1.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Sprendimo ECB/2010/14 ( 2 ), kuriame nustatytos eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bendros taisyklės ir tvarka, aiškinimo pagal Reglamento Nr. 1338/2001 ( 3 ) 6 straipsnio 1 dalį.

2.

Prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą, kilusį tarp UAB Brink’s Lithuania (toliau – Brink’s Lithuania) ( 4 ) ir Lietuvos banko ir susijusį su Lietuvos banko sprendimu ( 5 ), kuriame jis nurodė Brink’s Lithuania užtikrinti, kad jos naudojamais banknotų tvarkymo aparatais automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų 5 %.

3.

Šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma nustatyti, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, visų pirma toje nuostatoje nurodyti Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) nustatyti eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai, taikomi grynųjų pinigų tvarkytojams. Jeigu ne, Teisingumo Teismas turi išnagrinėti, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 daliai, siejamai su to paties sprendimo 3 straipsnio 5 dalimi, prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kurioje reikalaujama, kad grynųjų pinigų tvarkytojai laikytųsi šių minimalių standartų. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar ECB minimalūs standartai ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis galioja, taigi yra privalomi, atsižvelgiant į teisinio saugumo principą ir SESV 297 straipsnio 2 dalį.

4.

Reglamente Nr. 1338/2001 nustatytos priemonės, būtinos numatant išleisti į apyvartą euro banknotus ir monetas taip, kad jie būtų apsaugoti nuo padirbinėjimo ( 6 ).

5.

Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio „Įstaigų, dalyvaujančių banknotų bei monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, pareigos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kredito įstaigos ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, atsižvelgiant į jų mokėjimo paslaugų veiklą, taip pat visi kiti ūkio subjektai, dalyvaujantys banknotų ir monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, įskaitant:

<…>

<…>

privalo įsitikinti jų gaunamų ir ketinamų pakartotinai išleisti į apyvartą banknotų bei monetų autentiškumu ir užtikrinti padirbtų pinigų aptikimą.

euro banknotų atveju šis tikrinimas vykdomas laikantis ECB nustatytų procedūrų <…>.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos ir ūkio subjektai privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie jų turimomis žiniomis yra padirbti arba pakanka priežasčių taip manyti. Jie nedelsdami perduoda juos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

<…>

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms, nevykdančioms savo pareigų pagal minėtą straipsnio dalį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasios sankcijos.“

6.

Sprendimo ECB/2010/14 2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Siekiant apsaugoti eurų banknotų patikimumą ir užtikrinti, kad padirbti banknotai būtų tinkamai aptikti, apyvartoje esančių eurų banknotų būklė turi išlikti gera, kad būtų galima lengvai ir patikimai patikrinti ar jie tikri; todėl reikia patikrinti, ar eurų banknotai tinka apyvartai. Be to, įtariami padirbti eurų banknotai turi būti greitai aptikti ir perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.“

7.

Sprendimo ECB/2010/14 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:

„Remiantis [Reglamento Nr. 1338/2001] 6 straipsnio 1 dalimi, šis sprendimas nustato eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą bendras taisykles ir tvarką.“

8.

Šio sprendimo 2 straipsnyje „Apibrėžtys“ įtvirtinta:

„Šiame sprendime:

<…>

<…>“

9.

Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio „Bendrieji principai“ 1 ir 3–5 dalyse nustatyta:

„1.   Grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai vykdoma laikantis šiame sprendime nustatytos tvarkos.

<…>

3.   Autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai padaro apmokytas personalo narys rankiniu būdu.

4.   Per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus eurų banknotai gali būti pakartotinai išleisti į apyvartą tik tuomet, jeigu jų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai patikrino NCB sėkmingai testuoto tipo pinigų tvarkymo aparatas ir jie buvo klasifikuoti kaip tikri ir tinkami apyvartai. <…>

5.   Grynųjų pinigų tvarkytojai gali pradėti eksploatuoti profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kai jie naudojami autentiškumui ir tinkamumui apyvartai tikrinti, ir klientų valdomus aparatus, jei NCB juos sėkmingai testavo ir jie yra išvardinti ECB svetainėje kaip nustatyta 9 straipsnio 2 dalyje. Jei nėra NCB ir grynųjų pinigų tvarkytojo susitarimų dėl griežtesnių nustatymų, aparatai naudojami tik ECB svetainėje išvardintiems atitinkamiems aparatams skirtiems eurų banknotų nominalams ir serijoms, su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus atnaujinimus, kurie buvo sėkmingai testuoti.“

10.

Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio „Apyvartai netinkamų eurų banknotų aptikimas“ 1–3 dalyse įtvirtinta:

„1.   Rankiniu būdu tinkamumas apyvartai tikrinamas laikantis III priede nustatytų minimalių standartų.

2.   Automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.

3.   NCB, prieš tai informavęs ECB, vienam arba keliems eurų banknotų nominalams arba serijoms gali nustatyti griežtesnius standartus, jeigu tai pateisinama, pavyzdžiui, pablogėjusia jo valstybėje narėje apyvartoje esančių eurų banknotų kokybe. Šie griežtesni standartai skelbiami to NCB svetainėje.“

11.

To paties sprendimo 9 straipsnio „Eurosistemos bendrosios testavimo procedūros banknotų tvarkymo aparatams“ 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   NCB testuoja banknotų tvarkymo aparatų tipus laikydamiesi bendrųjų testavimo procedūrų.

2.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais testų rezultatų galiojimo laikotarpiais visi sėkmingai testuoti banknotų tvarkymo aparatų tipai išvardijami ECB interneto svetainėje. Banknotų tvarkymo aparato tipas, kuris tuo laikotarpiu tampa nebetinkamas visiems Eurosistemai žinomiems padirbtiems eurų banknotams aptikti, pašalinamas iš sąrašo pagal ECB nustatytą tvarką.

3.   Sėkmingai testavus banknotų tvarkymo aparato tipą, testų rezultatai galioja visoje euro zonoje vienerius metus nuo to mėnesio, kurį buvo atliktas testas, pabaigos, jeigu tuo laikotarpiu jis išlieka tinkamas visiems Eurosistemai žinomiems padirbtiems eurų banknotams aptikti.“

12.

Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio „Eurosistemos stebėsenos veikla ir korekcinės priemonės“ 1 ir 3 dalyse įtvirtinta:

„1.   Atsižvelgdami į nacionalinės teisės reikalavimus, NCB turi teisę: i) grynųjų pinigų tvarkytojų patalpose atlikti patikras vietoje, taip pat neįspėjus iš anksto, kad galėtų stebėti jų banknotų tvarkymo aparatus, ypač aparatų pajėgumus tikrinti autentiškumą ir tinkamumą apyvartai ir atsekti įtariamų padirbtų eurų banknotų ir eurų banknotų, kurių autentiškumas nėra aiškus, sąskaitos turėtoją; ir ii) patikrinti banknotų tvarkymo aparatų eksploatavimui ir kontrolei taikomas procedūras, su patikrintais eurų banknotais atliekamus veiksmus ir bet kokius rankiniu būdu atliekamus autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimus.

<…>

3.   Jeigu NCB aptinka, kad grynųjų pinigų tvarkytojas nesilaiko šio sprendimo nuostatų, jis pareikalauja, kad grynųjų pinigų tvarkytojas per nurodytą laikotarpį imtųsi korekcinių priemonių. Kol sprendimo nesilaikymo atvejai nepanaikinti, reikalavimą pateikęs NCB gali ECB vardu uždrausti grynųjų pinigų tvarkytojui atitinkamų serijų eurų banknoto (‑ų) nominalą (‑us) pakartotinai išleisti į apyvartą. Jei sprendimo nesilaikoma dėl banknotų tvarkymo aparato tipo trūkumų, jis gali būti pašalintas iš 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto sąrašo.“

13.

Sprendimu ECB/2012/19 iš dalies pakeistas Sprendimas ECB/2010/14. Visų pirma Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priede nustatyti eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoti tikrinimo minimalūs standartai yra banknotų tvarkymo aparatų funkcinėms galimybėms taikomi reikalavimai. Todėl jie skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos Sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai. Kadangi jie nepatenka į Sprendimo ECB/2010/14 taikymo sritį, tinkamumo apyvartai automatizuoti tikrinimo minimalūs standartai turėtų būti įtraukti į banknotų tvarkymo aparatų testavimo, duomenų rinkimo ir stebėsenos taisykles ir tvarką.“

14.

Gairės ECB/2010/NP16 nustato banknotų testavimo, duomenų rinkimo ir stebėsenos taisykles ir tvarką ( 7 ).

15.

Gairių ECB/2010/NP16 2 straipsnio „Banknotų tvarkymo aparatų testavimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Gamintojų prašymu NCB atlieka banknotų tvarkymo aparatų tipų tikrinimo testavimą prieš grynųjų pinigų tvarkytojams juos įrengiant ir juos įrengus. <…>“

16.

Gairių ECB/2010/NP16 2a straipsnyje „Tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai“ įtvirtinta:

„Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnyje nurodytus tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalius standartus apibrėžia Eurosistema, jie pateikiami šių gairių IV priede ir skelbiami ECB interneto svetainėje.“

17.

Gairių ECB/2010/NP16 IV priede nustatyta:

„Šiame priede nustatyti eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai.

Eurų banknotai, kurių tinkamumo apyvartai patikrinimo metu nustatomi bet kokie toliau nurodyti neatitikimo privalomiems reikalavimams defektai, yra netinkami apyvartai.

Banknotų tvarkymo aparatais nustatomo tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis yra 5 %. Tai reiškia, kad aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5 % tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų.“

18.

Gairių ECB/2010/NP16 IV priedo turinys paskelbtas ECB svetainėje kaip „Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai“ ( 8 ).

19.

Lietuvos banko įstatymo ( 9 ) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Lietuvos bankas prižiūri, kaip grynųjų pinigų tvarkytojos – įstaigos, nurodytos [Reglamento Nr. 1338/2001] 6 straipsnio 1 dalyje (toliau – grynųjų pinigų tvarkytojai), vykdo [Reglamente Nr. 1210/2010] ( 10 ) ir Sprendime ECB/2010/14 nustatytus grynųjų pinigų tvarkymo veiklos – eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – grynųjų pinigų tvarkymo veikla) – reikalavimus.“

20.

To įstatymo 475 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Lietuvos bankas grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklą prižiūri ir poveikio priemones grynųjų pinigų tvarkytojams taiko vadovaudamasis šio įstatymo, [Reglamento Nr. 1338/2001], [Reglamento Nr. 1210/2010], Sprendimo ECB/2010/14 ir Lietuvos banko teisės aktų dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūros nuostatomis. <…>“

21.

To įstatymo 476 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“

22.

Lietuvos banko įstatymo 477 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta:

„Lietuvos bankas, nustatęs pažeidimų, grynųjų pinigų tvarkytojui duoda vieną ar kelis privalomus nurodymus:

<…>

23.

To įstatymo 477 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta:

„4.   Lietuvos bankas taiko tam pačiam asmeniui, padariusiam pažeidimus, vieną ar kelias poveikio priemones:

5.   Poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

<…>

<…>)

24.

2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos aprašo patvirtinimo (toliau – Nutarimas dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos) 16.3 punkte nustatyta, kad atlikdami patikrinimą atsakingieji tarnautojai turi testuoti, ar grynųjų pinigų tvarkytojo naudojami grynųjų pinigų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų ar monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

25.

Šio nutarimo 16.6 punkte įtvirtinta, kad atlikdami patikrinimą atsakingieji tarnautojai turi įvertinti, ar grynųjų pinigų tvarkytojas tinkamai laikosi šio nutarimo 16.5 punkte nurodytų procedūrų ir kitų, be kita ko, Reglamente Nr. 1338/2001, Sprendime ECB/2010/14 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarime dėl eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Nutarimas dėl autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkos) nustatytų grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reikalavimų.

26.

Nutarimo dėl autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkos 12 punkte nustatyta:

„Grynųjų pinigų tvarkytojas eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai tikrina automatizuotai, vadovaudamasis minimaliais standartais, skelbiamais ECB interneto svetainėje <…>, naudodamas:

12.1. klientų valdomus aparatus, kuriais patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami vadovaujantis [Sprendimo ECB/2010/14] II a priede nustatyta tvarka;

12.2. profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kuriais patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami vadovaujantis [Sprendimo ECB/2010/14] II b priede nustatyta tvarka.“

27.

2018 m. gruodžio 18 d. Lietuvos banko tarnautojai atliko Brink‘s Lithuania Panevėžio (Lietuva) skyriaus patikrinimą. Per patikrinimą tarnautojai tikrino, ar tame skyriuje naudojami banknotų tvarkymo aparatai atitinka grynųjų pinigų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tvarkymo reikalavimus. Be kita ko, jie testavo tų aparatų gebėjimą patikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

28.

Per patikrinimą nustatyta, kad vienas iš tvarkymo aparatų surūšiavo kaip tinkamus apyvartai 18,26 % testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų. Šis rodiklis testuojant antrąjį aparatą buvo 13,91 %. Testavimo rezultatai buvo užfiksuoti patikrinimo akte, kuriame vis dėlto buvo pripažinta, kad aptariami aparatai priklauso banknotų tvarkymo aparatų tipui, kuris jau buvo sėkmingai testuotas ir įtrauktas į ECB interneto svetainėje pateiktą sąrašą.

29.

2019 m. vasario 28 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius priėmė ginčijamą sprendimą. Tame sprendime buvo konstatuota, kad Brink’s Lithuania pažeidė Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus minimalius standartus, pagal kuriuos reikalaujama, kad, tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų 5 %. Be to, jame Brink’s Lithuania buvo duotas nurodymas imtis reikiamų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas per penkias dienas.

30.

Ginčijamame sprendime iš esmės nurodyta, kad banknotų tvarkymo aparatų geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai priklauso ne tik nuo šių aparatų gamintojų, bet ir nuo jų naudotojų, t. y. grynųjų pinigų tvarkytojų, be kita ko, atliekamos jų techninės priežiūros. Be to, jame pažymėta, kad vien to, jog šie aparatai naudojami išlaikant standartinius gamyklos nustatymus, kaip reikalaujama Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalyje, negalima laikyti šių pareigų vykdymo įrodymu. Galiausiai ginčijamame sprendime nurodyta, kad tik grynųjų pinigų tvarkytojo patalpose atliekami patikrinimai gali parodyti, ar užtikrinamas tinkamas tvarkymo aparatų naudojimas ir priežiūra, ar tinkamai laikomasi grynųjų pinigų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų ir ar taikomos tinkamos šių aparatų kontrolės procedūros.

31.

Brink’s Lithuania pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pirmiausia Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuva), o paskui – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris šioje byloje yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Pagrindinėje byloje neginčijama, kad Brink’s Lithuania, kaip lėšų pervežimo įmonė, laikytina grynųjų pinigų tvarkytoja, kaip tai suprantama pagal Sprendimo ECB/2010/14 2 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir galiojimo, būtent dėl to, ar šioje nuostatoje nurodyti minimalūs standartai privalomi grynųjų pinigų tvarkytojams.

32.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, pažymi, kad iš šios nuostatos versijos lietuvių kalba teksto matyti, jog automatizuotai eurų banknotų tinkamumas apyvartai turėtų būti tikrinamas laikantis ECB minimalių standartų. Tai reikštų, kad šią pareigą privalantys vykdyti grynųjų pinigų tvarkytojai turėtų laikytis šių standartų. Vis dėlto kartu Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ECB minimalūs standartai skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nėra tikras, ar, atsižvelgiant į Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies įvairias kalbines versijas, pagal šią nuostatą grynųjų pinigų tvarkytojams kyla pareiga užtikrinti ECB minimalių standartų laikymąsi.

33.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, jeigu Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama kaip nustatanti grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą testuoti banknotų tvarkymo aparatus pagal ECB minimalius standartus, ši pareiga galėtų būti nevisiškai suderinama su iš to paties sprendimo 3 straipsnio 5 dalies kylančia pareiga, nes šioje nuostatoje aiškiai reikalaujama, kad grynųjų pinigų tvarkytojai šiuos aparatus naudotų su išlaikant standartinius gamyklos nustatymus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat mano, kad sunku nustatyti, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai turėtų atlikti šį testavimą, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime ECB/2010/14 šiuo klausimu nieko nenurodyta. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jeigu Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga laikytis minimalių standartų nebūtų taikoma grynųjų pinigų tvarkytojams, naudojant vien banknotų tvarkymo aparatus išlaikant standartinius gamyklos nustatymus galėtų nepavykti pasiekti tikslo užtikrinti gerą eurų banknotų būklę.

34.

Galiausiai, jeigu grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų minimalių standartų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar šie standartai nepažeidžia teisinio saugumo principo. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal tą pačią nuostatą minimalūs standartai skelbiami tik ECB interneto svetainėje, o ne Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar gali būti laikoma, kad minimalūs standartai yra privalomi ir jais galima remtis kaip grynųjų pinigų tvarkytojui duotų privalomų nurodymų teisiniu pagrindu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nėra tikras, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė yra suderinama su SESV 279 straipsnio 2 dalimi, taigi yra galiojanti tiek, kiek joje nustatyta, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai turi būti skelbiami tokia tvarka.

35.

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

36.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. gruodžio 14 d. Rašytines pastabas pateikė Lietuvos Respublika, Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas. Teismo posėdis įvyko 2022 m. spalio 20 d.

