1.

Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija), nagrinėdamas Bursa Română de Mărfuri SA (toliau – BRM) ir Autoritatea Naţională de Reglementare în domeniul Energiei (ANRE) (Nacionalinė energetikos sektoriaus reguliavimo institucija, Rumunija) (ANRE) ginčą dėl pastarosios atsisakymo išduoti BRM centralizuotų elektros energijos rinkų organizavimo ir valdymo licenciją.

2.

Prejudiciniai klausimai, kurie yra šios išvados dalykas, užduoti, pirma, dėl to, ar pagal Reglamentą (ES) 2019/943 ( 2 ), aiškinamą atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2019/944 ( 3 ), valstybėms narėms draudžiama išduoti vienintelę elektros energijos rinkų organizavimo ir valdymo licenciją ir jos privalo nutraukti šioje srityje esantį teisėtą monopolį ir, antra, dėl to, ar šiame reglamente nustatyti laisvos konkurencijos principai taikomi elektros energijos rinkos operatoriui, atsižvelgiant ir į sąvoką „elektros [energijos] rinkos“, apibrėžtą minėtame reglamente, darant nuorodą į Direktyvą (ES) 2019/944.

3.

Reglamento 2019/943 1 straipsnyje „Dalykas ir taikymo sritis“ nurodyta:

„Šiuo reglamentu siekiama:

<…>

<…>“

4.

Šio reglamento 2 straipsnyje pateikiamos šios apibrėžtys:

„Vartojamos šios terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

<…>“

5.

Minėto reglamento 3 straipsnyje „Elektros energijos rinkų veikimo principai“ nustatyta:

„Valstybės narės, reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai, rinkos operatoriai ir deleguotieji operatoriai užtikrina, kad elektros energijos rinkos veiktų pagal šiuos principus:

<…>

<…>

<…>“

6.

Minėto reglamento 10 straipsnio „Techninės kainos siūlymo ribos“ 4 ir 5 dalyse įtvirtinta:

„4.   Reguliavimo institucijos arba <…> paskirtos kompetentingos institucijos nustato jų teritorijoje taikomas politikos kryptis ir priemones, kurios galėtų prisidėti prie didmeninių kainų formavimo netiesioginio suvaržymo, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų mechanizmus, perdavimo sistemos operatorių taikomas priemones, priemones, kuriomis ketinama užginčyti rinkos išvadas ar užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba neefektyviam prekybos zonų nustatymui.

5.   Jei reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija nustato, kad politikos kryptimi arba priemone galėtų būti naudojamasi siekiant varžyti didmeninę kainodarą, ji imasi visų tinkamų veiksmų, kad pašalintų tą politikos kryptį arba priemonę arba, jei tai neįmanoma, kuo labiau sumažintų jos poveikį pasiūlymų teikimo pobūdžiui. <…>“

7.

Direktyvos 2019/944 2 straipsnyje pateikiama tokia apibrėžtis:

„Šioje direktyvoje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

8.

Pagal Direktyvos 2019/944 72 straipsnį šia direktyva nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinta ir pakeista Direktyva 2009/72/EB ( 5 ); dauguma šios naujos direktyvos nuostatų pagal jos 73 straipsnį taikomos nuo šios datos.

9.

Reglamento (ES) 2015/1222 ( 6 ) 4 straipsnio „PEERO skyrimas ir atšaukimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Kiekviena valstybė narė, elektros linijomis prisijungusi prie prekybos zonos kitoje valstybėje narėje, užtikrina, kad <…> būtų paskirtas vienas ar daugiau PEERO, kurie vykdytų bendrą kitos paros prekybos rinkų ir (arba) einamosios paros prekybos rinkų susiejimą. <…>“

10.

Šio reglamento 5 straipsnyje „PEERO skyrimas teisėto nacionalinio prekybos paslaugų monopolio atveju“ nurodyta:

„1.   Jeigu šio reglamento įsigaliojimo metu valstybėje narėje arba valstybės narės prekybos zonoje egzistuoja teisėtas nacionalinis kitos paros ir einamosios paros prekybos paslaugų monopolis, dėl kurio negali būti paskirtas daugiau kaip vienas PEERO, atitinkama valstybė narė turi apie tai pranešti Komisijai per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo ir gali atsisakyti kiekvienoje prekybos zonoje paskirti daugiau kaip vieną PEERO.

