TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. lapkričio 17 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Imigracijos politika – Direktyva 2003/86/EB – 2 straipsnio f punktas – 10 straipsnio 3 dalies a punktas – Sąvoka „nelydimas nepilnametis“ – Teisė į šeimos susijungimą – Nepilnametis pabėgėlis, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją metu yra susituokęs – Šioje valstybėje narėje nepripažįstama vaiko santuoka – Gyvenimas kartu su sutuoktiniu, teisėtai gyvenančiu šioje valstybėje narėje“

Byloje C‑230/21

dėl Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Užsieniečių bylų taryba, Belgija) 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. balandžio 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

X, veikianti savo vardu ir kaip savo nepilnamečių vaikų Y ir Z atstovė pagal įstatymą,

prieš

Belgische Staat

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai M. Safjan, N. Piçarra, N. Jääskinen (pranešėjas) ir M. Gavalec,

generalinis advokatas M. Szpunar,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. kovo 31 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

X, veikiančios savo vardu ir kaip savo nepilnamečių vaikų Y ir Z atstovės pagal įstatymą, atstovaujamos advocaten J. Schellemans, K. Verhaegen ir K. Verstrepen,

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs, C. Pochet ir M. Van Regemorter, padedamų advokatų D. Matray, S. Matray ir advocaat S. Van Rompaey,

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Cattabriga ir S. Noë,

susipažinęs su 2022 m. birželio 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 2 straipsnio f punkto ir 10 straipsnio 3 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X, veikiančios savo vardu ir kaip savo nepilnamečių vaikų Y ir Z atstovės pagal įstatymą, ginčą su Belgische Staat (Belgijos valstybė) dėl to, kad buvo atmestas jos prašymas išduoti vizą dėl šeimos susijungimo su dukra ir atmesti jos prašymai išduoti humanitarinę vizą Y ir Z.

Teisinis pagrindas

Direktyva 2003/86

3

Direktyvos 2003/86 2 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(2)

Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

<…>

(8)

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi su šeima. Dėl to jiems turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:

„Šios direktyvos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnio f punkte „nelydimas nepilnametis“ apibrėžiamas taip:

„aštuoniolikos metų neturintys trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, atvykstantys į valstybių narių teritoriją, nelydimi pagal įstatymą ar paprotį atsakingo pilnamečio, ir iki tol, kol jo nesiima veiksmingai globoti toks asmuo, arba nepilnamečiai, kurie tampa nelydimi jiems atvykus į valstybių narių teritoriją.“

6

Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta:

„1.   Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] šiems šeimos nariams:

a)

globėjo sutuoktiniui;

b)

globėjo ir jo(s) sutuoktinio nepilnamečiams vaikams, įskaitant vaikus, įvaikintus atitinkamoje valstybėje narėje kompetentingos institucijos priimtu sprendimu arba sprendimu, kuris yra automatiškai įvykdomas dėl tos valstybės narės tarptautinių įsipareigojimų ar turi būti pripažintas pagal tarptautinius įsipareigojimus;

c)

nepilnamečiams vaikams, įskaitant globėjo įvaikintus vaikus tais atvejais, kai globėjui priklauso jų globa ir vaikai yra jo ar jos išlaikomi. Valstybės narės gali leisti susijungimą su vaikais, kurių globa dalijamasi, jeigu ta kita šalis, su kuria dalijamasi globa, yra davusi savo sutikimą;

d)

nepilnamečiams vaikams, įskaitant sutuoktinio įvaikintus vaikus tais atvejais, kai sutuoktiniui priklauso jų globa ir vaikai yra jo ar jos išlaikomi. Valstybės narės gali leisti susijungimą su vaikais, kurių globa dalijamasi, jeigu ta kita šalis, su kuria dalijamasi globa, yra davusi savo sutikimą.

Šiame straipsnyje nurodyti nepilnamečiai vaikai turi būti nesulaukę atitinkamos valstybės narės įstatymais nustatytos pilnametystės ir neturi būti susituokę.

Nukrypstant nuo pirmesnių nuostatų, tais atvejais, kai vaikas yra vyresnis kaip 12 metų ir atvyksta savarankiškai, ne kartu su kitais savo šeimos nariais, valstybė narė, prieš leisdama atvykti ir gyventi pagal šią direktyvą, gali patikrinti, ar jis arba ji atitinka integracijos sąlygą, nustatytą jos galiojančiuose teisės aktuose šios direktyvos įgyvendinimo dieną.

2.   Valstybės narės įstatymu ar kitais teisės aktais šiems šeimos nariams gali leisti atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] pagal šią direktyvą ir laikantis IV skyriuje nustatytų sąlygų:

a)

globėjo arba jo ar jos sutuoktinio pirmos giminystės eilės pagal tiesiąją aukštutinę liniją giminėms [pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], jei juos išlaiko globėjai ir jei jie neturi deramos šeimos paramos kilmės šalyje;

<…>

5.   Siekdamos užtikrinti geresnę integraciją ir užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas ir jo / jos sutuoktinis būtų tam tikro minimalaus amžiaus, daugiausiai iki 21 metų, iki tol, kol sutuoktinis galės prie jo ar jos prisijungti.“

7

Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Nagrinėdamos prašymą, valstybės narės deramai atsižvelgia į nepilnamečių vaikų geriausius [atsižvelgia pirmiausia į nepilnamečio vaiko] interesus.“

8

Šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta:

„Jei pabėgėlis yra nelydimas nepilnametis, valstybės narės:

a)

leidžia šeimos susijungimo tikslu atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] jo pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms [jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], netaikydamos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų[.]“

Reglamentas „Dublinas III“

9

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013, p. 31) (toliau – reglamentas „Dublinas III“), 2 straipsnio g punkte pateikta tokia apibrėžtis:

„Šiame reglamente:

<…>

g)

šeimos nariai – jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, šie prašytojo šeimos nariai, esantys valstybių narių teritorijoje:

<…>

jei prašytojas yra nepilnametis ir nesusituokęs – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už prašytoją pagal valstybės narės, kurioje yra suaugęs asmuo, teisę arba praktiką[.]“

10

Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje teisėtai yra nelydimo nepilnamečio šeimos narys, arba nelydimo nepilnamečio brolis ir (arba) sesuo, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. Jeigu prašytojas yra susituokęs nepilnametis, kurio sutuoktinis teisėtai nėra valstybių narių teritorijoje, atsakinga valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje teisėtai yra tėvas, motina ar kitas už nepilnametį pagal tos valstybės narės teisę arba praktiką atsakingas suaugęs asmuo arba brolis ir (arba) sesuo.“

11

Minėto reglamento 9 straipsnyje nurodyta:

„Jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12

X, kuri teigia esanti palestiniečių kilmės, turi dukrą, gimusią 2001 m. vasario 2 dieną. 2016 m. gruodžio 8 d. ši dukra, kuriai tuo metu buvo 15 metų, Libane susituokė su Y.B.

13

2017 m. rugpjūčio 28 d. X dukra atvyko į Belgiją pas Y.B., kuris turėjo galiojantį leidimą gyventi šioje valstybėje narėje.

14

2017 m. rugpjūčio 29 d.FOD Justitie (Federalinė valstybės teisingumo tarnyba, Belgija) globos skyrius pripažino X dukrą nelydima nepilnamete užsienio piliete ir paskyrė jai globėją.

15

2017 m. rugsėjo 20 d. X dukra Belgijos valdžios institucijoms pateikė tarptautinės apsaugos prašymą.

16

Tą pačią dieną Dienst Vreemdelingenzaken (Užsieniečių tarnyba, Belgija) atsisakė pripažinti X dukters santuokos liudijimą, motyvuodama tuo, kad tai – vaiko santuoka, nesuderinama su viešąja tvarka pagal atitinkamus Belgijos tarptautinės privatinės teisės kodekso straipsnius.

17

2018 m. rugsėjo 26 d. X dukra buvo pripažinta pabėgėle.

18

2018 m. gruodžio 18 d. X Belgijos ambasadai Libane pateikė, pirma, prašymą išduoti vizą dėl šeimos susijungimo su dukra ir, antra, prašymus išduoti humanitarines vizas jos nepilnamečiams sūnums Y ir Z.

19

2019 m. birželio 21 d. trimis sprendimais minister van Sociale Zaken en Volksgezondheid en van Asiel en Migratie (socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos bei prieglobsčio ir migracijos ministras, Belgija; toliau – ministras) įgaliotinis atmetė X 2018 m. gruodžio 18 d. pateiktus prašymus išduoti vizas. Šie sprendimai buvo panaikinti 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimu.

20

Po šio panaikinimo 2020 m. kovo 17 d. ministras priėmė tris naujus sprendimus atsisakyti išduoti minėtas vizas. Šiuose sprendimuose jis iš esmės padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Belgijos teisės aktus dėl užsieniečių, kurių tam tikros nuostatos perkelia Direktyva 2003/86, šeimos branduolį sudaro sutuoktiniai ir nepilnamečiai nesusituokę vaikai. Todėl X dukra nebepriklauso tėvų šeimos branduoliui po to, kai sudarė santuoką, galiojančią jos sudarymo šalyje.

21

2020 m. rugpjūčio 10 d. X pareiškė ieškinį dėl šių sprendimų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

22

Grįsdama savo ieškinį ji teigia, kad nei pagal Belgijos teisės aktus dėl užsieniečių, nei pagal Direktyvą 2003/86 nereikalaujama, jog tam, kad pabėgėlis galėtų naudotis teise į šeimos susijungimą su tėvais, jis turi būti nesusituokęs. Be to, kadangi jos dukters santuokos liudijimas nebuvo pripažintas Belgijoje, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių šioje valstybėje narėje. Ji tvirtina, kad jos dukra turi atitikti tik dvi sąlygas, kad galėtų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą su tėvais, ir kad šios sąlygos įvykdytos, nes, pirma, dukra yra nepilnametė ir, antra, nelydima, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 2 straipsnio f punktą.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad X dukros situacija, atrodo, atitinka „nelydimo nepilnamečio“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio f punktu. Šiuo klausimu šis teismas teigia, kad toje direktyvoje nieko nenurodyta dėl nelydimo nepilnamečio šeiminės padėties. Vis dėlto minėtas teismas pažymi, kad taip pat reikia atsižvelgti į reglamento „Dublinas III“ 9 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, jog tam, kad valstybė narė, kurioje jis gyvena, būtų atsakinga už jo tėvų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nepilnametis pabėgėlis turi būti nesusituokęs.

24

Šiomis aplinkybėmis Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Užsieniečių bylų taryba, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar Sąjungos teisę, visų pirma [Direktyvos 2003/86] 2 straipsnio f punktą, siejamą su 10 straipsnio 3 dalies a punktu, reikia aiškinti taip, kad „nelydimas nepilnametis“ pabėgėlis, gyvenantis valstybėje narėje, pagal jos nacionalinę teisę turi būti „nesusituokęs“ tam, kad atsirastų teisė į šeimos susijungimą su jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais?

2.

Jei į klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar nepilnametis pabėgėlis, kurio užsienyje sudaryta santuoka nepripažįstama dėl viešosios tvarkos priežasčių, gali būti laikomas „nelydimu nepilnamečiu“, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2003/86] 2 straipsnio f punktą ir 10 straipsnio 3 dalį?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

25

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 2 straipsnio f punktu, turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad įgytų globėjo statusą siekiant šeimos susijungimo su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais, valstybėje narėje gyvenantis nelydimas nepilnametis pabėgėlis turi būti nesusituokęs.

26

Pirmiausia reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2022 m. birželio 20 d. Sprendimo London STEAM-Ship Owners’ Mutual Insurance Association, C‑700/20, EU:C:2022:488, 55 punktas).

27

Pirma, iš Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto formuluotės matyti, kad jei pabėgėlis yra nelydimas nepilnametis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio f punktą, valstybės narės „leidžia šeimos susijungimo tikslu atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] jo pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms [jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], netaikydamos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų“.

28

Taigi Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtinta konkreti valstybių narių pareiga šioje nuostatoje apibrėžtais atvejais leisti šeimos susijungimą globėjo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams. Taip nelydimiems nepilnamečiams pabėgėliams suteiktai teisei į šeimos susijungimą netaikoma nei valstybių narių diskrecija, nei tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 34 punktą).

29

Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkte konkrečiai nenumatyta, kad nepilnametis pabėgėlis turi būti nesusituokęs, kad siekiant šeimos susijungimo būtų leista atvykti į šalį ir joje gyventi jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams.

30

Reikia pridurti, kad Direktyvos 2003/86 2 straipsnio f punkte nelydimi nepilnamečiai apibrėžiami kaip „aštuoniolikos metų neturintys trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, atvykstantys į valstybių narių teritoriją, nelydimi pagal įstatymą ar paprotį atsakingo pilnamečio, ir iki tol, kol jo nesiima veiksmingai globoti toks asmuo, arba nepilnamečiai, kurie tampa nelydimi jiems atvykus į valstybių narių teritoriją“.

31

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šioje apibrėžtyje nustatytos dvi sąlygos: atitinkamas asmuo turi būti „nepilnametis“ ir „nelydimas“ (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 37 punktas).

32

Kaip savo išvados 28 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šioje apibrėžtyje nėra jokios nuorodos į nepilnamečio šeiminę padėtį ir nereikalaujama, kad nepilnametis būtų nesusituokęs, kad jį būtų galima laikyti nelydimu nepilnamečiu.

33

Antra, kalbant apie Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto kontekstą, reikia pažymėti, kad šioje direktyvoje yra nuostatų, aiškiai numatančių atvejus, kai atsižvelgiama į nepilnamečio šeiminę padėtį.

34

Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti globėjo šeimos nariai, turintys teisę į šeimos susijungimą, konkrečiai nustatyta, kad „šiame straipsnyje nurodyti nepilnamečiai vaikai <…> neturi būti susituokę“. Taigi pagal šią nuostatą susijungiančio globėjo – tėvo ar motinos – nepilnamečiai vaikai gali atvykti į Europos Sąjungą ir joje gyventi šeimos susijungimo pagrindu tik su sąlyga, kad jie nėra susituokę.

35

Tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė tokią sąlygą tik dėl vieno iš tėvų, to, kuris yra globėjas, nepilnamečių vaikų šeiminės padėties, bet nenustatė jos dėl globėjo, kuris yra nelydimas nepilnametis, parodo teisės aktų leidėjo valią, kad Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas nebūtų taikomas vien nesusituokusiems nelydimiems nepilnamečiams pabėgėliams.

36

Be to, priešingai, nei teigia Belgijos vyriausybė, toks Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto, siejamo su šios direktyvos 2 straipsnio f punktu, konteksto aiškinimas nelemia skirtingo požiūrio į susituokusio nepilnamečio, kuris kreipiasi dėl šeimos susijungimo su globėju, jo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiu, situaciją, nurodytą Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalyje, ir į globėjo, kuris yra nelydimas nepilnametis nesusituokęs pabėgėlis, kurio pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis prašo šeimos susijungimo, situaciją, apibūdintą šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkte, nes šios abi situacijos nėra panašios.

37

Iš tiesų nelydimo nepilnamečio pabėgėlio, kuris vienas gyvena kitoje nei jo kilmės valstybėje, padėtis yra ypač pažeidžiama, o tai pateisina tai, kad sudaromos palankesnės sąlygos šeimos susijungimui su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais, esančiais ne Sąjungos teritorijoje. Šis situacijos skirtumas pateisina tai, kad to nepilnamečio teisei į šeimos susijungimą taikomos ne Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 2 dalies a punkte, o jos 10 straipsnio 3 dalies a punkte, kuriuo konkrečiai siekiama užtikrinti didesnę apsaugą pabėgėliams, turintiems nelydimų nepilnamečių statusą, nustatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 44 punktą).

38

Ši apsauga juo labiau būtina dėl to, kad valstybės narės, remdamosi šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalimi, sutuoktinių šeimos susijungimo atveju gali nustatyti minimalaus amžiaus sąlygą globėjui ir jo sutuoktiniui tam, kad pastarasis galėtų prisijungti prie pirmojo. Tokiu atveju šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkto aiškinimas, pagal kurį atsisakoma leisti susijungti su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais, kai globėjas nelydimas nepilnametis pabėgėlis yra susituokęs, lemtų tai, kad šio nepilnamečio padėtis taptų ypač pažeidžiama, nes, nesant jo sutuoktinio ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių, jis neturėtų jokio šeimos tinklo valstybėje narėje, kurioje yra.

39

Belgijos vyriausybė tvirtina, kad pagal reglamento „Dublinas III“ 9 straipsnį ir 2 straipsnio g punkto paskutinę įtrauką reikalaujama, kad nepilnametis pabėgėlis nebūtų susituokęs ir kad šeima jau būtų egzistavusi kilmės šalyje, kad valstybė narė, kurioje gyvena šis pabėgėlis, būtų atsakinga už jo motinos ar tėvo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Vis dėlto šis reglamentas susijęs ne su sąlygomis, kurios taikomos nelydimų nepilnamečių pabėgėlių teisei į šeimos susijungimą, bet su valstybės narės, atsakingos už vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymu. Taigi šis reglamentas nėra reikšmingas ginčui pagrindinėje byloje.

40

Trečia, dėl Direktyvos 2003/86 tikslo primintina, kad, kaip nurodyta jos 1 straipsnyje, ja siekiama nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi teise į šeimos susijungimą sąlygas.

41

Šiuo klausimu iš direktyvos 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad ji numato palankesnes pabėgėlių naudojimosi teise į šeimos susijungimą sąlygas, nes jų padėčiai reikia skirti ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems joje normaliai gyventi su šeima. Atsižvelgiant į šį tikslą, minėta direktyva siekiama palengvinti nelydimo nepilnamečio pabėgėlio susijungimą su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais.

42

Pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 2 dalies a punktą dėl tokio susijungimo galimybės iš esmės palikta spręsti kiekvienai valstybei narei savo nuožiūra ir jai, be kita ko, taikoma sąlyga, kad pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai būtų išlaikomi globėjo ir jie neturėtų deramos šeimos paramos kilmės šalyje. Tačiau, kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktu nukrypstama nuo šio principo.

43

Be to, kaip jau nurodyta šio sprendimo 37 punkte, Direktyva 2003/86 apskritai siekiama ne tik skatinti šeimos susijungimą ir suteikti apsaugą trečiųjų šalių piliečiams, visų pirma nepilnamečiams, bet jos 10 straipsnio 3 dalies a punktu konkrečiai siekiama užtikrinti didesnę apsaugą pabėgėliams, turintiems nelydimo nepilnamečio statusą (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto aiškinimas, pagal kurį teise į šeimos susijungimą su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais gali pasinaudoti tik nelydimi nepilnamečiai pabėgėliai, kurie nėra susituokę, prieštarautų šiam ypatingos apsaugos tikslui.

45

Iš tiesų, kaip savo išvados 46 punkte pažymėjo generalinis advokatas, dėl tokio aiškinimo susituokęs nelydimas nepilnametis pabėgėlis, kurio sutuoktinis gyvena Sąjungos teritorijoje, negalėtų naudotis didesne apsauga, kuri jam suteikiama pagal Direktyvą 2003/86, nors ypatingas nepilnamečių pažeidžiamumas nesumažėja dėl santuokos. Kaip tik priešingai, santuoka, kalbant pirmiausia apie nepilnametes, gali reikšti tai, kad jos patiria didelę prievartą, kuri būdinga vaikų santuokoms ir priverstinėms santuokoms.

46

Be to, reikia pabrėžti, kad dažnai gali būti sunku nustatyti nelydimo nepilnamečio šeiminę padėtį, ypač pabėgėlių iš šalių, kurios negali išduoti patikimų oficialių dokumentų, atveju. Taigi aiškinimas, kad pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą galimybė pasinaudoti šeimos susijungimu su pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais nėra nustatyta tik nelydimiems nepilnamečiams pabėgėliams, kurie nėra susituokę, taip pat atitinka vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principus, nes juo užtikrinama, kad teisė į šeimos susijungimą nepriklausytų nuo atitinkamo asmens kilmės šalies administracinių galimybių.

47

Galiausiai šios direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, kaip, beje, matyti iš šios direktyvos 2 konstatuojamosios dalies ir 5 straipsnio 5 dalies, pagal kurias valstybės narės įpareigojamos nagrinėti prašymus susijungti su šeima, atsižvelgdamos į atitinkamų vaikų interesus ir siekdamos sudaryti palankias šeimos gyvenimo sąlygas (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo État belge (Šeimos susijungimas – Nepilnametis vaikas), C‑133/19, C‑136/19 ir C‑137/19, EU:C:2020:577, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Chartijos 7 straipsnyje pripažįstama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Be to, ši Chartijos nuostata turi būti aiškinama kartu su jos 24 straipsnio 2 dalyje pripažinta pareiga atsižvelgti į vaiko interesus, nes ši nuostata taikoma ir sprendimams, kurie nebūtinai skirti nepilnamečiams, bet turi jiems reikšmingų pasekmių (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 11 d. Sprendimo État belge (Vieno iš nepilnamečio tėvų grąžinimas), C‑112/20, EU:C:2021:197, 36 punktą). Galiausiai reikia atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą būtinybę vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius su abiem tėvais (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimą État belge (Šeimos susijungimas – Nepilnametis vaikas), C‑133/19, C‑136/19 ir C‑137/19, EU:C:2020:577, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 2 straipsnio f punktu, turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje gyvenantis nelydimas nepilnametis pabėgėlis neturi būti nesusituokęs, kad įgytų globėjo statusą siekiant šeimos susijungimo su jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais.

Dėl antrojo prejudicinio klausimo

50

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51

Kadangi šis procesas pagrindinių bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

 

2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 10 straipsnio 3 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 2 straipsnio f punktu,

 

turi būti aiškinamas taip:

 

valstybėje narėje gyvenantis nelydimas nepilnametis pabėgėlis neturi būti nesusituokęs, kad įgytų globėjo statusą siekiant šeimos susijungimo su jo pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: nyderlandų.