje pačioje rinkoje platinančių tapačius ar panašius produktus arba paslaugas, jeigu jos visų pirma dėl savo žmogiškųjų, materialiųjų ir finansinių išteklių gali veiksmingai vykdyti savo įstatuose numatytas užduotis ginti komercinius ar savarankiškus profesinius interesus, o pažeidimas daro poveikį jų nariams“.

12

Peugeot ir PSA turi Reglamento 2018/858 3 straipsnio 1 punkte nurodytų tipų patvirtinimus, kiek tai susiję su Peugeot prekių ženklo transporto priemonėmis. Šiuo tikslu jos suteikia prieigą prie šio reglamento X priede nurodytos informacijos apie patvirtinto tipo transporto priemonių remontą ir priežiūrą duomenų bazėje, prieinamoje interneto svetainėje, kuria „nepriklausomi veiklos vykdytojai“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 45 punktą, gali naudotis už visiems tokiems veiklos vykdytojams taikomą fiksuotą mokestį, diferencijuojamą pagal suteiktos prieigos trukmę, neatsižvelgiant į jokius kitokius individualius parametrus.

13

Konkrečiai kalbant apie techninės informacijos leidėjus, pažymėtina, kad jie kasmet su Peugeot ir PSA turi sudaryti susitarimą, suteikiantį jiems teisę gauti prieigą prie šių duomenų, iš jų išrinkti informaciją apie transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir ja naudotis siekiant sukurti ir platinti informacinius produktus, skirtus naudotojams, pavyzdžiui, motorinių transporto priemonių remonto dirbtuvėms, didmenininkams ir atsarginių dalių gamintojams. Imamų mokesčių dydis nustatomas kiekvienam leidėjui atskirai už tam tikrą laikotarpį, skaičiuojant nuo bazinės kainos. Ši kaina atitinka kitiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams nustatytą fiksuotą mokestį, padaugintą iš leidėjo galutinių klientų skaičiaus ir transporto priemonės vidutinės rinkos dalies per pastaruosius dešimt metų. Visa suma dalijama iš nuolaidų procentinės dalies, priklausančios nuo galutinių naudotojų skaičiaus ir nuo apdorojant duomenis gautos pridėtinės vertės.

14

Anot ADPA European Independent Automotive Data Publishers ir Gesamtverband Autoteile-Handel, taip apskaičiuoti mokesčiai nėra nei „pagrįsti“, nei „proporcingi“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/858 63 straipsnio 1 dalį. Tai, kad atsižvelgiama į galutinių naudotojų skaičių, reiškia neteisėtą atlygį už naudojimąsi informacija, nes taip automobilių gamintojams suteikiama teisė gauti dalį pasiekto pelno. Jų nuomone, toks apskaičiavimo metodas yra pagal Vokietijos teisę draudžiama nesąžininga komercinė veikla, nes juo nepaisoma Reglamento 2018/858. Todėl jos pareiškė ieškinį Peugeot ir PSA, prašydamos įpareigoti iš techninės informacijos leidėjų imti tokius pačius mokesčius už prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos kaip ir iš nepriklausomų remonto paslaugų teikėjų, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 3 straipsnio 47 punktą.

15

Peugeot ir PSA visų pirma teigia, kad turėtų būti taikomas Reglamentas Nr. 715/2007, nes aptariamų transporto priemonių tipas buvo patvirtintas iki 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Reglamento 2018/858 įsigaliojimo dienos. Be to, jų nuomone, išlaidų apskaičiavimo metodas neturi būti vertinamas atsižvelgiant į Reglamento 2018/858 63 straipsnį, nes aptariamais mokesčiais nesiekiama atlyginti už paprastą prieigą prie „transporto priemonės remonto ir priežiūros“ informacijos, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 61 straipsnio 1 dalį, o tai yra atlygis už šios informacijos komercinio naudojimo licenciją. Galiausiai, net jeigu būtų daroma prielaida, kad minėti mokesčiai patenka į Reglamento 2018/858 63 straipsnio taikymo sritį, Peugeot ir PSA tvirtina, kad pagal šią nuostatą automobilių gamintojams paliekama diskrecija dėl imamų mokesčių apskaičiavimo metodo.

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl ratione temporis taikomų nuostatų, kiek tai susiję su prieiga prie informacijos apie transporto priemones, kurių tipas patvirtintas prieš įsigaliojant Reglamentui 2018/858.

17

Antra, jis siekia sužinoti, ar atitinkamiems automobilių gamintojams leidžiama, atsižvelgiant į šio reglamento 61 straipsnyje vartojamą sąvoką „prieiga prie informacijos“, aiškinamą atsižvelgiant į jo 50 ir 52 konstatuojamąsias dalis, 63 straipsnį ir X priedo 6.1 punktą, reikalauti iš techninės informacijos leidėjų turėti konkrečią naudojimo licenciją, kad galėtų gauti prieigą prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą.

18

Trečia, nacionalinis teismas klausia, ar pagal vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad tie patys imamų mokesčių pagal Reglamento 2018/858 63 straipsnį apskaičiavimo metodai būtų taikomi nepriklausomiems remonto paslaugų teikėjams ir techninės informacijos leidėjams. Jo nuomone, vienodos tarifų sistemos naudai liudija tai, kad prieigos prie informacijos trukmė yra vienintelis šio reglamento 63 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijus, pagal kurį mokesčių apskaičiavimo tikslais diferencijuojami prieigos prie šios informacijos gavėjai. O minėto reglamento 63 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pagrįsti ir proporcingi mokesčiai“, kaip jis pabrėžia, rodo priešingai, kad mokesčiai, renkami iš prieigos prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą gavėjų, turėtų būti apskaičiuojami kiekvienu konkrečiu atveju.

19

Jeigu į šį trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar sąvoka „pagrįsti ir proporcingi mokesčiai“ turi būti aiškinama taip, kad juos apskaičiuojant reikia atsižvelgti tik į realias gamintojo patirtas išlaidas, kad būtų galima suteikti prieigą prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą, neatsižvelgiant į šios informacijos ekonominę vertę.

20

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/858 61 ir 63 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikytini pagal Reglamentą Nr. 715/2007 patvirtintų tipų transporto priemonių modeliams.

22

Pirma, pažymėtina, kad Reglamentas 2018/858, kaip matyti iš jo 50 konstatuojamosios dalies, ne panaikino Reglamentą Nr. 715/2007, o konsolidavo jame nustatytus motorinių transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2018/858 3 straipsnio 48 punktą, teikimo reikalavimus. Be to, pastarojo reglamento, galiojančio nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., 89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juo nepanaikinami jokie transporto priemonės tipo patvirtinimai arba ES tipo patvirtinimai, ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 31 d. suteikti transporto priemonėms arba sistemoms, komponentams ar atskiriems techniniams mazgams.

23

Antra, pabrėžtina, kad nors pagal Reglamento 2018/858 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą išbraukiamas Reglamento Nr. 715/2007 III skyrius, skirtas transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigai, to paties straipsnio 2 dalyje vis dėlto patikslinta, kad nuorodos į išbrauktas Reglamento Nr. 715/2007 nuostatas laikomos nuorodomis į Reglamentą 2018/858 ir skaitomos pagal šio reglamento XI priedo 1 punkte pateiktą atitikties lentelę. Vadovaujantis šiuo priedu, Reglamento 2018/858 61 ir 63 straipsniais pakeičiami Reglamento Nr. 715/2007 6 ir 7 straipsniai, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jie taikomi iki tos datos patvirtinto tipo transporto priemonėms.

24

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą atsakytina: Reglamento 2018/858 61 ir 63 straipsniai, siejami su jo 86 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi ir XI priedo 1 punktu, turi būti aiškinami taip, kad jie taikytini transporto priemonių modeliams, kurių tipas patvirtintas galiojant Reglamentui Nr. 715/2007.

25

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/858 61 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją automobilių gamintojams nustatyta pareiga suteikti neribotą, standartizuotą ir nediskriminacinę prieigą prie motorinės „transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos“, apibrėžtos šio reglamento 3 straipsnio 48 punkte, apima pareigą leisti techninės informacijos leidėjams šią informaciją tvarkyti ir naudoti savo veiklai atsarginių dalių tiekimo grandinėje, nekeliant jiems kitų nei reglamente numatytų sąlygų.

26

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad sąvoka „nepriklausomas veiklos vykdytojas“ Reglamento 2018/858 3 straipsnio 45 punkte apibrėžta kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus įgaliotąjį prekiautoją arba remonto paslaugų teikėją, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su transporto priemonių remontu ir priežiūra. Šiame 45 punkte techninės informacijos teikėjai aiškiai nurodyti kaip priklausantys nepriklausomų veiklos vykdytojų kategorijai.

27

Pagal Reglamento 2018/858 61 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą techninės informacijos leidėjai, kaip nepriklausomi veiklos vykdytojai, turi neribotą, standartizuotą ir nediskriminacinę prieigą prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą. Informacija turi būti teikiama patogiu būdu kaip kompiuterio skaitomi ir elektroniniu būdu apdorojami duomenų rinkiniai. Tokia prieiga standartizuotu formatu siekiama, kaip nurodyta šio reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje, sudaryti galimybes „gauti techninę informaciją“.

28

Minėto reglamento 61 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrame sakinyje nurodyta, kad nepriklausomiems veiklos vykdytojams, kurie nėra remonto paslaugų teikėjai, įskaitant techninės informacijos leidėjus, ši informacija turi būti pateikiama tokiu formatu, kurį galima apdoroti elektroniniu būdu, kad nepriklausomi veiklos vykdytojai galėtų vykdyti su savo verslu susijusias užduotis atsarginių dalių tiekimo grandinėje. Reikėtų pridurti, kad ši automobilių gamintojų pareiga buvo įtvirtinta tik vykstant su Reglamentu 2018/858 susijusiai teisėkūros procedūrai (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Gesamtverband Autoteile-Handel, C‑527/18, EU:C:2019:762, 34 punktą).

29

Taigi iš pačios šių nuostatų formuluotės matyti, kad Reglamento 2018/858 61 straipsnio 1 dalyje numatyta automobilių gamintojų pareiga suteikti neribotą, standartizuotą ir nediskriminacinę prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos apima pareigą leisti techninės informacijos leidėjams tvarkyti ir naudoti tokią informaciją nenustatant kitų nei šiame reglamente numatytų sąlygų, kai jie vykdo konkrečią komercinę veiklą atsarginių dalių tiekimo grandinėje arba šios veiklos tikslais.

30

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento 2018/858 50 ir 52 konstatuojamosiose dalyse nurodytas tikslas, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingai konkurencijai transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos teikimo paslaugų rinkoje, kad transporto priemonių remonto ir priežiūros rinkoje veikiantys nepriklausomi veiklos vykdytojai galėtų konkuruoti su įgaliotaisiais prekiautojais.

31

Techninės informacijos leidėjai, palengvindami prieigą prie informacijos, reikalingos transporto priemonių remontą ir priežiūrą atliekantiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams, kurie nėra įgaliotieji prekiautojai ar remonto paslaugų teikėjai, veikiantys gamintojo platinimo sistemoje, be kita ko, kai apdoroja, naudoja ir surenka šią informaciją, prisideda prie tokių veiklos vykdytojų atliekamo transporto priemonių remonto ir priežiūros rinkos plėtros.

32

Tad teisė gauti prieigą prie minėtos informacijos, kurią pagal šio reglamento 61 straipsnio 1 dalį automobilių gamintojai įpareigojami užtikrinti, be kita ko, techninės informacijos leidėjams, turi apimti leidėjų teisę ją tvarkyti ir naudoti savo pačių komercinėje veikloje ir jos tikslais, netaikant kitų nei minėtame reglamente numatytų sąlygų.

33

Reglamento 2018/858 X priedo 6.1 punktas, kuriame nustatyta pareiga asmenims, prašantiems suteikti teisę dauginti duomenis arba skelbti transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją savo šaltiniuose, tiesiogiai tartis su atitinkamu gamintoju, negali paneigti tokio teisės gauti prieigą prie informacijos, šio reglamento 61 straipsnyje garantuojamos techninės informacijos leidėjams kaip nepriklausomiems veiklos vykdytojams, aiškinimo.

34

Leidėjų atliekamas minėtos informacijos apdorojimas ir naudojimas pagal Reglamento 2018/858 61 straipsnį vykdant savo komercinę veiklą ir jos tikslais negali būti prilyginamas paprastam tos informacijos dauginimui ar atgaminimui, kaip tai suprantama pagal šio reglamento X priedo 6.1 punktą; tame priede, kaip pažymi Europos Komisija, bendrais bruožais nustatyti techniniai prieigos prie informacijos, be kita ko, apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą, reikalavimai.

35

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį prejudicinį klausimą atsakytina: Reglamento 2018/858 61 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją automobilių gamintojams nustatyta pareiga suteikti neribotą, standartizuotą ir nediskriminacinę prieigą prie motorinių „transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos“, apibrėžtos šio reglamento 3 straipsnio 48 punkte, apima pareigą leisti techninės informacijos leidėjams šią informaciją tvarkyti ir naudoti savo veiklai atsarginių dalių tiekimo grandinėje, nekeliant jiems kitų nei reglamente numatytų sąlygų.

36

Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/858 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šiame straipsnyje vartojama sąvoka „pagrįsti ir proporcingi mokesčiai“ įpareigoja automobilių gamintojus visiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams taikyti vienodą šių mokesčių apskaičiavimo metodą, grindžiamą tik sąnaudomis, patirtomis dėl prieigos prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir priežiūrą, kurią suteikti jie įpareigojami pagal šį reglamentą.

37

Remiantis Reglamento 2018/858 63 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, automobilių gamintojai gali imti mokesčius už prieigą prie transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, jeigu mokesčiai pagrįsti ir proporcingi. Iš šio 63 straipsnio 1 dalies antro sakinio matyti, kad mokesčiais neturi būti atgrasoma nuo prieigos prie informacijos, ir šiuo tikslu turi būti atsižvelgta į nepriklausomų veiklos vykdytojų naudojimosi tokia informacija mastą.