37.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausimus užduoda iš esmės prašydamas Teisingumo Teismo nuspręsti, ar pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis šioje nuostatoje nurodytų minimalių standartų, kai automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia išsiaiškinti, ar tokia nacionalinė nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje nustatyta tokio pobūdžio pareiga grynųjų pinigų tvarkytojams, yra suderinama su Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalimi, siejama su jo 3 straipsnio 5 dalimi. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis šioje nuostatoje nurodytų minimalių standartų, vien šių standartų paskelbimo ECB interneto svetainėje, kaip numatyta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje, pakanka, kad jie būtų laikomi atitinkančiais teisinio saugumo principą ir SESV 297 straipsnio 2 dalį, taigi privalomais. Dėl tos pačios priežasties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat abejoja Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies galiojimu.

38.

Pirmasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamas klausimas susijęs su Sprendime ECB/2010/14 grynųjų pinigų tvarkytojams nustatytų pareigų apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo taikymo sritimi. Konkrečiai kalbant, šis klausimas pateiktas siekiant nustatyti, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti minimalūs standartai taikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie vykdo savo pareigą automatizuotai tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai.

39.

Iš pradžių turiu priminti, kad Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnyje nustatytos priemonės, būtinos euro apsaugai nuo padirbinėjimo. Šioje nuostatoje reikalaujama, kad įstaigos, kurios užsiima banknotų rūšiavimu ir platinimu visuomenei kaip profesine veikla, įskaitant grynųjų pinigų tvarkytojus, pašalintų iš apyvartos visus gautus eurų banknotus, kurie, jų turimomis žiniomis, yra padirbti arba dėl kurių pakanka priežasčių taip manyti, ir nedelsdamos perduotų juos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, užtikrinančių, kad kredito įstaigoms ir kitiems profesionaliems grynųjų pinigų tvarkytojams, nevykdantiems šių pareigų, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasios sankcijos.

40.

Sprendime ECB/2010/14 išsamiau reglamentuojami Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnyje aptarti klausimai ( 11 ). Be kita ko, šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad grynųjų pinigų tvarkytojai tikrintų eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, laikydamiesi šiame sprendime nustatytos tvarkos. Pagrindinis tikslas – užtikrinti gerą eurų banknotų būklę, kad būtų galima lengvai ir patikimai patikrinti, ar jie tikri, ir taip aptikti padirbtus banknotus ( 12 ). Be to, Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami Eurosistemos nacionalinio centrinio banko sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai daro apmokytas personalo narys rankiniu būdu. Dėl profesionaliems naudotojams skirtų aparatų arba klientų valdomų aparatų ( 13 ) Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad šie aparatai naudojami tik ECB svetainėje išvardytiems atitinkamiems aparatams skirtiems eurų banknotų nominalams ir serijoms išlaikant standartinius gamyklos nustatymus, įskaitant visus atnaujinimus.

41.

Dėl tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo, kuris yra pagrindinis šioje byloje nagrinėjamas klausimas, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio „Apyvartai netinkamų eurų banknotų aptikimas“ 2 dalyje nustatyta, kad tinkamumas „[turi būti] tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami“. Šioje nuostatoje nenurodyta, ar šie minimalūs standartai taikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, taip pat joje konkrečiai nenustatyta, ar grynųjų pinigų tvarkytojai privalo stebėti, kad aparatai, kuriuos jie naudoja eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumui apyvartai automatizuotai tikrinti, atitiktų šiuos standartus.

42.

Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ( 14 ).

43.

Pirmiausia pažymiu, kad, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į jos tekstą, galima aiškinti taip, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotas tikrinimas turi būti atliekamas laikantis ECB minimalių standartų. Toks aiškinimas turėtų būti taikomas dėl toje nuostatoje vartojamos formuluotės „automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas“ ir „laikantis minimalių standartų“. Kadangi pagal Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalį šią užduotį atlikti patikėta grynųjų pinigų tvarkytojams, atsižvelgiant į šio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį reikėtų daryti išvadą, kad šie ekonominės veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotas tikrinimas būtų atliekamas laikantis šių minimalių standartų.

44.

Vis dėlto atidžiai perskaičius Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį matyti, kad žodžiai „laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami“ pateikti iš karto po žodžių „sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu“, o ne po žodžių „automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas“. Taigi, atsižvelgdama į sakinio struktūrą ir į tai, kad testavimas iš esmės atliekamas pagal anksčiau nustatytus standartus, būčiau linkusi šioje nuostatoje vartojamą sąvoką „minimalūs standartai“ suprasti kaip susijusią su banknotų tvarkymo aparatų testavimu, kuris turi būti sėkmingai atliktas prieš juos įrengiant ir grynųjų pinigų tvarkytojams pradedant naudoti, o ne su procedūra, kurios grynųjų pinigų tvarkytojai turi laikytis norėdami automatizuotai patikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai. Priešingu atveju po žodžių „automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas“ logiškai eitų žodžiai „laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami“ ir taip būtų suformuluotas nuoseklus ir aiškios struktūros sakinys, tačiau tokiu atveju jo reikšmė būtų kitokia.

45.

Man atrodo, kad šią išvadą, kuri išplaukia iš Sprendimo ECB/2010/14 versijos anglų kalba analizės, taip pat patvirtina ir kitų šio sprendimo 6 straipsnio 2 dalies kalbinių versijų tekstai. Pavyzdžiui, kaip pažymi ECB, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies versijoje prancūzų kalba nustatyta, kad: „[l]e contrôle automatique est effectué avec un équipement de traitement des billets testé positivement conformément aux normes minimales qui sont publiées sur le site internet de la BCE et modifiées périodiquement“. Galiausiai, versijoje ispanų kalba nustatyta, kad „[l]a comprobación automática de aptitud se efectuará mediante una máquina de tratamiento de billetes que haya superado una prueba de acuerdo con las normas mínimas que, junto con sus oportunas modificaciones, se publican en la dirección del ECB en Internet“ ( 15 ). Pagal visų šių nuostatos kalbinių versijų struktūrą, kuri taip pat atitinka pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju taikytinos versijos lietuvių kalba struktūrą, nuoroda į ECB minimalius standartus, mano nuomone, turėtų būti laikoma susijusia su banknotų tvarkymo aparatais, kurie turi būti sėkmingai testuoti pagal šiuos standartus, o ne su kokia nors pareiga, kurią grynųjų pinigų tvarkytojai turi įvykdyti tikrindami eurų banknotų tinkamumą apyvartai prieš juos pakartotinai išleisdami į apyvartą.

46.

Taigi, atsižvelgiant į Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimą, grindžiamą lyginamąja šios nuostatos skirtingomis kalbinėmis versijomis analize, darytina išvada, kad minimalūs standartai netaikomi tinkamumo apyvartai automatizuotam tikrinimui, kurį atlieka grynųjų pinigų tvarkytojai, vykdydami savo profesinę veiklą. Atsižvelgiant į jį taip pat negalima daryti išvados, kad grynųjų pinigų tvarkytojai privalo prižiūrėti ar testuoti savo banknotų tvarkymo aparatus laikydamiesi šių standartų, kai atlieka tokį tikrinimą. Yra kitaip – Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į ECB minimalius standartus reiškia, kad grynųjų pinigų tvarkytojai turi vykdyti savo pareigas, naudodami aparatus, kurie anksčiau buvo testuoti pagal šiuos standartus.

47.

Bet kuriuo atveju, nepaisydama Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies tam tikro dviprasmiškumo, turiu pažymėti, kad šio sprendimo kontekstinis ir sisteminis aiškinimas patvirtina tai, kad grynųjų pinigų tvarkytojams ECB minimalūs standartai nėra privalomi, kiek tai susiję su eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotu tikrinimu.

48.

Pirma, Sprendimo ECB/2012/19 – t. y. pagrindinio teisės akto, kurį ECB priėmė siekdamas iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2010/14 ( 16 ) – 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai yra banknotų tvarkymo aparatų funkcinėms galimybėms taikomi reikalavimai. Toliau toje pačioje konstatuojamojoje dalyje aiškiai skelbiama, kad „[t]odėl [minimalūs standartai] skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos Sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai“ ( 17 ). Taigi neturėtų likti abejonių dėl Sprendimu ECB/2012/19 padaryto pakeitimo, susijusio su minimalių standartų taikymo sritimi, tikslo.

49.

Antra, svarbu pažymėti, kad pirminėje Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad eurų banknotų tinkamumas apyvartai turi būti tikrinamas laikantis to sprendimo IIIa ir IIIb prieduose nustatytų minimalių standartų. Konkrečiai kalbant, jo IIIa priede buvo nustatyti tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai, o IIIb priede buvo nustatyti apmokyto personalo rankiniu būdu atliekamo tikrinimo minimalūs standartai.

50.

Vis dėlto, priėmus Sprendimą ECB/2012/19, Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priedas buvo panaikintas siekiant aiškaus pirmojo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tikslo užtikrinti, kad tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai „nepate[ktų] į [antrojo sprendimo] taikymo sritį“ ( 18 ). Kartu šie minimalūs standartai buvo įtraukti į Gaires ECB/2010/NP16 ( 19 ), kuriose nustatytos banknotų tvarkymo aparatų testavimo taisyklės ir tvarka ir kurios pagal jų 2 straipsnį taikomos tų aparatų tikrinimui „gamintojų prašymu <…> prieš grynųjų pinigų tvarkytojams juos įrengiant ir juos įrengus“. Nuo to laiko minimalūs standartai išvardyti tų gairių IV priede ir tai neturi įtakos Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam įpareigojimui juos skelbti ECB interneto svetainėje. Įdomu tai, kad Sprendimo ECB/2012/19 ir Gairėse ECB/2012/NP16 numatyto dalinio pakeitimo priėmimo data yra ta pati.

51.

Taigi iš Sprendimo ECB/2012/19 matyti, kad minimalių standartų taikymo sritis ratione personae buvo pakoreguota taip, kad šie standartai būtų taikomi tik gamintojų atliekamam banknotų tvarkymo aparatų tipų testavimui. Kaip per posėdį visiškai teisingai pažymėjo ECB, šis pakeitimas grindžiamas sąmoningu šios institucijos politiniu pasirinkimu išvengti bet kokio poveikio šiems aparatams, kuriais automatizuotai tikrinamas tinkamumas apyvartai, ar manipuliavimo jais. Kaip paaiškinsiu toliau, šis politinis pasirinkimas taip pat grindžiamas papildomu įpareigojimu grynųjų pinigų tvarkytojams naudoti savo aparatus išlaikant standartinius gamyklos nustatymus.

52.

Trečia, jeigu būtų laikoma, kad minimalūs standartai taikomi ne tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams, kaip nurodyta šioje išvadoje, bet ir grynųjų pinigų tvarkytojams, kelios Sprendimo ECB/2010/14 nuostatos, kuriose siekiama nustatyti išsamias autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo taisykles ir tvarką, netektų prasmės arba bet kuriuo atveju lemtų perteklinį rezultatą.

53.

Taip visų pirma būtų kalbant apie Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą naudoti banknotų tvarkymo aparatus išlaikant standartinius gamyklos nustatymus. Kaip minėjau, šios pareigos tikslas – išvengti situacijos, kai grynųjų pinigų tvarkytojai pakeičia tų aparatų gamintojų nustatytus standartinius gamyklos nustatymus, siekdami išvengti eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo rezultatų neatitikimų visoje euro zonoje. Akivaizdu, kad, jeigu grynųjų pinigų tvarkytojai tikrintų savo aparatus pagal ECB minimalių standartų reikalavimus, jie galbūt negalėtų laikytis pareigos nekeisti standartinių gamyklos nustatymų, kuriuos gamintojas nustatė prieš pristatydamas aparatus ar juos įrengdamas. Taigi aiškinimas, pagal kurį grynųjų pinigų tvarkytojams nustatyti minimalūs standartai, prieštarautų Sprendimui ECB/2010/14, o tai ne tik pažeistų jo vidinį nuostatų nuoseklumą, bet ir pakenktų politiniam pasirinkimui, kurį ECB padarė priimdamas Sprendimą ECB/2012/19.

54.

Be to, panašiai turėtų būti suprantama ir grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai naudoti tik nacionalinių centrinių bankų sėkmingai testuotus banknotų tvarkymo aparatų tipus, kaip nustatyta Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, jeigu grynųjų pinigų tvarkytojai privalėtų testuoti savo aparatus, kad užtikrintų jų atitiktį ECB minimaliems standartams, kiltų abejonių dėl šių aparatų testavimo taisyklių ir tvarkos, kuriose pagal Sprendimo ECB/2010/14 9 straipsnį ir kitas taikytinas nuostatas, būtent Gaires ECB/2010/NP16, pagrindinis vaidmuo numatytas gamintojams ir nacionaliniams centriniams bankams, tikslo. Be to, liktų abejonių dėl grynųjų pinigų tvarkytojų atliekamo testavimo metodo ir dažnumo. Mano nuomone, tai, kad Sprendime ECB/2010/14 apie tai nieko nenurodyta, tikrai patvirtina išvadą, kad ECB, kaip to sprendimo ir jo pakeitimo autorius, suprato, kad grynųjų pinigų tvarkytojai nėra įpareigoti testuoti savo aparatų pagal ECB minimalius standartus.

55.

Taigi pagal kontekstinį ir sisteminį Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimą nereikia iš naujo nagrinėti šios nuostatos teksto, kaip nurodyta šios išvados 46 punkte. Atvirkščiai, jis patvirtina nuomonę, kad, atsižvelgiant į ECB minimalius standartus, grynųjų pinigų tvarkytojai neprivalo testuoti savo aparatų pagal šiuos standartus.

56.

Galiausiai, dėl Sprendimo ECB/2010/14 ir jo 6 straipsnio 2 dalies teleologinio aiškinimo svarbu pažymėti, kad vienas iš pagrindinių uždavinių siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą apyvartoje esančiais eurų banknotais yra palaikyti jų gerą būklę ( 20 ). Atsižvelgiant į tai, kad apyvartoje esančių banknotų būklė neišvengiamai blogėja, susidėvėję arba defektų turintys banknotai turėtų būti pašalinti iš apyvartos ir pakeisti naujais arba apyvartai tinkamais banknotais. Taip visų pirma siekiama užtikrinti ne tik tai, kad eurų banknotai būtų priimami kaip mokėjimo priemonė, bet ir tai, kad būtų galima lengvai ir patikimai patikrinti jų tikrumą ir taip apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo.

57.

Šiuo požiūriu tiesa, kad banknotų tvarkymo aparatų dviejų lygmenų testavimo pagal ECB minimalius standartus, kurį iš pradžių atlieka tų aparatų gamintojai, o vėliau – grynųjų pinigų tvarkytojai, nustatymas galėtų būti suvokiamas kaip būdas sumažinti apyvartai netinkamų banknotų pakartotinio išleidimo į apyvartą visuomenei tikimybę.

58.

Vis dėlto, be to, kad toks suvokimas prieštarautų pažodiniam Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimui ir pažeistų to sprendimo vidaus nuoseklumą, kaip jau nurodžiau, šis tikslas nebūtinai būtų pasiektas dėl panašių priežasčių, kurios nurodytos šios išvados 53 punkte. Juk tam, kad grynųjų pinigų tvarkytojai galėtų patys testuoti banknotų tvarkymo aparatus, reikėtų koreguoti tų aparatų standartinius gamyklos nustatymus, o tai padidintų riziką, kad tinkamumo apyvartai automatizuotas tikrinimas bus iškreiptas ar nepavyks, ir dėl to bus pasiektas ne toks veiksmingas rezultatas. Be to, kaip pažymėjo ECB per klausymą, atsižvelgiant į nedidelį šių aparatų gamintojų skaičių euro zonoje, palyginti su didesniu grynųjų pinigų tvarkytojų skaičiumi, tikslingesnį ir ekonomiškai efektyvesnį testavimą galima būtų atlikti tuomet, jei pareiga užtikrinti minimalius standartus būtų taikoma tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams, o ne grynųjų pinigų tvarkytojams.

59.

Todėl man neatrodo, kad remiantis Sprendimo ECB/2010/14 (ir to sprendimo 6 straipsnio 2 dalies) tikslais būtų galima pateisinti nukrypimą nuo aiškinimo, kad grynųjų pinigų tvarkytojai neprivalo stebėti ir testuoti savo banknotų tvarkymo aparatų atsižvelgdami į ECB priimtus minimalius standartus.

60.

Iš ankstesnių argumentų matyti, kad pagal nė vieną iš Teisingumo Teismo nustatytų Sąjungos teisės nuostatų prasmės aiškinimo metodų negalima daryti išvados, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti minimalūs standartai taikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai šie vykdo savo pareigą automatizuotai tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai.

61.

Vis dėlto, kaip nurodo Komisija savo rašytinėse pastabose, dar reikia atsakyti į klausimą, ar grynųjų pinigų tvarkytojas, kurio banknotų tvarkymo aparatai neatitinka ECB minimaliuose standartuose nustatyto 5 % tolerancijos lygio, gali atsisakyti vykdyti nacionalinio centrinio banko, atlikusio patikrinimą vietoje jo patalpose, duotą privalomą nurodymą jam ištaisyti susiklosčiusią padėtį. Nagrinėjamoje byloje siūlyčiau Teisingumo Teismui išnagrinėti šį klausimą, kuris, kaip matyti iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, yra esminis tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų išnagrinėti jo bylą ( 21 ), ir visų pirma įvertinti, ar ginčijamas sprendimas yra pagrįstas.

62.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sprendime ECB/2010/14 ir kituose taikytinuose teisės aktuose, būtent Gairėse ECB/2010/NP16, nustatyta teisės nuostatų sistema, skirta užtikrinti, kad į viešąją apyvartą būtų pakartotinai išleidžiami tik geros būklės eurų banknotai, iš esmės grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais. Tai i) banknotų tvarkymo aparatų, kurie, gamintojo prašymu sėkmingai testuoti nacionalinio centrinio banko, pagal tipą išvardyti ECB interneto svetainėje, gamyba ir nustatymai pagal tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalius standartus ( 22 ); ii) pareigų grynųjų pinigų tvarkytojams, ypač dėl eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo, nustatymas; ir iii) stebėjimo ir priežiūros įgaliojimų pripažinimas nacionaliniams centriniams bankams, siekiant užtikrinti, kad atitinkami subjektai vykdytų atitinkamas pareigas ( 23 ).

63.

Dėl grynųjų pinigų tvarkytojams nustatytų pareigų jau paaiškinau, kad jos daugiausia kyla pagal Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnį ( 24 ), kuriame ne tik nustatyta bendra pareiga atlikti eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimus (šio sprendimo 1 dalis) pagal jame nustatytą tvarką, bet ir nustatytos papildomos pareigos, ypač 3, 4 ir 5 dalyse. Pagal jas grynųjų pinigų tvarkytojai privalo, pirma, naudoti tokio tipo banknotų tvarkymo aparatus, kuriuos sėkmingai testavo nacionalinis centrinis bankas pagal ECB paskelbtus minimalius standartus; antra, banknotų tvarkymo aparatus naudoti tik ECB interneto svetainėje išvardytiems eurų banknotų nominalams ir serijoms; ir, trečia, šiuos aparatus naudoti su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant jiems taikytinus atnaujinimus.

64.

Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionaliniai centriniai bankai turi teisę grynųjų pinigų tvarkytojų patalpose atlikti patikras vietoje, be kita ko – stebėti jų banknotų tvarkymo aparatų pajėgumus tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, taip pat tikrinti tų aparatų eksploatavimui ir kontrolei taikomas procedūras. Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu nacionalinis centrinis bankas aptinka, kad grynųjų pinigų tvarkytojas nesilaiko šio sprendimo nuostatų, jis pareikalauja, kad šis per nurodytą laikotarpį imtųsi korekcinių priemonių. Tai reiškia, kad nacionaliniai centriniai bankai gali duoti privalomus nurodymus grynųjų pinigų tvarkytojams, kai šie nevykdo savo pareigų, ir net taikyti sankcijas, jei jos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ( 25 ).

65.

Per posėdį ir Komisija, ir ECB nurodė, kad Sprendime ECB/2010/14 grynųjų pinigų tvarkytojams nustatytų pareigų ir Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 3 dalies taikymas kartu yra pakankamas teisinis pagrindas pateisinti nacionalinį sprendimą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuriuo grynųjų pinigų tvarkytojui nurodyta ištaisyti padėtį, kai jo banknotų tvarkymo aparatai viršija 5 % tolerancijos ribą tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai. Šios šalys tvirtina, kad toks susietas aiškinimas turėtų neleisti grynųjų pinigų tvarkytojui atsisakyti vykdyti nacionalinio centrinio banko jam skirtą privalomą nurodymą.

66.

Visų pirma norėčiau pažymėti, kad Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, jog tam, kad nacionalinis centrinis bankas galėtų duoti privalomą nurodymą ar juo labiau taikyti sankciją, jis turi aptikti, kad „grynųjų pinigų tvarkytojas nesilaiko [Sprendimo ECB/2010/14] nuostatų“. Tačiau, jei to sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, reikia nustatyti, kurią nuostatą iš tikrųjų pažeidė grynųjų pinigų tvarkytojas, jeigu jo banknotų tvarkymo aparatai neatitinka šiuose standartuose nustatyto tolerancijos lygio, taikomo tinkamumo apyvartai automatizuotam tikrinimui.

67.

Šiuo klausimu manau, kad yra gana aišku, jog, kadangi Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalyje grynųjų pinigų tvarkytojams nustatyta pareiga atlikti tinkamumo apyvartai automatizuotą patikrinimą, šie grynųjų pinigų tvarkytojai privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie gali atlikti šį patikrinimą ir visų pirma aptikti netinkamus apyvartai arba susidėvėjusius eurų banknotus. Priešingu atveju jie neįvykdytų savo pagrindinės pareigos, nustatytos Sprendime ECB/2010/14, kuri, be to, yra Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytos bendresnio pobūdžio pareigos dalyvauti kovoje su padirbinėjimu išraiška. Šiomis aplinkybėmis, jeigu nacionalinis centrinis bankas, atlikęs patikrinimą grynųjų pinigų tvarkytojo patalpose, nustato jo banknotų tvarkymo aparatų gedimą, šis grynųjų pinigų tvarkytojas privalo imtis būtinų priemonių siekdamas užtikrinti, kad šie aparatai būtų sutaisyti. Tiesa, kaip jau minėta, dabartinėje Sprendimo ECB/2010/14 redakcijoje remiamasi principu, kad grynųjų pinigų tvarkytojai neturėtų reguliuoti savo banknotų tvarkymo aparatų, kad būtų išvengta tų aparatų gamintojo nustatytų standartinių gamyklos nustatymų pakeitimų. Tačiau tai jokiu būdu neturėtų atgrasyti grynųjų pinigų tvarkytojo nuo veiksmų – ir prireikus nuo bendradarbiavimo su gamintoju – siekiant ištaisyti tokią padėtį.

68.

Vadinasi, grynųjų pinigų tvarkytojas negali atsisakyti vykdyti nacionalinio centrinio banko, atlikusio patikrinimą vietoje jo patalpose, duoto privalomo nurodymo jam ištaisyti tokią padėtį, kai jo grynųjų pinigų tvarkymo įranga neatitinka 5 % tolerancijos lygio, nustatyto tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimaliuose standartuose. Atsižvelgdama į tai, manau, kad šis sprendimas gali būti grindžiamas tik Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalimi, siejama su Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalimi.

69.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, manau, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodyti ECB minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie atlieka eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotą tikrinimą. Tačiau to paties sprendimo 3 straipsnio 1 dalis, siejama su Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad grynųjų pinigų tvarkytojai turi imtis būtinų priemonių, kad ištaisytų padėtį, kai per nacionalinio centrinio banko atliktą patikrinimą nustatoma, kad jų banknotų tvarkymo aparatai negali aptikti netinkamos apyvartai būklės eurų banknotų, neviršydami 5 % tolerancijos lygio.

70.

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, siejama su jo 3 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis ECB priimtų ir jo interneto svetainėje paskelbtų minimalių standartų.

71.

Pagal įtvirtintą Sąjungos teisės principą valstybės narės, vadovaudamosi jų institucine autonomija, turi kompetenciją nustatyti sąlygas, kurioms esant jų valdžios institucijos ir įstaigos gali įgyvendinti Sąjungos teisę. Šiuo klausimu, kaip teisingai nurodo ECB, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad net ir srityse, priklausančiose išimtinei Sąjungos kompetencijai, valstybės narės gali imtis priemonių, būtinų tam, kad būtų veiksmingai taikoma ir vykdoma Sąjungos teisė ( 26 ). Vis dėlto tai darydamos valstybės narės turi pagal veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principus nepažeisti visų norminių aspektų, kuriuos lemia įgyvendinama Sąjungos teisės nuostata.

72.

Dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo pažymiu, kad Lietuvos Respublika yra priėmusi nuostatas, skirtas Sprendimo ECB/2010/14 ir visų pirma tame sprendime nustatytų grynųjų pinigų tvarkytojų pareigų, kurios jiems taikomos pagal, be kita ko, 3 straipsnio 1 ir 3–5 dalis, įgyvendinimui užtikrinti.

73.

Visų pirma iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal pagrindinėje byloje taikomą Lietuvos banko įstatymo 475 straipsnio redakciją Lietuvos bankas atlieka grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūrą vadovaudamasis taikytinomis nuostatomis, būtent Sprendimu ECB/2010/14. Pagal Lietuvos banko įstatymo 477 straipsnį Lietuvos bankui taip pat suteikti įgaliojimai taikyti korekcines priemones, kurie tiesiogiai kyla iš Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 3 dalies.

74.

Be to, Lietuvos bankas yra patvirtinęs Nutarimą dėl grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos. Šiuo teisės aktu Lietuvos bankui suteikta kompetencija per patikrinimus testuoti grynųjų pinigų tvarkytojo naudojamų grynųjų pinigų tvarkymo aparatų gebėjimą tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Lietuvos bankas taip pat yra priėmęs Nutarimą dėl autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkos, kurio 12 punkte iš grynųjų pinigų tvarkytojų reikalaujama tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir kokybę „vadovau[jantis] minimaliais standartais, skelbiamais ECB interneto svetainėje“.

75.

Išanalizavusi pirmąjį prejudicinį klausimą padariau išvadą, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodyti ECB minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai šie atlieka eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotą tikrinimą. Šioje analizėje taip pat paaiškinau, kad Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalyje grynųjų pinigų tvarkytojams nustatyta pareiga, atliekant eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotą tikrinimą, naudoti banknotų tvarkymo aparatus išlaikant standartinius gamyklos nustatymus. Kaip jau minėta, taip siekiama užtikrinti, kad grynųjų pinigų tvarkytojai nekeistų gamintojų nustatytų šių aparatų standartinių gamyklos nustatymų ir taip būtų išvengta nenuoseklaus arba netinkamo tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo rizikos euro zonoje ( 27 ).

76.

ECB pripažįsta, kad atitinkamos Lietuvos teisės nuostatos nebūtinai prieštarauja tokiam Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimui. Ši institucija teigia, kad šios nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad atitiktų Sprendimą ECB/2010/14, jeigu reikalavimas grynųjų pinigų tvarkytojams laikytis ECB minimalių standartų būtų suprantamas kaip pareiga laikytis Sprendimo ECB/2010/14 nuostatų, kurios yra tiesiogiai su jais susijusios, t. y. to sprendimo 3 straipsnio.

77.

Vis dėlto, mano nuomone, šiuo atveju nėra galimybės taikyti tokį aiškinimą. Mano Teisingumo Teismui siūlomas Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos banko priimto Nutarimo dėl autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkos 12 punkto aiškiam tekstui. Šiomis aplinkybėmis būčiau linkusi manyti, kad neįmanoma aiškinti šios nacionalinės nuostatos taip, kad ji atitiktų tą sprendimą ir netaptų netaikytina.

78.

Be to, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dabartinė Lietuvos nuostatos redakcija tiesiogiai prieštarauja grynųjų pinigų tvarkytojų pareigai naudoti banknotų tvarkymo aparatus tik išlaikant standartinius gamyklos nustatymus. Šiuo požiūriu šios nuostatos tekstas ne tik sukuria teisinio nesaugumo situaciją, kuri akivaizdi šiuo atveju, bet ir gali paskatinti grynųjų pinigų tvarkytojus stebėti savo aparatus ir prireikus imtis veiksmų dėl jų, kad būtų užtikrintas minimalių standartų laikymasis. Dėl šios priežasties, mano nuomone, ši nuostata prieštarauja Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 daliai ( 28 ).

79.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, darau išvadą, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, siejama su šio sprendimo 3 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis ECB priimtų ir jo interneto svetainėje paskelbtų minimalių standartų.

80.

Atsižvelgiant į atsakymus, kuriuos siūlau pateikti į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus, nebūtina nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų trečiojo ir ketvirtojo klausimų.

81.

Atsižvelgdama į šioje išvadoje pateiktą analizę, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus pirmuosius du klausimus: