TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. vasario 3 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka – Specialioji jurisdikcija sutartinių prievolių srityje – Sąvoka „atitinkamos prievolės įvykdymo vieta“ – Paslaugų teikimo sutartis – Oro transportas – Skrydis, kuris užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir kurį keliais segmentais įvykdė du atskiri oro vežėjai – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – 7 straipsnis – Teisė į kompensaciją – Pavėlavimas pirmajame skrydžio segmente – Ieškinys dėl kompensacijos, pareikštas už šį pirmąjį skrydžio segmentą atsakingam oro vežėjui atskridimo vietos teisme“

Byloje C‑20/21

dėl Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. sausio 13 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

JW,

HD,

XS

prieš

LOT Polish Airlines

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Rodin, teisėjai J.-C. Bonichot ir O. Spineanu-Matei (pranešėja),

generalinė advokatė L. Medina,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

XS, HD, JW, atstovaujamų Rechtsanwalt J.-C. Woicke,

LOT Polish Airlines, atstovaujamos Rechtsanwältin C. Hess,

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir S. Noë,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antros įtraukos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant trijų keleivių – JW, HD ir XS – ginčą su oro transporto bendrove LOT Polish Airlines dėl kompensacijos už skrydžio pavėlavimą.

Teisinis pagrindas

Reglamentas Nr. 1215/2012

3

Reglamento Nr. 1215/2012 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(15)

jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos;

(16)

jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. <…>“

4

Šio reglamento II skyriaus 1 skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 4 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“

5

Minėto reglamento 7 straipsnyje, esančiame jo II skyriaus 2 skirsnyje „Speciali jurisdikcija“, numatyta:

„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

1)

a)

bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;

b)

pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra:

parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pat[ie]ktos,

teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos,

<…>“

Reglamentas (EB) Nr. 261/2004

6

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 7 straipsnio „Teisė į kompensaciją“ 1 dalyje nustatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

a)

250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

b)

400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

c)

[600] eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7

Apeliantai pagrindinėje byloje oro transporto bendrovėje Lufthansa AG vienu bendru užsakymu rezervavo 2019 m. balandžio 27 d. skrydį iš Varšuvos (Lenkija) į Malę (Maldyvai) su persėdimu Frankfurte prie Maino (Vokietija).

8

Skrydį pirmajame šio skrydžio segmente iš Varšuvos į Frankfurtą prie Maino vykdė LOT Polish Airlines. Dėl pavėluoto pakilimo apeliantai pagrindinėje byloje Frankfurte prie Maino nusileido pavėlavę ir nespėjo į jungiamąjį skrydį į Malę, kurį užtikrino Lufthansa. Galutinę paskirties vietą – Malę – jie pasiekė pavėlavę daugiau kaip 4 valandas.

9

Remdamiesi Reglamentu Nr. 261/2004 apeliantai pagrindinėje byloje paprašė Amtsgericht Frankfurt (Frankfurto apylinkės teismas, Vokietija) kiekvienam iš jų iš LOT Polish Airlines priteisti po 600 EUR kompensaciją, nes atstumas nuo Varšuvos iki Malės yra didesnis nei 3500 kilometrų, ir atlyginti išlaidas advokatui.

10

2020 m. balandžio 29 d. sprendimu tas teismas atmetė šį prašymą kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas, kaip jas yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, jis neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo, nes jo veiklos teritorijoje nėra nei skrydžio išvykimo, nei atvykimo vietos, numatytų atitinkamoje vežimo sutartyje.

11

Apeliantai pagrindinėje byloje apskundė tą sprendimą apeliacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija). Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas savo tarptautinę jurisdikciją gali grįsti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčiu. Aplinkybė, kad Varšuva ir Malė yra prievolės pagal minėtą vežimo sutartį vykdymo vietos, nepašalina galimybės, kad gali būti ir kitų vietų, kurios taip pat gali būti laikomos šios prievolės vykdymo vietomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį Amtsgericht Frankfurt (Frankfurto apylinkės teismas, Vokietija) turėtų tarptautinę jurisdikciją nagrinėti jam pateiktą ginčą tik tuo atveju, jei atitinkamo skrydžio pirmajame segmente atvykimo vieta, t. y. Frankfurtas prie Maino, galėtų būti laikoma iš atitinkamos vežimo sutarties kylančios prievolės „įvykdymo vieta“.

13

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio 1 punkto b papunktis turi būti aiškinamas taip, kad skrydžio, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir susideda iš dviejų ar daugiau skrydžio segmentų, atveju prievolės įvykdymo vieta, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, gali būti ir skrydžio pirmajame segmente atvykimo vieta, jeigu vežimą šiuose skrydžio segmentuose vykdo du skirtingi oro vežėjai, o Reglamentu [Nr. 261/2004] grindžiamas ieškinys dėl kompensacijos buvo pareikštas dėl pavėlavimo pirmajame skrydžio segmente ir atsakovas yra už pirmąjį skrydžio segmentą atsakingas oro vežėjas?“

Dėl prejudicinio klausimo

14

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad skrydžio, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir susideda iš dviejų ar daugiau skrydžio segmentų, kai vežimą vykdo du skirtingi oro vežėjai, atveju pirmojo segmento atvykimo vieta gali būti laikoma „įvykdymo vieta“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamas ieškinys dėl kompensacijos buvo pareikštas dėl pavėlavimo pirmajame skrydžio segmente, pavėlavus išskristi, ir atsakovu yra skrydį šiame skrydžio segmente įvykdęs oro vežėjas.

15

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškinys pagrindinėje byloje patenka į sąvoką „bylos, kylančios iš sutarčių“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį. Dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 1 punkto a papunkčio aiškinimo, kuris gali būti taikomas atitinkamoms Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunkčio nuostatoms, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad sąvoka „bylos, kylančios iš sutarčių“ apima oro keleivių ieškinį dėl kompensacijos už didelį jungiamojo skrydžio vėlavimą, pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pareikštą skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, kuris nėra sudaręs sutarties su atitinkamu keleiviu (2018 m. kovo 7 d. Sprendimo flightright ir kt., C‑274/16, C‑447/16 ir C‑448/16, EU:C:2018:160, 65 punktas), o tai dabar yra LOT Polish Airlines atveju.

16

Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Šio reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroje įtraukoje paaiškinta, kad pagal šią nuostatą, jeigu nesusitarta kitaip, paslaugų teikimo vieta yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

17

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tuo atveju, kai įvairiose valstybėse narėse yra kelios paslaugų teikimo vietos, „prievolės įvykdymo vieta“ iš principo reikia laikyti vietą, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp atitinkamos sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, o glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinio paslaugų teikimo vietoje. Pastaroji vieta, kiek tai įmanoma, turi būti nustatoma iš pačios sutarties nuostatų (2018 m. kovo 7 d. Sprendimo flightright ir kt., C‑274/16, C‑447/16 ir C‑448/16, EU:C:2018:160, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

18

Dėl tiesioginio skrydžio, kurį oro transporto bendrovė, sudariusi sutartį su atitinkamu keleiviu, vykdo tarp dviejų valstybių narių, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinio paslaugų, kurios yra vežimo oro transportu sutarties dalykas, teikimo vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta, todėl teismas, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką turintis jurisdikciją nagrinėti šia vežimo sutartimi ir Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamą prašymą dėl kompensacijos, ieškovo nuožiūra yra tas teismas, kurio veiklos teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, kaip jos apibrėžtos toje sutartyje (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 43 ir 47 punktus).

19

Tęsdamas šią jurisprudenciją, kiek tai susiję su jungiamuoju skrydžiu, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir padalytas į kelis segmentus, kuriuose vežimą vykdo du skirtingi oro vežėjai, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad „įvykdymo vieta“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, gali būti laikoma tiek skrydžio pirmajame segmente išvykimo vieta (2020 m. vasario 13 d. Nutarties flightright, C‑606/19, EU:C:2020:101, 36 punktas), tiek skrydžio paskutiniajame segmente atvykimo vieta (2018 m. kovo 7 d. Sprendimo flightright ir kt., C‑274/16, C‑447/16 ir C‑448/16, EU:C:2018:160, 73 punktas), nepriklausomai nuo to, ar Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamas ieškinys dėl kompensacijos pareikštas oro vežėjui, kuris turi vykdyti skrydį atitinkamame segmente, ar atitinkamo keleivio kontrahentui, kuris nėra šis vežėjas.

20

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ieškinys dėl kompensacijos buvo pareikštas tik dėl pavėluoto pakilimo skrydžio pirmajame segmente, dėl kurio sudaryta pagrindinėje byloje aptariama vežimo oro transportu sutartis, išvykimo vietoje. Ši vieta atitinka vieną iš pagrindinio paslaugų, kurios yra šios sutarties dalykas, teikimo vietų, todėl užtikrina pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte, reikalaujamą glaudų ryšį tarp šios sutarties ir teismo, kurio veiklos teritorijoje yra ši vieta.

21

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar skrydžio pirmajame segmente nusileidimo vieta gali pagrįsti jo jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką.

22

Pažymėtina, kad, kaip priminta šio sprendimo 17 punkte, tuo atveju, kai įvairiose valstybėse narėse yra kelios paslaugų teikimo vietos, vieta, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp atitinkamos sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, yra, be kita ko, ta vieta, kurioje pagal šią sutartį turi vykti pagrindinis paslaugų teikimas (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 38 punktą).

23

Iš šios jurisprudencijos, ypač iš žodžių „be kita ko“ vartojimo, matyti, kad pagrindinio paslaugų teikimo vietos, identifikuojamos kaip ir pradinė skrydžio išvykimo vieta, ir galutinė skrydžio paskirties vieta, yra tik neišsamus vietų, kuriose toks ryšys galėtų pasireikšti, pavyzdys. Iš karto negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į specifines vežimo oro transportu sutarties sąlygas, kitos paslaugos nei tos, kurios teikiamos pradinėje skrydžio išvykimo vietoje ir galutinėje skrydžio paskirties vietoje, prireikus gali pagrįsti kitų teismų jurisdikciją nagrinėti pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pareikštą ieškinį dėl kompensacijos, nei tų, kurių veiklos teritorijoje yra šios vietos, t. y. tarpinio nusileidimo vietos teismų jurisdikciją.

24

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo sutarties punktų, kurie, siekiant veiksmingo proceso organizavimo, galėtų pagrįsti pakankamai glaudaus ryšio tarp pagrindinės bylos faktinių aplinkybių ir jo jurisdikcijos buvimą. Todėl, nesant tokių nuorodų, „įvykdymo vieta“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, gali būti skrydžio pirmajame segmente išvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinio paslaugų, kurios yra pagrindinėje byloje aptariamos vežimo oro transportu sutarties dalykas, teikimo vietų.

25

Ši išvada atitinka Reglamento Nr. 1215/2012 16 punkte nurodytus artumo ir gero teisingumo vykdymo tikslus, nes Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad jungiamojo skrydžio, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir sudarytas iš kelių segmentų, atveju skrydžio pirmajame segmente išvykimo vieta užtikrina glaudų vežimo oro transportu sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintomis specialiosios jurisdikcijos taisyklėmis (šiuo klausimu žr. 2020 m. vasario 13 d. Nutarties flightright, C‑606/19, EU:C:2020:101, 31 punktą).

26

Be to, ji atitinka Reglamente Nr. 1215/2012 numatytų jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo principą, nes leidžia tiek ieškovui, tiek atsakovui nustatyti pirmojo segmento išvykimo vietos, nurodytos vežimo oro transportu sutartyje, teismus kaip tokius, kuriuose pagal Reglamentą Nr. 261/2004 gali būti pareikštas ieškinys dėl kompensacijos.

27

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad skrydžio, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir susideda iš dviejų ar daugiau skrydžio segmentų, kai vežimą vykdo du skirtingi oro vežėjai, atveju pirmojo segmento atvykimo vieta negali būti laikoma „įvykdymo vieta“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamas ieškinys dėl kompensacijos buvo pareikštas dėl pavėlavimo pirmajame skrydžio segmente, pavėlavus išskristi, ir atsakovas yra skrydį šiame skrydžio segmente įvykdęs oro vežėjas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

 

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad skrydžio, kuris visas užsakytas vienu bendru patvirtintu užsakymu ir susideda iš dviejų ar daugiau skrydžio segmentų, kai vežimą vykdo du skirtingi oro vežėjai, atveju pirmojo segmento atvykimo vieta negali būti laikoma „įvykdymo vieta“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, grindžiamas ieškinys dėl kompensacijos buvo pareikštas dėl pavėlavimo pirmajame skrydžio segmente, pavėlavus išskristi, ir atsakovas yra skrydį šiame skrydžio segmente įvykdęs oro vežėjas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.