Byla C‑234/21

Défense Active des Amateurs d’Armes ir kt.

prieš

Conseil des ministres

(Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 91/477/EEB – Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė – Uždrausti arba leidimo reikalaujantys šaunamieji ginklai – Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai – Direktyva 91/477, iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2017/853 – 7 straipsnio 4a dalis – Valstybių narių galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus – Preziumuojamas negalėjimas naudotis šia galimybe dėl pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis arba į imitacinius ginklus – Galiojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas“

Teisės aktų derinimas – Ginklų įsigijimas ir laikymas – Direktyva 91/477 – Valstybių narių galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus – Taikymo sritis – Pereinamojo laikotarpio tvarka – Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, perdirbti ir neperdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, teisėtai įsigyti prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 – Įtraukimas – Galiojimas atsižvelgiant į teisę į nuosavybę, taip pat lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai; Tarybos direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalis)

(žr. 42–54, 57–68 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Išnagrinėjęs Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) patvirtino Direktyvos 91/477 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies galiojimą ( 1 ) atsižvelgiant į teisę į nuosavybę ( 2 ), taip pat lygybės prieš įstatymą ( 3 ), nediskriminavimo ( 4 ) ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Teisingumo Teismo nuomone, pagal šią nuostatą, priešingai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo padarytai aiškinimo prielaidai, valstybėms narėms leidžiama pasinaudoti galimybe nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, taikomą visiems iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigytiems ir įregistruotiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, nesvarbu, ar jie tinka šaudyti tikrosiomis kulkomis ( 5 ), ar buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus (toliau – perdirbti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai) ( 6 ).

Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL, NG ir WL pateikė Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) skundą dėl Belgijos įstatymo nuostatos ( 7 ), kurioje kaip pereinamojo laikotarpio priemonė nenumatyta galimybės toliau laikyti iki 2017 m. birželio 13 d. įsigytus perdirbtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, tačiau tokia galimybė numatyta dėl tikrosiomis kulkomis šaudyti tinkamų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, pripažinimo negaliojančia. Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) laikėsi nuomonės, kad 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 punkte, siejamame su šio įstatymo 163 straipsniu, šiuo klausimu įtvirtintas skirtingas požiūris į asmenis, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijo ir įregistravo tikrosiomis kulkomis šaudyti tinkamą pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, ir asmenis, kurie iki šios datos teisėtai įsigijo ir įregistravo pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, perdirbtą šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, nes tik pirmajai kategorijai priklausantiems asmenims taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka, leidžianti jiems tam tikromis sąlygomis ir toliau laikyti pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, kuris dabar yra uždraustas. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šis skirtingas požiūris kyla iš Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies, nes pagal šią nuostatą valstybei narei nebuvo leista išplėsti tokios pereinamojo laikotarpio tvarkos taip, kad ji apimtų šią antrąją pusiau automatinių ginklų kategoriją. Todėl jis nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl šio straipsnio galiojimo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas patikrino, ar teisinga yra prielaida, kuria grįstas jam pateiktas klausimas ir pagal kurią Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalimi valstybėms narėms leidžiama nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką tik dėl A.6–A.8 kategorijų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, tinkamų šaudyti tikromis kulkomis, bet ne prie A.9 kategorijos priskirtų perdirbtų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų.

Šiuo klausimu, pirma, jis konstatavo, kad, atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę, valstybėms narėms suteikta galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų galiojimą taikoma tik A.6–A.8 kategorijų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, kurie prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 buvo priskirti prie B kategorijos „šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo“ ( 8 ) ir kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d. ( 9 ), jei laikomasi kitų Direktyvoje 91/477 nustatytų sąlygų.

Antra, dėl Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies konteksto Teisingumo Teismas nagrinėjo, pirma, ar A.9 kategorijos perdirbti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., prieš tai buvo priskiriami prie „B kategorijos – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo“. Šiuo klausimu jis pabrėžė, kad šie ginklai, nepaisant jų perdirbimo, atitinka sąvoką „šaunamasis ginklas“ apibrėžiančius kriterijus, nustatytus Direktyvoje 91/477 ( 10 ). Be to, Direktyvos 2017/853 ( 11 ) 20 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad yra didelė rizika, jog tokiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šoviniais, bus sugrąžintas ankstesnis pavojingumo lygis vėl juos perdirbus taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų galėtų būti paleidžiamas šratas, kulka ar sviedinys.

Taigi, kiek tai susiję su šiais perdirbtais pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, Teisingumo Teismas pažymėjo, viena vertus, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nepašalino jų iš šaunamojo ginklo apibrėžties. Kita vertus, Direktyvoje 2017/853 pateiktas patikslinimas, kad tokių ginklų keliamą problemą būtina spręsti įtraukiant juos į Direktyvos 91/477 taikymo sritį ( 12 ), negali būti suprantamas taip, kad šie ginklai patenka į šios direktyvos taikymo sritį tik įsigaliojus minėtai Direktyvai 2017/853. Juo veikiau siekiama patvirtinti, kad perdirbti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai patenka į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, taikymo sritį. Taigi A.9 kategorijos pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., turi būti laikomi anksčiau priskirtais prie Direktyvos 91/477, taikytos prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853, B kategorijos.

Antra, Teisingumo Teismas patikrino, ar perdirbti šaunamieji ginklai gali tuo pačiu metu būti priskirti ir prie A.9 kategorijos, ir prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, remiantis A.9 kategorijos formuluote, ji apima „bet kokius šios kategorijos šaunamuosius ginklus“, kurie buvo perdirbti. Todėl tam, kad šaunamasis ginklas galėtų būti priskirtas prie šios kategorijos, jis turi būti ne tik perdirbtas šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbtas į imitacinį ginklą, bet ir atitikti „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 2, 3, 6, 7 ar 8 punktuose ( 13 ) nustatytus kriterijus. Taigi ši formuluotė reiškia, kad toks ginklo perdirbimas, dėl kurio jis įtrauktas į A.9 kategoriją, nelemia jo pašalinimo iš A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijų. Iš tiesų A.9 kategorijos ginklai tenkina kriterijus, apibrėžiančius sąvoką „šaunamasis ginklas“, o A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijose nediferencijuojama pagal tai, ar prie jų priskirti šaunamieji ginklai buvo perdirbti.

Trečia, dėl direktyvomis 91/477 ir 2017/853 siekiamų tikslų Teisingumo Teismas konstatavo, kad per teisėkūros procedūrą, per kurią buvo priimta Direktyva 2017/853, įtraukiant A.9 kategoriją siekta patikslinti, kad perdirbti šaunamieji ginklai patenka į Direktyvos 91/477 taikymo sritį. Vis dėlto, jokia aplinkybė nerodo, kad šiuo įtraukimu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs perdirbtus šaunamuosius ginklus pašalinti iš A.2, A.3, A.6, A.7, A.8 kategorijų ar iš Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies taikymo srities.

Taip pat, kadangi Direktyva 2017/853 gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje ( 14 ), Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalimi siekiama užtikrinti įgytų teisių, visų pirma teisės į nuosavybę ( 15 ), paisymą. Šiuo straipsniu valstybėms narėms iš esmės leidžiama palikti galioti leidimus, jau išduotus A.6–A.8 kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurie iki šios direktyvos įsigaliojimo buvo priskirti prie B kategorijos ir buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d. Todėl Direktyva 91/477 negali būti suprantama taip, kad pagal ją reikalaujama nusavinti tokius ginklus iš jų turėtojų. Taigi, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti įgytos teisės į nuosavybę paisymą, nepaisant 7 straipsnio 4a dalyje numatytos draudimo laikyti A.6–A.8 kategorijų šaunamuosius ginklus išimties, šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad tokie ginklai nepatektų į jos taikymo sritį, jeigu jie taip pat tenkina A.9 kategorijoje nustatytus papildomus kriterijus.

Be to, Teisingumo Teismas priminė, kad Direktyva 91/477 siekiama stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą asmenų saugumo srityje ir užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą. Nė vienas iš šių tikslų nedraudžia šaunamųjų ginklų, tuo pačiu metu priskirtų prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų ir prie A.9 kategorijos, turėtojams pasinaudoti Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka.

Iš tiesų, viena vertus, toks aiškinimas leidžia pasiekti tikslą palengvinti vidaus rinkos veikimą. Kita vertus, kiek tai susiję su tikslu užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą, pirmiausia pažymėtina, kad A.9 kategorijos kriterijus atitinkantys šaunamieji ginklai kelia ne tokį tiesioginį pavojų kaip priskirtieji išimtinai prie A.6–A.8 kategorijų. Be to, iš Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies formuluotės matyti, kad šioje nuostatoje numatyta galimybė taikoma tik šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d. Tai, be kita ko, reiškia, kad buvo laikytasi reikalavimų, visų pirma susijusių su saugumu, šiuo klausimu numatytų iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikytoje Direktyvos 91/477 redakcijoje. Galiausiai ši formuluotė reiškia, kad, kai valstybė narė pagal minėtą nuostatą ketina patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimą A.6–A.8 kategorijų pusiau automatiniam šaunamajam ginklui, turi būti įvykdytos Direktyvoje 91/477 nustatytos kitos sąlygos, visų pirma susijusios su saugumu.

Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tikslui užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą negalėtų būti pakenkta, jeigu šaunamųjų ginklų, tuo pačiu metu priskirtų ir prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų, ir prie A.9 kategorijos, turėtojams pagal Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalį būtų palikti jau išduoti leidimai šių A.6–A.8 kategorijų ginklams.

Ketvirta, Teisingumo Teismo nuomone, toks šio 7 straipsnio 4a dalies aiškinimas, kuris atitinka šios nuostatos formuluotę ir kontekstą, taip pat teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, struktūrą ir tikslus, irgi nereiškia, kad minėta nuostata arba Direktyva 2017/853 atliktas naujos A.9 kategorijos įtraukimas visiškai netenka veiksmingumo.

Priešingai, toks aiškinimas užtikrina minėto 7 straipsnio 4a dalies veiksmingumą, kiek šia nuostata siekiama užtikrinti įgytų teisių, visų pirma teisės į nuosavybę, paisymą. Jis taip pat niekaip nepaveikia patikslinimo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtraukdamas naują A.9 kategoriją. Be to, ši kategorija apima ne tik šaunamuosius ginklus, tuo pačiu metu priskirtus ir prie A.6–A.8 kategorijų, ir prie A.9 kategorijos, bet ir perdirbtus A.2 ir A.3 kategorijų ginklus, kurių neapėmė pagal Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalį valstybėms narėms suteikta galimybė.

Atsižvelgdamas į tokį Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies aiškinimą Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad prielaida, kuria grįstas Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) klausimas, yra klaidinga ir kad šiomis aplinkybėmis išnagrinėjus šį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos šio straipsnio galiojimui atsižvelgiant į teisę į nuosavybę, taip pat lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

( 1 ) Pagal 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 256, 1991, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 3), iš dalies pakeistos 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853 (OL L 137, 2017, p. 22) (toliau – Direktyva 91/477), 7 straipsnio 4a dalį „[v]alstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamiems [prie] A kategorijos 6, 7 arba 8 punkt[o], galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas [prie] B kategorijos, teisėtai įsigytas ir įregistruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Be to, valstybės narės gali leisti įsigyti tokius šaunamuosius ginklus kitiems asmenims, kuriems valstybės narės išdavė leidimą pagal šią direktyvą. <...>“

( 2 ) Numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 1 dalyje.

( 3 ) Numatyta Chartijos 20 straipsnyje.

( 4 ) Numatyta Chartijos 21 straipsnyje.

( 5 ) Nurodyti Direktyvos 91/477 I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 6–8 punktuose (toliau – A.6–A.8 kategorijos).

( 6 ) Nurodyti Direktyvos 91/477 I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 9 punkte (toliau – A.9 kategorija).

( 7 ) 2019 m. gegužės 5 d. Įstatymas dėl įvairių baudžiamosios teisės ir religijos teisės nuostatų (Moniteur belge, 2019 m. gegužės 24 d., p. 50023, toliau – 2019 m. gegužės 5 d. įstatymas). Šio įstatymo 151–163 straipsniais Direktyva 2017/853 buvo iš dalies perkelta į Belgijos teisės sistemą.

( 8 ) Įtvirtintos iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikytos Direktyvos 91/477 redakcijos I priedo II dalies A skirsnyje.

( 9 ) Nurodyti Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, I priedo II dalies A skirsnyje esančioje „B kategorijoje – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo“ (toliau – B kategorija).

( 10 ) Žr. iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikytos Direktyvos 91/477 redakcijos 1 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

( 11 ) Žr., be kita ko, Direktyvos 2017/853 20 konstatuojamąją dalį.

( 12 ) Žr. Direktyvos 2017/853 20 konstatuojamąją dalį.

( 13 ) Įtvirtinti Direktyvos 91/477 I priedo II dalies A skirsnyje (toliau – A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijos).

( 14 ) Žr. Direktyvos 2017/853 31 konstatuojamąją dalį.

( 15 ) Numatyta Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje.