–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos, M. Kriisa,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir A. Hanje,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Armati, M. Huttunen, M. Mataija ir I. Söderlund,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005, p. 22), iš dalies pakeistos 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL L 354, 2013, p. 132) (toliau – Direktyva 2005/36), 3 straipsnio 1 dalies a punkto bei 3 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant A inicijuotą bylą dėl Opetushallitus (Švietimo reikalų direkcija, Suomija) sprendimo atmesti jo prašymą pripažinti vaikų darželio auklėtojo profesinę kvalifikaciją.

3

Direktyvos 2005/36 1 ir 14 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

4

Direktyvos 2005/36 1 straipsnyje nustatyta:

„Ši direktyva nustato taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą (toliau – priimančioji valstybė narė), pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse (toliau – kilmės valstybė narė) įgytą profesinę kvalifikaciją, ir kurios leidžia turinčiajam minėtą kvalifikaciją užsiimti ta profesija.

<…>“

5

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma visiems valstybės narės piliečiams, įskaitant ir užsiimančius laisvomis profesijomis, pageidaujantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesija kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo savo profesinę kvalifikaciją.

<…>

2.   Kiekviena valstybė narė gali leisti savo teritorijoje pagal jos nustatytas taisykles užsiimti reglamentuojama profesija pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės piliečiams, turintiems profesinės kvalifikacijos įrodymą, įgytą ne toje valstybėje narėje. <…>“

6

Minėtos direktyvos 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

<…>

<…>

3.   Trečiosios šalies išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas laikomas formalios kvalifikacijos įrodymu, jei jo turėtojas turi trejų metų atitinkamos profesijos patirtį valstybės narės, kuri pripažino tą formalios kvalifikacijos įrodymą pagal 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, teritorijoje ir tą patirtį pripažįsta ta valstybė narė.“

7

Direktyvos 2005/36 4 straipsnyje „Pripažinimo rezultatai“ nustatyta:

„1.   Priimančiajai valstybei narei pripažinus profesinę kvalifikaciją asmenys įgyja teisę užsiimti toje valstybėje narėje ta pačia profesija, kuriai jie laikomi turinčiais kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, ir užsiimti ja priimančiojoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai.

2.   Taikant šią direktyvą, profesija, kuria pareiškėjas pageidauja užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje, yra ta pati, kuriai jis laikomas turinčiu kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla yra panaši.

<…>“

8

Minėtos direktyvos 13 straipsnyje „Pripažinimo reikalavimai“ nustatyta:

„1.   Jei užsiimti reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, tos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia dirbti pagal tą profesiją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams, tiems pareiškėjams, kurie turi kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar 11 straipsnyje nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą, kurio kita valstybė narė reikalauja norint užsiimti ta profesija jos teritorijoje.

Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas.

2.   Galimybė dirbti pagal profesiją, kaip aprašyta 1 dalyje, taip pat suteikiama pareiškėjams, kurie per pastaruosius 10 metų vienus metus arba lygiavertį laiką visu etatu dirbo pagal toje dalyje nurodytą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, jei tie pareiškėjai turi vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymus, išduotus kitos valstybės narės, kuri tos profesijos nereglamentuoja.

Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti tokias sąlyga:

Tačiau pirmoje pastraipoje nurodytos vienerių metų profesinės patirties neturi būti reikalaujama, jei pareiškėjo turimas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtas reglamentuojamas rengimas.

<…>“

9

Šios direktyvos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. perduoda Komisijai jų teritorijoje esamų reglamentuojamų profesijų sąrašą, nurodydamos kiekvienos profesijos veiklą, ir reglamentuojamo rengimo, taip pat 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašą. Visi tų sąrašų pakeitimai taip pat turi būti be nepateisinamo delsimo perduodami Komisijai. Komisija sudaro ir tvarko viešai prieinamą reglamentuojamų profesijų duomenų bazę, kurioje pateikiamas bendras veiklos, kurią apima kiekviena profesija, aprašymas.“

10

Laki ammattipätevyyden tunnustamisesta (1384/2015) (Įstatymas dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1384/2015); toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad juo reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir laisvė teikti paslaugas pagal Direktyvą 2005/36. Šio įstatymo 6 straipsnyje išsamiai išdėstytos tokio pripažinimo sąlygos.

11

Kvalifikacinius reikalavimus darželio auklėtojams Estijoje reglamentuoja 2002 m. rugpjūčio 26 d.haridusministri aasta määrus „Koolieelse lasteasutuse pedagoogide kvalifikatsiooninõuded“ (Švietimo ministro įsakymas dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų; RTL 2002, 96, 1486; RT I, 03.09.2013, 36) (toliau – Įsakymas dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų).

12

Šio įsakymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Darbdavys įvertina darbuotojo gebėjimą atlikti pareigas ir atitiktį šiame įsakyme numatytiems tinkamumo reikalavimams. <…>“

13

Pagal šio įsakymo 18 straipsnį kvalifikaciniai reikalavimai darželio auklėtojams yra aukštojo mokslo diplomas ir pedagoginė kompetencija. To paties įsakymo 37 straipsnyje nustatyta, kad kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi auklėtojams, kurie iki 2013 m. rugsėjo 1 d. dirbo darželių auklėtojais ir kurie turi kvalifikaciją arba yra laikomi turinčiais tinkamą kvalifikaciją eiti panašias pareigas pagal iki 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojusio Įsakymo dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų nuostatas.

14

2004 m. gegužės 1 d. Estijai įstojus į Europos Sąjungą, 2005 m. birželio 6 d.Vabariigi Valitsuse a määrus Nr. 120 "Eesti Vabariigi kvalifikatsioonide ja enne 20. augustit 1991. a antud endise NSV Liidu kvalifikatsioonide vastavus" (Vyriausybės nutarimas Nr. 120 „Dėl Estijos Respublikos ir buvusios SSRS diplomų, išduotų iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., atitikties“; RT I 2005, 32, 241; RT I, 28.07.2020, 6) nustato buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos pripažintų kvalifikacijų, suteiktų iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., ir Estijos Respublikos švietimo sistemos bendrojo ir aukštojo mokslo lygių atitiktį.

15

A pateikė prašymą dėl vaikų darželio auklėtojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo Švietimo reikalų direkcijai Suomijoje, remdamasis šiais dokumentais:

16

Be to, neginčijama, kad nuo 1980 m. iki 1984 m. A dirbo vaikų darželio auklėtoju Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, o 2016–2017 m. – privačiame vaikų darželyje Suomijoje.

17

2018 m. kovo 8 d. sprendimu Švietimo reikalų direkcija A prašymą atmetė.

18

2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Helsingin hallinto-oikeus (Helsinkio administracinis teismas) atmetė A skundą dėl Švietimo reikalų direkcijos sprendimo. Šis teismas nusprendė, kad A kvalifikacija ir profesinė patirtis neatitiko profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimų pagal Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą (1384/2015).

19

Tada A apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Korkein hallinto-oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija).

20

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar darželio auklėtojo profesija Estijoje yra „reglamentuojama profesija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/36.

21

Jis pažymi, kad keli elementai rodo, jog ši profesija yra reglamentuojama Estijoje. Įsakyme dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų nustatyti darželių auklėtojų kvalifikaciniai reikalavimai yra aukštojo mokslo diplomas ir pedagoginiai įgūdžiai. Pastaruosius įgūdžius patvirtina dokumentas, kurį pareiškėjo prašymu remdamasi pareiškėjo byla po pokalbio su juo išduoda Estijos mokytojų asociacija.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymėjo, kad Estijos Respublika į Europos Komisijos tvarkomą reglamentuojamų profesijų duomenų bazę įtraukė vaikų darželio auklėtojo profesiją.

23

Tačiau yra ir kitų aplinkybių, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar vaikų darželio auklėtojo profesija Estijoje yra reglamentuojama profesija.

24

Jis pažymi, kad, priešingai nei pagal Suomijos teisę, Estijos teisės aktuose nereikalaujama, kad aukštojo mokslo diplomas, nurodytas šio sprendimo 21 punkte, apimtų ikimokyklinio ugdymo sritį.

25

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tokį auklėtoją įdarbinęs darbdavys turi diskreciją vertinti, ar kandidatas į darželio auklėtojo pareigas atitinka Įsakyme dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų nustatytas sąlygas. Visų pirma pedagoginės kompetencijos pažymėjimas yra neprivalomas ir nesaisto darbdavio. Jis savarankiškai įvertina, ar kandidatas turi reikalaujamą pedagoginę kompetenciją.

26

Todėl, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, du skirtingi darbdaviai galėtų skirtingai vertinti to paties kandidato pedagoginius įgūdžius.

27

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Estijos teisės aktuose numatyta, kad darželio auklėtoju gali dirbti tik tam tikras sąlygas atitinkantys asmenys, o kitiems asmenims tai draudžiama.

28

Antra, darant prielaidą, kad nagrinėjama profesija laikoma Estijoje reglamentuojama, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar 2017 m. Estijos mokytojų asociacijos A išduotas pažymėjimas, nurodytas šio sprendimo 15 punkte, gali būti laikomas kompetenciją patvirtinančiu dokumentu arba formalios kvalifikacijos įrodymu, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 1 dalyje, net jei profesinė patirtis, kurią jis patvirtina, buvo įgyta tuo metu, kai kilmės valstybė narė buvo tarybų socialistinė respublika.

29

Trečia, dėl diplomo, kurį 1980 m. A gavo Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, ir dėl patirties, kurią jis įgijo 1980–1984 m., prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tai turi būti laikoma profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalį, patvirtinimu ir ar dėl to ši kvalifikacija gali būti pripažinta tik su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo taip pat pateikia trejų metų profesinės patirties, įgytos kilmės valstybėje narėje po to, kai ji tapo nepriklausoma, įrodymą.

30

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad 2005 m. Estijos įstatymu Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje įgyti diplomai prilyginami Estijoje atkūrus jos nepriklausomybę įgytiems diplomams.

31

Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Kaip matyti iš Direktyvos 2005/36 1 konstatuojamosios dalies, ja siekiama skatinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kad valstybių narių piliečiai galėtų pagal darbo sutartis ar savarankiškai dirbti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo profesinę kvalifikaciją, ir taip prisidėti prie laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje.

33

Pagal šios direktyvos 1 ir 2 straipsnius ji taikoma tik tuomet, kai nagrinėjama profesija yra reglamentuojama priimančiojoje valstybėje narėje.

34

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Suomijoje vaikų darželio auklėtojo profesija yra reglamentuojama profesija. Todėl kitos valstybės narės piliečių teisė pradėti dirbti pagal šią profesiją ir ja verstis šioje valstybėje narėje reglamentuojama Direktyvos 2005/36 nuostatomis.

35

Jeigu atitinkama profesija reglamentuojama ir kilmės valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė, remdamasi Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 1 dalimi, turi leisti kitų valstybių narių piliečiams dirbti pagal tą profesiją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams, jeigu jie turi kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar formalios kvalifikacijos įrodymą, kurio reikalaujama kilmės valstybėje narėje.

36

Tačiau kai nagrinėjama profesija nėra reglamentuojama kilmės valstybėje narėje, iš Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalies matyti, kad teisė pradėti dirbti pagal šią profesiją ir ja verstis priimančiojoje valstybėje narėje suteikiama tik tuo atveju, jei pareiškėjas per pastaruosius 10 metų vienus metus visu etatu (arba lygiavertį bendrą laiką ne visu etatu) dirbo pagal nurodytą profesiją kitoje valstybėje narėje, jei tas pareiškėjas turi vieną ar daugiau kilmės valstybės narės išduotų kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalią kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Tačiau Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad profesinės patirties reikalavimas netaikomas, kai pareiškėjas turi formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį reglamentuojamą rengimą.

37

Todėl A prašymas pripažinti jo, kaip vaikų darželio auklėtojo, profesinę kvalifikaciją priimančiojoje valstybėje narėje, Suomijos Respublikoje, turi būti vertinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, jei ši profesija kilmės valstybėje narėje, Estijos Respublikoje, yra reglamentuojama, ir į Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, jei ji nereglamentuojama.

38

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad profesija turi būti laikoma reglamentuojama profesija, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jei nacionalinės teisės aktuose reikalaujama, kad būtų nustatytos tinkamumo sąlygos, būtinos norint įgyti šią profesiją ir ja verstis, tačiau darbdaviams paliekama diskrecija vertinti, ar šių sąlygų laikomasi.

39

Pagal Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punktą „reglamentuojama profesija“ – „tai profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo“.

40

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad profesija turi būti laikoma reglamentuojama, kaip tai suprantama pagal direktyvas 89/48 ir 92/51, kai leidimą verstis profesine veikla, kurią sudaro ši profesija, ar vertimąsi ja reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys tvarką, kurios tikslas – apriboti, kad šia profesine veikla galėtų verstis tik tie asmenys, kurie atitinka tam tikras sąlygas, ir uždrausti ja verstis tiems, kurie jų neatitinka (1996 m. vasario 1 d. Sprendimo Aranitis, C‑164/94, EU:C:1996:23, 19 punktas ir 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑39/07, EU:C:2008:265, 33 punktas). Atsižvelgiant į direktyvose 89/48 ir 92/51 pateiktas apibrėžtis ir į Direktyvos 2005/36 14 konstatuojamąją dalį, ši juriprudencija pagal analogiją taikoma sąvokai „reglamentuojama profesija“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą.

41

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Estijoje Įsakymo dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „darbdavys įvertina darbuotojo gebėjimą atlikti pareigas ir atitiktį šiame įsakyme numatytiems tinkamumo reikalavimams“.

42

Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir tam Estijos vyriausybė neprieštaravo, pagal šio įsakymo 1 straipsnio 1 dalį darbdaviui suteikiama diskrecija vertinti, ar tenkinamos tinkamumo sąlygos, būtinos norint įgyti darželio auklėtojo profesiją, ypač sąlyga dėl pedagoginės kompetencijos, taigi pagal šią nuostatą du skirtingi darbdaviai gali skirtingai vertinti, ar tas pats pretendentas atitinka šias sąlygas.

43

Tiesa, Estijos vyriausybė Teisingumo Teisme paaiškino, kad, pateikus Estijos mokytojų sąjungos išduotą pažymėjimą, darbdavys neturi pagrindo abejoti kandidato pedagogine kompetencija. Tačiau, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 60 punkte, Estijos vyriausybė teigė, kad Estijos teisėje šiuo klausimu nenustatyta jokių taisyklių. Tai patvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą Įsakymo dėl darželio auklėtojų tinkamumo reikalavimų 1 straipsnio 1 dalies aiškinimą, pagal kurį darbdavys turi įvertinti, ar tenkinamos tinkamumo sąlygos.

44

Tokią diskreciją reikia skirti nuo darbdavio diskrecijos įdarbinti asmenį, atitinkantį nagrinėjamos profesijos tinkamumo sąlygas, arba jo neįdarbinti ir pasirinkti vieną iš dviejų šias sąlygas atitinkančių kandidatų.

45

Dėl tokios diskrecijos susidaro situacija, dėl kurios nyksta skirtumas tarp asmenų, turinčių profesinę kvalifikaciją, kurios pagal nacionalines taisykles reikalaujama norint užsiimti atitinkama profesija, ir asmenų, jos neturinčių.

46

Tokiomis aplinkybėmis pagal Estijos teisę neužtikrinama, kad galimybė užsiimti atitinkama profesija ir ja verstis būtų suteikiama tik asmenims, turintiems specialią profesinę kvalifikaciją.

47

Todėl neatrodo, kad Estijoje rengiama vaikų darželio auklėtojo profesija yra „reglamentuojama profesija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

48

Šio vertinimo nepaneigia tai, kad Estijos Respublika vaikų darželio auklėtojo profesiją laiko „reglamentuojama“, kad ji šią profesiją įtraukė į Komisijai pateiktą esamų reglamentuojamų profesijų sąrašą ir kad ši profesija nurodyta Komisijos tvarkomoje reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje pagal Direktyvos 2005/36 59 straipsnį.

49

Iš tiesų, viena vertus, Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktoje „reglamentuojamos profesijos“ apibrėžtyje nėra nuorodos į valstybių narių teisę. Todėl ši sąvoka, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, yra tik Sąjungos teisės dalykas (2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Malta Dental Technologists Association ir Reynaud, C‑125/16, EU:C:2017:707, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Todėl to, kad Estijos Respublika vaikų darželio auklėtojo profesiją laiko reglamentuojama ir įtraukė ją į esamų reglamentuojamų profesijų sąrašą, kurį ji pateikė Komisijai, nepakanka, kad ši profesija būtų laikoma „reglamentuojama profesija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/36.

51

Kita vertus, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 45 punkte, Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punkte taip pat nekalbama apie Komisijos tvarkomos duomenų bazės, nurodytos šio sprendimo 48 punkte, turinį. Todėl ji yra tik orientacinė.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad profesija nelaikoma „reglamentuojama profesija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nacionalinės teisės aktuose reikalaujama, kad būtų nustatytos tinkamumo įgyti šią profesiją ir ja verstis sąlygos, tačiau darbdaviams paliekama diskrecija vertinti, ar šios sąlygos tenkinamos.

53

Antrasis klausimas aiškiai pateiktas tuo atveju, jei nagrinėjama profesija būtų reglamentuojama kilmės valstybėje narėje, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 1 dalies a punktą, ir jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas. Atsižvelgiant į neigiamą atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

54

Trečiasis klausimas pateiktas tuo atveju, jei nagrinėjama profesija nebūtų reglamentuojama kilmės valstybėje narėje.

55

Tokiu atveju, kaip priminta šio sprendimo 36 punkte, iš Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos matyti, kad priimančioji valstybė narė turi leisti dirbti pagal profesiją, jei pareiškėjas per pastaruosius 10 metų vienus metus visu etatu (arba lygiavertį bendrą laiką ne visu etatu) dirbo pagal nurodytą profesiją kitoje valstybėje narėje, jei tas pareiškėjas turi vieną ar daugiau kilmės valstybės narės išduotų kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalią kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Vis dėlto Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad vienų metų profesinės patirties kitoje valstybėje narėje per pastaruosius dešimt metų nereikalaujama, jei pareiškėjo turimas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina reglamentuojamą rengimą.

56

Šiuo atveju, priešingai, nei reikalaujama pagal Direktyvos 2005/36 13 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, A per dešimt metų iki prašymo pateikimo nevykdė darželio auklėtojo profesinės veiklos kitoje nei priimančioji valstybėje narėje.

57

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar 1980 m. Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje A gautas ikimokyklinio ugdymo diplomas gali būti laikomas formalios kvalifikacijos įrodymu, patvirtinančiu reglamentuojamą rengimą, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 13 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

58

Iš tiesų, pagal Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalį „trečiosios šalies išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas laikomas formalios kvalifikacijos įrodymu, jei jo turėtojas turi trejų metų atitinkamos profesijos patirtį valstybės narės, kuri pripažino tą formalios kvalifikacijos įrodymą pagal 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, teritorijoje ir tą patirtį pripažįsta ta valstybė narė“.

59

Tuo remiantis darytina išvada, kad trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikytina, kai priimančiajai valstybei narei pateiktas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo gautas kitos valstybės narės teritorijoje tuo metu, kai ši valstybė narė egzistavo ne kaip nepriklausoma valstybė, o kaip tarybų socialistinė respublika, ir jei ta valstybė narė šį formalios kvalifikacijos įrodymą laikė formalios kvalifikacijos įrodymu, joje išduotu po nepriklausomybės atkūrimo.

60

Iš pačios Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad ši nuostata susijusi su bet kokiu trečiosios šalies išduotu ir valstybės narės pagal tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 dalį pripažįstamu formalios kvalifikacijos įrodymu.

61

Reikia pažymėti, kad A 1980 m. Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gautas diplomas negali būti laikomas trečiosios šalies išduotu diplomu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

62

Iš tiesų, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų paaiškinimų, šį diplomą Estijos Respublika, kai atkūrė nepriklausomybę ir įstojo į Sąjungą, 2005 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 120 „Dėl Estijos Respublikos diplomų ir buvusios SSRS diplomų, išduotų iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., atitikimo“ prilygino diplomui, įgytam Estijos Respublikoje po to, kai ši valstybė narė vėl tapo nepriklausoma.

63

Todėl šis diplomas turi būti laikomas valstybės narės, o ne trečiosios šalies išduotu formalios kvalifikacijos įrodymu, priešingai, nei numatyta Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalyje.

64

Darytina išvada, kad Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalis netaikytina tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje.

65

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2005/36 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata netaikytina, kai priimančiajai valstybei narei pateiktas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo gautas kitos valstybės narės teritorijoje tuo metu, kai ši valstybė narė egzistavo ne kaip nepriklausoma valstybė, o kaip tarybų socialistinė respublika, ir jei ta valstybė narė šį formalios kvalifikacijos įrodymą prilygino formalios kvalifikacijos įrodymui, joje išduotam po nepriklausomybės atkūrimo. Toks formalios kvalifikacijos įrodymas turi būti laikomas gautu valstybėje narėje, o ne trečiojoje šalyje.

66

Svarbu pridurti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 52 ir 65 punktuose pateiktus atsakymus, iš kurių matyti, kad šis prašymas dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo nepatenka į Direktyvos 2005/36 taikymo sritį, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 90–93 punktuose, turi išnagrinėti A situaciją, atsižvelgdamos į SESV 45 ir 49 straipsnių nuostatas, vadovaudamosi Teisingumo Teismo jurisprudencija (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo Sosiaali- ja terveysalan lupa- ja valvontavirasto(Pagrindinių medicinos studijų diplomas), C‑634/20, EU:C:2022:149, 38‐46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

67

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: