–

Lietuvos notarų rūmų, M. S., S. Š, D. V., V. P., J. P., D. L.-B, D. P. ir R. O. I., atstovaujamų advokatų L. Butkevičiaus ir V. Vadapalo,

–

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, atstovaujamos M. Dumbrytės-Ožiūnienės ir Š. Keserausko,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir R. Dzikovič,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Varrone,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Jimeno Fernández, I. Rogalski ir A. Steiblytės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Lietuvos notarų rūmų (toliau – Notarų rūmai) ir fizinių asmenų M. S., S. Š, D. V., V. P., J. P., D. L.-B., D. P. ir R. O. I., Lietuvoje veiklą vykdančių notarų, ginčą su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) dėl jos nutarimo šiems Notarų rūmams ir šiems notarams skirti baudas už Lietuvos ir Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus.

3

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 5 straipsnyje nustatyta:

„Valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti [SESV 101 ir 102] straipsnius. Tuo tikslu, veikdamos savo iniciatyva ar skundo pagrindu, jos gali priimti tokius sprendimus:

<...>

<...>“

4

Šio reglamento 23 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta:

„2.   [Europos] Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

<...>

Vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

Jei asociacijos įvykdytas pažeidimas susijęs su jos narių veikla, bauda negali viršyti 10 % visų jos narių, veikiančių šio pažeidimo paveiktoje rinkoje, bendros apyvartos.

<...>

4.   Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių apyvartą ir asociacija yra nemoki, asociacija privalo pareikalauti iš savo narių įnašų baudos dydžiui padengti.

Jei šie įnašai asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą laikotarpį, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurios atstovai buvo asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti pagal antrą pastraipą, Komisija, siekdama užtikrinti visos sumos sumokėjimą, prireikus gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri asociacijos narė, veikusi rinkoje, kurioje padarytas pažeidimas.

Komisija nereikalauja antroje ir trečioje pastraipo[s]e numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad neįgyvendino reikalavimus pažeidžiančio asociacijos sprendimo ir, arba nežinojo, kad jis yra, arba aktyviai nusišalino nuo jo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi tirti bylos.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą neviršija 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.“

5

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos 1999 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856; toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:

<...>“

6

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1992 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. I‑2882; toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.“

7

Šio įstatymo 6 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta:

„Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.“

8

Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta:

„Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus <...>

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

9

To paties įstatymo 9 straipsnyje numatyta:

„Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:

10

Notariato įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius, imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti.

11

Šio įstatymo 11 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nustatyta:

„Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.“

12

To įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams.

13

Pagal to paties įstatymo 13 straipsnį notarai vykdydami savo veiklą vadovaujasi Notarų rūmų nutarimais.

14

Notariato įstatymo 19 straipsnyje nustatyta:

„Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru ir Notarų rūmais. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. <...>

Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.

<...>“

15

Šio įstatymo 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.

16

To paties įstatymo 28 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

17

2008 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-3 patvirtinto Lietuvos Notarų rūmų statuto (Žin., 2008, Nr. 6-222; toliau – Notarų rūmų statutas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:

<...>

<...>“

18

Šio statuto 10 straipsnio 4 punkte, be kita ko, numatyta, kad kiekvienas Notarų rūmų narys privalo vykdyti, be kita ko, šių rūmų prezidiumo nutarimus.

19

Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos skiria (renka) Notarų rūmų susirinkimas trejiems metams.“

20

Šio statuto 19 straipsnyje numatyta:

1.   <...> atitinkamų apygardų notarų susirinkimuose išrenkama po vieną kandidatą į Prezidiumo narius. <...>

2.   Kandidatų į Prezidiumo narius rinkimai apygardose vyksta atviru arba slaptu balsavimu. <...>

<...>

4.   Kiekvienas Prezidiumo narys yra atskaitingas jo kandidatūrą iškėlusiam apygardos notarų susirinkimui.

<...>

6.   Prezidentas ir Viceprezidentas yra Prezidiumo nariai. Prezidentas yra Prezidiumo pirmininkas.“

21

Pagal Notarų rūmų statuto 20 straipsnio 1 dalį Prezidiumas užtikrina tinkamą šių Notarų rūmų funkcijų atlikimą.

22

Šio statuto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Prezidiumo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

23

Pagal Notarų rūmų statuto 26 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį Prezidentą ir Viceprezidentą skiria (renka) Notarų rūmų susirinkimas.

24

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 1996 m. rugsėjo 12 d. Įsakymu Nr. 57 patvirtino Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius (Žin., 1996, Nr. 87-2075; toliau – Laikinieji dydžiai). Šiame teisės akte numatyti, be kita ko, intervalai, kurių nepažeisdami notarai gali nustatyti imamą atlyginimą už nekilnojamojo daikto hipotekos patvirtinimą, už kitų formų įkeitimo patvirtinimą, už nekilnojamojo daikto servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutarties patvirtinimą, taip pat už nekilnojamojo daikto mainų sutarties patvirtinimą.

25

2018 m. balandžio 26 d. Nutarimu Nr. 2S-2(2018) Konkurencijos taryba konstatavo, kad Notarų rūmai ir notarai, kurie yra šių Notarų rūmų prezidiumo nariai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą, ir skyrė jiems baudas.

26

Šiame nutarime Konkurencijos taryba nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2016 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. sausio 26 d. nutarimais Notarų rūmų prezidiumas priėmė taisykles, kuriose išaiškinta, kaip notarai turi skaičiuoti atlyginimą, imamą už:

27

Tie nutarimai (toliau – Išaiškinimai) buvo priimti bendru posėdžiuose dalyvavusių Prezidiumo narių sutarimu (vienbalsiai) ir paskelbti Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje.

28

Konkurencijos taryba nusprendė, kad, priimdami Išaiškinimus, pareiškėjai pagrindinėje byloje iš esmės nustatė notarų imamo atlyginimo už vykdomą šiuose Išaiškinimuose nurodytą notarinę veiklą dydžių apskaičiavimo tvarką, pagal kurią visais atvejais taikoma didžiausia galima pagal Laikinuosius dydžius kaina. Konkurencijos tarybos teigimu, iki šių Išaiškinimų priėmimo notarai turėjo šio atlyginimo skaičiavimo diskreciją ir konkrečiais atvejais galėjo nustatyti ir mažesnius atlyginimo dydžius, nei įtvirtinti Išaiškinimuose.

29

Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje netiesiogiai nustatė šio atlyginimo dydžius. Jos nuomone, Notarų rūmai, veikdami per savo valdymo organą, t. y. Prezidiumą, ir jo narius, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą. Konkurencijos taryba nusprendė, kad Notarų rūmai yra ūkio subjektus – notarus – vienijanti asociacija ir kad Išaiškinimai turėjo būti laikomi įmonių asociacijos sprendimu, kurį priimant dalyvavo aštuoni notarai – šių rūmų prezidiumo nariai.

30

Konkurencijos taryba Išaiškinimus taip pat kvalifikavo kaip susitarimą, kurio tikslas – riboti notarų konkurenciją, atitinkamą rinką apibrėžė kaip notarinių veiksmų rinką Lietuvoje ir nusprendė, kad pažeidimas truko nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. bent iki 2017 m. lapkričio 16 d. Be to, tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras toleravo pareiškėjų pagrindinėje byloje veiksmus, ji kvalifikavo kaip lengvinančią aplinkybę, todėl skirtą baudą sumažino 5 %.

31

Pareiškėjai pagrindinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuva) pateikė skundą, juo prašė panaikinti šio sprendimo 25 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą. 2019 m. vasario 19 d. sprendimu šis teismas skundą patenkino ir iš dalies panaikino minėtą nutarimą.

32

Konkurencijos taryba dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

33

Grįsdama apeliacinį skundą Konkurencijos taryba tvirtina, kad notarai yra ūkio subjektai ir gali konkuruoti kainomis, t. y. atlyginimo dydžiais, laikydamiesi Laikinųjų dydžių nustatytų ribų. Ji teigia, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje neturi teisės suvienodinti notarinės praktikos taip, kad būtų pažeidžiama konkurencijos teisė, be to, nesutinka, kad nacionaliniame teisiniame reguliavime egzistavo teisės spragos. Konkurencijos taryba mano, kad pagrindinei bylai taikomas SESV 101 straipsnis, nes Notarų rūmų nutarimai galioja visoje Lietuvos teritorijoje, kad notarų įkainiai yra taikomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių narių subjektams, besinaudojantiems notarų paslaugomis Lietuvoje, be to, skirtingų valstybių narių ūkio subjektų sudaromi sandoriai gali būti tvirtinami Lietuvoje įsiteigusio notaro.

34

Pareiškėjai pagrindinėje byloje teigia, kad notaras iš esmės yra viešųjų funkcijų vykdytojas, viešosios valdžios patikėtinis ar atstovas. Notarai tarpusavyje konkuruoja paslaugų kokybe, o ne kainomis. Priimant Išaiškinimus buvo siekiama įgyvendinti Notarų rūmų turimus įgaliojimus suvienodinti notarinę praktiką ir teikti išvadas notarams, kaip numatyta Notariato įstatymo 9 straipsnio 5 punkte ir Notarų rūmų statuto 8 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose. Tais Išaiškinimais taip pat buvo siekiama panaikinti teisinio reguliavimo spragą, apsaugoti vartotojų interesus, užtikrinti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, apsaugoti notarus nuo nepagrįstos civilinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras žinojo apie Išaiškinimus, tačiau nesikreipė į teismą dėl jų panaikinimo, taip pat nesiėmė iniciatyvos keisti Laikinųjų dydžių. Pareiškėjai pagrindinėje byloje taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju SESV netaikytina, nes nėra bendros Europos Sąjungos notarinių paslaugų rinkos.

35

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Teisingumo Teismas dar nepriėmė sprendimo dėl to, ar tokios notarų funkcijos, kaip priskiriamos Lietuvos notarams, yra ūkinė veikla, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir ar šie notarai yra įmonės, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą.

36

Šiam teismui kyla klausimas, ar Notarų rūmams suteikta kompetencija suvienodinti notarinę praktiką atitinka 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt. (C‑309/99, EU:C:2002:98) 68 punkte nurodytą kriterijų, jog „valstybė narė <...> pasilieka sau teisę priimti sprendimą kaip paskutinė instancija“, ar 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International (C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890) 46 punkte nurodytą kriterijų, jog „valstybė turi vykdyti veiksmingą kontrolę ir turėti įgaliojimų priimti galutinį sprendimą“.

37

Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai neteisėto Notarų rūmų nutarimo ar sprendimo panaikinimo, taip pat gali papildyti Laikinuosius dydžius, nustatydamas, kaip turėtų būti skaičiuojamas notarų atlyginimas už vykdomą Išaiškinimuose nurodytą notarinę veiklą.

38

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar Išaiškinimai turėtų būti laikomi įmonių asociacijos sprendimais, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad šių Išaiškinimų tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

39

Kadangi pareiškėjai pagrindinėje byloje teigia, kad Išaiškinimais siekiama kelių tikslų, kurie, jų nuomone, pateisina jų priėmimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt. (C‑309/99, EU:C:2002:98) 97 punkte nurodytus kriterijus, šie tikslai gali būti laikomi teisėtais ir, jei taip, ar Išaiškinimuose įtvirtinti apribojimai viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

40

Be to, tam teismui kyla klausimas, ar SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad notarai, kurie yra Prezidiumo nariai, gali būti laikomi SESV 101 straipsnį pažeidusios asociacijos nariais, ir ar jiems gali būti skirtos baudos už dalyvavimą darant šį pažeidimą.

41

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

42

Pareiškėjai pagrindinėje byloje tvirtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes SESV 101 straipsnis, kurio išaiškinimo siekiama šiuo prašymu, netaikytinas pagrindinėje byloje, todėl pateikti klausimai susiję tik su Lietuvos teisės taikymu išimtinai vidaus situacijai.

43

Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad SESV 101 straipsnio taikymo pagrindinėje byloje problema susijusi su pateiktų prejudicinių klausimų esme, o ne su jų priimtinumu, todėl pirmesniame punkte nurodytus pareiškėjų pagrindinėje byloje argumentus reikia išnagrinėti nagrinėjant šiuos klausimus iš esmės (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, EU:C:2006:461, 30 punktą).

44

Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

45

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai jie tam tikrais atvejais tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus ir notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia technines konsultacijas ir tvirtina mainų sutartis.

46

Remiantis SESV 101 straipsnio 1 dalimi, kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

47

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje ir Lietuvos vyriausybė tvirtina, jog ši nuostata netaikytina pagrindinėje byloje, nes Išaiškinimai negali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Iš tiesų dėl notarinių veiksmų pobūdžio ir kiekvienos valstybės narės teisinio reglamentavimo notarai negali tų veiksmų atlikti kitose, nei jų įsisteigimo, valstybėse narėse. Taigi nėra bendros notarinių paslaugų rinkos, kuriai Išaiškinimai galėtų daryti poveikį.

48

Šiuo aspektu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tam, kad susitarimai, sprendimai ar veiksmai būtų pripažinti kaip galintys paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, iš objektyvių faktinių ar teisinių aplinkybių visumos turi būti įmanoma pakankamai tiksliai numatyti, kad jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, o tai kelia grėsmę, kad jie gali trukdyti kurti bendrą valstybių narių rinką. Be to, šis poveikis neturi būti nedidelis (2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai paprastai daromas, kai veikia keletas veiksnių, kurie, nagrinėjami atskirai, nebūtinai yra lemiami. Norint nustatyti, ar kartelis daro didelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, jį reikia nagrinėti atsižvelgiant į visą jo ekonominį ir teisinį kontekstą (2009 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Erste Group Bank ir kt. / Komisija, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, EU:C:2009:576, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad visą vienos valstybės teritoriją apimantis kartelis vien dėl savo pobūdžio sustiprina nacionalinės rinkos atskyrimą, sudarydamas kliūčių pagal SESV siekiamai ekonominei skvarbai (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51

Be to, sąvoka „valstybių narių tarpusavio prekyba “, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, nereiškia tik tarpvalstybinės prekybos prekėmis ir paslaugomis; jos taikymo sritis yra platesnė ir apima bet kokią tarpvalstybinę ekonominę veiklą, įskaitant įsisteigimą (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Ambulanz Glöckner, C‑475/99, EU:C:2001:577, 49 punktą).

52

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Išaiškinimai taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jie, kaip Notarų rūmų nutarimai, pagal Notariato įstatymo 13 straipsnį ir Notarų rūmų statuto 10 straipsnio 4 punktą yra privalomi visiems šioje valstybėje narėje įsteigusiems notarams.

53

Nors iš principo notaras negali teikti paslaugų kitoje nei savo įsisteigimo valstybėje narėje, vis dėlto, viena vertus, notaro profesijai iš esmės taikoma įsisteigimo laisvė (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Latvija, C‑151/14, EU:C:2015:577, 48 punktą). Tokios taisyklės, kaip Išaiškinimai, susiję su esminiu vertimosi šia profesija atitinkamoje valstybėje narėje aspektu, iš esmės gali daryti didelę įtaką kitų valstybių narių piliečių pasirinkimui įsisteigti šioje pirmojoje valstybėje narėje, kad galėtų dirbti pagal šią profesiją. Kita vertus, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 52 punkte, kitų nei Lietuvos Respublika valstybių narių piliečiai gali naudotis šioje valstybėje narėje įsisteigusių notarų paslaugomis.

54

Tokiomis aplinkybėmis Išaiškinimai, jeigu jie turi būti kvalifikuojami kaip įmonių susitarimai arba įmonių asociacijų sprendimai, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

55

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją konkurencijos teisėje sąvoka „įmonė“ apima bet kurį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar jo finansavimo būdus (2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 35 punktas).

56

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos (2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 36 punktas).

57

Dėl notarų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad verčiasi laisvąja profesija, kuri kaip pagrindinė veikla reiškia kelių atskirų paslaugų teikimą už atlygį, jie iš esmės vykdo ekonominę veiklą (šiuo klausimu žr. 1987 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, 235/85, EU:C:1987:161, 9 punktą ir 2017 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑392/15, EU:C:2017:73, 98–101 punktus).

58

Be to, šio vertinimo nekeičia tai, kad teikiamos paslaugos yra kompleksinio bei techninio pobūdžio, o profesinės veiklos vykdymas reglamentuotas (pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 38 punktą).

59

Pagrindinėje byloje iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvoje įsisteigę notarai savo veiklą vykdo kaip laisvosios profesijos atstovai, o ne kaip valstybės tarnautojai. Iš tiesų Notariato įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad notaras ima atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas. Šio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams. Galiausiai jo 21 straipsnyje nurodyta, kad notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.

60

Vis dėlto pareiškėjai pagrindinėje byloje ir Lietuvos vyriausybė ir iš esmės teigia, kad Lietuvos notarai nevykdo ekonominės veiklos, nes vykdo viešojo pobūdžio funkcijas.

61

Šiuo aspektu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad veikla, kuri patenka į viešosios valdžios įgaliojimų vykdymą, nėra ekonominė veikla, pateisinanti SESV numatytų konkurencijos normų taikymą (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Analisi G. Caracciolo, C‑142/20, EU:C:2021:368, 56 punktas).

62

Bet kuriuo atveju vien tai, kad subjektas daliai savo veiklos vykdyti turi viešosios valdžios įgaliojimus, netrukdo jo kvalifikuoti kaip įmonės pagal konkurencijos teisę dėl likusios jo ekonominės veiklos dalies, jei ši veikla gali būti atskirta nuo jo, kaip viešosios valdžios subjekto, funkcijų (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 37 ir 38 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:225, 71 punktą).

63

Nagrinėjamu atveju neatrodo, kad Išaiškinimuose nurodytą notarinę veiklą, kaip antai hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimą, vykdomųjų įrašų atlikimą, notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas, techninių paslaugų teikimą ir mainų sutarties tvirtinimą, tam tikrais atvejais būtų galima priskirti prie viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs.

64

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas iš esmės jau yra nusprendęs, kad negalima tiesiogiai ir konkrečiai prie viešosios valdžios vykdymo priskirti notarinės veiklos, kai tvirtinamas aktų, kuriuose išreiškiami vienašaliai įsipareigojimai arba laisva valia šalių sudaryti susitarimai, autentiškumas (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑392/15, EU:C:2017:73, 119 ir 120 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), sudaromos hipotekos (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑50/08, EU:C:2011:335, 97 punktas), atliekami vykdomieji įrašai (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑392/15, EU:C:2017:73, 125–127 punktus), rengiami sandorių projektai ir kai notarai teikia konsultacijas ir technines paslaugas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, EU:C:2011:794, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65

Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos nematyti, kad notarų Išaiškinimuose nurodyta veikla neatskiriama nuo kitos veiklos, kuri susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.

66

Beje, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Lietuvoje įsisteigę notarai didelę savo veiklos dalį vykdo konkurencijos sąlygomis, veikdami pagal atitinkamą savo teritorinę kompetenciją, nes Notariato įstatymo 28 straipsnio pirmoje pastraipoje tuo klausimu numatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. O tai nebūdinga viešosios valdžios funkcijų vykdymui (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Latvija, C‑151/14, EU:C:2015:577, 74 punktą).

67

Tuo remiantis darytina išvada, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal SESV 101 straipsnį, kai jie vykdo Išaiškinimuose nurodytą veiklą.

68

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai jie tam tikrais atvejais tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.

69

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios profesinės organizacijos, kaip Notarų rūmų, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, turi būti laikomos įmonių asociacijos sprendimais, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą.

70

Tai aiškinantis, reikia patikrinti, pirma, ar, kai priima tokias taisykles, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, profesinė organizacija turi būti laikoma įmonių asociacija, ar, atvirkščiai, viešosios valdžios institucija dėl to, kad jos veikla susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 56 ir 57 punktus ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Consiglio Nazionale dei Geologi, C‑136/12, EU:C:2013:489, 42 punktą).

71

Teisingumo Teismas nusprendė, kad profesinė organizacija, kuri, turėdama reglamentavimo įgaliojimus, nevykdo tipinių viešosios valdžios įgaliojimų, bet veikia kaip profesijos, kurios vykdymas, be kita ko, yra ekonominė veikla, reguliavimo organas, neturėtų išvengti konkurencijos taisyklių taikymo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 58 ir 59 punktus ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/12, EU:C:2013:489, 44 punktą).

72

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad siekiant nustatyti, ar tokia organizacija turi būti laikoma įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ar viešosios valdžios institucija, atsižvelgiama į kitus požymius, pavyzdžiui, į atitinkamos profesinės organizacijos valdymo organų sudėtį, jos veikimo būdą, santykius su viešosios valdžios institucijomis ir įgaliojimų priimti teisės aktus arba sprendimų priėmimo įgaliojimų reglamentavimą.

73

Teisingumo Teismas pripažino profesines organizacijas „įmonių asociacijomis“, atsižvelgdamas būtent į aplinkybę, kad tų organizacijų valdymo organų nariai buvo išimtinai išrinkti atitinkamos profesijos atstovų ir nacionalinės valdžios institucijos negali kištis į šį paskyrimą (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 61 punktą ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Consiglio Nazionale dei Geologi, C‑136/12, EU:C:2013:489, 43 punktą).

74

Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad valstybė nedarė lemiamos įtakos šioms organizacijoms priimant sprendimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo API ir kt., C‑184/13–C‑187/13, C‑194/13, C‑195/13 ir C‑208/13, EU:C:2014:2147, 33 ir 41 punktus).

75

Be to, Teisingumo Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atitinkamai organizacijai ar subjektui suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus ar sprendimus nesieti su bendrojo viešojo intereso sąlygomis ar kriterijais, kurių jie privalėjo laikytis priimdami savo aktus, ir kad ši organizacija ar subjektas neveikė veiksmingai kontroliuojami valstybės, turinčios įgaliojimus priimti galutinį sprendimą (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 62 ir 68 punktus; 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 49, 54 ir 55 punktus ir 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 49 punktą).

76

Pagrindinėje byloje iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pagal Notariato įstatymo 8 straipsnį Notarų rūmai Lietuvoje vienija visus notarus ir jie yra tų rūmų nariai. Pagrindiniai šių rūmų uždaviniai, numatyti šio įstatymo 9 straipsnyje, yra, be kita ko, koordinuoti notarų veiklą, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, ginti jų interesus ir jiems atstovauti valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, suvienodinti notarinę praktiką, prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų.

77

Be to, kaip matyti iš Notarų rūmų statuto 18 ir 19 straipsnių, Prezidiumą, kuris yra kolegialus šių rūmų valdymo organas, sudaro aštuoni nariai, kuriuos šių rūmų susirinkimas skiria iš kandidatų, išrinktų notarų susirinkimuose, o šio organo nutarimai, kaip numatyta šio statuto 23 straipsnyje, priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

78

Galiausiai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali, remdamasis Notariato įstatymo 11 straipsniu, pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo.

79

Taigi iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Notarų rūmai atitinka Lietuvos notaro profesijos reguliavimo organizacijos požymius ir kad jų valdymo organą, t. y. Prezidiumą, sudaro nariai, kurie patys yra notarai ir kuriuos renka tik notarai, o Lietuvos valstybė nesikiša nei į minėtų narių skyrimą, nei į Prezidiumo sprendimų priėmimą.

80

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė jokios nuostatos, pakankamai tiksliai apibrėžiančios sąlygas ar kriterijus, kurie užtikrintų, kad Notarų rūmai ir jų prezidiumas, vykdydami savo įgaliojimus priimti nutarimus ar sprendimus, iš tikrųjų veikia paisydami bendrojo viešojo intereso.

81

Beje, vien tai, kad Lietuvos teismai gali tikrinti Notarų rūmų nutarimų ar sprendimų teisėtumą, nereiškia, kad šie rūmai veikia veiksmingai kontroliuojami valstybės (pagal analogiją žr. 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 48 ir 49 punktus).

82

Šiomis aplinkybėmis profesinė organizacija, kaip antai Notarų rūmai, turi būti laikoma įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, o ne viešosios valdžios institucija.

83

Antra, dėl klausimo, ar Išaiškinimai yra įmonių asociacijos sprendimai, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad tie Išaiškinimai, kuriais siekiama suvienodinti notarų už tam tikrą vykdomą veiklą imamo atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką, yra, kaip priminta šio sprendimo 52 punkte, privalomi notarams pagal Notariato įstatymo 13 straipsnį ir Notarų rūmų statuto 10 straipsnio 4 punktą.

84

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, įmonių asociacijų sprendimais, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį, laikomi sprendimai, kuriais išreiškiama tam tikros profesijos atstovų valia, kad tos profesijos nariai, vykdydami savo ekonominę veiklą, elgtųsi tam tikru būdu (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 64 punktą).

85

Be to, kadangi buvo nuspręsta, jog kainos rekomendacija, nepaisant jos tikslaus teisinio statuso, gali būti laikoma sprendimu pagal SESV 101 straipsnį (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Consiglio Nazionale dei Geologi, C‑136/12, EU:C:2013:489, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), kainos nustatymas privalomu aktu a fortiori turi būti laikomas tokiu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Consiglio Nazionale dei Geologi, C‑136/12, EU:C:2013:489, 47 punktą).

86

Tuo remiantis darytina išvada, kad tokios taisyklės, kaip Išaiškinimai, turi būti laikomos įmonių asociacijos sprendimais, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

87

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios profesinės organizacijos, kaip valstybės narės notarų rūmų, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip šios valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra įmonių asociacijos sprendimai, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą.

88

Trečiuoju–šeštuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šiuo straipsniu draudžiami konkurencijos ribojimai.

89

Pirmiausia reikia priminti, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje, kuris grindžiamas aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, numatytam procesui, pastarojo teismo vaidmuo yra tik aiškinti Sąjungos teisės nuostatas, dėl kurių jam pateiktas klausimas, šiuo atveju – dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taigi ne Teisingumo Teismas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi galutinai įvertinti, ar, atsižvelgiant į visas reikšmingas situaciją pagrindinėje byloje apibūdinančias aplinkybes ir tos situacijos ekonominį bei teisinį kontekstą, nagrinėjamo susitarimo tikslas ir (arba) poveikis yra konkurencijos ribojimas (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

90

Vis dėlto spręsdamas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas, remdamasis turima bylos medžiaga, gali pateikti paaiškinimų, kurie nacionaliniam teismui padėtų atlikti savąjį vertinimą ir išspręsti ginčą (2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 52 punktas).

91

Pirmiausia reikia priminti, jog tam, kad būtų taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, įmonių asociacijos sprendimo „tikslas ar poveikis“ turi būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

92

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą dar 1966 m. birželio 30 d. Sprendime LTM (56/65, EU:C:1966:38), alternatyvus šios sąlygos pobūdis, apibūdintas jungtuku „ar“, reiškia, kad pirmiausia reikia įvertinti patį įmonių asociacijos sprendimo tikslą (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93

Iš tikrųjų, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tam tikros įmonių veiksmų derinimo rūšys yra pakankamai kenksmingos konkurencijai, kad būtų kvalifikuojamos kaip ribojimas pagal tikslą, todėl jų poveikio nagrinėti nebūtina. Ši jurisprudencija susijusi su aplinkybe, kad tam tikros įmonių veiksmų derinimo formos gali būti savaime laikomos žalingomis tinkamam konkurencijos veikimui (2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

94

Taigi pripažįstama, kad tam tikri slapti veiksmai, pavyzdžiui, lemiantys horizontalų kainų nustatymą, gali būti laikomi darančiais tokią didelę neigiamą įtaką konkrečiai prekių ir paslaugų kainai, kiekiui ar kokybei, kad gali būti laikoma, jog SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais neverta įrodinėti, kad tais veiksmais daromas konkretus poveikis rinkai. Patirtis rodo, kad tokie veiksmai lemia gamybos mažėjimą ir kainų didėjimą, o tai baigiasi blogu išteklių paskirstymu, dėl kurio visų pirma nukenčia vartotojai (2020 balandžio 2 d. Sprendimo Budapest Bank ir kt., C‑228/18, EU:C:2020:265, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

95

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad Išaiškinimuose įtvirtinta notaro atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarka, pagal kurią notarai už juose nurodytą veiklą privalo taikyti didžiausią kainų intervalo, kurį numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti Laikinieji dydžiai, kainą. Todėl reikia manyti, kad būtent šie Išaiškinimai lemia horizontalų atitinkamų paslaugų kainų nustatymą, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

96

Tokiomis aplinkybėmis tokie nutarimai, kaip Išaiškinimai, turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

97

Tiesa, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ne kiekvienam įmonių susitarimui ar įmonių asociacijos sprendimui, kuris riboja įmonių, šio susitarimo šalių arba privalančių laikytis šio sprendimo, veiksmų laisvę, taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas. Iš tikrųjų, išnagrinėjus kai kurių šių susitarimų ir sprendimų ekonominį ir teisinį kontekstą, gali prireikti konstatuoti, pirma, kad juos galima pateisinti siekiamais vienu ar keliais teisėtais bendrojo intereso tikslais, kurie savaime nėra antikonkurenciniai, antra, kad konkrečios priemonės, naudojamos šiems tikslams pasiekti, yra tikrai tam būtinos, ir, trečia, kad, net jei pasirodytų, kad šiomis priemonėmis ribojama ar iškraipoma (bent potencialiai) konkurencija, šis būdingas poveikis neviršija to, kas būtina, nes nepanaikina visos konkurencijos. Ši jurisprudencija gali būti taikoma, be kita ko, esant susitarimams ar sprendimams, kurių forma yra asociacijos, pavyzdžiui, profesinės asociacijos ar sporto asociacijos, taisyklės, priimtos siekiant tam tikrų etikos ar deontologinių tikslų ir apskritai reglamentuoti profesinės veiklos vykdymą, jei atitinkama asociacija įrodo, kad įvykdytos ką tik primintos sąlygos (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 113 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

98

Vis dėlto ta jurisprudencija negali būti taikoma, kai veiksmai, kurių „poveikis“ yra ne tik ribojama, bent potencialiai, konkurencija dėl ribojamos tam tikrų įmonių veiksmų laisvės, yra tokie kenksmingi, kad pateisina išvadą, jog net jų „tikslas“ yra trukdyti konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti. Taigi tik jei išnagrinėjus veiksmus, dėl kurių konkrečiu atveju kilo ginčas, paaiškėja, kad jais nesiekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurencijos, reikia nustatyti, ar jie gali patekti į šios jurisprudencijos taikymo sritį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 115 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

99

Dėl veiksmų, kurių tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, reikia pažymėti, kad tik taikant SESV 101 straipsnio 3 dalį ir įvykdžius visas šioje nuostatoje numatytas sąlygas jiems gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo išimtis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 116 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

100

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį galima taikyti tik tuomet, kai įvykdytos keturios šioje nuostatoje nurodytos kumuliacinės sąlygos. Šios sąlygos yra: pirma, atitinkamas kartelis turi padėti tobulinti atitinkamų prekių gamybą arba paskirstymą ar atitinkamų paslaugų teikimą arba paskirstymą ar skatinti technikos arba ekonomikos pažangą, antra, sudaryti sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, trečia, nenustatyti jokių nebūtinų apribojimų įmonėms dalyvėms ir, ketvirta, nesuteikti joms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų arba paslaugų daliai (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann-La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 97 punktas).

101

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagrindinėje byloje ir Lietuvos vyriausybė iš esmės teigia, kad Išaiškinimais siekiama teisėtų tikslų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 97 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš tiesų jais siekiama užtikrinti lygiateisiškumo ir proporcingumo principų laikymąsi ir apsaugoti notarus nuo nepagrįstos civilinės atsakomybės, suvienodinant notarų praktiką ir panaikinant teisinio reguliavimo spragą. Be to, Išaiškinimais siekiama apsaugoti asmenų, kurie naudojasi notarų paslaugomis, interesus, nes taikant didžiausią galimą pagal Laikinuosius dydžius intervalo atlyginimo dydį, kai įkeičiamas nenurodytos vertės turtas, asmenys būtų atgrasomi nuo turto, kurio vertė nenustatyta, įkeitimo.

102

Vis dėlto tokie nutarimai, kaip Išaiškinimai, kurie, kaip matyti iš šio sprendimo 96 punkto, turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, bet kuriuo atveju negali būti pateisinami šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytais tikslais.

103

Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje būtų rėmęsi tuo, kad jiems taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis.

104

Tokiomis aplinkybėmis tokie nutarimai, kaip Išaiškinimai, turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

105

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį–šeštąjį klausimus reikia atsakyti: SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą.

106

Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad nacionalinė konkurencijos institucija už šios nuostatos pažeidimą skirtų baudą įmonių asociacijai, priėmusiai sprendimą, kuriuo padarytas pažeidimas, ir už tą patį pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, kurios yra šį sprendimą priėmusios asociacijos valdymo organo narės.

107

Visų pirma reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje nurodyta, jog kompetentinga nacionalinė konkurencijos institucija, taikydama SESV 101 ir 102 straipsnius, gali skirti vienkartines, periodines ar kitas nacionaliniuose įstatymuose numatytas baudas.

108

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai nustatomas SESV 101 straipsnio pažeidimas, nacionalinės konkurencijos institucijos iš principo turi tą pažeidimą padariusiam asmeniui skirti baudą. Tam, kad, siekiant bendrojo intereso, būtų užtikrintas veiksmingas šios nuostatos taikymas, svarbu, kad nacionalinės konkurencijos institucijos, kai įmonė tyčia ar dėl neatsargumo pažeidė minėtą nuostatą, neskirtų baudų tik išimtiniais atvejais (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Schenker & Co. ir kt., C‑681/11, EU:C:2013:404, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Nordzucker ir kt., C‑151/20, EU:C:2022:203, 64 punktą).

109

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad Sąjungos konkurencijos taisyklių, visų pirma SESV 101 straipsnio 1 dalies, veiksmingumas reiškia, be kita ko, būtinybę užtikrinti už šių taisyklių pažeidimus skiriamų sankcijų atgrasomąjį poveikį (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Coop de France bétail et viande ir kt. / Komisija, C‑101/07 P ir C‑110/07 P, EU:C:2008:741, 98 punktą ir 2009 m. kovo 19 d. Sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija, C‑510/06 P, EU:C:2009:166, 149 punktą).

110

Iš tikrųjų už SESV 101 straipsnio pažeidimus skiriamų baudų tikslas – nubausti už neteisėtas atitinkamų įmonių veikas, taip pat atgrasyti tiek šias įmones, tiek kitus ūkio subjektus nuo Sąjungos konkurencijos teisės taisyklių pažeidimo ateityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 102 punktą; 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Alliance One International / Komisija, C‑668/11 P, EU:C:2013:614, 62 punktą ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo YKK ir kt. / Komisija, C‑408/12 P, EU:C:2014:2153, 84 punktą). Be to, atgrasyti siekiama ne tik konkrečiai sprendime, kuriuo skiriamos baudos, nurodytas įmones; taip pat reikia skatinti susilaikyti nuo panašių konkurencijos taisyklių pažeidimų panašaus dydžio ir analogiškus išteklius turinčias įmones (2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Caffaro / Komisija, C‑447/11 P, EU:C:2013:797, 37 punktas).

111

Antra, reikia priminti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat turi įsitikinti, kad baudos, kurias jos skiria už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, būtų proporcingos pažeidimo pobūdžiui (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 3 d. Sprendimo Powszechny Zakład Ubezpieczeń na Życie, C‑617/17, EU:C:2019:283, 38 punktą).

112

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tuo atveju, kai nustatomas SESV 101 straipsnio pažeidimas, nacionalinės konkurencijos institucijos iš principo turi skirti jį padariusiam asmeniui pakankamai atgrasančią ir proporcingą baudą.

113

Dėl subjekto, kuris turi būti laikomas pažeidusiu SESV 101 straipsnyje nustatytą draudimą, nustatymo reikia pažymėti, kad iš šio straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad Sutarčių rengėjai šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo pažeidimą padariusiam asmeniui apibrėžti pasirinko sąvokas „įmonė“ ir „įmonių asociacija“ (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 14 d. Sprendimo Skanska Industrial Solutions ir kt., C‑179/17, EU:C:2019:204, 29 punktą ir jame nurodyta jurisprudencija).

114

Kai subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis, remiantis asmeninės atsakomybės principu, turi atsakyti už šį pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo ETI ir kt., C‑280/06, EU:C:2007:775, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 106 punktą).

115

Kadangi SESV 101 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, draudžiami „įmonių asociacijų sprendimai“, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, reikia konstatuoti, kad tokia įmonių asociacija, kaip Notarų rūmai, per se gali būti pripažinta šios nuostatos pažeidėja.

116

Pagrindinėje byloje iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Konkurencijos tarybos konstatuotą SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą sudaro Išaiškinimų, kurie yra Notarų rūmų prezidiumo nutarimai, priėmimas. Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos, visų pirma iš pareiškėjų pagrindinėje byloje ir Lietuvos vyriausybės pateiktų patikslinimų atsakant į Teisingumo Teismo per teismo posėdį pateiktus klausimus, matyti, kad Prezidiumo, kuris pagal Notarų rūmų statuto 18 straipsnio 1 dalį yra šių rūmų valdymo organas, nutarimai yra privalomi tiems rūmams, todėl jie laikytini pačių Notarų rūmų nutarimais.

117

Be to, pareiškėjai pagrindinėje byloje ir Lietuvos vyriausybė per teismo posėdį taip pat patikslino, kad nei Prezidiumas, nei jo nariai atskirai negali būti laikomi atsakingais už minėtus nutarimus, nes jie priskirtini tik Notarų rūmams.

118

Tuo remiantis, darytina išvada, kad Notarų rūmai turi būti laikomi padariusiais Konkurencijos tarybos pagrindinėje byloje konstatuotą pažeidimą, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

119

Dėl Notarų rūmų prezidiumą sudarančių notarų reikia pažymėti, kad priimdami Išaiškinimus jie veikė tik kaip Prezidiumo nariai. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos konkrečiai nematyti, kad šie notarai būtų kažkaip kitaip dalyvavę padarant taip konstatuotą pažeidimą.

120

Be to, per teismo posėdį Konkurencijos taryba iš esmės paaiškino, kad individualias baudas notarams, Notarų rūmų prezidiumo nariams, skyrė ne dėl to, kad jie buvo įmonės, pažeidimo bendravykdės, bet būtent dėl to, kad Išaiškinimų priėmimo dieną jie buvo šio Prezidiumo nariai. Konkurencijos taryba šiuo klausimu nurodė, kad šios baudos buvo skirtos siekiant užtikrinti už šį pažeidimą skirtų sankcijų atgrasomąjį poveikį, nes pagal klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusią Lietuvos teisę tam, kad tas poveikis būtų užtikrintas, nebuvo galima tik Notarų rūmams skirti pakankamai didelės baudos, nes joje nebuvo numatyta galimybė apskaičiuojant baudą atsižvelgti į šių rūmų narių apyvartą.

121

Vis dėlto asmeninės atsakomybės principas, pagal kurį reikalaujama, kad už konkurencijos taisyklių pažeidimą būtų baudžiamas tik jį padaręs subjektas, prieštarauja tokiam požiūriui, nes notarai, kurie priimant Išaiškinimus buvo Notarų rūmų prezidiumo nariai, negali būti laikomi Konkurencijos tarybos pagrindinėje byloje konstatuoto pažeidimo bendravykdžiais.

122

Tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba negalėjo už šį pažeidimą taikyti Notarų rūmams atgrasomosios sankcijos ar kad minėti notarai būtinai turėjo būti atleisti nuo bet kokios atsakomybės už tą patį pažeidimą.

123

Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją, kai įmonių asociacijos vidaus taisyklės leidžia jai įpareigoti savo narius, šiai asociacijai skirtina bauda, siekiant nustatyti atgrasomąją sankciją, turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į visų įmonių, šios asociacijos narių, apyvartą, net jei jos iš tikrųjų nedalyvavo darant pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Finnboard / Komisija, C‑298/98 P, EU:C:2000:634, 66 punktą; 2001 m. kovo 23 d. Sprendimo FEG / Komisija, C‑7/01 P(R), EU:C:2001:183, 11 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Coop de France bétail et viande ir kt. / Komisija, C‑101/07 P ir C‑110/07 P, EU:C:2008:741, 93 punktą).

124

Be to, toks atsižvelgimas į įmonių, asociacijos narių, apyvartą yra įmanomas, be kita ko, tais atvejais, kai asociacijos padarytą pažeidimą sudaro jos narių veiksmai arba nagrinėjami antikonkurenciniai veiksmai asociacijos vykdomi jų naudai ar bendradarbiaujant su jais, pačiai asociacijai neturint objektyvių interesų, nepriklausomų nuo jos narių interesų (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Coop de France bétail et viande ir kt. / Komisija, C‑101/07 P ir C‑110/07 P, EU:C:2008:741, 97 punktą).

125

Ši jurisprudencija iš esmės kodifikuota Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurioje įtvirtinta, kad jei asociacijos įvykdytas pažeidimas susijęs su jos narių veikla, bauda negali viršyti 10 % visų jos narių, veikiančių šio pažeidimo paveiktoje rinkoje, bendros apyvartos.

126

Be to, šio reglamento 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių apyvartą ir asociacija yra nemoki, asociacija privalo pareikalauti iš savo narių įnašų baudos dydžiui padengti ir kad Komisija tam tikromis sąlygomis gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurios atstovai buvo asociacijos sprendimus priimančių organų nariai, o likutį – bet kuris asociacijos narys, veikęs rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas.

127

Tiesa, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnyje aiškiai nurodyti tik Komisijos įgaliojimai. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šis straipsnis yra svarbus nustatant nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimus baudų skyrimo srityje (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Schenker & Co. ir kt., C‑681/11, EU:C:2013:404, 48–50 punktus).

128

Todėl tai, kad klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinoje Lietuvos teisėje nebuvo numatyta galimybė apskaičiuojant baudą, kurią Konkurencijos taryba turėjo skirti Notarų rūmų nariams už jos konstatuotą SESV 101 straipsnio pažeidimą, atsižvelgti į jų apyvartą, netrukdė šiai nacionalinei konkurencijos institucijai atsižvelgti į šią apyvartą, jeigu tenkintos šio sprendimo 123–125 punktuose nurodytos sąlygos.

129

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad nacionalinė konkurencijos institucija už įmonių asociacijos padarytą šios nuostatos pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, šios asociacijos valdymo organo narėms, jeigu šios įmonės nėra šio pažeidimo bendravykdės.

130

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: