Byla C‑69/21
X
prieš
Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid
(Rechtbank Den Haag (Hagos teismas, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4, 7 ir 19 straipsniai – Nežmoniško ar žeminamo elgesio draudimas – Privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas – Apsauga išsiuntimo ir ekstradicijos atvejais – Teisė gyventi šalyje dėl medicininių priežasčių – Bendri nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartai ir tvarka valstybėse narės – Direktyva 2008/115/EB – Sunkia liga sergantis trečiosios šalies pilietis – Medicininis gydymas skausmui malšinti – Gydymas, kurio nėra kilmės šalyje – Sąlygos, kuriomis išsiuntimas turi būti atidėtas“
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Negrąžinimo principas – Sunkia liga sergantis trečiosios šalies pilietis – Realus pavojus, kad, grąžinus asmenį į kilmės šalį, jo skausmas greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės – Sprendimo grąžinti tokį pilietį arba jo išsiuntimo priemonės priėmimas – Neleistinumas – Galimybė valstybėms narėms nustatyti griežtą skausmo sustiprėjimo terminą – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 4 straipsniai ir 19 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 5 straipsnis)
(žr. 52, 55, 56, 58, 59, 63–66, 68–76, 103 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Negrąžinimo principas – Sunkia liga sergantis trečiosios šalies pilietis – Realus pavojus, kad, grąžinus asmenį į kilmės šalį, jo skausmas greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės – Kompetentingos nacionalinės institucijos atliekamas išsiuntimo pasekmių atitinkamo piliečio sveikatai įvertinimas – Tokių pasekmių svarstymas tik tam, kad būtų nustatyta, ar tas pilietis gali keliauti – Neleistinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 4 straipsniai ir 19 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 5 straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalies a punktas)
(žr. 80–82, 103 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Šalyje neteisėtai esantis sunkia liga sergantis trečiosios šalies pilietis – Galimybės priimti sprendimą grąžinti šį pilietį arba jo išsiuntimo priemonę nebuvimas – Pagrindas – Realus pavojus, kad, grąžinus asmenį į kilmės šalį, jo skausmas greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės – Pareiga šiam asmeniui išduoti leidimą gyventi šalyje – Nebuvimas – Teisė į privatų gyvenimą – Trečiosios šalies piliečio išsiuntimo iš šalies priimtinumo nagrinėjimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4 ir 7 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)
(žr. 84–87, 89, 90–103 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Santrauka
Rusijos pilietis X serga reta kraujo vėžio forma, dėl kurios šiuo metu gydomas Nyderlanduose. Jo gydymas, be kita ko, apima medicininių kanapių naudojimą skausmui malšinti, tačiau Rusijoje tai neleidžiama. Konstatavusios, kad šiam Rusijos piliečiui Nyderlanduose negali būti suteiktas pabėgėlio statusas, papildomos apsaugos statusas ar leidimas gyventi šalyje pagal nacionalinę teisę, Nyderlandų valdžios institucijos priėmė sprendimą jį grąžinti. Teigdamas, kad gydymas medicininėmis kanapėmis jam yra toks svarbus, kad nutraukus jį nebegalėtų gyventi normalaus gyvenimo, suinteresuotasis asmuo šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.
Šiam teismui, be kita ko, kyla klausimas, ar pagal Sąjungos teisę, būtent pagal Grąžinimo direktyvą ( 1 ) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), draudžiama, kad sprendimas grąžinti būtų priimtas dėl asmens, esančio tokioje padėtyje, kaip suinteresuotasis asmuo. Konkrečiau kalbant, jis siekia sužinoti, ar smarkaus skausmo padidėjimo dėl veiksmingo medicininio gydymo nebuvimo pavojus gali būti kliūtis išsiųsti atitinkamą asmenį iš šalies.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija atsakė teigiamai ir pateikė paaiškinimų dėl aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant tokį pavojų, ir dėl šio vertinimo sąlygų. Be to, ji nagrinėjo valstybių narių įsipareigojimus dėl trečiosios šalies piliečio, esančio tokioje padėtyje, kaip suinteresuotasis asmuo, atsižvelgdama į teisę į privatų gyvenimą.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirmiausia Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal Gražinimo direktyvą ( 2 ) ir Chartiją ( 3 ) draudžiama priimti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį, neteisėtai gyvenantį valstybės narės teritorijoje ir sergantį sunkia liga, arba jo išsiuntimo priemonę, kai yra svarių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiojoje šalyje, į kurią būtų išsiųstas, jam kiltų realus pavojus, kad grįžimo atveju jo skausmas smarkiai, nenumalšinamai ir greitai sustiprės dėl to, kad toje šalyje uždraustas vienintelis veiksmingas skausmą malšinantis gydymas.
Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė gali pažeisti Chartijos 4 straipsnyje įtvirtintą nežmoniško ir žeminamo elgesio draudimą, jei dėl jos valdžios institucijų priimto sprendimo grąžinti arba išsiuntimo priemonės atitinkamo trečiosios šalies piliečio ligos sukeltas skausmas galėtų taip sustiprėti, kad pasiektų Chartijos 4 straipsnyje reikalaujamą stiprumo lygį.
Pirma, smarkaus ir nenumalšinamo skausmo padidėjimo pavojus gali kilti visų pirma tada, kai nustatoma, kad paskirties šalyje atitinkamam trečiosios šalies piliečiui negali būti teisėtai skiriamas vienintelis veiksmingas skausmą malšinantis gydymas ir kad nesuteikus tokio gydymo jis patirtų tokio stiprumo skausmą, kad tai prieštarautų žmogaus orumui, nes galėtų sukelti didelių ir negrįžtamų psichikos sutrikimų ar net privesti prie savižudybės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taip yra šiuo atveju, atsižvelgdamas į visus svarbius, visų pirma medicininius, duomenis.
Antra, kalbant apie greito skausmo padidėjimo pavojų, pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į tai, kad šis skausmas gali sustiprėti laipsniškai ir gali prireikti tam tikro laiko, kad toks sustiprėjęs skausmas taptų reikšmingas ir nenumalšinamas. Todėl valstybė narė negali iš anksto absoliučiai nustatyti termino, per kurį toks sustiprėjimas gali pasireikšti. Nacionalinėje teisėje šiuo klausimu numatytas terminas turi būti tik orientacinis ir neatleidžia kompetentingos nacionalinės institucijos nuo konkretaus atitinkamo trečiosios šalies piliečio padėties nagrinėjimo remiantis visomis reikšmingomis aplinkybėmis.
Toliau Teisingumo Teismas mano, kad pagal Grąžinimo direktyvą ( 4 ) ir Chartiją ( 5 )draudžiama, kad kompetentinga nacionalinė institucija atsižvelgtų į pačios išsiuntimo priemonės pasekmes trečiosios šalies piliečio sveikatos būklei tik tam, kad išnagrinėtų, ar jis gali keliauti. Iš tiesų tam, kad galėtų priimti sprendimą grąžinti arba išsiųsti iš šalies, atitinkama valstybė narė turi įsitikinti, kad, kai to reikalauja atitinkamo asmens sveikatos būklė, jis gautų sveikatos priežiūros paslaugas ne tik išsiuntimo metu, bet ir jam pasibaigus paskirties šalyje.
Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, viena vertus, kad Grąžinimo direktyva neįpareigoja valstybės narės, kurios teritorijoje neteisėtai yra trečiosios šalies pilietis, išduoti jam leidimą gyventi šalyje, jei dėl jo negali būti priimtas nei sprendimas grąžinti, nei išsiuntimo priemonė, tuo pagrindu, kad yra svarių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad paskirties šalyje jam grėstų realus pavojus, kad greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės jo ligos keliamas skausmas. Kita vertus, Teisingumo Teismas pažymi, kad kompetentinga nacionalinė institucija, nagrinėdama, ar pagal Chartijoje įtvirtintą šio piliečio teisę į privataus gyvenimo gerbimą draudžiama, kad būtų priimtas sprendimas jį grąžinti arba išsiuntimo priemonė, turi atsižvelgti į minėto piliečio sveikatos būklę ir dėl šios ligos šioje teritorijoje teikiamą sveikatos priežiūrą, kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad trečiosios šalies piliečiui valstybės narės teritorijoje taikomas gydymas yra jo privataus gyvenimo dalis, neatsižvelgiant į tai, kad jis šioje teritorijoje yra neteisėtai. Vis dėlto, kadangi teisė į privataus gyvenimo gerbimą nėra absoliuti prerogatyva, šios teisės įgyvendinimo apribojimai galimi, jeigu jie numatyti įstatymo, nekeičia minėtos teisės esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus. Veiksmingos išsiuntimo ir repatriacijos politikos sukūrimas yra toks tikslas, todėl toliau dar reikia išnagrinėti, ar sprendimo grąžinti arba įsakymo išsiųsti trečiosios šalies pilietį, sergantį sunkia liga ir atitinkamoje valstybėje narėje besinaudojantį skausmą malšinančiu gydymu, kuris paskirties šalyje neprieinamas, priėmimas pažeidžia jo teisės į privatų gyvenimą esmę ir atitinka proporcingumo principą. Toks nagrinėjimas reiškia, kad būtina atsižvelgti į visus socialinius ryšius, kuriuos tas pilietis užmezgęs valstybėje narėje, kurioje yra neteisėtai, tinkamai įvertinant jo sveikatos būklės nulemtą pažeidžiamumą ir ypatingą priklausomybę. Vis dėlto, jei šis pilietis plėtojo savo privatų gyvenimą toje valstybėje narėje neturėdamas leidimo gyventi, grąžinimo procedūra jam neturėtų būti taikoma tik dėl išimtinių priežasčių.
Be to, priėmus sprendimą grąžinti ar išsiuntimo priemonę, ši teisė nepažeidžiama vien dėl to, kad grįžus į paskirties šalį trečiosios šalies piliečiui grėstų pavojus, kad pablogės jo sveikatos būklė, kai toks pavojus nesiekia pagal Chartijos 4 straipsnį reikalaujamo sunkumo laipsnio.
( 1 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98, toliau – Grąžinimo direktyva).
( 2 ) Šios direktyvos 5 straipsnis.
( 3 ) Chartijos 1, 4 straipsniai ir 19 straipsnio 2 dalis.
( 4 ) Šios direktyvos 5 straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalies a punktas.
( 5 ) Chartijos 1, 4 straipsniai ir 19 straipsnio 2 dalis.