–

Uniqa Asigurări SA, atstovaujamos advokato R. Bufan,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir A. Rotăreanu,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir E. A. Stamate,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1), iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/ES (OL L 44, 2008, p. 11, toliau – PVM direktyva), 59 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Uniqa Asigurări SA (toliau – Uniqa), kurios registruota buveinė yra Rumunijoje, ginčą su Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė mokesčių administravimo agentūra Skundų nagrinėjimo generalinė direkcija, Rumunija) ir Direcţia Generală de Administrare a Marilor Contribuabili (Stambių mokesčių mokėtojų administravimo generalinė direkcija, Rumunija) (toliau kartu – mokesčių administratorius) dėl paslaugų teikimo vietos nustatymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkimo tikslais.

3

1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) (toliau – Šeštoji direktyva) 9 straipsnyje „Paslaugų teikimas“ nustatyta:

„1.   Paslaugų teikimo vieta laikoma ta vieta, kur paslaugų teikėjas turi įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinę įmonę, iš kurios teikia paslaugas, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinės įmonės, vieta, kur jis turi nuolatinį adresą arba kur paprastai gyvena.

2.   Tačiau:

<…>

<…>“

4

Šeštoji direktyva buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 2006/112, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.

5

Direktyvos 2006/112 V antraštinės dalies „Apmokestinamųjų sandorių vieta“ 3 skyrius „Paslaugų teikimo vieta“ apima 43–59 straipsnius.

6

56 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta:

„Kai toliau išvardintos paslaugos teikiamos asmenims, įsisteigusiems už [Europos Sąjungos] ribų, arba apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems [Sąjungoje], bet ne toje pačioje šalyje, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, kuriam teikiamos paslaugos, arba, nesant tokios vietos, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kur jis paprastai gyvena:

<…>

<…>“

7

Direktyvos 2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/8, 59 straipsnio c punkte nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta:

„Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinį adresą, ar paprastai gyvena už [Sąjungos] ribų, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena:

<…>

<…>“

8

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytos redakcijos Legea Nr. 571/2003 privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 571/2003 dėl mokesčių kodekso, toliau – Mokesčių kodeksas) 133 straipsnyje nustatyta:

„1.   Paslaugų teikimo vieta laikoma ta vieta, kur yra įsisteigęs paslaugų teikėjas arba kur jis turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikiamos paslaugos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, šių paslaugų teikimo vieta laikoma:

<…>

<…>“

9

Uniqa Rumunijoje siūlo draudimo liudijimus, apimančius motorinių transporto priemonių eismo įvykių riziką ir medicinines išlaidas, patirtas ne šios valstybės narės teritorijoje

10

Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo Uniqa sudarė partnerystę su 26 bendrovėmis, turinčiomis registruotą buveinę už Rumunijos teritorijos ribų (toliau – bendrovės partnerės). Šios bendrovės partnerės sureguliuoja Uniqe klientų žalą toje šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis. Prašymus dėl kompensacijos jos tvarko, be kita ko, rengdamos bylas, susijusias su pretenzijomis, tikrindamos draudimo liudijimo galiojimą, tirdamos eismo įvykio priežastis ir aplinkybes, nustatydamos nuostolius, įvertindamos žalą, pateikdamos pasiūlymus dėl pakeitimo ar remonto, įvertindamos kompensaciją, patikrindamos sąmatas, kompensuodamos už remontą ir tirdamos išieškojimą. Dėl žalos turtui, padarytos įvykus eismo įvykiui ir neviršijančios 15000 EUR, bendrovės partnerės gali laisvai patenkinti ar atmesti prašymus dėl kompensacijos; jos lieka atsakingos tiek apdraustiesiems, tiek Uniqa dėl išmokų, atliktų sureguliuojant žalą, motyvų ir sumų. Dėl didesnės nei 15000 EUR žalos turtui jos privalo bendradarbiauti su Uniqa tvarkydamos prašymą dėl kompensacijos.

11

Coris International dėl medicininių išlaidų draudimo Uniqua vardu ir sąskaita administruoja draudėjų prašymus dėl kompensacijos. Konkrečiai kalbant, Coris International įsipareigoja apdraustiesiems užtikrinti pagalbą 24 valandas per parą ir suteikti jiems techninę, organizacinę ir teisinę pagalbą. Be to, ši bendrovė nustato kompensacijų dydį ir užtikrina jų mokėjimą, taip pat informuoja Uniqa apie įvykusius įvykius.

12

Uniqa nedeklaravo PVM, mokėtino pagal atvirkštinio apmokestinimo tvarką, už paslaugas, dėl kurių jai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitas faktūras bendrovės partnerės ir Coris International, susijusias su administravimo ir pretenzijų sureguliavimo honorarais, nes pagal Mokesčių kodekso 133 straipsnio 1 dalį šių paslaugų teikimo vieta buvo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta.

13

Atlikęs patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., mokesčių administratorius nurodė Uniqa sumokėti papildomą PVM sumą, iš viso 3439412 Rumunijos lėjų (RON) (apie 698596 EUR), ir papildomas prievoles, kurių bendra suma – 3 706 077 RON (apie 752760 EUR), susijusias su ankstesniame punkte nurodytomis paslaugomis.

14

Mokesčių administratorius nusprendė, kad reikia taikyti ne Mokesčių kodekso 133 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, o šio kodekso 133 straipsnio 2 dalies g punkto 5 papunktyje numatytą išimtį. Taigi jis nusprendė, kad bendrovių partnerių ir Coris International teikiamų paslaugų vieta yra valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs šių paslaugų gavėjas, t. y. Rumunijoje.

15

2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Uniqa pateiktas mokestinis skundas dėl pranešimo apie mokėtiną mokestį ir mokestinio patikrinimo akto, kuriuo jai buvo nurodyta sumokėti šio sprendimo 13 punkte minėtas sumas, buvo atmestas. 2016 m. gruodžio 23 d.Uniqa pateikė prašymą panaikinti šį sprendimą, pranešimą apie mokėtiną mokestį ir aktą Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija).

16

2018 m. birželio 19 d. sprendimu šis teismas patvirtino, kad žalos sureguliavimo paslaugų teikimo vieta yra vieta, kur gavėjas yra įsteigęs savo registruotą buveinę, šiuo atveju – Rumunijoje, manydamas, kad šios paslaugos yra analogiškos inžinierių paslaugoms, numatytoms Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punkto trečioje įtraukoje, išaiškintoje 2010 m. spalio 7 d. Sprendime Kronospan Mielec (C‑222/09, EU:C:2010:593). Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) iš dalies panaikino šio sprendimo 15 punkte nurodytus mokesčių administratoriaus aktus dėl nepagrįstai ilgos mokestinio patikrinimo trukmės ir atmetė likusią ieškinio dalį.

17

Uniqa ir mokesčių administratorius pateikė po apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

18

Šis teismas pažymi, kad Teisingumo Teismas jau išaiškino išimtis, susijusias su paslaugų teikimo vietos nustatymu. Konkrečiai kalbant, 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendime von Hoffmann (C‑145/96, EU:C:1997:406) jis nusprendė, kad žodžių junginys „kitos panašios paslaugos“ reiškia ne profesijas, kaip teisininkų, konsultantų, apskaitininkų ar inžinierių, o tik paslaugas. Be to, šis žodžių junginys nurodo ne tam tikrą Šeštojoje direktyvoje nurodytų skirtingų veiklos rūšių bendrą elementą, o panašias paslaugas, susijusias su kiekviena iš šių veiklos rūšių, vertinamas atskirai.

19

Vis dėlto jurisprudencija neleidžia pagrindinėje byloje išspręsti kompleksinių paslaugų, apimančių kelias veiklos rūšis, kurias reikia analizuoti kaip visumą, kaip antai bendrovių partnerių ir Coris International vykdomos su žalos administravimu ir sureguliavimu susijusios veiklos, kvalifikavimo problemos.

20

Tokiomis aplinkybėmis Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/8,] 59 straipsnį reikia aiškinti taip, kad žalos sureguliavimo paslaugas, kurias draudimo bendrovei jos vardu ir sąskaita teikia bendrovės [partnerės], galima priskirti prie konsultantų, inžinierių, konsultacinių firmų, teisininkų, apskaitininkų paslaugų ir kitų panašių paslaugų, taip pat duomenų apdorojimo ir informacijos teikimo paslaugų kategorijos?“

21

Primintina, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą ginčą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausime (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Ministrstvo za obrambo, C‑742/19, EU:C:2021:597, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/8, 59 straipsnis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinė byla susijusi su tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.Uniqa nedeklaravo PVM už bendrovių partnerių ir Coris International suteiktas paslaugas. Šiomis aplinkybėmis ši nuostata laiko atžvilgiu netaikytina pagrindinėje byloje.

23

Vis dėlto, atsižvelgiant į pagrindinės bylos faktines aplinkybes ir pateikto klausimo formuluotę, reikia konstatuoti, kad šiai bylai išspręsti svarbus Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimas.

24

Šiomis aplinkybėmis, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, kuris jam leistų išspręsti nagrinėjamą ginčą, reikia performuluoti pateiktą klausimą ir laikyti, kad šis teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad trečiųjų bendrovių teikiamos žalos sureguliavimo paslaugos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita yra „konsultantų, inžinierių, konsultacinių firmų, teisininkų, apskaitininkų paslaugos ir kitos panašios paslaugos, taip pat duomenų apdorojimas ir informacijos teikimas“, kaip numatyta šioje nuostatoje.

25

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punkte nurodomos ne teisininkų, konsultantų, apskaitininkų arba inžinierių profesijos, o paslaugos. Sąjungos teisės aktų leidėjas šioje nuostatoje nurodo profesijas, siekdamas apibrėžti, kokioms paslaugų kategorijoms ji taikoma (pagal analogiją žr. 2010 m. spalio 7 d. Sprendimo Kronospan Mielec, C‑222/09, EU:C:2010:593, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Taigi svarbu nustatyti, ar žalos sureguliavimo paslaugos, suteiktos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, yra paslaugos, daugiausia ir paprastai teikiamos vykdant Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytas profesijas (pagal analogiją žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo von Hoffmann, C‑145/96, EU:C:1997:406, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į dvigubą aplinkybę, pagal kurią, pirma, kiekviena paslauga paprastai turi būti laikoma atskira bei savarankiška ir, antra, sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro vienas paslaugos teikimas, neturi būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pažeistas PVM sistemos veiksmingumas, svarbu išsiaiškinti būdingus aptariamo sandorio elementus, siekiant nustatyti, ar suteiktos paslaugos yra kelios atskiros pagrindinės paslaugos, ar viena paslauga. Konkrečiai kalbant, bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju apmokestinamasis asmuo teikia vieną paslaugą, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį faktinių aplinkybių įvertinimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Field Fisher Waterhouse, C‑392/11, EU:C:2012:597, 18 ir 20 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamos žalos sureguliavimo paslaugos yra kompleksinės paslaugos, apimančios daug veiklos rūšių, kurios turi būti vertinamos kaip visuma. Konkrečiai kalbant, kaip nurodyta šio sprendimo 10 ir 11 punktuose, bendrovių partnerių teikiamos paslaugos apima visą su žalos sureguliavimu susijusią veiklą, kiek tai susiję su Uniqa klientais tose šalyse, kuriose atsirado ši žala. Šios paslaugos apima ir teisę priimti sprendimus tiek, kiek reikalaujama, kad eismo įvykio padarytos žalos turtui, neviršijančios 15000 EUR, atveju būtų patenkinami arba atmetami prašymai dėl kompensacijos. Be to, kiek tai susiję su medicininių išlaidų draudimu, Coris International tvarko Uniqa vardu ir sąskaita draudėjų pateiktus prašymus dėl kompensacijos ir teikia visas reikiamas organizacines, technines ir teisines paslaugas.

29

Atlikus šį preliminarų paaiškinimą pirmiausia reikia priminti, kad inžinieriaus profesinė veikla apima paslaugas, kurioms būdinga tai, kad konkrečioms problemoms spręsti taikomos ne tik turimos žinios ir metodai, bet įgyjama naujų žinių ir kuriami nauji metodai toms pačioms arba naujoms problemoms spręsti (2010 m. spalio 7 d. Sprendimo Kronospan Mielec, C‑222/09, EU:C:2010:593, 21 punktas).

30

Vis dėlto žalos sureguliavimo paslaugos, teikiamos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, kaip antai nurodytos šio sprendimo 10 ir 11 punktuose, nepriskiriamos prie šias savybes atitinkančių paslaugų teikimų. Konkrečiai kalbant, nors neatmestina, kad eismo įvykio padarytą žalą gali nustatyti inžinierius, akivaizdu, kad tokia veikla nepriskirtina prie paslaugų, kurios daugiausia ir paprastai teikiamos vykdant šią profesinę veiklą, kaip nurodyta ankstesniame šio sprendimo punkte. Be to, tokia galimybė taip pat negali būti numatyta vertinant pacientus, kiek tai susiję su užsienio kelionių medicininių išlaidų draudimu.

31

Taigi reikia konstatuoti, kad žalos sureguliavimo paslaugos, teikiamos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, nepatenka į inžinieriaus paslaugų sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punktą.

32

Antra, kalbant apie teisininko paslaugas, Teisingumo Teismas jau nurodė, kad daugiausia ir paprastai jomis siekiama atstovauti asmens interesams ir juos ginti, paprastai egzistuojant prieštaravimams ir priešingiems interesams (šiuo klausimu žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo von Hoffmann, C‑145/96, EU:C:1997:406, 17 punktą ir 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑401/06, EU:C:2007:759, 36 ir 37 punktus).

33

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad teisininko teikiamomis paslaugomis visų pirma siekiama, kad teisinis reikalavimas būtų patenkintas (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑401/06, EU:C:2007:759, 39 punktą).

34

Vis dėlto tokios paslaugos, kokias teikia bendrovės partnerės ir Coris International sureguliuodamos žalą, nėra daugiausia ir paprastai teikiamos teisininkų. Iš tiesų teisininkų paslaugoms būdingas indėlis į teisingumo vykdymą, o žalos sureguliavimo paslaugos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita yra platesnio pobūdžio ekonominė veikla.

35

Konkrečiai kalbant, tokios žalos sureguliavimo paslaugos iš esmės skirtos patirtos žalos arba medicininių išlaidų nustatymui ir įvertinimui, taip pat apdraustajam mokėtinos kompensacijos įvertinimui ir, jei reikia, faktiniam jos sumokėjimui, todėl jos nebūtinai susijusios su bylinėjimusi. Taigi dėl šių paslaugų a priori nebūtina atstovauti draudimo bendrovės interesams ir juos ginti esant prieštaravimui, priešingiems interesams, net jei konkrečiu atveju gali paaiškėti, kad vėliau būtina pasinaudoti teisininko paslaugomis.

36

Darytina išvada, kad žalos sureguliavimo paslaugos, teikiamos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, nepatenka į teisininko paslaugų sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punktą.

37

Trečia, reikia konstatuoti, kad žalos sureguliavimo paslaugos, kaip antai tos, kurias teikia bendrovės partnerės ir Coris International, nėra tos, kurias daugiausia ir paprastai teikia konsultantai, konsultacinės firmos ir apskaitininkai. Konkrečiai kalbant, skirtingai nei konsultavimo paslaugos, žalos sureguliavimo paslaugos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita reiškia, kad jos apima teisę priimti sprendimus dėl kompensacijos skyrimo ar atsisakymo ją išmokėti, ir jos nėra prilyginamos konsultavimo paslaugoms.

38

Ketvirta, reikia nustatyti, ar žalos sureguliavimo paslaugos, teikiamos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, priskiriamos prie „kitų panašių paslaugų“, nurodytų Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punkte.

39

Sąvoka „kitos panašios paslaugos“ reiškia ne kokį nors bendrą skirtingos veiklos rūšių, numatytų šioje nuostatoje, elementą, o panašias paslaugas, palyginti su kiekviena šios veiklos rūšimi vertinant atskirai. Paslauga turi būti laikoma panašia į vieną iš šiame straipsnyje išvardytų veiklų rūšių, kai abiem siekiama to paties tikslo (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑401/06, EU:C:2007:759, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad tokių paslaugų tikslas yra tvarkyti ir apdoroti draudimo bendrovės, kurios vardu ir sąskaita teikiami prašymai sureguliuoti žalą, apdraustųjų pateiktus prašymus ją sureguliuoti.

41

Taigi iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad bendrovių partnerių teikiamos žalos sureguliavimo paslaugos apima kompleksines skundų tvarkymo ir sureguliavimo paslaugas, apimančias daug veiklos rūšių, kurias reikia analizuoti kaip visumą, kurios tikslas – atlyginti žalą, kurią nukentėjęs asmuo patyrė ne savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje pagal tvarką, su kuria jis yra gerai susipažinęs. Be to, dėl Coris International teikiamų paslaugų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad tai yra veikla, vykdoma siekiant sureguliuoti užsienio kelionių medicininių išlaidų draudimo liudijimų, kuriuos savo klientams išduoda Uniqa ir kurie, be kita ko, apima 24 valandų per parą pagalbos apdraustiesiems užtikrinimą ir techninės, organizacinės ir teisinės pagalbos teikimą jiems, turėtojų skundus.

42

Vis dėlto nė viena iš Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų inžinierių, teisininkų, apskaitininkų, konsultacinių firmų ar konsultantų paslaugų nesiekiama šio sprendimo 40 punkte nurodyto tikslo.

43

Darytina išvada, kad žalos sureguliavimo paslaugos, teikiamos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, negali būti laikomos „kitomis panašiomis paslaugomis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punktą.

44

Galiausiai, penkta, taip pat reikia konstatuoti, kad tokios žalos sureguliavimo paslaugos negali būti lyginamos su duomenų apdorojimo paslaugomis ar prilyginamos informacijos teikimui.

45

Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2006/112 56 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad trečiųjų bendrovių teikiamos žalos sureguliavimo paslaugos draudimo bendrovės vardu ir jos sąskaita nepriskiriamos prie „konsultantų, inžinierių, konsultacinių firmų, teisininkų, apskaitininkų paslaugų ir kitų panašių paslaugų, taip pat [prie] duomenų apdorojimo ir informacijos teikimo“, numatytų šioje nuostatoje.

46

Kadangi šis procesas bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 56 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad trečiųjų bendrovių teikiamos žalos sureguliavimo paslaugos draudimo bendrovės vardu ir jos sąskaita nepriskiriamos prie „konsultantų, inžinierių, konsultacinių firmų, teisininkų, apskaitininkų paslaugų ir kitų panašių paslaugų, taip pat [prie] duomenų apdorojimo ir informacijos teikimo“, numatytų šioje nuostatoje.