<…>

2.   Taikant šį reglamentą, laikoma, kad teisėtas nacionalinis monopolis egzistuoja tada, kai nacionalinėje teisėje aiškiai nustatyta, kad kitos paros ir einamosios paros prekybos paslaugas valstybėje narėje arba valstybės narės prekybos zonoje gali vykdyti ne daugiau kaip vienas subjektas.

3.   Praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija <…> Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą <…>. Remdamasi ta ataskaita, Komisija, jei jos nuomone nebėra pagrindo ir toliau išlaikyti teisėtus nacionalinius monopolius <…>, gali svarstyti galimybę imtis atitinkamų teisėkūros arba kitų tinkamų priemonių, siekiant dar labiau padidinti konkurenciją ir prekybos tarp valstybių narių ir valstybėse narėse apimtį. <…>“

11.

Legea energiei electrice şi a gazelor naturale nr. 123/2012 ( 7 ) 10 straipsnio 2 dalies f punkte įtvirtinta:

„Kompetentinga institucija išduoda licencijas:

<…>

12.

BRM yra bendrovė, kuri pagal Rumunijos teisę turi bendrąją kompetenciją valdyti su viešuoju interesu susijusias rinkas.

13.

2020 m. rugpjūčio 20 d. ši bendrovė paprašė ANRE išduoti centralizuotų elektros energijos rinkų organizavimo ir valdymo licenciją ( 8 ).

14.

Kadangi ANRE atmetė šį prašymą, remdamasi tuo, jog vienintelė esama licencija pagal Įstatymo Nr. 123/2012 10 straipsnio 2 dalies f punktą buvo išduota bendrovei OPCOM, BRM pateikė skundą Curtea de Apel Bucureşti (Bukarešto apeliacinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, siekdama, kad jis įpareigotų ANRE išduoti prašomą licenciją. Į šią bylą įstojo Federaţia Europeană a Comercianţilor de Energie (Europos prekybos energija federacija, Rumunija).

15.

BRM iš esmės teigė, kad pagal Reglamentą 2019/943, siejamą su Direktyva 2019/944, ANRE įpareigojama vengti bet kokio monopolio centralizuotose elektros energijos rinkose, o pastaroji atsakė, kad Įstatymo Nr. 123/2012 įsigaliojimo dieną šių rinkų valdymo licencija, remiantis Reglamentu 2015/1222, jau buvo pagrįstai išduota bendrovei OPCOM, o Reglamente 2019/943 nėra jokios nuostatos, pagal kurią valstybės narės būtų įpareigotos paskirti kelis operatorius šioms rinkoms organizuoti ir valdyti.

16.

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17.

Rašytines pastabas pateikė BRM, Rumunijos, Graikijos, Italijos ir Kipro vyriausybės bei Europos Komisija. BRM, Europos prekybos energija federacija, Rumunijos ir Graikijos vyriausybės bei Komisija per posėdį, įvykusį 2022 m. birželio 22 d., pateikė ir žodines pastabas.

18.

Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje pagrindinis dėmesys bus skirtas pirmojo ir antrojo prejudicinių klausimų analizei.

19.

Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentą 2019/943, pirmiausia jo 1 straipsnio b punktą ir 3 straipsnį, atsižvelgiant į Direktyvos 2019/944 nuostatas, reikia aiškinti taip, kad pagal šį reglamentą nuo jo įsigaliojimo valstybėms narėms draudžiama išduoti vienintelę centralizuotų elektros energijos rinkų organizavimo ir valdymo licenciją ir kad jos privalo nutraukti šioje srityje esantį valdymo monopolį.

20.

Šiuo aspektu primintina, kad Rumunijoje pagal Įstatymo Nr. 123/2012 10 straipsnio 2 dalies f punktą vienintelė licencija gali būti išduota elektros energijos rinkos operatoriui ir kad šią licenciją ANRE išdavė bendrovei OPCOM. Veikla, kuriai suteikiama ši licencija, – tai pirmiausia centralizuotos elektros energijos rinkos valdymas, kuris iš esmės susijęs su dviem mainų tarp elektros energijos pardavėjų ir pirkėjų rūšimis: pirma, su trumpalaikiais sandoriais, t. y. sutartimis, kuriose numatytas elektros energijos tiekimas tą pačią ar kitą dieną, ir, antra, su ilgalaikiais sandoriais, t. y. sutartimis, kuriose numatytas elektros energijos tiekimas ilgesniam laikotarpiui.

21.

Pirma, pažymėtina, kad Reglamente 2019/943 ir Direktyvoje 2019/944 ( 9 ), kuriuose nurodyti bendrieji principai, susiję su elektros energijos rinkų veikimu, nenustatytos konkrečios taisyklės dėl prekybos paslaugų tarp pirkėjų ir pardavėjų šiose rinkose.

22.

Iš tikrųjų, viena vertus, pagal šio reglamento 1 straipsnio b ir c punktus bei 3 straipsnį, kuriais remiasi BRM, nes juose nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatytas reikalavimas skatinti elektros energijos rinkų operatorių tarpusavio konkurenciją, savaime nedraudžiamas centralizuotų elektros energijos rinkų organizavimo ir valdymo monopolio buvimas. Kita vertus, tokio poveikio nedaro ir šio reglamento 10 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriomis taip pat remiasi BRM, nes pagal šias nuostatas kompetentingos institucijos raginamos nustatyti politiką ir priemones, galinčias prisidėti netiesiogiai apribojant didmeninių kainų formavimą, o nustačius tokią politiką ar priemonę, imtis visų tinkamų priemonių jų poveikiui panaikinti arba sumažinti.

23.

Antra, primintina, kad Reglamente 2015/1222 nustatytos taisyklės, susijusios su elektros energijos rinkos operatorių (PEERO) paskyrimu, siekiant užtikrinti bendrą kitos paros prekybos rinkų arba einamosios paros prekybos rinkų susiejimą.

24.

Pagal šio reglamento 4 straipsnį bet kuris kandidatas, atitinkantis jame nustatytus kriterijus, gali būti paskirtas PEERO, o tokio paskyrimo gali būti atsisakyta tik tuo atveju, jei nėra tenkinami paskyrimo kriterijai, arba šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

25.

Minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią valstybės narės gali išlaikyti teisėtą nacionalinį kitos paros ir einamosios paros prekybos elektros energija paslaugų monopolį. Ši nukrypti leidžianti nuostata susijusi tik su kitos paros ir einamosios paros paslaugomis ir, kaip bet kuri išimtis, turi būti aiškinama siaurai ( 10 ). Taigi jos taikymo sritis negali būti išplėsta įtraukiant kitas elektros energijos rinkas, kaip antai ilgalaikės prekybos paslaugų rinką.

26.

Vadinasi, nors teisėto kitos paros ir einamosios paros prekybos elektros energija paslaugų monopolio išlaikymas gali būti pateisinamas remiantis Reglamento 2015/1222 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, šiuo klausimu Sąjungos teisės aktuose, susijusiose su elektros energijos vidaus rinka, pirmiausia Reglamente 2019/943 ir Direktyvoje 2019/944, nėra nustatyta jokios taisyklės dėl teisėto ilgalaikės prekybos elektros energija paslaugų monopolio išlaikymo ( 11 ).

27.

Tokiomis aplinkybėmis, kadangi nėra galutinio Sąjungos teisės aktų, susijusių su elektros energijos rinkomis, išaiškinimo dėl teisėto ilgalaikės prekybos elektros energija paslaugų monopolio teisėtumo, kyla klausimas, ar toks monopolis reiškia įsisteigimo laisvės, įtvirtintos SESV 49 straipsnyje, apribojimą arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, laisvės teikti paslaugas, įtvirtintos SESV 56 straipsnyje, apribojimą ( 12 ) ir, jei taip, ar toks apribojimas pateisinamas bendrojo intereso tikslu ir yra proporcingas.

28.

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimais turi būti laikomos bet kurios priemonės, kuriomis šių laisvių įgyvendinimas draudžiamas, ribojamas arba daromas mažiau patrauklus ( 13 ).

29.

Kadangi pagal nacionalinę teisę Rumunijos ilgalaikėje rinkoje kitų valstybių narių įmonės negali teikti elektros energijos pardavimo sandorių tarpininkavimo paslaugų per Rumunijoje įsteigtą įmonę ar tarpvalstybiniu pagrindu, nes jos negali tam gauti licencijos, tokie teisės aktai, pagal kuriuos tam tikros ekonominės veiklos vykdymui nustatoma išimtinė sistema, gali būti laikomi įsisteigimo laisvės arba laisvės teikti paslaugas apribojimu.

30.

Taigi Įstatymo Nr. 123/2012 10 straipsnio 2 dalies f punktas gali būti laikomas suderinamu su SESV 49 arba 56 straipsniu tik tuo atveju, jei matyti, kad jis pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu ir yra proporcingas siekiamam tikslui.

31.

Vis dėlto, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nekėlė tokio klausimo, jis šiuo aspektu nepateikė informacijos dėl teisėto pagrindo, kuriuo būtų galima pateisinti minėtų laisvių apribojimą ( 14 ). Šiomis aplinkybėmis manau, kad Teisingumo Teismas negali spręsti tokio klausimo ir juo labiau iš jo išplaukiančio klausimo, ar toks įsisteigimo laisvės arba laisvės teikti paslaugas apribojimas yra būtinas ir proporcingas.

32.

Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti, kad Reglamentą 2019/943, pirmiausia jo 1 straipsnio b punktą ir 3 straipsnį, atsižvelgiant į Direktyvos 2019/944 nuostatas reikia aiškinti taip: pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama suteikti tik vienintelę licenciją teikti kitos paros ir einamosios paros prekybos elektros energija paslaugas pagal Reglamento 2015/1222 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Be to, šis reglamentas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama išlaikyti teisėto ilgalaikės prekybos elektros energija paslaugų monopolio, kurio teisėtumas turi būti įvertintas atsižvelgiant, be kita ko, į įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus, įtvirtintus SESV 49 ir 56 straipsniuose.

33.

Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentą 2019/943, pirmiausia jo 1 straipsnio b ir c punktus bei 3 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad laisvos konkurencijos principai taikomi elektros energijos rinkos operatoriui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar atsakant į šį klausimą turi reikšmės tai, kad šio reglamento 2 straipsnio 40 punkte apibrėžiant sąvoką „elektros [energijos] rinkos“ daroma nuoroda į tokios pačios sąvokos apibrėžtį, pateikiamą Direktyvos 2019/944 2 straipsnio 9 punkte.

34.

Atsižvelgiant į daugybę apibrėžčių ir kryžminių nuorodų, pirmiausia Reglamente 2019/943 ir Direktyvoje 2019/944, mano nuomone, matyti, kad elektros energijos rinkos operatoriams, kaip antai bendrovei OPCOM, taikomos šio reglamento nuostatos.

35.

Iš tikrųjų paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius, arba PEERO, patenka arba į „rinkos operatoriaus“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2019/943 2 straipsnio 7 punktą, apibrėžtį, pagal kurią tai yra „subjektas, teikiantis pasiūlymą parduoti elektros energiją ir pasiūlymų pirkti elektros energiją derinimo paslaugą“ ( 15 ), arba į platesnės sąvokos „rinkos dalyvis“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 2 straipsnio 25 punktą, apibrėžtį, pagal kurią tai yra „fizinis arba juridinis asmuo, kuris perka, parduoda arba gamina elektros energiją, kuris užsiima telkimu arba kuris yra reguliavimo apkrova arba elektros energijos kaupimo paslaugų operatorius, įskaitant teikiant prekybos pavedimus, vienoje ar daugiau elektros energijos rinkų, įskaitant balansavimo elektros energijos rinkas“ ( 16 ).

36.

Taigi į antrąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti, kad Reglamentą 2019/943, pirmiausia jo 1 straipsnio b ir c punktus bei 3 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad nustatyti laisvos konkurencijos principai taikomi elektros energijos rinkos operatoriui.

37.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Curtea de Apel Bucureşti (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktus prejudicinius klausimus: