–

DD, atstovaujamo advokat V. Vasilev,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wasmeier ir I. Zaloguin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies ir 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą DD dėl nelegalios imigracijos srityje padarytų nusikalstamų veikų.

3

Direktyvos 2013/48 54 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės. Valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad suteiktų didesnio lygio apsaugą. <…>“

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:

„Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamajame procese <…> teises turėti advokatą, reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuota trečioji šalis, ir susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu.“

5

Minėtos direktyvos 3 straipsnyje „Teisė turėti advokatą baudžiamajame procese“ numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad atitinkami asmenys galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

<…>

3.   Teisę turėti advokatą sudaro šie elementai:

<…>

<…>“

6

Direktyvos 2016/343 33 ir 47 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

7

Šios direktyvos 8 straipsnio „Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme“ 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.“

8

Nakazatelno‑protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 55 straipsnyje nustatyta:

„Kaltinamasis turi šias teises:

<…>

dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme,

<…>

turėti advokatą.“

9

Pagal NPK 94 straipsnio 1 dalies 8 punktą tais atvejais, kai byla nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam, šio asmens gynybą turi užtikrinti advokatas.

10

NPK 99 straipsnyje nustatyta:

„Advokatas turi šias teises:

<…>

dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. <…>“

11

Pagal NPK 269 straipsnio 3 dalį byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam tik jeigu jo nepavyksta rasti arba jam buvo pranešta, kad byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant.

12

NPK 271 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bylos nagrinėjimas teisme turi būti atidėtas, jeigu neatvyksta šie asmenys:

<…>

2) kaltinamasis <…>

3) advokatas <…>“

13

NPK 348 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Proceso teisės normų pažeidimas yra esminis, kai:

<…>“

14

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija) nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Sofijos (Bulgarija) oro uosto pasienio policijos pareigūnas DD kartu su kitais asmenimis kaltinamas dėl nelegalios imigracijos srityje padarytų nusikalstamų veikų.

15

Į pirmąjį 2020 m. spalio 15 d. posėdį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme DD atvyko kartu su savo advokatu VV. Per šį teismo posėdį buvo apklaustas, be kita ko, liudytojas Nr. 263, kuriam taikomas anonimiškumas, o VV turėjo galimybę jam užduoti klausimus. Ši apklausa turėjo būti tęsiama 2020 m. lapkričio 30 d.

16

2020 m. lapkričio 27 d. VV paprašė atidėti numatytą teismo posėdį ir bylą nagrinėti vėlesnę dieną, motyvuodamas tuo, kad jis dar nėra pasveikęs po užsikrėtimo koronavirusu.

17

2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje DD paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes neatvyko jo advokatas VV. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apklausė liudytoją Nr. 263, kuriam taikomas anonimiškumas, nors pripažino, kad tai pažeidžia DD teisę būti atstovaujamam advokato, taip pat VV teisę pasyviai ir aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Vis dėlto remdamasis 2020 m. vasario 13 d. Sprendimu Spetsializirana prokuratura (Teismo posėdis, kuriame kaltinamasis nedalyvauja) (C‑688/18, EU:C:2020:94) tas teismas nusprendė, kad šį pažeidimą galima pašalinti dar kartą apklausiant liudytoją Nr. 263, kuriam taikomas anonimiškumas, kitame 2020 m. gruodžio 18 d. numatytame teismo posėdyje, per kurį VV galėtų jam užduoti klausimus. 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje dalyvavusios šalys uždavė klausimus minėtam liudytojui. Vėliau šios apklausos protokolo kopija buvo išsiųsta VV.

18

2020 m. gruodžio 4, 10 ir 15 d. VV pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sveikatos problemas ir tai, kad DD užsikrėtė koronavirusu, taip pat du kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą.

19

Per kitą 2020 m. gruodžio 18 d. įvykusį teismo posėdį, kuriame DD ir VV nedalyvavo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apklausė liudytoją YAR, kurio parodymai buvo reikšmingi vykdant DD baudžiamąjį persekiojimą, ir dar kartą pažymėjo, kad DD ir VV bus suteikta galimybė užduoti šiam liudytojui klausimus kitame teismo posėdyje. Šios apklausos protokolo kopija buvo išsiųsta DD ir VV.

20

2021 m. sausio 11 d. įvyko teismo posėdis, į jį atvyko DD ir VV. Tame posėdyje VV užginčijo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą surengti 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžius, teigdamas, kad buvo pažeista teisė į gynybą. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, nusprendė, kad nors tie teismo posėdžiai buvo surengti pažeidžiant DD ir VV teisę patiems juose dalyvauti, šį pažeidimą galima pašalinti iš naujo apklausus atitinkamus liudytojus.

21

Per 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdį DD ir VV turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojui Nr. 263, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojui YAR. Per tą posėdį DD neuždavė jokio klausimo, o VV uždavė klausimus tik liudytojui YAR ir pareiškė, kad neturi klausimų liudytojui Nr. 263, kuriam taikomas anonimiškumas.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal nacionalinę teisę kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisė turėti advokatą pažeidžiama, jeigu įrodymai, be kita ko, apklausiant liudytojus renkami nedalyvaujant kaltinamajam ir jo advokatui. Akivaizdu, kad ši procesinis trūkumas gali būti ištaisytas tik jeigu šie liudytojai šaukiami iš naujo ir jeigu kaltinamajam ir jo advokatui sudaroma galimybė užduoti jiems klausimus.

23

Vis dėlto nacionalinėje teisėje nėra jokios aiškios nuostatos dėl šios naujos liudytojų apklausos pobūdžio. Tai gali būti tiesiog papildoma apklausa (tokiu atveju parodymai, kuriuos atsakydami į kitų šalių klausimus davė liudytojai per ankstesnę apklausą, nedalyvaujant kaltinamajam ir jo advokatui, lieka galioti) arba nauja apklausa, kuria pakeičiama ankstesnė apklausa, o ši turi būti pripažinta neturinčia teisinės galios. Tokiu atveju ankstesnėje apklausoje dalyvavusios šalys vėl turi užduoti klausimus, kuriuos buvo uždavusios toje ankstesnėje apklausoje. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad esamos aplinkybės patvirtina, jog papildomos apklausos pakanka, kad būtų pašalintas pagrindinėje byloje nagrinėjamas proceso teisės normų pažeidimas.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, iš 2020 m. vasario 13 d. Sprendimo Spetsializirana prokuratura (Teismo posėdis, kuriame kaltinamasis nedalyvauja) (C‑688/18, EU:C:2020:94) matyti, kad tuo atveju, kai kaltinamasis nedalyvavo teismo posėdyje, jo teisė pačiam dalyvauti nagrinėjant bylą, įtvirtinta Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžiama, jeigu veiksmai, atlikti jam nedalyvaujant, vėliau pakartojami jam dalyvaujant. Vis dėlto tas teismas mano, kad šio reikalavimo apimtis nėra aiški. Konkrečiai kalbant, jam kyla klausimas, ar būtina pakartoti visą liudytojo apklausą, t. y. pirma, anksčiau apklausoje dalyvavusios ir savo klausimus liudytojui jau uždavusios šalys turi dar kartą užduoti tuos pačius klausimus ir, antra, anksčiau apklausoje nedalyvavęs kaltinamasis paskui užduoda savo klausimus, o gal pakanka, kad papildoma apklausa tik suteiktų galimybę kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti savo klausimus liudytojui.

25

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiai įvyko nedalyvaujant VV, buvo pažeista Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta DD teisė būti ginamam advokato.

26

Šiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) informavo Teisingumo Teismą, kad priėmus įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2022 m. liepos 27 d., Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) buvo likviduotas, o tam tikros jame nagrinėtos baudžiamosios bylos nuo tos datos buvo perduotos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas).

28

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jeigu siekdamas užtikrinti kaltinamojo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisės turėti advokatą laikymąsi nacionalinis teismas papildomai apklausia kaltinimo liudytoją, nes kaltinamasis ir jo advokatas dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo dalyvauti ankstesnėje šio liudytojo apklausoje, pakanka, kad kaltinamasis ir jo advokatas galėtų laisvai užduoti klausimus šiam liudytojui, o gal per šią papildomą apklausą būtina pakartoti visą ankstesnę to liudytojo apklausą, o tai reikštų, kad per ją atlikti procesiniai veiksmai tampa negaliojantys.

29

Pirma, primintina, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.

30

Šia direktyva, kaip numatyta jos 47 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinamos Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) pripažįstamos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą.

31

Kaip matyti iš tos direktyvos 33 konstatuojamosios dalies, įtariamųjų ar kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme grindžiama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta EŽTK 6 straipsnyje, kurį atitinka Chartijos 47 straipsnio antra ir trečia pastraipos ir 48 straipsnis, kaip nurodyta Su Pagrindinių teisių chartija susijusiuose išaiškinimuose (OL C 303, 2007, p. 17). Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad šių Chartijos nuostatų aiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnį, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamą apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Gambino ir Hyka, C‑38/18, EU:C:2019:628, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Šiuo klausimu iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad viešas teismo posėdis yra pagrindinis EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintas principas. Šis principas ypač svarbus baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėjant paprastai pirmosios instancijos teisme, visiškai atitinkančiame EŽTK 6 straipsnio reikalavimus, teisės subjektas gali teisėtai reikalauti būti „išklausytas“ ir, be kita ko, pasinaudoti galimybe žodžiu pateikti savo gynybos argumentus, išklausyti kaltinimus, užduoti klausimus gynybos ir kaltinimo liudytojams (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 23 d. EŽTT sprendimo Jussila prieš Suomiją, CE:ECHR:2006:1123JUD007305301, 40 punktą ir 2008 m. kovo 4 d. EŽTT sprendimo Hüseyn Turan prieš Turkiją, CE:ECHR:2008:0304JUD001152902, 31 punktą).

33

Iš to teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad susitariančiosios valstybės turi didelę laisvę pasirinkti tinkamas priemones, kad jų teismų sistemos atitiktų EŽTK 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl kaltinamojo teisės dalyvauti teismo posėdyje, o pagal nacionalinę teisę ir praktiką suteikiamos procesinės priemonės turi būti veiksmingos, jeigu kaltinamasis nei atsisakė atvykti į teismo posėdį ir gintis, nei ketino slapstytis nuo teisingumo vykdymo (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 1 d. EŽTT sprendimo Sejdovic prieš Italiją, CE:ECHR:2006:0301JUD005658100, 83 punktą).

34

Konkrečiai dėl EŽTK 6 straipsnio 3 dalies d punkte numatytos teisės iškviesti liudytojus ir jiems užduoti klausimus pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šioje nuostatoje yra įtvirtintas principas, pagal kurį prieš kaltinamąjį pripažįstant kaltu visi kaltę patvirtinantys įrodymai iš principo turi būti jam pateikti viešame teismo posėdyje, kad galėtų vykti rungimosi principu grindžiamas procesas. Šio principo išimtys galimos tik jeigu laikomasi teisės į gynybą, pagal kurią paprastai reikalaujama, kad kaltinamajam būtų suteikta tinkama ir pakankama galimybė ginčyti kaltinimą pagrindžiančius parodymus ir užduoti klausimus tuos parodymus davusiems asmenims tuo metu, kai jie davė parodymus, ar vėliau (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 15 d. EŽTT sprendimo Al-Khawadja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, CE:ECHR:2011:1215JUD002676605, 118 punktą ir 2016 m. kovo 23 d. EŽTT sprendimo Blokhin prieš Rusiją, CE:ECHR:2016:0323JUD004715206, 200 punktą).

35

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją konstatuotina, kad nors kaltinimo liudytojo apklausa per teismo posėdį, kuris įvyko nedalyvaujant kaltinamajam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, yra Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio asmens teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme pažeidimas, pagal šią nuostatą nedraudžiama pašalinti šio pažeidimo vėlesnėje tos pačios bylos stadijoje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad negalima teigti, kad asmuo, kuriam dalyvaujant buvo pakartoti per teismo posėdžius, į kuriuos jis negalėjo atvykti, atlikti veiksmai, negali būti laikomas nedalyvavęs nagrinėjant bylą teisme (2020 m. vasario 13 d. Sprendimo Spetsializirana prokuratura (Teismo posėdis, kuriame kaltinamasis nedalyvauja), C‑688/18, EU:C:2020:94, 48 punktas).

36

Vis dėlto, siekiant užtikrinti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą laikymąsi, kaltinimo liudytojo apklausa turi būti pakartojama taip, kad kaltinamasis galėtų tinkamai ginčyti kaltinimą pagrindžiančius parodymus ir užduoti klausimus tuos parodymus davusiam asmeniui.

37

Šiuo tikslu pakanka atlikti papildomą apklausą, per kurią kaltinamasis turi galimybę laisvai užduoti klausimus liudytojui, nesant reikalo pakartoti visos apklausos, kuri įvyko nedalyvaujant kaltinamajam, nes per šią apklausą atliktų procesinių veiksmų pripažinimas negaliojančiais nėra būtinas, atsižvelgiant į ankstesniame punkte nurodytus reikalavimus.

38

Vis dėlto svarbu, kad prieš papildomą apklausą kaltinamajam būtų įteikta kaltinimo liudytojo apklausos, kuri įvyko nedalyvaujant kaltinamajam, protokolo kopija. Iš tiesų tik su sąlyga, kad žino per šią ankstesnę apklausą liudytojo duotų parodymų turinį ir jų davimo eigą, kaltinamasis turi visas galimybes užduoti klausimus šiam liudytojui, prireikus remdamasis per minėtą apklausą duotais parodymais.

39

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad DD dėl sveikatos priežasčių negalėjo dalyvauti 2020 m. gruodžio 18 d. įvykusiame teismo posėdyje, per kurį buvo apklaustas liudytojas YAR. Vis dėlto DD buvo įteikta šios apklausos protokolo kopija ir paskui jam buvo suteikta galimybė laisvai užduoti klausimus šiam liudytojui per vėlesnį 2021 m. vasario 22 d. įvykusį teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad taip buvo pašalintas Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos DD teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme pažeidimas, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

40

Antra, primintina, kad Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį įtariamieji ir kaltinamieji turi teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad tai leistų jiems praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 12 d. Sprendimo VW (Teisė turėti advokatą neatvykimo į teismą atveju), C‑659/18, EU:C:2020:201, 31 punktą).

41

Dėl tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmų, kuriems taikoma ši teisė, pažymėtina, kad Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų bent teisę reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų asmens atpažinime, akistatoje ir atkuriant nusikaltimo situaciją.

42

Be to, primintina, kad Direktyvos 2013/48 1 straipsnyje nustatyta, kad joje nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios, be kita ko, įtariamųjų ir kaltinamųjų teisę turėti advokatą baudžiamajame procese.

43

Šios direktyvos 54 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: kadangi šioje direktyvoje nustatomos tik būtiniausios taisyklės, valstybės narės gali išplėsti joje nustatytas teises, kad suteiktų didesnio lygio apsaugą.

44

Taigi, kaip matyti iš pačios Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 3 dalies c punkto formuluotės, valstybės narės gali išplėsti įtariamųjų ar kaltinamųjų teisę turėti advokatą atliekant šioje nuostatoje išvardytus tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus taip, kad ji būtų taikoma atliekant kitus veiksmus, kaip antai apklausiant kaltinimo liudytoją baudžiamajame teisme.

45

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 35–38 punktuose nurodytus pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo principus, gali būti laikoma, kad kaltinamasis praktiškai ir veiksmingai naudojasi teise į gynybą, jeigu kaltinamojo advokatas, nors dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių ir nedalyvavo kaltinimo liudytojo apklausoje baudžiamajame teisme, per papildomą apklausą turėjo galimybę laisvai užduoti klausimus šiam liudytojui, remdamasis jo apklausos, kuri įvyko nedalyvaujant šiam advokatui, protokolu. Taigi nebūtina pakartoti visos apklausos, kuri įvyko jam nedalyvaujant.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2013/48 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jeigu siekdamas užtikrinti kaltinamojo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisės turėti advokatą laikymąsi nacionalinis teismas papildomai apklausia kaltinimo liudytoją, nes kaltinamasis ir jo advokatas dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo dalyvauti ankstesnėje šio liudytojo apklausoje, pakanka, kad kaltinamasis ir jo advokatas galėtų laisvai užduoti klausimus tam liudytojui, su sąlyga, kad prieš šią papildomą apklausą kaltinamajam ir jo advokatui buvo įteikta ankstesnės to liudytojo apklausos protokolo kopija. Šiomis aplinkybėmis nebūtina pakartoti visos apklausos, kurioje kaltinamasis ir jo advokatas nedalyvavo, ir pripažinti negaliojančiais per ją atliktų procesinių veiksmų.

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 8 straipsnio 1 dalis ir 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu 3 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

jeigu siekdamas užtikrinti kaltinamojo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisės turėti advokatą laikymąsi nacionalinis teismas papildomai apklausia kaltinimo liudytoją, nes kaltinamasis ir jo advokatas dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo dalyvauti ankstesnėje šio liudytojo apklausoje, pakanka, kad kaltinamasis ir jo advokatas galėtų laisvai užduoti klausimus tam liudytojui, su sąlyga, kad prieš šią papildomą apklausą kaltinamajam ir jo advokatui buvo įteikta ankstesnės to liudytojo apklausos protokolo kopija. Šiomis aplinkybėmis nebūtina pakartoti visos apklausos, kurioje kaltinamasis ir jo advokatas nedalyvavo, ir pripažinti negaliojančiais per ją atliktų procesinių veiksmų.