–

Eurocostruzioni Srl, atstovaujamos avvocati M. Sanino ir S. Sticchi Damiani,

–

Regione Calabria, atstovaujamo avvocati M. Manna ir G. Naimo,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Grumetto,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Carlin ir P. Rossi,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. liepos 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1685/2000, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo (OL L 193, 2000, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 122; toliau – Reglamentas Nr. 1685/2000), iš dalies pakeisto 2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 448/2004 (OL L 72, 2004, p. 66; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 2 t., p. 3), priedo 1 taisyklės 2.1 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Eurocostruzioni Srl ir Regione Calabria (Kalabrijos regionas, Italija) ginčą dėl subsidijos, skirtos viešbučiui ir jam priklausantiems sporto įrenginiams statyti ir įrengti Rosano komunoje (Italija) pagal tam regionui Europos Komisijos patvirtintą 2000–2006 m. regioninę veiksmų programą (RVP), likučio išmokėjimo.

3

1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31), 35, 41 ir 43 konstatuojamosiose dalyse buvo skelbiama:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 30 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta:

„Tam tikros nacionalinės taisyklės taikomos reikalavimus atitinkančioms [tinkamoms finansuoti] išlaidoms, išskyrus tuos atvejus, kai prireikus Komisija 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato bendras išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams [tinkamumo finansuoti] taisykles.“

5

To reglamento 32 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje buvo nustatyta:

„Mokėjimai gali būti pervedami į sąskaitą, tai gali būti tarpiniai mokėjimai arba [likučio] apmokėjimas. Tarpiniai mokėjimai ir likučio apmokėjimas yra susiję su faktiškai sumokėtomis išlaidomis, kurios turi atitikti galutinių naudos gavėjų mokėjimus, pagrįstus gautomis sąskaitomis-faktūromis arba apskaitos dokumentais, kurie turi tokią pat įrodomąją vertę.“

6

To paties reglamento 38 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nepažei[sdamos] Komisijos atsakomybės įgyvendinant Europos [Sąjungos] bendrąjį biudžetą, valstybės narės visų pirma prisiima atsakomybę už finansinę pagalbos kontrolę. Tam tikslui jos [visų pirma] imasi tokių priemonių:

<…>

<…>“

7

Reglamento Nr. 1685/2000 5 konstatuojamoji dalis buvo suformuluota taip:

„<…> Komisija mano, kad tam tikros rūšies veiklai siekiant garantuoti vienodą ir teisingą struktūrinių fondų įgyvendinimą visoje Bendrijoje, reikia priimti bendras taisykles dėl išlaidų tinkamumo [finansuoti]. Konkrečios rūšies veiklai priimta taisyklė dar nenulemia kurio anksčiau minėto fondo lėšos gali būti skirtos tokiai veiklai bendrai finansuoti. Tokios priimtos taisyklės neturėtų trukdyti valstybėms narėms tam tikrais nurodytais atvejais taikyti griežtesnes nacionalines nuostatas. <…>“

8

Reglamento Nr. 1685/2000 priedo „Tinkamumo [finansuoti] taisyklės“ 1 taisyklės „Realiai sumokėtos išlaidos“ 2.1 punktas buvo išdėstytas taip:

„Paprastai galutinių naudos gavėjų mokėjimai [atlikti kaip tarpiniai mokėjimai ir likučio apmokėjimas] turi būti pateisinti [pagrįsti] gautomis [apmokėtomis] sąskaitomis faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti [pagrįsti] lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.“

9

1997 m. kovo 15 d.legge n. 59 – Delega al Governo per il conferimento di funzioni e compiti alle regioni ed enti locali, per la riforma della pubblica amministrazione e per la semplificazione amministrativa (Įstatymas Nr. 59, kuriuo vyriausybė įgaliojama perduoti tam tikras funkcijas ir užduotis regionams ir vietos valdžios institucijoms, siekiant atlikti viešojo administravimo reformą ir supaprastinti administravimą) (GURI, Nr. 63, 1997 m. kovo 17 d.) 4 straipsnio 4 dalies c punkte buvo numatyta regionams perduoti administracinius įgaliojimus ir užduotis Sąjungos regioninės, struktūrinės ir sanglaudos politikos srityse. Šis įgaliojimas buvo įgyvendintas 1998 m. kovo 31 d.decreto legislativo n. 123 – Disposizioni per la razionalizzazione degli interventi di sostegno pubblico alle imprese, a norma dell’articolo 4, comma 4, lettera c), della legge 15 marzo 1997, n. 59 (Dekretas įstatymas Nr. 123 dėl valstybės paramos įmonėms priemonių racionalizavimo pagal 1997 m. kovo 15 d. Įstatymo Nr. 59 4 straipsnio 4 dalies c punktą) (GURI, Nr. 99, 1998 m. balandžio 30 d.).

10

2001 m. gegužės 2 d.legge regionale n. 7 – Disposizioni per la formazione del bilancio annuale 2001 e pluriennale 2001/2003 della Regione Calabria (Legge Finanziaria) (Regioninis įstatymas Nr. 7 dėl 2001 m. metinio ir 2001–2003 m. daugiamečio Kalabrijos regiono biudžeto sudarymo nuostatų (biudžeto įstatymas)) (Bollettino ufficiale della Regione Calabria Nr. 41, 2001 m. gegužės 9 d.) buvo numatyta galimybė remti vietines mažas ir vidutines įmones, teikiant pagalbą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL L 10, 2001, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 141), „taip pat pagal Kalabrijos 2000–2006 m. regioninę veiksmų programą (RVP), patvirtintą 2000 m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisijos sprendimu C(2000) 2345“. Šio įstatymo 31quater straipsnyje numatyta, kad Kalabrijos regiono taryba priima tokios pagalbos teikimo tvarką nustatančius teisės aktus.

11

2002 m. gegužės 14 d. Sprendimu Nr. 398 Kalabrijos regiono taryba patvirtino kvietimą teikti paraiškas (toliau – kvietimas teikti paraiškas), jo 8 straipsnyje buvo daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 1685/2000 ir numatyta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos išlaidos, susijusios su žemės sklypais, pastatais ir įrenginiais, baldais ir įranga, taip pat projektavimu ir tyrimais.

12

Kvietimo teikti paraiškas 9 straipsnyje buvo nurodyta, kad pastatams ir įrenginiams turėjo būti taikomos Kalabrijos regiono viešojo darbų pirkimo valdybos 1994 m. kainoraštyje nustatytos darbų kainos, padidintos 15 %, o jeigu jame nėra tam tikrų punktų – projektuotojo nustatytos galiojančios rinkos kainos.

13

Kvietimo teikti paraiškas 11 straipsnyje buvo nustatyta, kad subsidijos mokėjimas turi būti reglamentuojamas nutarimu skirti subsidiją, kuriame nurodytų reikalavimų galutinis naudos gavėjas privalo laikytis.

14

2004 m. balandžio 20 d. Nutarime skirti subsidiją Nr. 4457 (toliau – nutarimas skirti subsidiją) išdėstytos nuostatos dėl dokumentų, kuriuos turi pateikti galutinis naudos gavėjas patirtoms išlaidoms įrodyti. Be kita ko, tame nutarime reikalaujama atlikus darbus pateikti jų apskaitos dokumentus; galutinis naudos gavėjas taip pat įpareigojamas pildyti statybos darbų žurnalą ir apskaitos registrą (juos turi tinkamai pasirašyti darbų vadovas ir tas naudos gavėjas).

15

Galiausiai nutarime skirti subsidiją buvo numatyta, kad subsidija, mokama už savo priemonėmis atliktus darbus, gali būti nustatyta tik vertinimo komisijai patikrinus, ar galutinis paramos gavėjas laikėsi kvietimo teikti paraiškas 9 straipsnyje nurodytame kainoraštyje nustatytų ribų, t. y. pagal pirma minėtus apskaitos dokumentus (statybos darbų žurnalą ir apskaitos registrą) nustačius, kad darbai atlikti.

16

Eurocostruzioni yra statybos sektoriuje veiklą vykdanti įmonė.

17

Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, šiai įmonei, kaip galutinei naudos gavėjai, buvo skirtas kapitalo finansavimas viešbučiui ir jam priklausantiems sporto įrenginiams statyti ir įrengti Rosano komunoje (Kalabrijos regionas, Italija) pagal 2000–2006 m. regioninę veiksmų programą (RVP). Komisija 2000 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimu C(2000) 2050 ir 2000 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu C(2000) 2345 patvirtino Kalabrijos regionui skirtą pagalbos planą ir veiksmų programą.

18

Pagal šią veiksmų programą tinkamomis finansuoti išlaidomis, be kita ko, laikomos išlaidos, susijusios su pastatų ir įrenginių statyba. Pagal kvietimo teikti paraiškas 9 straipsnį pastatų statybos išlaidoms galėjo būti taikomos 1994 m. standartiniame Kalabrijos regiono viešojo darbų pirkimo valdybos parengtame kainoraštyje nustatytos kainų ribos, padidintos 15 %, o jame nenumatytiems elementams – kainos, neviršijančios projektuotojo nustatytų galiojančių rinkos kainų.

19

Dėl galutinio naudos gavėjo savo priemonėmis atliktų darbų, nutarime skirti subsidiją jis įpareigojamas pateikti su darbų apskaita susijusius dokumentus, t. y. statybos darbų žurnalą ir apskaitos registrą, pasirašytus darbų vadovo ir to naudos gavėjo.

20

Eurocostruzioni atliko numatytus darbus, nupirko baldus ir pateikė Kalabrijos regionui nutarime skirti subsidiją nurodytus dokumentus, t. y. statybos darbų žurnalą ir apskaitos registrą. Kompetentinga techninė komisija, atlikusi darbų atitikties reikalavimams patikrinimą, jiems pritarė. Vis dėlto Kalabrijos regionas atsisakė išmokėti darbams skirtos subsidijos likutį, nes, jo nuomone, įmonė nepateikė sąskaitų faktūrų arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentų pagal Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktą, kaip nurodyta kvietime teikti paraiškas.

21

Tuomet Eurocostruzioni inicijavo mokėjimo įsakymo procedūrą, kreipdamasi į Tribunale di Catanzaro (Katancaro teismas, Italija) ir prašydama iš Kalabrijos regiono priteisti įmonei subsidijos likutį. 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu teismas, į kurį kreiptasi, prašymą patenkino ir iš to regiono priteisė įmonei jos reikalaujamą sumą.

22

Kalabrijos regionas pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė Corte d’appello di Catanzaro (Katancaro apeliacinis teismas, Italija). 2014 m. spalio 27 d. sprendime tas teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kvietime teikti paraiškas daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 1685/2000, subsidijos likutį buvo galima išmokėti tik pateikus apmokėtas sąskaitas faktūras arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentus, net jeigu Eurocostruzioni darbus atliko savo priemonėmis. Įmonė turėjo pateikti tinkamus apskaitos dokumentus, kuriais remiantis būtų galima įrodyti patirtas išlaidas (be kita ko, medžiagų pirkimo, transporto priemonių nuomos, darbuotojams ar subrangovams išmokėto darbo užmokesčio išlaidas). Šiuo atžvilgiu Eurocostruzioni pateikti dokumentai, kaip antai statybos darbų žurnalas ir apskaitos registras, buvo reikalingi, tačiau jų nepakako. Todėl tas teismas patenkino Kalabrijos regiono pateiktą apeliacinį skundą.

23

2015 m. spalio 27 d.Eurocostruzioni pateikė kasacinį skundą Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Grįsdama savo apeliacinį skundą įmonė, be kita ko, teigė, kad Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punkte (jis prasideda žodžiu „paprastai“) nurodytas tik bendrasis principas, o jam gali būti taikomos išimtys. Šiuo klausimu Eurocostruzioni taip pat teigia tinkamai atlikusi numatytus darbus ir pateikusi visus nutarime skirti subsidiją reikalaujamus apskaitos dokumentus, todėl Kalabrijos regiono atsisakymas skirti subsidiją remiantis Reglamentu Nr. 1685/2000 prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punkto aiškinimo, be to, jis pažymi manantis, kad šiame priede nenumatytas atvejis, kai galutinis naudos gavėjas pastato statybą tiesiogiai vykdo naudodamasis savo medžiagomis, įrankiais ir darbuotojais.

25

Tokiomis aplinkybėmis Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį galutiniam pastato statybos finansavimo gavėjui, statybos darbus atlikusiam savo priemonėmis, leidžiama pagrįsti patirtas išlaidas ir tam pateikti kitus nei šioje nuostatoje aiškiai nurodytus dokumentus.

27

Kalabrijos regionas mano, kad pirmasis klausimas yra nepriimtinas, nes prašomas Reglamento Nr. 1685/2000 išaiškinimas nesusijęs su pagrindine byla, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė priežasčių, paskatinusių jį užduoti klausimą dėl šio išaiškinimo.

28

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2022 m. spalio 27 d. Sprendimo Proximus (Viešos elektroninės abonentų knygos), C‑129/21, EU:C:2022:833, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje yra susijęs būtent su Eurocostruzioni, galutinės naudos gavėjos, pareigomis pagal Reglamentą Nr. 1685/2000, konkrečiai – su jo priedo 1 taisyklės 2.1 punkte įtvirtintais reikalavimais (jų taikymo Kalabrijos regionas neginčija). Be to, kaip nurodyta generalinio advokato išvados 33 punkte, nacionalinis teismas paaiškino, kodėl reikia išaiškinti šią nuostatą.

30

Šiomis aplinkybėmis Kalabrijos regiono prieštaravimus dėl pirmojo klausimo priimtinumo reikia atmesti.

31

Iš pradžių reikėtų priminti, kad tuo metu, kai buvo skirta pagrindinėje byloje aptariama subsidija (t. y. 2004 m. balandžio 20 d.), struktūrinius fondus reglamentavo Reglamentas Nr. 1260/1999. Pagal to reglamento 30 straipsnio 3 dalį, siejamą su jo 41 konstatuojamąja dalimi, Komisija galėjo prireikus nustatyti bendras išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles tam, kad struktūriniai fondai visoje Sąjungoje būtų įgyvendinami vienodai ir teisingai. Būtent šiuo pagrindu buvo priimtas Reglamentas Nr. 1685/2000.

32

Dėl galutinio naudos gavėjo patirtų išlaidų pagrindimo Reglamente Nr. 1260/1999 ir Reglamente Nr. 1685/2000 įtvirtinti skirtingi reikalavimai, pirma, avansiniams mokėjimams ir, antra, tarpiniams mokėjimams bei likučio apmokėjimui.

33

Pagal Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos antrą sakinį „[t]arpiniai mokėjimai ir likučio apmokėjimas yra susiję su faktiškai sumokėtomis išlaidomis, kurios turi atitikti galutinių naudos gavėjų mokėjimus, pagrįstus gautomis [apmokėtomis] sąskaitomis faktūromis arba apskaitos dokumentais, kurie turi tokią pat [lygiavertę] įrodomąją vertę“.

34

Šį reikalavimą atspindi Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas, jame numatyta, kad „paprastai galutinių naudos gavėjų mokėjimai [atlikti kaip tarpiniai mokėjimai ir likučio apmokėjimas] turi būti pateisinti [pagrįsti] gautomis [apmokėtomis] sąskaitomis-faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti [pagrįsti] lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“.

35

Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekste vartojamų žodžių įprastą reikšmę, bet ir į jos kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Leistritz, C‑534/20, EU:C:2022:495, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Iš Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punkto formuluotės matyti, jog tam, kad būtų laikomos tinkamomis finansuoti, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1685/2000, galutinių naudos gavėjų patirtos išlaidos „paprastai“ turi būti pagrįstos apmokėtomis sąskaitomis faktūromis, o jeigu to negalima padaryti – lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Priešingai, nei teigia ieškovė pagrindinėje byloje, žodis „paprastai“ aiškiai reiškia šio punkto pirmame sakinyje nurodytą pareigą pateikti apmokėtas sąskaitas faktūras, o jo antrame sakinyje nurodytas lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentų pateikimas yra šios bendrosios taisyklės išimtis.

37

Taigi Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punkte nėra numatyta galimybės taikyti kitas išimtis, išskyrus joje aiškiai nurodytąją.

38

Tokį aiškinimą patvirtina šios nuostatos kontekstas. Iš Reglamento Nr. 1260/1999 43 konstatuojamosios dalies matyti, kad išlaidos turi būti „tinkamai pateisintos [pagrįstos] ir patvirtintos“, todėl Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punkto antrąjį sakinį reikia aiškinti siaurai, nes šį reikalavimą atitinka tik apmokėtos sąskaitos faktūros ir lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentai. Taip juo labiau yra dėl to, kad Komisija ketino nustatyti bendras taisykles dėl išlaidų tinkamumo finansuoti, netrukdant valstybėms narėms taikyti griežtesnes nacionalines nuostatas, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1685/2000 5 konstatuojamosios dalies.

39

Galiausiai toks aiškinimas taip pat atitinka patikimo finansų valdymo tikslą, nurodytą Reglamento Nr. 1260/1999 35 ir 43 konstatuojamosiose dalyse bei 38 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose. Pagal pastarąsias nuostatas valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad joms perduotos lėšos būtų naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų, o išlaidų deklaracijos būtų rengiamos naudojant apskaitos sistemas pagal patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos galima patikrinti.

40

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsniu ir Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisykle nustatyta sistema pagrįsta išlaidų atlyginimo principu (2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑138/03, C‑324/03 ir C‑431/03, EU:C:2005:714, 45 punktas).

41

Taip atlyginti galima tik faktiškai patirtas ir tinkamai pagrįstas išlaidas. Bet koks kitas reikalavimo pagrįsti tokias išlaidas aiškinimas gali pakenkti patikimam struktūrinių fondų finansų valdymui. Be kita ko, negalima sutikti su ieškovės pagrindinėje byloje pasiūlytu aiškinimu, pagal kurį Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas yra tik bendroji taisyklė, kuriai gali būti taikomos ir šioje nuostatoje aiškiai nenumatytos išimtys.

42

Šiuo atveju pagrindinėje byloje Eurocostruzioni prašo „išmokėti likutį“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktą. Todėl tam, kad pagal šiuos reglamentus išlaidos, kuriomis grindžiamas šis prašymas, būtų tinkamos finansuoti, jos turi būti pagrįstos apmokėtomis sąskaitomis faktūromis arba, jei tai neįmanoma, lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.

43

Kaip iš esmės nurodyta generalinio advokato išvados 48–50 punktuose, tai, kad naudos gavėjas statybos darbus atliko savo priemonėmis, jo neatleidžia nuo reglamentuose Nr. 1260/1999 ir Nr. 1685/2000 numatytų pagrindimo reikalavimų.

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas turi būti aiškinamas taip: pagal jį galutiniam pastato statybos finansavimo gavėjui, statybos darbus atlikusiam savo priemonėmis, neleidžiama pagrįsti patirtų išlaidų pateikiant kitus nei šioje nuostatoje aiškiai nurodytus dokumentus.

45

Savo antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad galutinio pastato statybos finansavimo gavėjo, statybos darbus atlikusio savo priemonėmis, atveju statybos darbų žurnalas ir apskaitos registras gali būti laikomi „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

46

Kalabrijos regiono manymu, trečiasis klausimas yra nepriimtinas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškino, kaip Reglamentas Nr. 1685/2000 susijęs su prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytomis nacionalinėmis ir regioninėmis nuostatomis (jos taip pat buvo nepakankamai paaiškintos).

47

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio b ir c punktus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi, be kita ko, pateikti atitinkamų nacionalinių nuostatų turinį ir jo nustatytą ryšį tarp Sąjungos teisės ir tų nuostatų.

48

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas įvykdė šią pareigą, nes nurodė nacionalinių ir regioninių nuostatų, kvietimo teikti paraiškas ir pagrindinėje byloje nagrinėjamo nutarimo skirti subsidiją turinį. Dėl ryšio tarp atitinkamų nacionalinių nuostatų ir Sąjungos teisės Kalabrijos regionas savo rašytinėse pastabose pripažino, kad kvietime teikti paraiškas buvo pateikta nuoroda į Reglamentą Nr. 1685/2000.

49

Šiomis aplinkybėmis Kalabrijos regiono prieštaravimus dėl trečiojo klausimo priimtinumo reikia atmesti.

50

Visų pirma reikėtų pažymėti, kad nei Reglamente Nr. 1260/1999, nei Reglamente Nr. 1685/2000 nėra apibrėžta sąvoka „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentai“.

51

Kaip nurodyta šio sprendimo 35 punkte, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekste vartojamų žodžių įprastą reikšmę, bet ir į jos kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus.

52

Dėl įprastinės žodžių junginio „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentai“ reikšmės bendrinėje kalboje reikėtų pažymėti, kad jis apima bet kokius apskaitos dokumentus, jeigu jie, kaip ir apmokėtos sąskaitos faktūros, įrodo galutinio naudos gavėjo realiai patirtas išlaidas, todėl laikomi turinčiais panašią įrodomąją vertę kaip ir apmokėtos sąskaitos faktūros.

53

Kalbant apie šios sąvokos kontekstą, primintina, kad teisė pateikti lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentus – bendrosios taisyklės, įpareigojančios pateikti apmokėtas sąskaitas faktūras galutinio naudos gavėjo patirtoms išlaidoms pagrįsti, išimtis. Pagal suformuotą jurisprudenciją bendrosios taisyklės išimtis turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 5 d. Sprendimo Commissioner of An Garda Síochána ir kt., C‑140/20, EU:C:2022:258, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Šiuo klausimu visų pirma reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos antrame sakinyje įtvirtintą reikalavimą, kad tarpiniai mokėjimai ir likučio apmokėjimas būtų susiję su „faktiškai sumokėtomis išlaidomis, kurios turi atitikti galutinių naudos gavėjų mokėjimus“. Siekiant paisyti šio reikalavimo, sąvokos „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentai“ taikymo sritis turi apimti tik tuo apskaitos dokumentus, kurie įrodo patirtų išlaidų realumą ir teisingai bei tiksliai jas atspindi; jie taip pat turi atitikti atitinkamo galutinio naudos gavėjo atliktus mokėjimus.

55

Taigi negalima pritarti Italijos vyriausybės rašytinėse pastabose siūlomam plačiam aiškinimui, pagal kurį būtų galima vertinti darbus nesiejant jų su atliktais mokėjimais ir remiantis tik nepriklausomo specialisto ir (arba) įgaliotos oficialios įstaigos įvertinimu, nes tai pažeistų Reglamento Nr. 1260/1999 32 straipsnio nuostatas.

56

Toks siauras aiškinimas taip pat atitinka šio sprendimo 39 ir 40 punktuose nurodytus patikimo finansų valdymo tikslą ir išlaidų atlyginimo principą, nes juo siekiama išvengti bet kokio dvigubo išlaidų apskaičiavimo ir sukčiavimo pavojaus, kadangi nuo to nukentėtų Sąjungos struktūriniai fondai.

57

Taigi, kaip iš esmės nurodyta Komisijos rašytinėse pastabose, reikėtų pažymėti, kad „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“ gali būti laikomi apskaitos dokumentai, leidžiami pagal valstybės narės nacionalinę teisę (visų pirma tuomet, kai sąskaita faktūra išrašoma ne pagal nacionalines mokesčių ir apskaitos taisykles) ir įrodantys realiai patirtas išlaidas, taip pat teisingai ir tiksliai jas atspindintys.

58

Šiuo atveju dėl galutinio naudos gavėjo, pastačiusio pastatą savo priemonėmis, pažymėtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai nustato išlaidų kontrolės sistemą, pagal ją reikalaujama nurodyti išankstinį darbų apimties nustatymą pagal standartinį kainoraštį, o vėliau, kai tie darbai jau atlikti, o statybos darbų žurnalas bei apskaitos registras pateikti – atlikti patikrinimą. Kvietime teikti paraiškas, apibrėžiant tinkamas finansuoti išlaidas, aiškiai daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 1685/2000. Nors nutarime skirti subsidiją neįpareigojama pateikti apmokėtas sąskaitas faktūras ir (arba) lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentus statybos darbų išlaidoms pagrįsti, tai neturi įtakos minėto reglamento taikymui.

59

Taigi šiomis aplinkybėmis, kaip iš esmės nurodyta generalinio advokato išvados 71 ir 76 punktuose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ieškovė pagrindinėje byloje galėjo patirtas išlaidas pagrįsti apmokėtomis sąskaitomis faktūromis, o jei tokios galimybės nebuvo, – įvertinti, ar minėtus statybos darbų žurnalą ir apskaitos registrą (atsižvelgiant į jų konkretų turinį ir atitinkamas nacionalines nuostatas) galima laikyti „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“.

60

Kaip matyti iš šio sprendimo 54 punkto, taip būtų tuo atveju, jei šie dokumentai, atsižvelgiant į visas reikšmingas pagrindinės bylos aplinkybes, įrodytų realiai patirtas išlaidas, atitinkančias Eurocostruzioni atliktus mokėjimus, taip pat teisingai ir tiksliai tas išlaidas atspindėtų.

61

Priešingai, jei, pavyzdžiui, statybos darbų žurnalas ir apskaitos registras turėtų apsiriboti tik darbų eigos ataskaita, nurodant tik išankstinį darbų apimties nustatymą pagal standartinį kainoraštį (šis yra abstraktus ir objektyviai nesusijęs su faktinėmis išlaidomis), šių dokumentų nebūtų galima laikyti „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktą.

62

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1685/2000 priedo 1 taisyklės 2.1 punktas turi būti aiškinamas taip: galutinio pastato statybos finansavimo gavėjo, statybos darbus atlikusio savo priemonėmis, atveju statybos darbų žurnalas ir apskaitos registras gali būti laikomi „lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgiant į jų konkretų turinį ir atitinkamas nacionalinės teisės normas, šie dokumentai įrodo galutinio naudos gavėjo realiai patirtas išlaidas, taip pat teisingai ir tiksliai jas atspindi.

63

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: