1.

Direktyvos 2003/96/EB ( 2 ) dėl energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo 14 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad nuo apmokestinimo atleidžiami energetikos produktai ir elektros energija, naudojami elektros energijai gaminti, taip pat elektros energija, naudojama elektros gamybos pajėgumams išlaikyti. Šioje nuostatoje teigiama, kad dėl aplinkos apsaugos politikos valstybės narės gali pateikti šiuos produktus apmokestinti, neatsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius.

2.

Kokiomis sąlygomis nacionalinės teisės aktuose numatytas anglių, naudojamų elektros energijai gaminti, apmokestinimas gali būti laikomas nustatytu „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punktą? Toks iš esmės yra Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) pateiktas klausimas.

3.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Endesa Generación SA (toliau – Endesa) ir Tribunal Económico Administrativo Central (Centrinis administracinis ekonominis teismas, Ispanija) ginčą dėl pranešimo apie Ispanijos anglies mokesčio taikymą anglims, kurias šiluminė elektrinė naudoja elektros energijai gaminti.

4.

Direktyvos 2003/96 1 straipsnyje nurodyta:

„Valstybės narės energetikos produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.“

5.

Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Šioje direktyvoje terminas „energetikos produktai“ taikomas produktams:

<…>

<…>

5.   Šioje direktyvoje nurodomi [K]ombinuotosios nomenklatūros kodai atitinka 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies pakeičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo ( 4 ) I priedą, nurodytus kodus.

<…>“

6.

Minėtos direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Apmokestinimo lygiai, kuriuos valstybės narės taiko 2 straipsnyje išvardytiems energetikos produktams ir elektros energijai, negali būti mažesni už šioje direktyvoje nurodytus minimalius apmokestinimo lygius.

2.   Šioje direktyvoje „apmokestinimo lygis“ yra visas mokestis, taikomas visų netiesioginių mokesčių (išskyrus [pridėtinės vertės mokestį (PVM)]) atžvilgiu, atidavimo naudojimui metu tiesiogiai ar netiesiogiai paskaičiuotų pagal energetikos produktų ir elektros energijos kiekį.“

7.

Tos pačios direktyvos 10 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Nuo 2004 m. sausio 1 d. elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo C lentelėje.

2.   Be 1 dalyje nurodytų minimalių apmokestinimo lygių, valstybės narės turės galimybę nustatyti galiojančią mokestinę bazę, su sąlyga, kad jos atsižvelgia į Direktyvą 92/12/EEB ( 5 ).“

8.

Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta:

„Be Direktyvoje [92/12] pateiktų bendrųjų nuostatų, atleidžiančių nuo mokesčio apmokestinamus produktus, ir, nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis, siekdamos užtikrinti teisingą tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui, atleidžia nuo apmokestinimo šiuos produktus:

9.

Direktyvos 2008/118/EB ( 6 ), kuria, remiantis jos 47 straipsniu, nuo 2010 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 92/12, 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:

<…>

2.   Šioje dalyje nustatyta, kad specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Bendrijos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.

3.   Valstybės narės gali apmokestinti:

<…>

Tačiau prekyboje tarp valstybių narių dėl tokių mokesčių negali atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.“

10.

2005 m. lapkričio 18 d.Ley 22/2005 por la que se incorporan al ordenamiento jurídico español diversas directivas comunitarias en materia de fiscalidad de productos energéticos y electricidad y del régimen fiscal común aplicable a las sociedades matrices y filiales de estados miembros diferentes, y se regula el régimen fiscal de las aportaciones transfronterizas a fondos de pensiones en el ámbito de la Unión Europea (Įstatymas Nr. 22/2005, kuriuo į Ispanijos teisę perkeliamos kelios Bendrijos direktyvos dėl energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarkos ir bendros apmokestinimo tvarkos, taikomos tarpvalstybinėms įmokoms į pensijų fondus Europos Sąjungoje, toliau – Įstatymas 22/2005) ( 7 ) Ispanijoje buvo nustatytas anglies dioksido mokestis (toliau – anglies dioksido mokestis). Šiuo tikslu 1992 m. gruodžio 28 d.Ley 38/1992 de Impuestos Especiales (Įstatymas Nr. 38/1992 dėl specialiųjų mokesčių) ( 8 ) buvo iš dalies pakeistas įterpiant III antraštinę dalį „Anglies dioksido akcizas“, apimančią būtent šio įstatymo 75–84 straipsnius (toliau – Įstatymas Nr. 38/1992).

11.

Įstatymo Nr. 38/1992 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šio mokesčio tikslais anglys – tai produktai, kuriems taikomi Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos tarifų ir statistinės nomenklatūros ( 9 ) kodai 2701, 2702, 2704, 2708, 2713 ir 2714. <…>“

12.

Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Akcizu apmokestinamas anglių pristatymas vartoti jo taikymo teritorijoje.“

13.

Minėto įstatymo 79 straipsnio 3 dalies a punkte buvo nustatyta:

„Akcizais neapmokestinami anglių pristatymo vartoti sandoriai, kai akmens anglių išleidimas vartoti yra susijęs su anglies naudojimu šiais tikslais:

14.

To paties įstatymo 83 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Akcizo apmokestinamąją vertę sudaro su apmokestinamaisiais sandoriais susijusių akmens anglių energinis naudingumas, reiškiamas gigadžauliais (GJ).“

15.

Įstatymo Nr. 38/1992 84 straipsnyje buvo nurodyta:

„Akcizo tarifas yra 0,15 EUR už gigadžaulį.“

16.

Įstatymas Nr. 38/1992 buvo iš dalies pakeistas 2012 m. gruodžio 27 d.Ley 15/2012 de medidas fiscales para la sostenibilidad energética (Įstatymas Nr. 15/2012 dėl mokestinių priemonių, skirtų energetikos tvarumui užtikrinti, toliau – Įstatymas Nr. 15/2012) ( 10 ). Šio įstatymo preambulėje numatyta:

„I) Šio įstatymo tikslas – pritaikyti mokesčių sistemą prie efektyvesnio ir aplinką tausojančio naudojimo ir tvaraus vystymosi, vertybių, kuriomis grindžiama ši mokesčių reforma, ir kuri remiasi pagrindiniais principais, reglamentuojančiais mokesčių, energijos ir, žinoma, Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politiką.

Šiandienos visuomenėje dėl didėjančio energijos gamybos ir vartojimo poveikio aplinkos tvarumui reikalinga norminimo ir reglamentavimo sistema, kuria visiems subjektams būtų užtikrinamas tinkamas energijos modelio veikimas, taip pat padedantis išsaugoti gamtos paveldą.

Šio įstatymo pagrindas yra Konstitucijos 45 straipsnis; tai nuostata, kuria aplinkos apsauga tampa viena iš pagrindinių socialinės ir ekonominės politikos principų. Todėl viena iš šios mokesčių reformos esminių krypčių yra internalizuoti aplinkos apsaugos sąnaudas, susidariusias dėl elektros energijos gamybos ir panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų saugojimo. Taigi šis įstatymas turėtų būti paskata pagerinti mūsų energijos vartojimo efektyvumo lygį, kartu užtikrinant geresnį gamtos išteklių valdymą, ir toliau stiprinti naują tvaraus vystymosi modelį tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriais, taip pat aplinkos apsaugos požiūriu.

Be to, šia reforma prisidedama prie aplinkos politikos integracijos į mūsų mokesčių sistemą, nes pagal ją tiek gali būti nustatomi specialūs aplinkos mokesčiai, tiek aplinkos veiksnys gali būti įtraukiamas į kitus, anksčiau nustatytus mokesčius.

Vertybės ir tikslai, kuriais grindžiamas šis įstatymas, turi būti visuotiniai ir dėl to turi būti nuoseklaus sektorinių priemonių derinimo pagrindas, ypač kai šios priemonės daro poveikį energetikos sektoriui, kuris turi tokią [didelę] reikšmę šalies ekonomikai ir aplinkosaugai.

Todėl šiuo įstatymu nustatomi trys nauji mokesčiai: mokestis už elektros energijos gamybos vertę, mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose. Juo nustatoma rinkliava už naudojimąsi vidaus vandenimis elektros energijai gaminti. Juo iš dalies pakeičiami gamtinėms dujoms ir angliai taikomi mokesčio tarifai, taip pat panaikinamas elektros energijos gamybai ir bendrai elektros energijos bei naudingosios šilumos gamybai naudojamų energetikos produktų atleidimas nuo mokesčio.

<…>

IV) <…> [Į]statymu peržiūrimas įvairių energetikos produktų, naudojamų elektros energijai gaminti, apmokestinimas. Elektros energijos gamybos naudojant iškastinį kurą veikla yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis, todėl mokesčių požiūriu buvo nuspręsta, kad ši elektros energijos gamybos forma turi būti apmokestinta tinkamiau, atsižvelgiant į jos sukeliamą išorinį poveikį.

Remiantis tuo, kai kurie atleidimo nuo mokesčio atvejai, numatyti Įstatymo Nr. 38/1992 51 straipsnio 2 dalies c punkte ir 79 straipsnio 3 dalies a punkte, panaikinami remiantis Direktyvos [2003/96] 14 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama šiuo tikslu apmokestinti elektros energijos gamybai naudojamus energetikos produktus, ir šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalies c punktu, taikomu mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai.

Be to, siekiant taikyti analogišką elektros energijos gamybos iš iškastinių energijos šaltinių vertinimą, nustatomas akmens anglių apmokestinimo tarifas ir kartu – konkretūs tarifai, taikomi mazutui ir dyzeliniams degalams, skirtiems elektros energijos gamybai arba bendrai elektros energijos ir naudingosios šilumos gamybai.

<…>“

17.

Šitaip Įstatymu Nr. 15/2012 buvo panaikintas Įstatymo Nr. 38/1992 79 straipsnio 3 dalies a punktas, o pastarojo įstatymo 84 straipsnis iš dalies pakeistas taip:

„Akcizo tarifas yra 0,65 EUR už gigadžaulį.“ ( 11 )

18.

Kaip nurodyta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Įstatyme 15/2012 išliko nuostata, pagal kurią elektros energijos gamyba elektrinėse arba elektros energijos gamyba ar bendra šilumos ir elektros energijos gamyba kogeneracinėse jėgainėse atleidžiama nuo angliavandenilių mokesčio, kai naudojamas į šio įstatymo taikymo sritį patenkantis kuras, įskaitant gamtines dujas ir dyzeliną ( 12 ). Be to, kaip nurodyta šio įstatymo preambulėje, šiuo įstatymu buvo nustatyti trys nauji mokesčiai: mokestis už elektros energijos gamybos vertę, mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose.

19.

Įstatymo Nr. 15/2012 antroji papildoma nuostata „Elektros energijos sistemos sąnaudos“ buvo suformuluota taip:

„Kiekvienais metais pagal bendrojo valstybės biudžeto įstatymus skiriama suma 1997 m. lapkričio 27 d.Ley 54/1997 del Sector Eléctrico (Įstatymas Nr. 54/1997 dėl elektros energijos sektoriaus) ( 13 ) 16 straipsnyje numatytoms elektros sistemos išlaidoms [sąnaudoms] finansuoti, ji lygi:

20.

Endesa yra įmonė, kurios veikla – elektros energijos gamyba naudojant, be kita ko, anglį. Ji anglį įsigyja per susijusią bendrovę Carboex SA, kuri deklaruodama mokesčius nurodė, kad jai taikomas atleidimas nuo anglies dioksido mokesčio už perparduoti įsigytas anglių partijas, nes apmokestinimo momentas yra naudojimas.

21.

Atlikusi 2013 finansinių metų mokestinį patikrinimą, susijusį su Litoral de Almería (Ispanija) šilumine elektrine, kuri priklauso Endesa, mokesčių inspekcija nusprendė, kad anglies dioksido mokesčio apmokestinamoji vertė turėjo būti nustatyta pagal anglių viršutinį šilumingumą, neatsižvelgiant į tai, kiek energijos buvo faktiškai naudota elektros energijos gamybai. Ji nurodo, jog Endesa įsigijo nurodytas anglių partijas, kad sunaudotų jas elektros energijos gamybai, ir kad dėl to buvo nustatytas apmokestinimo momentas ir atsirado prievolė apskaičiuoti šį mokestį. Be to, buvo atliktas formalių reikalavimų, susijusių su atsargų deklaravimu, atitikties patikrinimas. Todėl mokesčių inspekcija pateikė Endesa pranešimą apie mokėtiną mokestį kartu su delspinigiais už nesumokėtas sumas.

22.

2016 m. balandžio 7 d.Endesa pateikė administracinį skundą Tribunal Económico Administrativo Central (Centrinis administracinis ekonominis teismas), siekdama užginčyti, pirma, anglies dioksido mokesčio apskaičiavimą remiantis anglių viršutiniu šilumingumu, antra, aplinkybę, kad buvo apmokestinta 268717,98 tonų anglių, kurias Carboex 2011 finansiniais metais buvo deklaravusi kaip atleistas nuo mokesčio, nes jos buvo skirtos parduoti, o vėliau Endesa jas naudojo elektros energijos gamybai, trečia, tai, kad apmokestinamosios atsargos buvo nustatytos 2012 m. gruodžio 31 d., ir ketvirta, kad šis mokestis atitinka Sąjungos teisę, turint omenyje, kad sunaudotos anglys buvo skirtos elektros energijos gamybai.

23.

2019 m. kovo 28 d. sprendimu Tribunal Económico Administrativo Central (Centrinis administracinis ekonominis teismas) nusprendė, kad nustatant anglies dioksido mokesčio apmokestinamąją vertę nereikia atsižvelgti į anglių apatinį šilumingumą. Jis pažymėjo, kad anglių partijų, kurios anksčiau buvo deklaruotos kaip atleistos nuo mokesčio dėl to, kad skirtos perparduoti, apmokestinimas nėra dvigubas apmokestinimas, nes pirkėjas ketino jas naudoti elektros energijos gamybai savo reikmėms, o tai yra apmokestinimo šiuo mokesčiu momentas. Šis teismas taip pat nusprendė, kad anglies atsargų deklaracijoje tariamai padaryta klaida nebuvo įrodyta. Be to, jis nepareiškė nuomonės dėl Įstatymo Nr. 15/2012, kuriuo panaikintas atleidimas nuo anglies dioksido mokesčio už elektros energijos gamybai skirtų anglių naudojimą, atitikties Sąjungos teisei.

24.

Endesa pateikė apeliacinį administracinį skundą Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, dėl šio Tribunal Económico Administrativo Central (Centrinis administracinis ekonominis teismas) sprendimo, pateikdama tuos pačius prieštaravimus, kuriuos buvo pateikusi pastarajame teisme, ir paprašė pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Įstatymo Nr. 15/2012 nuostatos, kuria buvo panaikintas elektros energijos gamybai naudojamų anglių atleidimas nuo anglies dioksido mokesčio.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad padarė išvadą, jog, nors Ispanijos teisės aktuose nustatytas akcizo tarifas, taikomas šiluminei energijai, pagaminamai naudojant anglis ir matuojamai gigadžauliais, nereikia atsižvelgti tik į elektros energiją, kuri iš tikrųjų naudojama elektros energijai gaminti. Be to, apmokestinimas anglies dioksido mokesčiu įvyksta, kai atitinkama bendrovė įsigyja anglių iš susijusios bendrovės, kad ją naudotų elektros energijos gamybai. Taip pat nėra įrodymo, kad atsargų deklaracijoje buvo padaryta klaida.

26.

Vadinasi, šio teismo teigimu, Endesa prašymai nemokėti apskaičiuoto anglies mokesčio sumos gali būti patenkinti tik ginčijant šio mokesčio, kuriuo apmokestinamas elektros energijos gamybai naudojamų anglių vartojimas, atitiktį Sąjungos teisės aktams, kuriais keičiama energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarka. Iš tikrųjų, jeigu minėtu mokesčiu nesiekiama aplinkos apsaugos tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punktą, nagrinėjami Ispanijos teisės aktai yra nesuderinami su Sąjungos teise ir turėtų būti atmesti, o dėl to atitinkamas pranešimas apie mokėtiną mokestį netektų teisinio pagrindo.

27.

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla didelių abejonių dėl anglių naudojimo elektros energijai gamybai apmokestinimo atitikties Direktyvai 2003/96, nes tam, kad mokesčiu būtų siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punktą, jis negali būti susijęs tiktai su biudžetu, t. y. negali būti skirtas Ispanijos elektros sistemos sąnaudoms finansuoti. Šis biudžeto tikslas grindžiamas faktu, kad Įstatymo Nr. 15/2012 antroje papildomoje nuostatoje aiškiai nustatyta, jog suma, lygi kasmet surenkamų valstybei skirtų į šį įstatymą įtrauktų rinkliavų ir mokesčių sumai, pagal bendruosius valstybės finansų įstatymus yra skiriama elektros energijos sistemos sąnaudoms finansuoti.

28.

Be to, anglies dioksido mokesčio struktūra neatspindėtų Įstatymo Nr. 15/2012 preambulėje nurodyto aplinkos apsaugos tikslo, o pajamos iš šio mokesčio nėra skirtos anglių naudojimo elektros energijos gamybai daromam poveikiui aplinkai sumažinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, neatrodo, kad tai, kad labai taršaus energetikos produkto naudojimas elektros energijai gaminti yra apmokestinamas, atitiktų būtiną reikalavimą, kad mokestis turėtų konkretų tikslą, atsižvelgiant į ribinę elektros energijos rinkos kainų nustatymo sistemą ir į tai, kad anglimis kūrenamoms šiluminėms elektrinėms taikomos gamybos garantijų išmokos, kurios prisideda prie jų ekonominio ir finansinio tvarumo.

29.

Tokiomis aplinkybėmis Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

30.

Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė Endesa, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija.

31.

Savo prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas akmens anglių, naudojamų elektros energijos gamybai, apmokestinimas, atitinka sąlygą, pagal kurią mokestis turi būti įvestas „dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių“, kai tuo atveju, kai nacionalinis įstatymų leidėjas, priimdamas šį mokestį, rėmėsi aplinkos apsaugos tikslu, šis tikslas nėra įtrauktas į minėto mokesčio, kurio tarifas nustatomas pagal anglių šilumingumą, struktūrą, pajamos iš to paties mokesčio skiriamos nacionalinės elektros energijos sistemos sąnaudoms finansuoti, o kitų energetikos produktų, kurie laikomi mažiau kenksmingais aplinkai, naudojimas yra atleistas nuo mokesčio.

32.

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus pirmiausia reikia priminti Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su valstybių narių galimybe apmokestinti energetikos produktus, naudojamus elektros energijos gamybai, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/96.

33.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad remdamosi šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi valstybės narės apmokestina energetikos produktus, patenkančius į jos taikymo sritį, t. y. variklių degalus, krosnių kurą ir elektros energiją, taikydamos apmokestinimo lygį, kuris negali būti mažesnis už joje numatytą minimalų lygį ( 15 ). Minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje „apmokestinimo lygis“, kurį valstybės narės taiko nagrinėjamiems produktams, apibrėžiamas kaip visas mokestis, taikomas visiems netiesioginiams mokesčiams (išskyrus PVM), atidavimo naudoti metu tiesiogiai ar netiesiogiai apskaičiuotiems pagal energetikos produktų ir elektros energijos kiekį.

34.

Kaip nurodė Teisingumo Teismas, numatant suderintą energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarką Direktyva 2003/96 siekiama skatinti tinkamą energetikos sektoriaus vidaus rinkos veikimą, be kita ko, vengiant konkurencijos iškraipymo ( 16 ). Šiuo tikslu, kalbant konkrečiai apie elektros energiją, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kaip, be kita ko, matyti iš pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Sąjungos energ[etikos] produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra, aiškinamojo memorandumo 5 puslapio ( 17 ), įpareigoti valstybes nares pagal Direktyvos 2003/96 1 straipsnį apmokestinti paskirstytą elektros energiją, o energetikos produktai, naudojami jai gaminti, atitinkamai turi būti atleisti nuo mokesčio, siekiant išvengti dvigubo elektros energijos apmokestinimo ( 18 ).

35.

Šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkto pirmame sakinyje numatyta, kad valstybės narės privalo atleisti nuo mokesčio energetikos produktus ir elektros energiją, naudojamus elektros energijai gaminti ( 19 ). Kadangi minėtos direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas išsamus privalomų atleidimo nuo mokesčio atvejų sąrašas, kuriuo valstybės narės turi vadovautis apmokestindamos energetikos produktus ir elektros energiją, jos nuostatos negali būti aiškinamos plačiai, kad šioje direktyvoje nustatytas suderintas apmokestinimas neprarastų veiksmingumo ( 20 ).

36.

Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto pirmame sakinyje tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės narės privalo atleisti nuo mokesčių energetikos produktus, naudojamus elektros energijai gaminti, numatyta aiški ir besąlygiška pareiga, todėl ši nuostata suteikia asmenims teisę ja tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose ( 21 ).

37.

Be to, Direktyva 2003/96 taip pat siekiama remti aplinkos politikos tikslus ( 22 ). Šie tikslai pasireiškia valstybėms narėms suteikta galimybe apmokestinti energetikos produktus, naudojamus elektros energijos gamybai. Kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė leisti valstybėms narėms nukrypti nuo šioje direktyvoje įtvirtinto privalomo atleidimo nuo mokesčio, jis tai aiškiai numatė atitinkamai šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje, pagal kurį valstybės narės gali apmokestinti energetikos produktus, naudojamus elektros energijai gaminti, „dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių“ ( 23 ). Taigi pagal Direktyvą 2003/96 visa dvigubo apmokestinimo rizika neatmetama ( 24 ), nes valstybės narės turi galimybę šalia elektros energijos mokesčio taikyti papildomą mokestį už dėl aplinkosaugos nepageidaujamą kurą ( 25 ). Vis dėlto, lygiagrečiai su šios išvados 35 punkte paminėta jurisprudencija, šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys neturėtų būti aiškinamas plačiai, kad minėtoje direktyvoje nustatytas suderintas apmokestinimas neprarastų viso veiksmingumo.

38.

Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Įstatymu Nr. 22/2005, kuriuo į Ispanijos teisės sistemą perkelta Direktyva 2003/96, buvo nustatytas anglies dioksido mokestis. Šiuo tikslu iš dalies pakeisto Įstatymo 38/1992 79 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad anglių pristatymo vartoti sandoriai nuo akcizo atleidžiami, kai anglys naudojamos, be kita ko, elektros energijos gamybai ir bendrai šilumos bei elektros energijos gamybai. Ši nuostata buvo panaikinta Įstatymu Nr. 15/2012, kuriame nurodyti su aplinkos apsauga susiję motyvai, todėl anglies dioksido mokestis tapo taikytinas anglių naudojimui elektros energijos gamybai ir bendrai elektros energijos ir šilumos gamybai. Be to, Įstatymu Nr. 15/2012 anglies dioksido mokesčio suma buvo padidinta nuo 0,15 EUR iki 0,65 EUR už gigadžaulį.

39.

Kaip aiškiai nurodyta Įstatymo Nr. 15/2012 preambulėje, šioje srityje Ispanijos Karalystė siekė įgyvendinti Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje numatytą galimybę, nukrypstant nuo šios nuostatos pirmame sakinyje nustatytos atleidimo nuo mokesčio tvarkos, „dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių“ nustatyti anglių, naudojamų elektros energijos gamybai, apmokestinimo tvarką. Taigi ši valstybė narė numatė dvigubą elektros energijos, t. y. pirma, elektros energijai gaminti naudojamų anglių ir, antra, paskirstytos elektros energijos, apmokestinimą.

40.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar anglies dioksido mokesčio taikymas anglims, naudojamoms elektros energijai gaminti, atitinka Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, nes šis mokestis tikrai buvo nustatytas dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių. Šiuo klausimu šis teismas rėmėsi Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalies, pagal kurią specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar PVM taikomas Sąjungos mokesčių taisykles. Minėtam teismui kyla klausimas, ar anglies dioksido mokesčiu siekiama „specifinio tikslo“, kurio vienodai reikalaujama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.

41.

Atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus manau, kad naudinga priminti Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalimi, prieš nagrinėjant, ar ji gali būti pagal analogiją taikoma Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antram sakiniui.

42.

Kaip nurodė Teisingumo Teismas, pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, kuria siekiama atsižvelgti į valstybių narių apmokestinimo tradicijų šioje srityje įvairovę bei dažną netiesioginių mokesčių taikymą įgyvendinant nebiudžetinę politiką, valstybėms narėms leidžiama, be minimalaus dydžio akcizo, įvesti kitus netiesioginius mokesčius, kuriais siekiama specifinio tikslo ( 26 ). Darytina išvada, kad sąvoka „kiti netiesioginiai mokesčiai“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima kitus netiesioginius mokesčius, išskyrus „akcizus“, kurie taikomi šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų prekių vartojimui, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą, ir kuriais apmokestinama siekiant specifinių tikslų ( 27 ).

43.

Kaip nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais esant dviem sąlygoms. Pirma, tokie mokesčiai turi būti renkami specialiais tikslais, antra, tokie mokesčiai turi atitikti akcizams ar PVM taikomas Sąjungos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir mokesčio stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių. Kaip matyti iš pačios Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalies formuluotės, šios dvi sąlygos, kuriomis siekiama išvengti kitų netiesioginių mokesčių, neteisėtai kliudančių prekybai, yra kumuliacinės ( 28 ).

44.

Kalbant apie pirmąją sąlygą, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad specialus tikslas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nėra vien su biudžetu susijęs tikslas. Vis dėlto, kadangi bet kuriuo mokesčiu neišvengiamai siekiama su biudžetu susijusio tikslo, vien aplinkybės, kad mokesčiu siekiama su biudžetu susijusio tikslo, negali savaime pakakti, kad būtų atmesta galimybė (priešingu atveju Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalis netektų prasmės) šį mokestį laikyti mokesčiu, kuriuo taip pat siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Galiausiai tam, kad būtų laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reikia, kad pačiu mokesčiu būtų siekiama užtikrinti nurodytą specialų tikslą ( 29 ). Visų pirma taip yra tokiu atveju, jeigu pajamos iš šio mokesčio būtinai turėtų būti naudojamos siekiant sumažinti aplinkos apsaugos išlaidas, konkrečiai susijusias su elektros energijos, kuriai taikomas šis mokestis, vartojimu, todėl egzistuoja tiesioginis pajamų panaudojimo ir nagrinėjamo mokesčio tikslo ryšys ( 30 ).

45.

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, nors išankstinis pajamų iš mokesčio priskyrimas valstybės narės valdžios institucijoms tam, kad jos finansuotų joms suteiktos kompetencijos įgyvendinimą, gali būti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja specialus tikslas, vien toks priskyrimas, kuris tėra susijęs su valstybės narės biudžeto vidaus organizavimo tvarka, negali būti pakankama sąlyga šiuo klausimu, nes kiekviena valstybė narė gali nuspręsti skirti pajamas iš mokesčio nustatytoms išlaidoms finansuoti, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą. Priešingu atveju bet kuris tikslas galėtų būti laikomas specialiu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, o tai panaikintų šia direktyva nustatyto suderinto akcizo veiksmingumą ir prieštarautų principui, kad nukrypti leidžianti nuostata, kaip antai šio 1 straipsnio 2 dalis, turi būti aiškinama siaurai ( 31 ).

46.

Galiausiai, nesant tokio išankstinio pajamų priskyrimo mechanizmo, mokestis, taikomas akcizu apmokestinamoms prekėms, gali būti laikomas mokesčiu, kuriuo pačiu siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, tik jeigu šis mokestis nustatytas, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant įgyvendinti nurodytą specialų tikslą, pavyzdžiui, numatant didelius mokesčius tam tikroms prekėms, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo ( 32 ), arba skatinant vartoti kitus produktus, kurių poveikis mažiau kenksmingas aplinkai ( 33 ).

47.

Atsižvelgiant į šią Teisingumo Teismo jurisprudenciją, man atrodo svarbu tinkamai atskirti, pirma, mokesčius, nustatytus pagal Direktyvą 2003/96, ir, antra, produktams, kuriems taikomas akcizas, taikomus kitus netiesioginius mokesčius, minimus Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodyta pastarosios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, ja nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas tam tikrų akcizais apmokestinamų prekių, tarp jų „energetikos produktų ir elektros energijos, kuriuos apima Direktyva [2003/96]“, vartojimas. Kitaip tariant, energetikos produktai, kurie patenka į Direktyvos 2003/96 taikymo sritį, apmokestinami šioje direktyvoje numatytomis sąlygomis, nes valstybės narės, be šio apmokestinimo, gali nustatyti kitus netiesioginius mokesčius, kuriais siekiama specialaus tikslo pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį.

48.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad anglies dioksido mokesčiui taikoma Direktyva 2003/96. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad šis mokestis buvo įvestas Įstatymu Nr. 22/2005, kuriuo ši direktyva perkelta į Ispanijos teisės sistemą. Ispanijos vyriausybė taip pat tvirtina, kad minėtos direktyvos 2 straipsnyje nurodyta, jog šioje direktyvoje sąvoka „energetikos produktai“ apima produktus, priskiriamus prie Kombinuotosios nomenklatūros kodų 2701, 2702 ir 2704–2715, susijusių su anglimi, o Įstatymo Nr. 38/1992 75 straipsnyje nustatyta, jog produktai, kuriems taikomi KN kodai 2701, 2702, 2704, 2708, 2713 ir 2714, laikomi anglimi, todėl anglies dioksido mokestis patenka į Direktyvos 2003/96 taikymo sritį.

49.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir Endesa teigimu, direktyvose 2003/96 ir 2008/118 nustatyti reikalavimai, kurie gali būti laikomi lygiaverčiais akcizais apmokestinamų energetikos produktų apmokestinimui, nes priežastys, susijusios su aplinkos apsauga, kaip tai suprantama pagal pirmąją direktyvą, yra vienas iš antrojoje direktyvoje nustatytų specifinių tikslų. Nesutinku su šiuo aiškinimu. Iš tikrųjų, kaip buvo pažymėta šios išvados 47 punkte, šiose direktyvose nustatyta apmokestinimo tvarka skiriasi, nes pirmoji yra privaloma, o antroji – fakultatyvi, bet turi atitikti tam tikras sąlygas. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje nenurodyta, kad būtinai turi būti siekiama „specifinių tikslų“. Vadinasi, mano nuomone, Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su „specifiniu tikslu“, kurio turi būti siekiama kitu netiesioginiu akcizais apmokestinamų prekių mokesčiu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, negali būti pagal analogiją taikoma mokesčiui, patenkančiam į Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antro sakinio taikymo sritį. Ši analizė visiškai suderinama su Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybių narių teisė taikyti mokesčius kitoms prekėms, nei patenkančios į suderinto akcizo sistemą, siejama su vienintele sąlyga, kad prekyboje tarp valstybių narių dėl tokių mokesčių taikymo neatsirastų su sienų kirtimu susijusių formalumų. Iš tikrųjų, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, skirtingai nuo šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies, siejamos su jos 4 konstatuojamąja dalimi ( 34 ), minėto 1 straipsnio 3 dalyje nenumatyta, kad nurodyti mokesčiai turi būti kiti nei suderintas akcizas ar kad jais turi būti siekiama specifinių tikslų ( 35 ).

50.

Vadinasi, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, be kita ko, nebūtina tikrinti, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pajamų panaudojimo ir nagrinėjamo apmokestinimo tikslo ( 36 ). Reikia tik išnagrinėti atitinkamo mokesčio motyvus, t. y. ar jis iš tikrųjų buvo nustatytas „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“, nes šios priežastys sudaro autonomišką Sąjungos teisės sąvoką. Šiuo klausimu laikausi nuomonės, kad vis dėlto galima remtis Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalimi, pripažįstant, kad mokesčiu prisidedama prie aplinkos apsaugos, jeigu jis, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, yra suprantamas taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, padedant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, nustatant didelius mokesčius tam tikroms prekėms, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo, arba skatinant vartoti kitus produktus, kurių poveikis mažiau kenksmingas aplinkai ( 37 ).

51.

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ( 38 ) dėl su vidaus rinka suderinamų pagalbos kategorijų ( 39 ). Pagal šio reglamento 44 straipsnio 1 dalį pagalbos aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios [Direktyvos 2003/96] sąlygas, yra suderinamos su vidaus rinka pagal [SESV] 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal [SESV] 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. Minėto reglamento 2 straipsnio 119 punkte „aplinkosaugos mokestis“ apibrėžtas kaip „mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkos apsaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai galėtų orientuotis į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai“.

52.

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar elektros energijai gaminti naudojamų anglių vartojimo apmokestinimas, numatytas nacionalinės teisės aktuose, atitinka Direktyvą 2003/96. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar valstybė narė nustatė mokestį dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, jis turi išaiškinti nacionaliniam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų šiam teismui nustatyti, ar tokiu apmokestinimu veiksmingai siekiama tokio tikslo, o ne pats atlikti šį vertinimą, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą šiuo klausimu reikalingą informaciją ( 40 ).

53.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad Ispanijos teisės aktuose, kuriuose numatytas elektros energijos gamybai naudojamų anglių apmokestinimas, tvirtinama, kad jų tikslas yra aplinkos apsauga. Endesa savo ruožtu mano, kad šiuo pagrindimu galima remtis tik iš pažiūros, siekiant laikytis Sąjungos teisės normų, nors tikrasis Įstatymo Nr. 15/2012 tikslas buvo padidinti mokestines pajamas. Šiuo aspektu pažymiu, kad savo sprendime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas citavo šio įstatymo preambulės dalį ( 41 ), iš kurios matyti, jog priimdamas šį įstatymą Ispanijos teisės aktų leidėjas siekė apsaugoti aplinką. Taigi Ispanijos Karalystė anglies dioksido mokesčio nustatymą pagrindė „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“. Vis dėlto, kaip buvo nurodyta šios išvados 50 punkte, tam, kad būtų laikomasi Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antro sakinio, dar reikia, kad nagrinėjamu mokesčiu būtų veiksmingai užtikrinta geresnė aplinkos apsauga.

54.

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis Įstatymo Nr. 15/2012 antrąja papildoma nuostata, mano, kad anglies dioksido mokesčiu siekiama tik su biudžetu susijusio tikslo, t. y. finansuoti Ispanijos elektros sistemos išlaidas. Toks argumentas susijęs su sąvokos „specifiniai tikslai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, aiškinimu. Vis dėlto, kaip paminėta šios išvados 49 ir 50 punktuose, pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį nereikia taikyti šios sąvokos ir, be kita ko, nereikia tikrinti, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pajamų panaudojimo ir anglies dioksido mokesčio tikslo. Pridursiu, kad Ispanijos vyriausybė nurodė, jog šioje antrojoje papildomoje nuostatoje nedaroma nuorodos į anglies dioksido mokestį ir kad šioje nuostatoje numatyti mokesčiai yra trys nauji mokesčiai, nustatyti Įstatymu Nr. 15/2012 ( 42 ). Vadinasi, šios vyriausybės teigimu, anglies dioksido mokestis bet kuriuo atveju nepatenka į šio įstatymo antros papildomos nuostatos taikymo sritį.

55.

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad anglies dioksido mokesčio struktūra neatspindi aplinkos apsaugos tikslo, nurodyto Įstatymo Nr. 15/2012 preambulėje, nes šio mokesčio tarifas yra nustatytas atsižvelgiant į elektros energijos gamybai naudojamų anglių šilumingumą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2003/96 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal šios direktyvos I priedo C lentelę elektros energijai nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai taikomi ir verslui, ir ne verslo reikmėms naudojamiems produktams. Kalbant apie akmens anglis ir koksą, pažymėtina, kad keliose šios C lentelės „Krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai“ kalbinėse versijose, t. y. be kita ko, versijose vokiečių, estų, anglų, kroatų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, rumunų ir slovėnų kalbomis, aiškiai daroma nuoroda į akmens anglių ir kokso „bendrąjį šilumingumą“. Vadinasi, net jei minėtos C lentelės versijoje ispanų kalba šis šilumingumas neminimas, tai, kad Ispanijos teisės aktų leidėjas juo rėmėsi kaip anglių naudojimo apmokestinimo pagrindu, nepaneigia fakto, kad anglies dioksido mokestis galėjo būti nustatytas dėl priežasčių, susijusių su aplinkos apsauga.

56.

Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pajamos iš anglies dioksido mokesčio nėra skirtos sumažinti anglių naudojimo elektros energijai gaminti poveikį aplinkai. Vis dėlto, kaip matyti iš šios išvados 50 punkto, mokestis prisideda prie aplinkos apsaugos, jeigu, kiek tai susiję su mokesčio struktūra, visų pirma apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, yra suprantamas taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, padedant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, nustatant didelius mokesčius tam tikroms prekėms, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo, arba skatinant vartoti kitus produktus, kurių poveikis mažiau kenksmingas aplinkai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra anglies dioksido mokesčio atveju. Šiuo klausimu, mano manymu, reikia pažymėti, kad atleidimo nuo anglies dioksido mokesčio panaikinimo ir šio mokesčio tarifo padidinimo derinys yra priemonė, galinti atgrasyti nuo anglių naudojimo elektros energijai gaminti ir paskatinti naudoti kitus, mažiau taršius energijos šaltinius ir kad, Komisijos teigimu, šio atleidimo nuo mokesčio panaikinimas, atrodo, iš tikrųjų turėjo įtakos Ispanijoje panaudojant anglis pagamintos elektros energijos kiekiui.

57.

Penkta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar aplinkos apsaugos tikslas pasiekiamas vien dėl to, kad apmokestinami tam tikri neatsinaujinantys energetikos produktai, o ne naudojami produktai, laikomi mažiau kenksmingais aplinkai. Nagrinėjant šį klausimą, ankstesniame šios išvados punkte nurodyta, kad mokesčiu, kuriuo atgrasoma nuo aplinkai kenksmingo produkto vartojimo arba skatinama naudoti kitus mažiau kenksmingus aplinkai produktus, prisidedama prie aplinkos apsaugos. Nagrinėjamu atveju Ispanijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad anglys yra taršus energijos šaltinis, kurį reikia apmokestinti, kai jis naudojamas elektros energijai gaminti. Šiuo klausimu manau, kad atgrasydama nuo anglių, kurios, kaip neginčijama, yra labai kenksmingos aplinkai ( 43 ), vartojimo, ši vyriausybė siekė apsaugoti aplinką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.

58.

Galiausiai, šešta, Endesa tvirtina, kad nors anglies dioksido mokestis buvo nustatytas, Ispanijos vyriausybė vėliau atnaujino elektros energijai gaminti naudojamų angliavandenilių atleidimą nuo mokesčio, o tai įrodo realaus aplinkosaugos tikslo nebuvimą. Vis dėlto, mano nuomone, mokestis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį. Kadangi šis mokestis buvo nustatytas „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“, jis patenka į šios nuostatos taikymo sritį, net jei tuo pačiu metu kiti taršūs produktai, naudojami elektros energijai gaminti, yra neapmokestinami.

59.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, laikausi nuomonės, kad Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas akmens anglių, naudojamų elektros energijos gamybai, apmokestinimas atitinka sąlygą, pagal kurią mokestis turi būti nustatytas „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“, kai nacionalinis įstatymų leidėjas, priimdamas šį mokestį, rėmėsi aplinkos apsaugos tikslu, šis tikslas nėra įtrauktas į minėto mokesčio, kurio tarifas nustatomas pagal anglių šilumingumą, struktūrą, pajamos iš to paties mokesčio skiriamos nacionalinės elektros energijos sistemos sąnaudoms finansuoti, o kitų energetikos produktų, kurie laikomi mažiau kenksmingais aplinkai, naudojimas yra atleistas nuo mokesčio.

60.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus:

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 14 straipsnio 1 dalies a punktas

turi būti aiškinamas taip, kad:

nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas elektros energijos gamybai naudojamų anglių apmokestinimas, atitinka sąlygą, pagal kurią mokestis turi būti nustatytas „aplinkos apsaugos politikos sumetimais“, kai nacionalinis įstatymų leidėjas, priimdamas šį mokestį, rėmėsi aplinkos apsaugos tikslu, šis tikslas nėra įtrauktas į minėto mokesčio, kurio tarifas nustatomas pagal anglių šilumingumą, struktūrą, pajamos iš to paties mokesčio skiriamos nacionalinės elektros energijos sistemos sąnaudoms finansuoti, o kitų energetikos produktų, kurie laikomi mažiau kenksmingais aplinkai, naudojimas yra atleistas nuo mokesčio.