–

J. K., atstovaujamo adwokat P. Knut, abogada R. Oyarzabal Arigita ir advocaat B. Van Vooren,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, E. Borawska-Kędzierska ir A. Siwek-Ślusarek,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet, L. Van den Broeck ir M. Van Regemorter,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir P. Huurnink,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos C. Alves, P. Barros da Costa ir A. Pimenta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir A. Szmytkowska,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktų ir 17 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant J. K. (toliau – ieškovas) ir TP S. A. ginčą dėl prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl šios bendrovės atsisakymo atnaujinti su ieškovu sudarytą rangos sutartį dėl, kaip jis teigia, jo seksualinės orientacijos.

3

Direktyvos 2000/78 9, 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

<…>

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje „Tikslas“ nurodyta:

„Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnio „Diskriminacijos sąvoka“ 5 dalyje nurodyta:

„Ši direktyva nepažeidžia priemonių, numatytų nacionalin[ės] teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.“

6

Šios direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalies a ir c punktuose nustatyta:

„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

<…>

7

Direktyvos 2000/78 17 straipsnyje „Sankcijos“ nustatyta:

„Valstybės narės sankcijoms, taikytinoms už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus[,] nustato taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijos, kurias gali sudaryti kompensacijos nukentėjusiajam sumokėjimas[,] turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 2 d. apie šias nuostatas praneša Komisijai ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius minėtų nuostatų pakeitimus.“

8

Konsoliduotos redakcijos 2010 m. gruodžio 3 d.Ustawa o wdrożeniu niektórych przepisów Unii Europejskiej w zakresie równego traktowania (Įstatymas dėl tam tikrų Europos Sąjungos teisės nuostatų įgyvendinimo vienodo požiūrio srityje) (Dz. U. Nr. 254, 1700 pozicija) (Dz. U., 2016, 1219 pozicija – konsoliduota redakcija) (toliau – Vienodo požiūrio įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta:

„Šio įstatymo taikymo sritis apima:

<…>

2) ekonominės arba profesinės veiklos pradėjimo ir vykdymo, visų pirma darbo santykių pagrindu arba pagal civilinę teisinę sutartį, sąlygas.

<…>“

9

Šio įstatymo 5 straipsnyje numatyta:

„Šis įstatymas netaikomas:

<…>

3) laisvei pasirinkti kontrahentą, jei tik pasirinkimas nėra grindžiamas lytimi, rase, etnine kilme ar tautybe;

<…>“

10

Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta:

„Draudžiama diskriminuoti fizinius asmenis dėl jų lyties, rasės, etninės kilmės, tautybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kiek tai susiję su:

<…>

2) ekonominės arba profesinės veiklos pradėjimo ir vykdymo, visų pirma darbo santykių pagrindu arba pagal civilinę teisinę sutartį, sąlygomis.“

11

To paties įstatymo 13 straipsnyje nurodyta:

„1.   Kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, turi teisę į žalos atlyginimą.

2.   Vienodo požiūrio principo pažeidimo atvejais taikomos [1964 m. balandžio 23 d.Ustawa – Kodeks cywilny (Civilinis kodeksas)] <…> nuostatos.“

12

2010 m. ir 2017 m. ieškovas, vykdydamas individualią ekonominę veiklą, sudarė kelias trumpalaikes rangos sutartis su TP, bendrove, kuri valdo nacionalinės valstybinės televizijos kanalą Lenkijoje ir kurios vienintelis akcininkas yra Valstybė.

13

Šių sutarčių pagrindu ieškovas TP 1-ojo kanalo apipavidalinimo ir reklamos redakcijoje dirbo savaitinėmis pamainomis, per kurias montavo audiovizualinę medžiagą, rengė anonsus arba feljetonus, skirtus TP savireklamai. W. S., šio 1-ojo kanalo apipavidalinimo ir reklamos redakcijos direktorius ir ieškovo tiesioginis vadovas, ieškovo ir kitos žurnalistės, vykdančios tokias pačias, kaip ir jis, darbines užduotis, darbo laikotarpius paskirstė taip, kad kiekvienas iš jų per mėnesį dirbo dvi savaitines pamainas.

14

Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. TP vidaus struktūroje buvo planuojama reorganizacija, per kurią ieškovo užduotys turėjo būti perduotos naujam padaliniui, konkrečiai Kūrybos, apipavidalinimo ir reklamos agentūrai.

15

Per 2017 m. spalio mėn. pabaigoje vykusį darbo susirinkimą buvo nurodyta, kad ieškovas buvo vienas iš darbuotojų, kurio veikla šio reorganizavimo sąlygomis vertinama teigiamai.

16

2017 m. lapkričio 20 d. ieškovas ir TP sudarė naują rangos sutartį vienam mėnesiui.

17

2017 m. lapkričio 29 d. ieškovas gavo darbo grafiką 2017 m. gruodžio mėn., jame buvo numatyti du savaitinio darbo laikotarpiai, prasidedantys atitinkamai 2017 m. gruodžio 7 ir 21 d.

18

2017 m. gruodžio 4 d. ieškovas su partneriu savo „YouTube“ kanale paskelbė kalėdinį muzikinį vaizdo įrašą, skirtą tolerancijai tos pačios lyties asmenų poroms skatinti. Šiame vaizdo įraše „Pokochaj nas w święta“ („Pamilk mus per Kalėdas“) pavaizduota tos pačios lyties asmenų porų Kalėdinė šventė.

19

2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas gavo W.S. elektroninį laišką, kuriuo buvo informuotas apie jo savaitinio darbo laikotarpio, kuris turėjo prasidėti 2017 m. gruodžio 7 d., panaikinimą.

20

2017 m. gruodžio 20 d. W.S. nurodė ieškovui, kad jau nebėra numatyta, jog jis turi dirbti savaitinio darbo laikotarpį, prasidedantį 2017 m. gruodžio 21 d.

21

Taigi 2017 m. gruodžio mėn. ieškovas neišdirbo jokio savaitinio darbo laikotarpio ir atitinkamai su TP nesudarė jokios naujos rangos sutarties.

22

Ieškovas kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą Sąd Rejonowy dla m. st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) prašydamas iš TP priteisti jo naudai 47924,92 Lenkijos zlotų (PLN) (maždaug 10130 EUR) sumą ir įstatyme nustatyto dydžio delspinigius, siekiant atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo, nes jis buvo tiesiogiai diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos, kiek tai susiję su ekonominės arba profesinės veiklos pradėjimo ir vykdymo pagal civilinę teisinę sutartį sąlygomis.

23

Grįsdamas minėtą ieškinį ieškovas tvirtina, kad nukentėjo nuo tokios diskriminacijos, nes tikėtina šio sprendimo 17 punkte nurodytų savaitinio darbo laikotarpių panaikinimo ir jo bendradarbiavimo su TP nutraukimo priežastis buvo šio sprendimo 18 punkte nurodyto vaizdo įrašo paskelbimas.

24

TP prašo atmesti ieškinį, be kita ko, teigdamas, kad įstatymas negarantavo su ieškovu sudarytos rangos sutarties atnaujinimo.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl Vienodo požiūrio įstatymo 5 straipsnio 3 punkto atitikties Sąjungos teisei, nes pagal šią nuostatą į šio įstatymo taikymo sritį, taigi ir į Direktyvoje 2000/78 suteikiamos apsaugos nuo diskriminacijos taikymo sritį, laisvė pasirinkti kontrahentą nepatenka tik tuomet, jeigu šis pasirinkimas nėra grindžiamas lytimi, rase, etnine kilme ar pilietybe.

26

Šiam teismui kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, kuriais užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos, kiek tai susiję su sąlygomis, taikomomis galimybei įsidarbinti, verstis savarankiška veikla ar dirbti pagal darbo sutartį, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, tai pat įdarbinimo ir darbo sąlygomis, taikymo sritį.

27

Pirma, minėtam teismui kyla klausimas, be kita ko, ar ieškovo vykdoma individuali veikla gali būti laikoma „savarankiška veikla“, kaip tai suprantama pagal šio 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

28

Antra, jam kyla klausimas, ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad ja siekiama užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos, grindžiamos seksualinės orientacijos kriterijumi, ir esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nes atrodo, kad atsisakymas sudaryti sutartį su savarankiškai dirbančiu darbuotoju vien dėl seksualinės orientacijos reiškia galimybės verstis savarankiška veikla sąlygų ribojimą.

29

Tokiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy dla m. st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto centro apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 2000/78] 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai turi būti suprantami taip, kad leidžiama į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukti, taigi ir netaikyti sankcijų, nustatytų nacionalinėje teisėje pagal šios direktyvos 17 straipsnį, laisvės pasirinkti kontrahentą, jei pasirinkimas nėra grindžiamas lytimi, rase, etnine kilme ar tautybe, tuo atveju, kai diskriminuojama atsisakant sudaryti civilinę teisinę sutartį, pagal kurią darbą atliktų savarankišką ekonominę veiklą vykdantis fizinis asmuo, o šio atsisakymo priežastis būtų galimo kontrahento seksualinė orientacija?“

30

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pateiktame klausime nurodydamas Direktyvos 2000/78 17 straipsnį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprasčiausiai siekia pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu pagrindinėje byloje taikomi šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai, šis 17 straipsnis, taigi, ir įgyvendinant jį nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos, taip pat bus taikomi. Šiuo požiūriu siekiant atsakyti į šį klausimą specialaus 17 straipsnio išaiškinimo nereikia.

31

Iš tiesų savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos grindžiant laisve pasirinkti kontrahentą neužtikrinama pagal šią direktyvą teiktina apsauga nuo diskriminacijos, kai atsisakoma dėl asmens seksualinės orientacijos su juo sudaryti arba atnaujinti sutartį dėl tam tikrų jo paslaugų teikimo vykdant individualią ekonominę veiklą.

32

Taigi, kyla klausimas, ar tokia situacija, kaip pagrindinėje byloje, patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį.

33

Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad „[n]eviršijant Bendrijai [Sąjungai] suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas[,] įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo [įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos taikomoms] sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą“.

34

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad minėtoje direktyvoje nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, siekiant apibrėžti šioje nuostatoje „įsidarbin[imo], savarankišk[o] įsidarbin[imo] ar darbo [įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos taikomų] sąlyg[ų]“ sąvoką. Iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai (2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat (C-587/20, EU:C:2022:419, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Be to, kadangi minėtoje direktyvoje terminas „įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos taikomos sąlyg[os]“ neapibrėžtas, jis turi būti aiškinamas remiantis įprasta jo reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jis vartojamas, ir teisės aktų, kuriuose jis įtvirtintas, tikslus (2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad iš kartu vartojamų terminų „įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos“ matyti, kad bet kokios profesinės veiklos pradėjimo sąlygos, neatsižvelgiant į jos pobūdį ir požymius, patenka į Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, taigi ir į jos taikymo sritį. Šiuos terminus reikia suprasti plačiai, kaip matyti palyginus įvairias šios nuostatos kalbines versijas ir jose vartojamas bendras sąvokas, kaip antai, viena vertus, kiek tai susiję su „savarankiškos veiklos“ sąvoka – „actividad por cuenta propia“, „selvstændig erhvervsvirksomhed“, „selbständiger Erwerbstätigkeit“, „self-employment“, „arbeid <…> als zelfstandige“ ir „pracy na własny rachunek“ ir, kita vertus, kiek tai susiję su sąvoka „darbas“ – „ejercicio profesional“, „erhvervsmæssig beskæftigelse“, „unselbständiger Erwerbstätigkeit“, „occupation“, „beroep“ ir „zatrudnienia“, atitinkamai ispanų, danų, vokiečių, anglų, nyderlandų ir lenkų kalbomis (2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 27 punktas).

37

Taigi, be to, kad minėtoje nuostatoje aiškiai nurodyta savarankiška veikla, iš terminų „įsidarbinant“ ir „imantis profesinės veiklos“, suprantamų įprasta prasme, taip pat matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino apriboti Direktyvos 2000/78 taikymo srities tik „darbuotojo“ pareigomis, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Iš Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, kad į jos taikymo sritį patenka ne tik „darbuotojų“, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, galimybės įsidarbinti sąlygos, nes pagal šią formuluotę ši direktyva taikoma „visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas[,] visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais <…>“ (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 29 punktą).

39

Lingvistinį Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimą patvirtina šios direktyvos tikslai, iš kurių matyti, kad sąvoka „įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos taikomos sąlygos“, kuri apibrėžia šios direktyvos taikymo sritį, negali būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyva 2000/78 buvo priimta remiantis EB 13 straipsniu, po pakeitimo tapusiu SESV 19 straipsnio 1 dalimi, kuria Sąjungai suteikiama kompetencija imtis atitinkamų veiksmų, siekiant kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, EU:C:2020:289, 35 punktas).

41

Pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį, taip pat, kaip matyti iš jos pavadinimo, preambulės, turinio ir tikslo, šia direktyva siekiama nustatyti kovos su diskriminacija dėl, be kita ko, amžiaus „užimtumo ir profesinėje srityje“ bendrus pagrindus, siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą, suteikiant kiekvienam asmeniui veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos šiuo pagrindu (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, EU:C:2020:289, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Konkrečiai kalbant, šios direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad, garantuojant visiems lygias galimybes, svarbiausia yra įsidarbinimas ir darbas, kurie ypač prisideda prie visapusio piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime bei jų galimybių realizavimo. Šia prasme taip pat minėtos direktyvos 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad diskriminacija dėl, be kita ko, seksualinės orientacijos gali pakenkti SESV tikslų įgyvendinimui, ypač siekti pakankamai didelio užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti gyvenimo lygį ir kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei vienybės, taip pat laisvo asmenų judėjimo (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, EU:C:2020:289, 37 punktas).

43

Taigi Direktyva 2000/78 nėra Sąjungos antrinės teisės aktas, kaip antai toks, kuris grindžiamas, be kita ko, SESV 153 straipsnio 2 dalimi ir kuriuo siekiama apsaugoti tik darbuotojus, kaip silpnesnę darbo santykių dalį; jos tikslas – atsižvelgiant į socialinius ir visuomenės interesus, pašalinti visas diskriminacijos pagrindais grindžiamas kliūtis naudotis pragyvenimo šaltiniais ir įgyti galimybę prisidėti prie visuomenės gyvenimo darbu, neatsižvelgiant į teisinę formą, pagal kurią jis atliekamas (2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Nors Direktyva 2000/78 taip pat skirta apimti įvairią profesinę veiklą, įskaitant asmenų vykdomą individualią ekonominę veiklą, siekiant užsitikrinti savo pragyvenimą, vis dėlto reikia atskirti veiklą, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, nuo veiklos, kurią sudaro paprastas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas vienam ar keliems gavėjams, kurios į šią taikymo sritį nepatenka.

45

Taigi tam, kad profesinė veikla patektų į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, svarbu, kad ši veikla būtų reali ir būtų vykdoma esant teisiniams santykiams, kuriems būdingas tam tikras stabilumas.

46

Šiuo atveju, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar ieškovo vykdoma veikla atitinka šį kriterijų, pažymėtina, pirma, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pagal kelias trumpalaikes rangos sutartis, kurias sudarė vykdydamas individualią ekonominę veiklą, TP 1-ojo kanalo apipavidalinimo ir reklamos redakcijai pats montavo audiovizualinę medžiagą, rengė anonsus arba feljetonus. Antra, iš šios bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas, vykdydamas šią veiklą, priklausė nuo W.S. atlikto savaitinio darbo laikotarpių paskirstymo, ir kad neseniai jo veikla dar kartą buvo įvertinta teigiamai TP vidaus struktūrų reorganizavimo sąlygomis.

47

Kadangi, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ieškovo vykdoma veikla yra reali ir efektyvi profesinė veikla, kuria jis asmeniškai nuolat užsiima to paties paslaugų gavėjo naudai, ir kuri jam leidžia visiškai ar iš dalies užsitikrinti pragyvenimą, klausimas, ar galimybės įsidarbinti į tokią darbo vietą sąlygos patenka į Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, nepriklauso nuo to, ar ši veikla kvalifikuojama kaip „darbas pagal darbo sutartį“ arba „savarankiška veikla“, o šios nuostatos, taigi ir šios direktyvos, taikymo sritis turi būti suprantama plačiai, kaip tai pažymėta šio sprendimo 36 punkte.

48

Antra, dėl klausimo, ar rangos sutarties, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, sudarymas patenka į sąvoką „imantis savarankiškos veiklos taikomos“ sąlygos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą, Lenkijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose ir per posėdį teigė, kad ieškovas visiškai pasinaudojo savo teise verstis savarankiška veikla dar prieš sudarydamas pagrindinėje byloje nagrinėjamą rangos sutartį, ir kad jis toliau galėjo nekliudomai ja užsiimti ir kitų paslaugų gavėjų, ne tik TP, naudai, o pastarasis negalėjo apriboti šios teisės, kuri apėmė ir patį sprendimą užsiimti tokia veikla.

49

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog žodžių junginys „imantis savarankiškos veiklos taikomos“ bendrinėje kalboje reiškia aplinkybes arba faktus, kurie būtinai turi būti nustatyti, kad asmuo galėtų būti įdarbintas į tam tikrą darbo vietą arba savarankiškai dirbti (pagal analogiją žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, EU:C:2020:289, 33 punktą).

50

Svarbu pabrėžti, jog tam, kad toks asmuo, kaip antai ieškovas, galėtų veiksmingai užsiimti profesine veikla, rangos sutarties sudarymas yra aplinkybė, kuri gali būti laikoma privaloma. Taigi sąvoka „imantis savarankiškos veiklos taikomos sąlygos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą, gali apimti tokios sutarties, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, sudarymą.

51

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atsisakymas sudaryti rangos sutartį su kontrahentu, vykdančiu individualią ekonominę veiklą, dėl priežasčių, susijusių su šio kontrahento seksualine orientacija, patenka į pastarosios nuostatos, taigi ir į šios direktyvos taikymo sritį.

52

Pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktą ši direktyva taikoma „įsidarbinant <…> imantis <…> profesinės veiklos taikomoms] sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“.

53

Pirma, žinoma, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte, minėtame 3 straipsnio 1 dalies c punkte aiškiai neminima „savarankiška veikla“, o tik „įdarbinimo“ ir „darbo“ sąlygos.

54

Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkte nurodytos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, Direktyva 2000/78 nesiekiama apsaugoti tik darbuotojus, kaip silpnesnę darbo santykių dalį, jos tikslas, atsižvelgiant į socialinius ir visuomenės interesus, pašalinti visas diskriminacijos pagrindais grindžiamas kliūtis naudotis pragyvenimo šaltiniais ir įgyti galimybę prisidėti prie visuomenės gyvenimo darbu, neatsižvelgiant į teisinę formą, pagal kurią jis atliekamas.

55

Darytina išvada, kad Direktyva 2000/78 suteikiama apsauga negali priklausyti nuo formalaus darbo santykių kvalifikavimo pagal nacionalinę teisę arba nuo to, ar atitinkamas asmuo įdarbinamas pasirenkant vieną ar kitą sutarties rūšį (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Danosa, C-232/09, EU:C:2010:674, 69 punktą), nes, kaip nurodyta šio sprendimo 36 punkte, šios direktyvos nuostatos turi būti suprantamos plačiai.

56

Kadangi pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, kiek tai susiję su „imantis savarankiškos <…> veiklos taikomomis] sąlygom[is]“, šia direktyva siekiamas tikslas negalėtų būti pasiektas, jei šia direktyva suteikiama apsauga nuo bet kokios diskriminacijos dėl kurios nors iš minėtos direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, kaip antai, be kita ko, seksualinės orientacijos, neleistų užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymosi pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su veiklos vykdymo sąlygomis ir jos tikslu. Taigi ši apsauga taikoma visiems atitinkamiems darbo santykiams.

57

Toks aiškinimas atitinka Direktyvos 2000/78 tikslą sukurti bendrą kovos su diskriminacija, visų pirma dėl seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje, pagrindą, taigi jos 3 straipsnyje pateiktos sąvokos, patikslinančios šios direktyvos taikymo sritį, negali būti aiškinamos siaurai (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 2 d.HK / Danmark ir HK / Privat, C-587/20, EU:C:2022:419, 51 punktą).

58

Taigi iš teleologinio Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimo matyti, kad jame vartojama sąvoka „įsidarbinant <…> imantis profesinės veiklos taikomos sąlygos]“ plačiąja prasme apima sąlygas, taikomas bet kokiai darbo pagal darbo sutartį ir savarankiško darbo formai, neatsižvelgiant į teisinę formą, pagal kurią jis atliekamas.

59

Antra, kyla klausimas, ar TP sprendimas nesilaikyti įsipareigojimų, išplaukiančių iš su ieškovu sudarytos rangos sutarties, ir jos neatnaujinti, nutraukiant jų profesinius santykius dėl priežasčių, tariamai susijusių su suinteresuotojo asmens seksualine orientacija, patenka į sąvoką „įsidarbinant <…> taikomos sąlygos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

60

Šiuo klausimu Lenkijos vyriausybė tvirtina, kad santykiuose su savo kontrahentu savarankiškai dirbantis asmuo nėra saistomas darbo santykių, pagal kuriuos viena sutarties šalis gali „atleisti iš darbo“ kitą šalį.

61

Žinoma, sąvoka „atleidimas iš darbo“ paprastai reiškia pagal darbo sutartį dirbančio asmens ir jo darbdavio sudarytos darbo sutarties nutraukimą.

62

Vis dėlto, kaip savo išvados 102 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punkte sąvoka „atleidimas iš darbo“ nurodoma kaip sąvokos „įdarbinim[o] ir darbo sąlygos“ pavyzdys ir, be kita ko, apima vienašalį bet kokios 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos nutraukimą.

63

Iš tiesų, be kita ko, reikia pabrėžti, kad, kaip ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris gali prarasti samdomą darbą ne savo noru, be kita ko, dėl „atleidimo iš darbo“, individualią veiklą vykdantis asmuo taip pat gali būti priverstas nutraukti šią veiklą kontrahento iniciatyva, todėl jis gali patekti į pažeidžiamą padėtį, kaip ir atleistas pagal darbo sutartį dirbantis asmuo (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Gusa, C-442/16, EU:C:2017:1004, 43 punktą).

64

Nagrinėjamu atveju TP vienašališkai panaikino ieškovo savaitinio darbo laikotarpius, kurie prasidėjo atitinkamai 2017 m. gruodžio 7 d. ir 21 d., o po to, kai pastarasis internete paskelbė šio sprendimo 18 punkte nurodytą vaizdo įrašą, TP ir ieškovas nesudarė jokios naujos rangos sutarties.

65

Taigi tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. ieškovas negalėjo išdirbti nė vieno savaitinio darbo laikotarpio, numatyto su TP sudarytoje darbo sutartyje, atsižvelgiant į šio sprendimo 63 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, atrodo, reiškia savarankiškai dirbančio asmens veiklos nutraukimą ne savo noru, kuris gali būti prilyginamas samdomo darbuotojo atleidimui iš darbo, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

66

Šiomis aplinkybėmis, išskyrus šio sprendimo 46 punkte nurodytą vertinimą, TP sprendimas neatnaujinti šios rangos sutarties su ieškovu dėl, jo teigimu, seksualinės orientacijos, taip nutraukiant tarp jų susiklosčiusius darbo santykius, patenka į Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį.

67

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas jo nagrinėjamos bylos aplinkybes, visų pirma į Vienodo požiūrio įstatymą, kurio aiškinimas priklauso tik jo jurisdikcijai, turi nustatyti, ar tai, kad šis įstatymas netaikomas laisvei pasirinkti kontrahentą, jei pasirinkimas nėra grindžiamas lytimi, rase, etnine kilme ar tautybe, kaip tai numatyta minėto įstatymo 5 straipsnio 3 punkte, sudaro tiesioginę arba netiesioginę diskriminaciją, pagrįstą ieškovo seksualine orientacija.

68

Tuo atveju, jei šis teismas nuspręstų, kad tokia diskriminacija egzistuoja, dar reikia pažymėti, kad ši diskriminacija negali būti pateisinama, kaip teigia ieškovas ir Belgijos vyriausybė, vienu iš Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų.

69

Pagal šią nuostatą ši direktyva nepažeidžia priemonių, numatytų nacionalinės teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.

70

Priimdamas minėtą nuostatą Sąjungos teisės aktų leidėjas užimtumo ir profesinėje srityje siekė užkirsti kelią vienodo požiūrio principo ir būtinybės užtikrinti viešąją tvarką, saugumą ir sveikatą, kriminalinių nusikaltimų prevenciją bei demokratinėms visuomenėms veikti būtinų asmenų teisių ir laisvių apsaugą kolizijai ir ją išspręsti. Jis nusprendė, kad tam tikrais Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje išvardytais atvejais pagal ją įgyvendinami principai netaikytini priemonėms, kuriose įtvirtinamas viena iš šios direktyvos 1 straipsnyje numatytų priežasčių pagrįstas skirtingas požiūris, tačiau tik jei šios priemonės yra „būtinos“ numatytiems tikslams pasiekti (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Cafaro, C-396/18, EU:C:2019:929, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

71

Kadangi minėto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti nukrypti nuo diskriminacijos draudimo principo, ji turi būti aiškinama siaurai (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Cafaro, C-396/18, EU:C:2019:929, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Šiuo atveju reikia konstatuoti, pirma, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma, t. y. Vienodo požiūrio įstatymo 5 straipsnio 3 punktas, yra nacionalinės teisės aktuose numatyta priemonė, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 5 dalį.

73

Antra, atrodo, kad šio Vienodo požiūrio įstatymo 5 straipsnio 3 punktu a priori, siekiama kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos, kaip tai suprantama pagal to paties 2 straipsnio 5 dalį, tiksliau – sutarčių laisvės apsaugos, jeigu toks pasirinkimas nėra grindžiamas lytimi, rase, etnine kilme ar tautybe.

74

Iš tiesų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje „Laisvė užsiimti verslu“ suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, sutarčių laisvę ir laisvą konkurenciją, ir, ypač, laisvę pasirinkti verslo partnerį (žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C-124/20, EU:C:2021:1035, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75

Vis dėlto laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinę funkciją (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C-283/11, EU:C:2013:28, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

76

Šiuo atveju pakanka konstatuoti, kaip savo išvados 111 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, kad vien tai, jog Vienodo požiūrio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte numatytos tam tikros laisvės pasirinkti kontrahentą išimtys, patvirtina, kad pats Lenkijos teisės aktų leidėjas manė, jog diskriminacija negalėjo būti laikoma būtina demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti sutarčių laisvę. Niekas neleidžia manyti, kad būtų kitaip, jeigu atitinkama diskriminacija būtų grindžiama seksualine orientacija ar kuria nors kita šio 5 straipsnio 3 punkte aiškiai nurodyta priežastimi.

77

Be to, pripažinus, kad laisvė sudaryti sutartį leidžia atsisakyti sudaryti sutartį su asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos, Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktas prarastų savo veiksmingumą, nes šia nuostata aiškiai draudžiama bet kokia diskriminacija dėl tokios priežasties, kiek tai susiję su galimybe imtis savarankiškos veiklos.

78

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Vienodo požiūrio įstatymo 5 straipsnio 3 punktu tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, negalima pateisinti Direktyvoje 2000/78 numatytos apsaugos nuo diskriminacijos netaikymo, jeigu pagal šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalį ši išimtis nėra būtina siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves demokratinėje visuomenėje.

79

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos grindžiant laisve pasirinkti kontrahentą neužtikrinama pagal šią direktyvą teiktina apsauga nuo diskriminacijos, kai atsisakoma dėl asmens seksualinės orientacijos su juo sudaryti arba atnaujinti sutartį dėl tam tikrų jo paslaugų teikimo vykdant individualią ekonominę veiklą.

80

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai

turi būti aiškinami taip, kad

pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos grindžiant laisve pasirinkti kontrahentą neužtikrinama pagal šią direktyvą teiktina apsauga nuo diskriminacijos, kai atsisakoma dėl asmens seksualinės orientacijos su juo sudaryti arba atnaujinti sutartį dėl tam tikrų jo paslaugų teikimo vykdant individualią ekonominę veiklą.