38

Reglamento 2018/858 63 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat numatyta, kad automobilių gamintojai teikia prieigą prie minėtos informacijos valandomis, dienomis, mėnesiais ir metais skaičiuojamiems laikotarpiams, o prieigos prie tokios informacijos mokestį nustato pagal atitinkamą laikotarpį, kuriam tokia prieiga suteikiama. 2 dalies antroje pastraipoje šiems gamintojams alternatyviai leidžiama siūlyti operacijomis grindžiamą prieigą, kai mokestis skaičiuojamas pagal operacijų skaičių. Minėtos 2 dalies trečioje pastraipoje nepriklausomiems remonto paslaugų teikėjams, apibrėžtiems Reglamento 2018/858 3 straipsnio 47 punkte, leidžiama pasirinkti kurią nors vieną iš šių dviejų prieigos sistemų tais atvejais, kai gamintojas siūlo abi.

39

Be to, Reglamento 2018/858 61 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos paskutiniame sakinyje nepriklausomiems remonto paslaugų teikėjams užtikrinama prieiga prie nuotolinės diagnostikos paslaugų, kurias naudoja gamintojai ir įgaliotieji prekiautojai, kad jie galėtų atlikti darbus, susijusius su prieiga prie transporto priemonės saugumo sistemos. Šio reglamento 61 straipsnio 9 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai transporto priemonės remonto ir priežiūros įrašai laikomi centrinėje transporto priemonės gamintojo duomenų bazėje, nepriklausomiems remonto paslaugų teikėjams nemokamai suteikiama prieiga prie tokių įrašų ir jie gali įvesti informaciją apie savo pačių atliktus remonto ir priežiūros darbus.

40

Pirma, iš šių nuostatų matyti, kad pagal Reglamentą 2018/858 automobilių gamintojams nustatytos pareigos skiriasi priklausomai nuo subjekto, dėl šios pareigos gaunančio naudą, statuso, todėl ab initio atmetama galimybė visiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams taikyti vienodą fiksuotą dydį apskaičiuojant mokestį už prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos. Šiuo tikslu automobilių gamintojai turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, kaip įvairūs nepriklausomi veiklos vykdytojai naudoja informaciją, vykdydami savo komercinę veiklą.

41

Beje, šį lingvistinį aiškinimą patvirtina bendrasis vienodo požiūrio principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (1977 m. spalio 19 d. Sprendimo Ruckdeschel ir kt., 117/76 ir 16/77, EU:C:1977:160, 7 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 23 punktas ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt., C‑336/19, EU:C:2020:1031, 85 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Kaip iš esmės pažymėjo Peugeot ir PSA, techninės informacijos leidėjų ir nepriklausomų remonto paslaugų teikėjų padėtis nėra panaši atsižvelgiant į Reglamento 2018/858 dalyką ir tikslą. Todėl pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą šis reglamentas negali būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama visų nepriklausomų veiklos vykdytojų prieigai prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos taikyti vienodą apskaičiavimo metodą.

43

Antra, iš jokios šio sprendimo 37 ir 38 punktuose nurodytos nuostatos formuluotės nematyti, kad automobilių gamintojai, apskaičiuodami prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos teikimo mokestį, turi remtis tik sąnaudomis, atsirandančioms dėl Reglamente 2018/858 jiems nustatytos pareigos suteikti prieigą prie šios informacijos. Vienintelė šio reglamento 63 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo 52 konstatuojamąja dalimi, numatyta sąlyga yra ta, kad tie mokesčiai būtų pagrįsti ir proporcingi tam, kad jų dydis neatgrasytų nepriklausomų veiklos vykdytojų nuo prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos, antraip būtų pakenkta minėtu reglamentu siekiamo tikslo – sudaryti galimybes šiems veiklos vykdytojams konkuruoti su įgaliotaisiais prekiautojais ir remonto paslaugų teikėjais transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos paslaugų rinkoje – veiksmingumui.

44

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakytina: Reglamento 2018/858 63 straipsnis, siejamas su jo 52 konstatuojamąja dalimi ir vienodo požiūrio principu, turi būti aiškinamas taip, kad šiame straipsnyje vartojama sąvoka „pagrįsti ir proporcingi mokesčiai“, viena vertus, įpareigoja automobilių gamintojus atsižvelgti į komercinę veiklą, kurią vykdydami įvairūs nepriklausomi veiklos vykdytojai naudoja transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, ir, kita vertus, leidžia jiems imti mokesčius, viršijančius paprastas sąnaudas, atsirandančias dėl prieigos prie šios informacijos, kurią suteikti veiklos vykdytojams jie įpareigojami pagal šį reglamentą, tačiau su sąlyga, kad tie mokesčiai neatgrasys veiklos vykdytojų.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: