–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir V. Kazlauskaitės-Švenčionienės,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča ir K. Pommere,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir M. A. M. de Ree,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, L. Inez Fernandes, M. J. Ramos ir C. Vieira Guerra,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt ir A. Steiblytės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007, p. 63; toliau – Sprendimas SIS II) 38 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (Lietuva) prašymu pradėtą bylą dėl Lietuvos teisės nuostatų, kuriomis draudžiama nacionaliniame registre registruoti transporto priemones, dėl kurių antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II) (toliau – SIS II) yra įvestas galiojantis perspėjimas.

3

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II) (OL L 381, 2006, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 26, 2015, p. 34) 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„1. Nepaisant [Sprendimo SIS II] 38 ir 40 straipsnių bei 46 straipsnio 1 dalies, valstybių narių tarnybos, atsakingos už [1999 m. balandžio 29 d. Tarybos [d]irektyvoje 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL L 138, 1999, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 351)] nurodytų transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, pagal minėto sprendimo 38 straipsnio 2 dalies a, b ir f punktus turi prieigą prie toliau minimų į SIS II įvestų duomenų turėdamos vienintelį tikslą patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos ar dingusios arba ieškomos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas:

<...>“

4

Sprendimo SIS II 5, 8 ir 13 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<...>

<...>

5

Šio sprendimo 1 straipsnio „SIS II sukūrimas ir bendrasis tikslas“ 2 dalyje nustatyta:

„Pagal šį sprendimą SIS II tikslas – [naudojant šia sistema perduodamą informaciją užtikrinti] aukšto lygio saugum[ą] Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose <...>.“

6

Šio sprendimo 3 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiame sprendime vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

<...>“

7

To sprendimo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.   Papildoma informacija keičiamasi pagal SIRENE vadovo nuostatas ir naudojantis Ryšių infrastruktūra. <...>

<...>

3.   Į kitų valstybių narių pateiktus prašymus gauti papildomą informaciją reaguojama kuo greičiau.“

8

Sprendimo SIS II 38 straipsnyje „Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos“ nustatyta:

„1.   Į SIS II įvedami duomenys apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose.

2.   Įvedamos šios lengvai atpažįstamų daiktų kategorijos:

<...>“

9

To sprendimo 39 straipsnyje „Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas“ numatyta:

„1.   Jei tikrinimo metu paaiškėja, kad yra perspėjimas apie daiktą, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi daikto ir duomenų apie jį atitiktį, susisiekia su perspėjimą pateikusia institucija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Šiuo tikslu asmens duomenis taip pat galima perduoti pagal šį sprendimą.

2.   1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.

3.   Valstybė narė, kuri rado daiktą, imasi priemonių pagal nacionalinę teisę.“

10

Šio sprendimo 45 straipsnyje „Perspėjimų apie daiktus saugojimo laikotarpis“ nurodyta:

„1.   Pagal šį sprendimą į SIS II įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

<...>

3.   Pagal 38 straipsnį įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau kaip dešimt metų.

4.   [3 dalyje] nurodyti saugojimo laikotarpiai gali būti pratęsimi, jei tai būtina tiems tikslams, kuriems perspėjimas buvo pateiktas, pasiekti. Šiuo atveju pratęsimui taip pat atitinkamai taikom[a 3 dalis].“

11

To sprendimo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Perspėjimą pateikusi valstybė narė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas [į SIS įvedamų] duomenų <...> atnaujinimas <...>.

2.   Tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis.“

12

2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo priimti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) SIRENE vadovą ir kitas įgyvendinimo priemones (OL L 71, 213, p. 1), iš dalies pakeisto 2017 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1528 (OL L 231, 2017, p. 6) (toliau – SIRENE vadovas), priedo 2.1 punkte numatyta:

„Apibrėžtys

<...>“

13

SIRENE vadovo 2.10 punkte „Panaikinimas, kai nebetaikomas reikalavimas palikti galioti perspėjimą“ nustatyta:

„Perspėjimai, įvesti į SIS II, laikomi ne ilgiau nei jų reikia tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

Vos tik reikalavimas palikti galioti perspėjimą nebetaikomas, perspėjančioji valstybė narė nedelsdama panaikina perspėjimą. <...>

<...>“

14

Iš Lietuvos nacionalinių SIS II nuostatų, patvirtintų 2007 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑324 dėl Lietuvos nacionalinės antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 100‑4084), 25 punkto matyti, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina valstybės įmonės Regitra prieigą prie N. SIS II duomenų sąrašo 1 punkte ir 3.1–3.3 papunkčiuose nurodytų duomenų (ieškomų motorinių transporto priemonių, jų priekabų duomenys, transporto priemonių valstybinių registracijos numerių ženklai, ieškomų motorinių transporto priemonių registravimo dokumentai).

15

Pagrindinėje byloje taikytinos 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92‑2883) redakcijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms“.

16

Pagrindinėje byloje taikytinos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 48‑1683), redakcijos 13 punkte numatyta:

„13. VĮ „Regitra“ informuoja policiją tais atvejais, kai

13.1 pareiškėjas pageidauja registruoti transporto priemonę:

13.1.1 kurios variklis, jai ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Ieškomų transporto priemonių registre, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje;

<...>“

17

Šių registravimo taisyklių 14 punkte numatyta:

„<...> informavusi policiją, VĮ „Regitra“ nagrinėja pareiškėjų prašymus dėl transporto priemonių registravimo tik po teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų <...>. Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos <...> transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės.“

18

2015 m. lapkričio 13 d. D. R. pagal sutartį su bendrove AM Transportas nusipirko Vokietijoje motorinę transporto priemonę, kuri prieš tai buvo pavogta Bulgarijoje.

19

Tų pačių metų lapkričio 20 d. Vokietijoje ši motorinė transporto priemonė buvo išregistruota, parvežta į Lietuvą ir perparduota kitam asmeniui, kurio tapatybė prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta.

20

2016 m. vasario 22 d. tas kitas asmuo norėjo įregistruoti šią motorinę transporto priemonę Lietuvoje valstybės įmonėje Regitra, kuri šioje valstybėje narėje yra atsakinga už motorinių transporto priemonių registravimą. Tada tas asmuo sužinojo, kad 2015 m. gruodžio 23 d. Bulgarijoje į SIS II buvo įvestas perspėjimas dėl tos motorinės transporto priemonės. Dėl to jis nutraukė šios transporto priemonės pirkimo sutartį.

21

2016 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos prokuratūros nutarimu Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios motorinės transporto priemonės buvo nutrauktas nenustačius, kad Lietuvos Respublikoje buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šiuo nutarimu ši motorinė transporto priemonė buvo grąžinta jos įgijėjui D. R.

22

Nors šios motorinės transporto priemonės savininkė įtariamos vagystės momentu – Nabko Holding Company, LLC patronuojamoji bendrovė Bulgarijoje – apie tai buvo informuota išsiunčiant jai to nutarimo kopiją ir nurodant D. R. tapatybę, ji nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Be to, nepaisant to, kad perspėjančiajai valstybei narei buvo perduota būtina informacija, ji per daugiau nei trejus metus po jos perdavimo nesiėmė jokių priemonių, kad SIS II būtų panaikintas perspėjimas dėl šios motorinės transporto priemonės.

23

2019 m. vasario 20 d. sprendimu Regitra teritorinis skyrius atmetė D. R. Lietuvoje pateiktą prašymą įregistruoti šią transporto priemonę, remdamasis Lietuvos teisės nuostata, pagal kurią transporto priemonės, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, gali būti registruojamos toje valstybėje narėje tik pašalinus šį perspėjimą iš šios sistemos.

24

AM Transportas apskundė šį sprendimą šiai valstybės įmonei, tačiau ši 2019 m. kovo 28 d. sprendimu paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą atmesti prašymą įregistruoti šią transporto priemonę Lietuvoje.

25

Tada AM Transportas apskundė šios valstybės įmonės sprendimus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

26

Šis teismas kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydamas patikrinti tokios nacionalinės teisės nuostatos teisėtumą.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią motorinių transporto priemonių registravimui nacionaliniame kelių transporto priemonių registre taikoma sąlyga, kad dėl atitinkamos transporto priemonės SIS II nebūtų įvestas galiojantis perspėjimas, atitinka Sprendimą SIS II, ypač atsižvelgiant į tai, kai perspėjančioji valstybė narė nepašalino perspėjimo iš SIS II, nors vykdančiosios valstybės narės institucijos perdavė būtiną informaciją dėl rasto daikto perspėjančiosios valstybės narės institucijai ir pradiniam daikto savininkui.

28

Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo SIS II 39 straipsnis, siejamas su šio sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad jame, pirma, numatyta bendro pobūdžio pareiga uždrausti registruoti motorinę transporto priemonę, dėl kurios SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, antra, kad jis įpareigoja valstybes nares numatyti bendro pobūdžio nuostatas, draudžiančias su rastu daiktu atlikti kitus veiksmus nei tie, kuriais būtų pasiekti 38 straipsnio 1 dalies tikslai, ir galiausiai, kad jis leidžia valstybėms narėms numatyti galimo draudimo registruoti tokią transporto priemonę išimtis.

30

Pirmiausia iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad perspėjimas įvestas dėl motorinės transporto priemonės, kurios variklio tūris didesnis kaip 50 cm3.

31

Sprendimo SIS II 38 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte numatyta, kad į SIS II įvedami duomenys apie transporto priemonę, kuri, kaip pagrindinėje byloje, ieškoma norint ją konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymą baudžiamojoje byloje.

32

Dėl pateiktų klausimų visų pirma reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München(Ekstradicija ir ne bis in idem), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 67 punktas).

33

Sprendimo SIS II 39 straipsnyje reglamentuojama perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymo tvarka dėl daiktų, kuriuos norima konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose.

34

Pirma, dėl to sprendimo 39 straipsnio 1 dalies formuluotės reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje numatyta: jei tikrinant paaiškėja, kad yra perspėjimas apie daiktą, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi daikto ir duomenų apie jį atitiktį, susisiekia su perspėjimą pateikusia institucija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi.

35

Kaip nurodyta Sprendimo SIS II 39 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.

36

To sprendimo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė narė, kuri rado daiktą, imasi priemonių „pagal nacionalinę teisę“.

37

Darytina išvada, kad Sprendimo SIS II 39 straipsnyje tik bendrai aprašoma, kaip vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turi elgtis esant sutapimui dėl SIS II perspėjimo, įvesto pagal to sprendimo 38 straipsnį.

38

Taigi, kaip savo išvados 49 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Sprendimo SIS II 39 straipsnyje nedetalizavęs, kokių tiksliai priemonių turi imtis valstybės narės, siekdamos elgtis pagal į SIS II remiantis to sprendimo 38 straipsniu įvestą perspėjimą, teisės aktų leidėjas šiuo atžvilgiu ketino palikti valstybėms narėms plačią diskreciją.

39

Antra, dėl Sprendimo SIS II 39 straipsnio konteksto reikia pažymėti, kad nors pagal šį sprendimą įgyvendinamas policijos ir teisminių institucijų operatyvinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose numato, kad vykdančiosios valstybės narės institucijos imasi būtinų laikinųjų apsaugos priemonių (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Nachalnik na Rayonno upravlenie Silistra, C‑520/20, EU:C:2022:466, 40 punktą), jokioje šio sprendimo nuostatoje nėra konkrečiai nurodyta, kokių priemonių pagal savo nacionalinę teisę turi imtis valstybė narė, kuri rado daiktą, dėl kurio įvestas perspėjimas.

40

Be to, reikia pažymėti, kad nors Reglamento Nr. 1986/2006 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės tarnyba, atsakinga už motorinių transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, turi prieigą prie SIS II, kad galėtų patikrinti, ar jai registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos, dingusios arba ieškomos kaip įrodymai baudžiamosiose bylose, šioje nuostatoje nenumatyta jokios pareigos uždrausti transporto priemonių, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, registraciją.

41

Trečia, iš Sprendimo SIS II 1 straipsnio 2 dalies, siejamos su jo 5 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad šiuo sprendimu, be kita ko, siekiama remti policijos įstaigų ir teisminių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir taip, naudojantis per SIS perduodama informacija, padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

42

Taigi, to sprendimo 39 straipsnio aiškinimas, kad pagal šį straipsnį valstybės narės neįpareigojamos imtis iš anksto nustatytų priemonių, bet joms paliekama didelė diskrecija nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis, neprieštarauja šiam tikslui ir prisideda prie saugumo lygio didinimo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kai perduodama informacija apie daiktus, kuriuos norima konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, ir kai atitinkamos valstybės narės keičiasi informacija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi.

43

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad iš Sprendimo SIS II 39 straipsnio nekyla jokios bendros pareigos, kaip antai draudimo registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, arba draudimo atlikti su transporto priemone bet kokius veiksmus, išskyrus tuos, kurie susiję su to sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi.

44

Vadinasi, jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti plačia diskrecija, kurią turi pagal to sprendimo 39 straipsnio 3 dalį, dėl priemonių, kurių gali imtis pagal nacionalinę teisę, ir nustato bendro pobūdžio draudimą registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, tas sprendimas netrukdo jai nustatyti šio draudimo išimtis.

45

Be to, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išreikštas abejones dėl to, kad perspėjančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmų dėl įvesto perspėjimo, bet kuriuo atveju reikia priminti tai, kas nurodyta toliau.

46

Pirma, iš Sprendimo SIS II 8 straipsnio 3 dalies matyti, kad valstybės narės į kitų valstybių narių pateiktus prašymus pateikti papildomos informacijos turi atsakyti kuo greičiau. Be to, Sprendimo SIS II 45 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo 13 konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad taikant šį sprendimą į SIS II įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau, negu jų reikia tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

47

Antra, to sprendimo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tik perspėjimą pateikusi valstybė narė, kuri yra atsakinga, be kita ko, už į SIS įvedamų duomenų atnaujinimą, gali tuos duomenis ištrinti. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo SIS II 8 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo 8 konstatuojamąja dalimi, daroma nuoroda į SIRENE vadovą, kuriame pateikiamos išsamesnės taisyklės ir kurio 2.10 punkto antroje pastraipoje reikalaujama, kad, kai nebetenkinamos perspėjimo palikimo galioti sąlygos, perspėjančioji valstybė narė turi nedelsdama panaikinti perspėjimą. Šioje SIRENE vadovo nuostatoje perspėjančiajai valstybei narei nustatyta pareiga panaikinti perspėjimą, jeigu buvo pasiektas tikslas, dėl kurio jis įvestas.

48

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Sprendimo SIS II 39 straipsnis, siejamas su jo 38 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad:

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 39 straipsnis, siejamas su jo 38 straipsnio 1 dalimi,

turi būti aiškinamas taip: