GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2023 m. sausio 12 d. ( 1 )

Sujungtos bylos C‑363/21 ir C‑364/21

Ferrovienord SpA

prieš

Istituto Nazionale di Statistica – ISTAT (C‑363/21),

dalyvaujant:

Procura generale della Corte dei conti,

Ministero dell’ Economia e delle Finanze

Federazione Italiana Triathlon

prieš

Istituto Nazionale di Statistica – ISTAT

Ministero dell’Economia e delle Finanze (C‑364/21),

dalyvaujant:

Procura generale della Corte dei conti

(Corte dei conti (Audito Rūmai, Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) Nr. 549/2013 – Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) – Institucinių vienetų priskyrimas prie S.13 sektoriaus (valdžios sektoriaus) – Sąjungos statistikos teisės aktai – Kontrolės mechanizmai – Tiesioginis veikimas – Direktyva 2011/85/EEB – Nacionalinės biudžeto sistemos – Tiesioginis poveikis – Veiksminga teisminė apsauga – Audito Rūmų arba administracinių teismų atliekama teisminė kontrolė“

Šie (sujungti) prašymai priimti prejudicinį sprendimą suteikia Teisingumo Teismui ( 2 ) galimybę patikslinti, kokia yra teisės aktų, taikomų Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 ( 3 ) nustatytai 2010 m. Europos sąskaitų sistemai, taikymo sritis. Konkrečiai kalbant, šiais prašymais siekiama išsiaiškinti:

–	ar reglamentu ir Direktyva 2011/85/ES ( 4 ) galima remtis sprendžiant įvairių viešųjų subjektų arba privačių asmenų ir statistikos institucijų ginčus,

–	kokias veiksmingos teisminės apsaugos taisykles turi įtvirtinti valstybės narės, nustatydamos veiksmingos teisminės apsaugos priemones, leidžiančias kontroliuoti šios srities Sąjungos teisės normų taikymą.

I. Teisinis pagrindas

A. Sąjungos teisė

1. Reglamentas Nr. 549/2013

1 straipsnyje numatyta:

„1. Šiuo reglamentu nustatoma 2010 m. Europos sąskaitų sistema (toliau – 2010 m. ESS arba ESS).

2. 2010 m. ESS nustatoma:

a)	bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių, naudojamų sąskaitoms ir lentelėms rengti, kad jas būtų galima palyginti Sąjungos tikslais, kartu su pagal 3 straipsnį reikalaujamais rezultatais, metodologija (A priedas);

b)	programa (B priedas), kurioje pateikiami terminai, kurių laikydamosi valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) sąskaitas ir lenteles, kurios parengiamos pagal a punkte nurodytą metodologiją.

<…>

4. Šiuo reglamentu valstybės narės neįpareigojamos rengti sąskaitų savo reikmėms pagal 2010 m. ESS“.

A priedo (2010 m. ESS) 1 skyriuje („Bendroji informacija ir pagrindiniai principai“) nustatyta:

„1.01.

Europos sąskaitų sistema <…> yra tarptautiniu mastu suderinta sąskaitų rengimo sistema, pagal kurią galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti visą regiono, šalies ar šalių grupės ekonomiką, jos dedamąsias ir jų tarpusavio ryšius.

<…>

1.57.

Instituciniai vienetai yra ūkio subjektai, kurie gali savarankiškai nuosavybės teise turėti prekių ir turto, prisiimti įsipareigojimus, vykdyti ekonominę veiklą ir sudaryti sandorius su kitais vienetais. 2010 m. ESS sistemoje instituciniai vienetai skirstomi į penkis tarpusavyje nesidubliuojančius šalies institucinius sektorius:

a)	ne finansų bendrovių sektorių;

b)	finansų bendrovių sektorių;

c)	valdžios sektorių;

d)	namų ūkių sektorių;

e)	namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių.

Šie penki sektoriai sudaro visą šalies ekonomiką. Sektoriai skirstomi į subsektorius. 2010 m. ESS numatyta, kad visiems sektoriams, subsektoriams ir visai ekonomikai būtų galima parengti išsamias srautų sąskaitas ir balansus. Vienetai nerezidentai gali būti susiję su visais šiais penkiais šalies sektoriais ir šios sąsajos pateikiamos kaip šalies sektorių ir šeštojo sektoriaus – likusio pasaulio sektoriaus – ryšiai.

<…>“

Minėto priedo (2010 m. ESS) 2 skyriuje („Vienetai ir jų grupės“) nurodyta:

„<…>

2.12	Apibrėžtis. Institucinis vienetas yra ekonominis vienetas, kuris atlikdamas pagrindinę funkciją turi teisę savarankiškai priimti sprendimus. <…>

<…>

2.32.

Kiekviename sektoriuje ir subsektoriuje grupuojami panašios ekonominės elgsenos instituciniai vienetai.

<…>

Valdžios sektorius (S.13)

2.111.

Apibrėžtis. Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

<…>“

Šio priedo 20 skyriuje („Valdžios sektoriaus sąskaitos“) numatyta:

„<…>

20.05.

Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi valdžios sektoriaus vienetai ir visos valdžios sektoriaus vienetų kontroliuojamos ne rinkos ne pelno institucijos (NPI). Be to, jam priskiriami toliau (20.18–20.39 dalyse) nurodyti kiti ne rinkos gamintojai.

<…>.“

2. Direktyva 2011/85

6.	1 straipsnyje teigiama: „Šia direktyva nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių biudžeto sistemų ypatumais. Tos taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi SESV numatytų įpareigojimų dėl perviršinio valdžios sektoriaus deficito vengimo.“

2 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „investicijos“ apibrėžtys pateiktos prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros[ ( 5 )] 2 straipsnyje. Taip pat taikoma Reglamento (EB) Nr. 2223/96 A priedo 2.70 punkte pateikta valdžios sektoriaus subsektorių termino apibrėžtis.

Be to, taikoma ši termino apibrėžtis:

biudžeto sistema – susitarimų, procedūrų, taisyklių ir institucijų, kuriais paremta vykdoma valdžios sektoriaus biudžeto politika, rinkinys, visų pirma:

<…>

f)	susitarimai dėl nepriklausomos stebėsenos ir analizės siekiant didesnio biudžeto proceso elementų skaidrumo;

<…>.“

3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kalbant apie nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, valstybės narės įdiegia nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius ir kuriose yra visa informacija, reikalinga norint kaupimo principu rinkti duomenis, kad būtų galima parengti duomenis, pagrįstus ESS 95 standartu. Toms viešojo sektoriaus apskaitos sistemoms taikoma vidaus kontrolė ir atliekami jų nepriklausomi auditai.“

3. Reglamentas (ES) Nr. 473/2013 ( 6 )

2 straipsnyje numatyta:

„1. Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

nepriklausomos įstaigos – struktūriniu požiūriu nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, kurioms suteikta funkcinė autonomija valstybės narės biudžeto valdymo institucijų atžvilgiu ir kurių veikla pagrįsta nacionalinės teisės nuostatomis, užtikrinančiomis aukštą funkcinės autonomijos ir atskaitomybės lygį <…>.

2. Šiam reglamentui taip pat taikomos valdžios sektoriaus ir valdžios sektoriaus subsektorių apibrėžtys, pateiktos 1996 m. birželio 25 d. Reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje <…> A priedo 2.70 punkte.

<…>.“

10.

5 straipsnyje nurodyta:

„1. Valstybės narės turi nepriklausomų įstaigų, kurios stebi, kaip laikomasi:

a)	skaitinių fiskalinių taisyklių, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje;

b)	skaitinių fiskalinių taisyklių, nurodytų Direktyvos 2011/85/ES 5 straipsnyje.

<…>“.

B. Nacionalinė teisė

1. Įstatymas Nr. 196/2009 ( 7 )

11.

1 straipsnyje teigiama:

„1. Valdžios sektorius padeda siekti nacionaliniu lygmeniu nustatytų viešųjų finansų tikslų, vadovaudamasis Europos Sąjungos numatytomis procedūromis ir reikalavimais, ir dalijasi atitinkama atsakomybe. <…>

2. <…> Valdžios sektoriumi <…> nuo 2012 m. laikomos įstaigos ir subjektai, kurie statistikos tikslais nurodyti [Istituto Nazionale di Statistica (Nacionalinis statistikos institutas, Italija) (ISTAT)] sąraše <…>, paskelbtame <…> Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje <…> ir vėliau atnaujintame pagal šio straipsnio 3 dalį, remiantis specialiuose Europos Sąjungos reglamentuose nustatytomis apibrėžtimis <…>.

3. 2 dalyje nurodytų viešųjų subjektų pripažinimo procedūrą kasmet vykdo ISTAT ir sprendimą paskelbia Oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d.

<…>.“

2. Įstatymas Nr. 243/2012 ( 8 )

12.

2 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad „valdžios sektorius – tai subjektai, nustatyti pagal procedūras ir teisės aktus, kurie vadovaujantis Europos Sąjungos teise yra numatyti apskaitos ir viešųjų finansų teisės aktuose ir suderinti centrinės valdžios, vietos valdžios ir nacionalinių socialinio draudimo įstaigų subsektoriuose“.

13.	Pagal 20 straipsnį Corte dei conti (Audito Rūmai, Italija) atlieka paskesnę valdžios sektoriaus biudžeto valdymo kontrolę, siekdami koordinuoti viešuosius finansus ir užtikrinti subalansuotą biudžetą pagal teisės aktuose nustatytas procedūras ir taisykles.

3. Įstatymas Nr. 161/2014 ( 9 )

14.

30 straipsnio („Direktyvos 2011/85/ES ir Reglamento Nr. 473/2013 nuostatų, kurios nėra taikomos tiesiogiai, įgyvendinimas“) 1 dalyje nurodyta, kad siekdami visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2011/85 ir Reglamento Nr. 473/2013 dalis, netaikomas tiesiogiai, kiek tai susiję su biudžeto taisyklių laikymosi stebėjimo veikla, Corte dei conti (Audito Rūmai) tikrina, ar valdžios sektoriaus biudžeto duomenys atitinka apskaitos teisės aktus.

4. „Codice della giustizia contabile“ ( 10 )

15.

11 straipsnio 6 dalies b punkte, iš dalies pakeistame Dekretu-įstatymu Nr. 137/2020, kuris tapo Įstatymu Nr. 176/2020 ( 11 ), numatyta:

„Specialios sudėties [Corte dei conti (Audito Rūmai)] jungtinės kolegijos, įgyvendindamos savo išimtinę jurisdikciją viešojo sektoriaus apskaitos srityje, vienintelėje instancijoje priima sprendimus valdžios sektoriaus įstaigų pripažinimo, kurį vykdo ISTAT, bylose <…> vien tam, kad būtų taikomi nacionalinės teisės aktai siekiant mažinti valstybės išlaidas“ ( 12 ).

II. Faktinės aplinkybės, bylos ir prejudiciniai klausimai

16.	2020 m. rugsėjo 30 d. ISTAT įtraukė Ferrovienord SpA ir Federazione Italiana Triathlon (toliau – FITRI) į valdžios sektoriaus subjektų, patenkančių į Italijos valstybės konsoliduotąją pelno (nuostolių) ataskaitą, sąrašą (toliau – 2020 m. ISTAT sąrašas) ( 13 ).

17.	Ferrovienord ir FITRI apskundė šį sprendimą Corte dei conti (Audito Rūmai) ir prašė jį panaikinti. Jos manė, kad neįvykdytos įtraukimo į 2020 m. ISTAT sąrašą sąlygos.

18.	ISTAT nesutiko su skundu ir nurodė, kad subjektai į sąrašą įtraukti teisingai. Procura generale della Corte dei conti (Audito Rūmų generalinis prokuroras, Italija) paprašė pateikti klausimą dėl Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsnio atitikties Konstitucijai ( 14 ).

19.	Corte dei conti (Audito Rūmai) nurodė į rungimosi etapą įtraukti Ministero dell’Economia e delle Finanze (Ekonomikos ir finansų ministerija, Italija) ir pažymėjo, kad kilo problemų dėl naujojo teisės akto atitikties Sąjungos teisei. Jie paprašė šalių pateikti konkrečių pastabų šiuo klausimu.

20.

Corte dei conti (Audito Rūmai) teigia, kad:

–	pagal CJC 11 straipsnio 6 dalies b punktą jiems suteiktas įgaliojimas nuspręsti dėl ISTAT sprendimų, susijusių su valdžios sektoriaus subjektų pripažinimu,

–	vis dėlto ši nuostata buvo iš dalies pakeista Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Audito Rūmai ISTAT sąrašo kontrolę gali atlikti „vien tam, kad būtų taikomi nacionalinės teisės aktai siekiant mažinti valstybės išlaidas“ ( 15 ),

–	nacionalinės biudžeto teisės ir iš Sąjungos teisės aktų kylančių įsipareigojimų suderinamumas yra konstitucinis Italijos teisės principas kartu su skaidrumo ir subalansuoto biudžeto principais (Konstitucijos 81 ir 97 straipsniai),

–

toks suderinamumas nacionalinėje teisėje užtikrinamas garantuojant vadinamąjį „subalansuoto biudžeto“ balansą, dėl kurio ribojamas įvairių valstybės institucijų skolų naudojimas (Įstatymo Nr. 243/2012 4 straipsnio 4 dalis, 9 ir 10 straipsniai). Balansas nustatomas ir galimi tolesni jo pakeitimai atliekami remiantis duomenimis, kuriuos pateikia valdžios sektoriaus subjektai, įtraukti į konsoliduotąją ataskaitą,

–	taigi tinkamai sudarytas ISTAT sąrašas (kalbant apie valdžios sektoriaus subjektus, turinčias įgyvendinti biudžeto balansą) lemia tai, kaip laikomasi ekonominės politikos koordinavimo tikslų, kaip tai suprantama pagal SESV 121 straipsnį,

–

pagal Italijos teisę (Konstitucijos 24 straipsnio pirma pastraipa ir 113 straipsnio pirma pastraipa) dėl subjekto įtraukimo į ISTAT sąrašą galima pateikti skundą teismuose. Iki 2012 m. sprendimus dėl šių skundų priimdavo „įprastas“ administracinis teismas, o nuo 2012 m. tokią kompetenciją turi Corte dei conti (Audito Rūmai). Ši institucija atlieka teisminę kontrolę – tikrina, kaip laikomasi biudžetą reglamentuojančios nacionalinės ir Sąjungos teisės, ir užtikrina pelno (nuostolių) ataskaitų patikimumo patikrą subjektyviu požiūriu, o neįvykdžius šios patikros taikomos Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 ( 16 ) 8 straipsnyje numatytos sankcijos. Taigi Corte dei Conti (Audito Rūmai) užtikrina, kad būtų veiksmingai pasiekti viešųjų finansų tikslai,

–

Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsniu padarius pakeitimą, dėl tokios kontrolės nebegali atsirasti (arba būti paneigti) du būtini netiesioginiai padariniai, kurie anksčiau buvo sieti su tuo pačiu teismu, būtent: nebegali būti konstatuojama, kad yra pareiga (arba jos nėra) pateikti svarbius viešųjų finansų duomenis ir informaciją taikant Įstatymą Nr. 243/2012 ir Įstatymą Nr. 196/2009 (jais įgyvendinamas Reglamentas Nr. 549/2013 ir Direktyva 2011/85); dėl to nebegalima taikyti (arba netaikyti) nuostatų dėl valdžios sektoriaus subjektų biudžeto balanso ir skolos tvarumo pagal Įstatymo Nr. 243/2012 3 ir 4 straipsnius (šiuo įstatymu taip pat įgyvendinamas Reglamentas Nr. 549/2013 ir Direktyva 2011/85).

21.

2020 m. padarius teisės akto pakeitimą nustatyta, kad nesuteikiama jokia jurisdikcija nagrinėti klausimus, susijusius su S.13 sektoriui (neteritoriniai valdžios sektoriaus subjektai) priklausančių subjektų tiksliu apibrėžimu, taigi ir su viešųjų finansų dydžiu, todėl nesuteikiama ir apsauga šioje srityje, o tai reiškia, kad 2010 m. ESS ir Direktyva 2011/85 neveikia. Pagal ISTAT sąrašą Italijos valstybė 2010 m. ESS taikymo sritį nustato remdamasi SESV 126 straipsniu ir Protokolu Nr. 12 dėl perviršinio deficito.

22.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad buvo pažeistas lojalaus bendradarbiavimo principas (ESS 4 straipsnis), o subjektams, kuriuos ISTAT priskyrė prie valdžios sektoriaus subjektų, nesuteikta galimybė apskųsti tokį priskyrimą, taip pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį.

23.

Jis nurodo, kad net jeigu būtų pripažinta, jog nauju teisės aktu išplečiama bendroji administracinio teismo jurisdikcija, kaip teigia ISTAT ir Ekonomikos ir finansų ministerija, išlieka abejonių, ar tas teisės aktas:

–	prieštarauja veiksmingos teisminės apsaugos ir Sąjungos teisės veiksmingumo bei teisinio saugumo principams ( 17 ),

–	pažeidžia teisių gynimo priemonių lygiavertiškumo ir teisinės valstybės principus (ESS 2 ir 19 straipsniai), atsižvelgiant į teisinės valstybės ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos glaudų ryšį, įtvirtintą Reglamente 2020/2092 ( 18 ).

24.

Tokiomis aplinkybėmis Corte dei conti (Audito Rūmai) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar pagal 2010 m. [Europos sąskaitų sistemos (ESS)] tiesioginio taikymo taisyklę ir [Reglamento Nr. 549/2013] bei Direktyvos [2011/85] veiksmingumo principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais ribojama nacionalinio teismo, turinčio kompetenciją nagrinėti klausimus dėl tinkamo 2010 m. ESS taikymo tik nacionalinės teisės tikslais, siekiant mažinti valstybės išlaidas, jurisdikcija, užkertant kelią [Sąjungos teisės aktų] pagrindiniam effet utile, t. y. biudžeto balanso skaidrumo ir patikimumo patikrinimui, kuris skirtas Italijos konvergencijai patvirtinti [siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo]?

Ar pagal 2010 m. ESS tiesioginio taikymo taisyklę ir [Reglamento Nr. 549/2013] bei Direktyvos [2011/85] veiksmingumo principą biudžeto valdymo institucijų ir kontrolės įstaigų organizacinio atskyrimo srityje draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais ribojamas nacionalinio teismo, turinčio kompetenciją nagrinėti klausimus dėl tinkamo 2010 m. [ESS] taikymo tik nacionalinės teisės tikslais, siekiant mažinti valstybės išlaidas, sprendimų poveikis, užkertant kelią bet kokiai nepriklausomai Italijos valdžios sektoriaus ataskaitų subjektyvaus apibrėžimo kontrolei (kaip ji apibrėžta [Sąjungos teisės] tikslais), kurią vykdant tikrinama Italijos konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo?

Ar pagal teisinės valstybės principus, kaip antai veiksmingos teisminės apsaugos ir teisių gynimo priemonių lygiavertiškumo principus, draudžiami nacionalinės teisės aktai:

kuriais neleidžiama vykdyti jokios teisminės kontrolės ir tikrinti, ar ISTAT tinkamai taiko 2010 m. ESS siekdamas apibrėžti S.13 sektorių, taigi tikrinti biudžeto balanso tikslumą, skaidrumą ir patikimumą tam, kad būtų patikrinta Italijos konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo (veiksmingos apsaugos principo pažeidimas);

dėl kurių ieškovė, jei būtų laikoma, kad institucijų atsakovių pateiktas taisyklės aiškinimas yra teisingas, remiantis jos autentiško aiškinimo nuostatomis, būtų priversta inicijuoti du teisinius procesus ir dėl to kiltų rizika, kad bus priimti du prieštaraujantys sprendimai dėl [Sąjungos] teisės statuso, todėl faktiškai taptų neįmanoma užtikrinti veiksmingos jos teisės apsaugos per leistiną nustatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą (t. y. per finansinius metus) ir sumažėtų teisinis saugumas dėl valdžios sektoriaus statuso buvimo;

pagal kuriuos, jei būtų laikoma, kad institucijų atsakovių pateiktas taisyklės aiškinimas yra teisingas, remiantis jos autentiško aiškinimo nuostatomis, sprendimą dėl tinkamo biudžeto nustatymo priima ne jurisdikciją biudžeto teisės srityje pagal Italijos Konstituciją turintis teismas, bet kitas teismas?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

25.	Prašymai priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme užregistruoti 2021 m. birželio 9 d. Buvo atsisakyta juos nagrinėti pagal pagreitintą procedūrą.

26.	Rašytines pastabas pateikė Ferrovienord, FITRI, Corte dei conti (Audito Rūmai) prokuroras, Italijos vyriausybė ir Europos Komisija. Jų visų atstovai dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. spalio 19 d.

IV. Vertinimas

A. Pirminės pastabos

27.	Kaip nurodyta pirma, prejudiciniai klausimai yra susiję su vienos Italijos teisės nuostatos (toliau – nagrinėjama nuostata), t. y. Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsnio 2 dalies, atitiktimi Sąjungos teisei.

28.

Pagal šią nuostatą Corte dei conti (Audito Rūmai) peržiūri ISTAT sprendimus dėl „institucinių vienetų“ priskyrimo prie valdžios sektoriaus subjektų „vien tam, kad būtų taikomi nacionalinės teisės aktai siekiant mažinti valstybės išlaidas“. Pasviruoju šriftu išskirta frazė buvo įtraukta į CJC Dekretu-įstatymu Nr. 137/2020.

29.	Italijos vyriausybė mano, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neteisingai išaiškino nagrinėjamą nuostatą, nes nurodė, kad ja panaikinama ISTAT sprendimų dėl subjektų įtraukimo į valdžios sektoriaus subjektų sąrašą teisminė kontrolė.

30.	Priešingai, Italijos vyriausybė teigia, kad pagal šią nuostatą tik pavedama kontrolę atlikti administraciniams teismams, o Corte dei Conti (Audito Rūmai) paliekama teisė vykdyti teisminę tų institucinių vienetų įtraukimo į ISTAT sąrašą teisinių pasekmių peržiūrą.

31.	Nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas neturi kompetencijos aiškinti nacionalinės teisės normų. Pareiga nustatyti tikslią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų apimtį tenka tik nacionaliniam teismui ( 19 ).

32.

Vis dėlto Teisingumo Teismas gali aiškinti Sąjungos teisės normas, pateikdamas atsakymus pagal vienokį ar kitokį nacionalinės teisės aiškinimą. Visų pirma jis gali tai daryti tuo atveju, kai, kaip nagrinėjamoje byloje, pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pakartoja „institucijų atsakovių“ (t. y. Italijos vyriausybės) argumentus kaip prielaidą, kuriai galima pritarti ( 20 ).

B. Priimtinumas

1. Teismo statusas

33.	Pirmiausia būtina išnagrinėti, ar subjektas, kuris Teisingumo Teismui pateikė šiuos du prašymus priimti prejudicinį sprendimą, yra „valstybės narės teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.

34.

Teisingumo Teismas pripažino nepriimtinais prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos pateikė Italijos regioniniai audito rūmai, veikiantys kaip administracinės institucijos ( 21 ), arba Corte dei conti (Audito Rūmai), vykdydami atitinkamas įvairių viešųjų įstaigų finansų valdymo ex post audito procedūras ( 22 ).

35.	Vis dėlto Teisingumo Teismas Sprendime FIG ir FISE pateikė atsakymą dėl Corte dei conti (Audito Rūmai) prašymų priimti prejudicinį sprendimą ( 23 ) ir neginčijo šių rūmų, kaip „teismo“, statuso bylose, panašiose į nagrinėjamą bylą.

36.

Nagrinėjamoje byloje Corte dei conti (Audito Rūmai) turi spręsti ginčą vykdydami savo teismines funkcijas, suteiktas pagal Italijos teisę, o ne ex post audito ir kontrolės funkcijas. Ginčo dalykas susijęs būtent su teisminių funkcijų apimtimi, atsižvelgiant į Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsnyje nustatytą šių funkcijų apribojimą.

37.

Per teismo posėdį buvo paaiškinta, kad iš dalies pakeitus teisės aktą Corte dei conti (Audito Rūmai) jurisdikcija ne panaikinta, o tik apribota: nors dabar jie negali panaikinti ISTAT sąrašų erga omnes, gali jų netaikyti konkretaus ginčo atveju; ši nuostata galioja tik įstaigai ieškovei, kiek tai susiję su nacionalinėmis taisyklėmis dėl viešųjų išlaidų ribojimo.

38.	Galiausiai Corte dei conti (Audito Rūmai) vykdo teisminius įgaliojimus, pagal kuriuos gali pateikti Teisingumo Teismui prašymus priimti prejudicinį sprendimą, jeigu turi spręsti tokius ginčus kaip tas, dėl kurio pateikti atitinkami prašymai nagrinėjamoje byloje.

2. Ar prejudicinis klausimas gali būti nepriimtinas dėl galbūt neteisingo nacionalinės teisės aiškinimo?

39.

Remdamasi pirma išdėstytais argumentais ( 24 ), Italijos vyriausybė prieštarauja pirmojo ir antrojo prejudicinių klausimų bei trečiojo klausimo a punkto priimtinumui, nes jie grindžiami „klaidinga prielaida, kad, iš dalies pakeitus CJC 11 straipsnį, nebus galima kreiptis į jokį nacionalinį teismą siekiant užginčyti, kad ISTAT S13 sąrašas sudarytas teisingai“.

40.

Prieštaravimas turi būti atmestas:

–	pirma, jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, pateikti klausimai yra susiję su Sąjungos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą, nes galioja prašymo priimti prejudicinį sprendimą svarbos prezumpcija ( 25 ),

–

antra, jau paaiškinau, kad Teisingumo Teismo atsakymas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus turi būti grindžiamas šio teismo pateiktu nacionalinės teisės normų aiškinimu, nepažeidžiant galimybės pateikti informacijos apie kitokį tų teisės normų aiškinimą, juo labiau kad pats nacionalinis teismas pripažįsta galimybę tam tikrais atvejais pritarti tokiam alternatyviam aiškinimui.

41.	Taigi Teisingumo Teismas, aiškindamas Reglamentą Nr. 549/2013, Direktyvą 2011/85 ir Reglamentą Nr. 473/2013, gali pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, remdamasis turima informacija apie Italijos nacionalinę teisę.

C. Pirmasis prejudicinis klausimas

42.	Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar nagrinėjama nacionalinė nuostata atitinka Reglamento Nr. 549/2013 tiesioginio taikymo ir šio reglamento bei Direktyvos 2011/85 veiksmingumo nuostatas.

43.

Manau, kad norint atsakyti į šį klausimą visų pirma reikia išnagrinėti: a) ar Reglamente Nr. 549/2013 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai perduoti Komisijai apskaitos duomenis yra privalomi ir ar jie gali turėti tiesioginį poveikį; b) ar Direktyvoje 2011/85 įpareigojimai yra numatyti tik statistikos institucijoms ir vyriausybėms, o ne kitiems viešiesiems subjektams, taip pat ar joje nustatytos privačių asmenų teisės bei pareigos ir ar ji gali veikti tiesiogiai.

44.	Galimą teisminės kontrolės nebuvimą, kurį Corte dei conti (Audito Rūmai) taip pat nurodo šiuose dviejuose prejudiciniuose klausimuose, nagrinėsiu analizuodamas trečiąjį klausimą.

1. Galimybė remtis Reglamentu Nr. 549/2013

45.	Drausmės taisyklės, pagal kurias draudžiamas perviršinis valdžios sektoriaus deficitas ( 26 ), taikomos vykdant procedūrą, kurioje dalyvauja Komisija ir Taryba. Per šią procedūrą stebima valstybių narių biudžeto padėtis ir valstybės skolos dydis.

46.	Siekiant vykdyti tokią priežiūrą, Sąjungai reikia patikimų statistinių duomenų ( 27 ) apie valstybių narių ekonominę padėtį, konkrečiai kalbant, apie jų valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolą.

47.

Komisijos įgaliojimai tikrinti statistinius duomenis buvo sustiprinti Reglamentu (EB) Nr. 479/2009 ( 28 ), kuriame patikslintas valstybių narių įpareigojimas pranešti Komisijai apie savo deficito ir skolos dydį (Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito 3 straipsnis) ir Eurostatui suteikta tam tikrų kontrolės įgaliojimų ( 29 ), susijusių su valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis.

48.	Norint įgyvendinti pareigą pranešti, visoje Sąjungoje turi būti naudojamas vienodas ir bendras klasifikatorius, kaip būtinas vienodumo elementas. Šis klasifikatorius dabar yra 2010 m. ESS, su kuria suderintas Reglamentas Nr. 479/2009.

49.	2010 m. ESS iš esmės taikoma visiems Sąjungos teisės aktams, kuriuose pateikta nuoroda į ESS ar jos apibrėžtis. Vis dėlto nė viena valstybė narė neprivalo rengti sąskaitų savo reikmėms pagal 2010 m. ESS (Reglamento Nr. 549/2013 1 straipsnio 3 ir 4 dalys).

50.	Vadovaudamosi Reglamentu Nr. 549/2013 valstybės narės turi perduoti Komisijai (Eurostatui) B priede nurodytas sąskaitas ir lenteles per tame priede kiekvienai lentelei nustatytą terminą (3 straipsnio 1 dalis), o Eurostatas vertina perduotų duomenų kokybę (4 straipsnio 4 dalis).

51.

Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, „2010 m. ESS nustatoma pagrindinė sistema, skirta tiek Sąjungos piliečių, tiek pačios Sąjungos poreikiams, kad valstybės narės galėtų parengti savo sąskaitas. Tai [Jos] turi būti rengiam[os] pagal vienodus ir vienodai aiškinamus principus, kad būtų galima palyginti rezultatus“ ( 30 ).

52.

Konkrečiai kalbant, valstybės narės turi apibrėžti S.13 sektorių (valdžios sektorius) pagal 2010 m. ESS A priedo 2.111 punktą ( 31 ) ir suskirstyti jį į keturis subsektorius, prie kurių bus priskirti atitinkami instituciniai vienetai. Jos turi surinkti šių subjektų apskaitos duomenis ir parengti juos pagal 2010 m. ESS metodiką, kad galėtų perduoti Komisijai.

53.

Siekiant užtikrinti tinkamą 2010 m. ESS taikymą S.13 sektoriui, Sąjungos teisės aktuose numatyti įvairūs kontrolės mechanizmai, taikomi palaikant Eurostato ir valstybių narių (visų pirma nacionalinių statistikos institutų) santykius:

–	Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių konsultavimosi procedūra (Reglamento Nr. 549/2013 2 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 479/2009 10 straipsnis),

–	nuolatinio Eurostato ir nacionalinių statistikos institutų dialogo mechanizmas (Reglamento Nr. 479/2009 11, 11a ir 11b straipsniai),

–	nacionalinių statistinių duomenų skelbimas taikant išlygas (Reglamento Nr. 479/2009 15 straipsnis). Prireikus Eurostatas gali iš dalies pakeisti valstybės narės perduotus duomenis, jeigu jie neatitinka to reglamento, ir pateikti pakeistus duomenis,

–	sankcijų skyrimo procedūra, taikoma manipuliavimo statistiniais duomenimis atveju (Reglamento Nr. 1173/2011 8 straipsnis).

54.

Komisija teigia ( 32 ), kad įgyvendinant šiuos kontrolės mechanizmus garantuojamas teisingas institucinių vienetų priskyrimas prie S.13 sektoriaus. Taikydamas tuos mechanizmus Eurostatas užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimo rinkti ir perduoti apskaitos duomenis pagal 2010 m. ESS ir kad šie duomenys būtų pakankamai kokybiški.

55.

Taigi Komisija tvirtina, kad:

– jeigu institucinį vienetą nacionalinės institucijos neteisingai priskiria prie valdžios sektoriaus, Eurostatas gali ištaisyti klaidą ir paskelbti teisingus duomenis,

– Reglamente Nr. 549/2013 įpareigojimai pateikti statistinius duomenis nustatyti tik nacionalinėms institucijoms, visų pirma nacionaliniams statistikos institutams, o ne privatiems asmenims.

56.

Atsižvelgdama į šias prielaidas Komisija daro išvadą, kad privatūs asmenys negali tiesiogiai remtis Reglamentu Nr. 549/2013. Taigi instituciniai vienetai (kaip antai Ferrovienord ir FITRI), manantys, kad ISTAT juos neteisingai įtraukė į S.13 sektorių, negali apskųsti ISTAT sprendimų remdamiesi tuo, kad šie sprendimai neatitinka Reglamento Nr. 549/2013. Jie gali nurodyti tik Italijos nacionalinės teisės normų pažeidimą.

57.	Komisijos pozicija manęs neįtikina.

58.

Pirma, tokiose bylose, kaip nagrinėjamosios, Reglamentas Nr. 549/2013 taikomas bet kuriuo atveju – tiesiogiai arba remiantis Italijos nacionalinėje teisėje pateikta besąlygine nuoroda. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją jį aiškinti net ir vien vidaus situacijų atveju, kai „<…> [Sąjungos] nuostatas leidžia taikyti nacionalinės teisės aktai, [pagal kuriuos] sprendimų dėl visiškai su vidaus klausimais susijusių situacijų klausimu laikomasi Sąjungos teisėje įtvirtinto požiūrio“ ( 33 ).

59.	Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tinkamai paaiškino, kaip Sąjungos statistikos teisės aktai taikomi Italijos institucijų santykiams su nacionaliniais subjektais, remiantis Italijos teisėje pateikta nuoroda.

60.

Bylose, kurias nagrinėjant buvo pateikti šie du prašymai priimti prejudicinį sprendimą, ISTAT Ferrovienord ir FITRI priskyrė prie valdžios sektoriaus ir įtraukė į 2020 m. ISTAT sąrašą. Taip ISTAT įgyvendino tam tikras Reglamento Nr. 549/2013 nuostatas, o dėl šio įtraukimo kyla teisinių pasekmių tiems subjektams.

61.

Antra, reikia atskirti dvi prielaidas, kuriomis remiantis vis dėlto galima priimti tokį patį sprendimą.

–

Jeigu Ferrovienord ir FITRI būtų privatūs subjektai (privatūs asmenys, siekiantys remtis Reglamentu Nr. 549/2013), – tai turi nuspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – jie galėtų remtis šio reglamento tiesioginiu veikimu prieš ISTAT, kuris neabejotinai yra Italijos valstybės institucija. Tai būtų vertikalus santykis: privatus asmuo remtųsi Sąjungos reglamentu prieš viešąjį subjektą.

–

Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad Ferrovienord ir FITRI yra viešieji subjektai, kadangi Reglamentas Nr. 549/2013 Italijos valstybei yra privalomas visas ir visi jos viešieji subjektai turi jo laikytis, viešojo sektoriaus institucinis vienetas, turintis teisę ginčyti ISTAT sprendimą, gali juo remtis byloje prieš ISTAT.

62.	ISTAT, kaip Italijos statistikos institucija, nustatydama, kurie subjektai turi būti įtraukti į S.13 sektorių, taiko 2010 m. ESS klasifikatorių, taigi ir Reglamentą Nr. 549/2013.

63.	Subjektai, kuriems skirti šie ISTAT sprendimai (pagal juos jiems taikomas Reglamentas Nr. 549/2013), gali ginčyti juos nacionaliniuose teismuose, jeigu turi teisę tai daryti pagal nacionalinę teisę, kai mano, kad ISTAT juos priėmė neteisingai.

64.	Kitaip tariant, instituciniai vienetai, turintys teisę pateikti skundą savo nacionaliniuose teismuose, gali remtis Reglamento Nr. 549/2013 taisyklėmis ir teigti, kad ISTAT 2010 m. ESS taikė netinkamai.

65.	Galiausiai, pateikus atitinkamus skundus dėl ISTAT sprendimų, remtis Reglamentu Nr. 549/2013 galima neatsižvelgiant į tai, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Ferrovienord ir FITRI priskirs prie privačių, ar prie viešųjų subjektų.

66.

Teisingumo Teismas bylose, kuriose buvo nagrinėjama, ar įvairių subjektų vienoks ar kitoks priskyrimas prie atitinkamų šio reglamento A priedo skyrių yra pagrįstas, netiesiogiai pripažino, kad Reglamentas Nr. 549/2013 taikytinas ir veikia tiesiogiai:

–

byloje, kurioje priimtas sprendimas FIG ir FISE ( 34 ), buvo nagrinėjama, ar Italijos olimpinis komitetas vykdė viešąją Italijos golfo ir jojimo sporto federacijų kontrolę. Niekas neginčijo galimybės tiesiogiai remtis Reglamento Nr. 549/2013 nuostatomis ir to, kad šios nuostatos yra privalomos, o abi sporto federacijos pagrindinėse bylose galėjo užginčyti aplinkybę, kad ISTAT sąraše jos priskirtos prie valdžios sektoriaus,

–

byloje, kurioje priimtas Sprendimas Fonds du Logement de la Région de Bruxelles-Capitale ( 35 ), šis fondas užginčijo savo priskyrimą prie valdžios sektoriaus, kurį Belgijos apskaitos institucija atliko pagal 2010 m. ESS. Siekiant išspręsti ginčą, netiesiogiai ir be diskusijų pripažinta, kad Reglamentas Nr. 549/2013 yra privalomas ir veikia tiesiogiai,

–	tą patį galima pasakyti apie bylą, kurioje neseniai priimtas Sprendimas SeGEC ir kt. ( 36 ); joje Belgijos švietimo asociacijos ginčijo savo priskyrimą prie valdžios sektoriaus.

67.

Statistikos institucijų taikomos 2010 m. ESS taisyklės turi poveikį ne tik šioms institucijoms, bet ir valstybės narės subjektams (instituciniams vienetams) ( 37 ). Ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir Italijos vyriausybė ( 38 ) pripažįsta, kad įtraukimas į 2020 m. ISTAT sąrašą reiškia, jog atitinkamas juridinis asmuo turės laikytis nacionalinių taisyklių, kuriomis siekiama apriboti valstybės išlaidas.

68.	2010 m. ESS iš tiesų taikoma valdžios sektoriaus statistikai, tačiau įgyvendinant šią sistemą taip pat atsižvelgiama į privačių asmenų, kurių teisinei padėčiai gali turėti įtakos atitinkamas ISTAT pateiktas priskyrimas, ekonominę veiklą.

69.

Taigi bet kuris privatus institucinis vienetas gali tiesiogiai remtis atitinkamais 2010 m. ESS klasifikatoriaus punktais, kad nacionalinis teismas nuspręstų, ar nacionalinės institucijos, vienaip ar kitaip jį priskirdamos, tinkamai taikė tuos punktus. Be to, viešasis subjektas byloje prieš ISTAT gali remtis tuo, kad Reglamento Nr. 549/2013 nuostatos yra privalomos, jeigu pagal nacionalinę teisę šiam subjektui leidžiama iškelti bylą ISTAT ( 39 ).

70.

Pirma pateiktoms pastaboms neprieštarauja aplinkybė, kad pagal Reglamento Nr. 549/2013 1 straipsnio 4 dalį valstybės narės „sąskait[oms] savo reikmėms“ gali naudoti kitą statistinį klasifikatorių nei 2010 m. ESS. Jeigu jos šia galimybe pasinaudoja, jų statistikos institucijos turi iš naujo parengti surinktus duomenis, siekdamos pateikti juos Komisijai pagal 2010 m. ESS.

71.

ISTAT, taikydamas Reglamente Nr. 549/2013 numatytą klasifikatorių, turi sudaryti S.13 sektoriaus sąrašą. Jeigu subjektas priskiriamas prie to sektoriaus institucinių vienetų, jis turi teikti ISTAT savo ekonominius duomenis pagal valstybės nustatytą klasifikatorių. Kaip jau minėta, Italija 2010 m. ESS klasifikatoriaus taikymą išplėtė – taiko jį ir valdžios sektoriaus instituciniams vienetams ( 40 ). Šis išplėtimas reiškia, kad ISTAT Reglamentą Nr. 549/2013 turi taikyti tiesiogiai, siekdamas tokius subjektus kaip Ferrovienord ar FITRI priskirti prie „valdžios sektoriaus“ kategorijos ( 41 ).

2. Rėmimasis Direktyva 2011/85

72.

Kiek tai aktualu nagrinėjamu atveju, Direktyvoje 2011/85:

–	„nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių biudžeto sistemų ypatumais. Tos taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi SESV numatytų įpareigojimų dėl perviršinio valdžios sektoriaus deficito vengimo“ (1 straipsnis),

–	pripažįstamos 2010 m. ESS pateiktos valdžios sektoriaus ir įvairių jo subsektorių apibrėžtys, kurios turi būti taikomos laikantis valstybių narių biudžeto sistemų (2 straipsnis) ( 42 ),

–

nurodyta, kad „<…> valstybės narės įdiegia nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius ir kuriose yra visa informacija, reikalinga norint kaupimo principu rinkti duomenis, kad būtų galima parengti duomenis, pagrįstus [2010 m. ESS]. Toms viešojo sektoriaus apskaitos sistemoms taikoma vidaus kontrolė ir atliekami jų nepriklausomi auditai“ (3 straipsnis).

73.

Valstybių narių nacionalinės institucijos nustato Direktyvoje 2011/85 reglamentuojamas vidutinės trukmės biudžeto sistemas, taip pat prognozes ir skaitines fiskalines taisykles, kad apie jas būtų pranešta Komisijai; šios sistemos, prognozės ir taisyklės iš esmės yra susijusios su statistikos institutais ir ekonomikos ministerijomis. Toje direktyvoje nerandu taisyklių, kurios būtų skirtos kitiems viešiesiems subjektams arba galėtų turėti tiesioginį poveikį privačių asmenų teisinei padėčiai.

74.	Taigi Direktyvoje 2011/85 nėra nuostatų, galinčių veikti tiesiogiai ir suteikiančių teises ir pareigas privatiems asmenims, taip pat viešiesiems subjektams, išskyrus statistikos institucijas ar ekonomikos ministerijas.

75.

Tokiai išvadai neprieštarauja tai, kad Italijos teisės normose, parengtose siekiant į nacionalinę teisę perkelti Direktyvoje 2011/85 nustatytus įpareigojimus, buvo numatytos papildomos priemonės, neapsiribojančios direktyvos nuostatomis. Pareiga prireikus aiškinti ir taikyti tas papildomas teisės normas, įtvirtintas nacionalinėse nuostatose, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2011/85, tenka nacionaliniams teismams.

3. Preliminari išvada

76.

Taigi manau, kad:

–	institucinis vienetas (viešasis ar privatusis subjektas), ginčydamas tai, kad ISTAT jį įtraukė į 2010 m. ESS S.13 sektorių (valdžios sektorius), gali remtis Reglamentu Nr. 549/2013,

–	kitų rūšių viešieji ar privatieji subjektai negali remtis Direktyva 2011/85, nes joje reglamentuojami tik nacionalinių statistikos ir ekonominio planavimo institucijų santykiai su Sąjungos institucijomis ir nėra tiems subjektams taikytinų nuostatų.

D. Antrasis prejudicinis klausimas

77.

Corte dei conti (Audito Rūmai) nori sužinoti, ar jų atliekamos 2020 m. ISTAT sąrašo teisminės kontrolės apribojimas atitinka Direktyvą 2011/85 ir Reglamentą Nr. 473/2013. Jie mano, kad taikant nagrinėjamą nacionalinę nuostatą panaikinama tuose Sąjungos teisės aktuose numatyta nepriklausoma biudžeto valdymo institucijų kontrolė ir užkertamas kelias biudžeto taisyklių taikymo kontrolei.

78.

Direktyvoje 2011/85 reikalaujama, kad valstybės narės:

–	patvirtintų biudžeto sistemas, apimančias, be kita ko, „susitarim[us] dėl nepriklausomos stebėsenos ir analizės siekiant didesnio biudžeto proceso elementų skaidrumo“ (2 straipsnio f punktas),

–	turėtų „viešojo sektoriaus apskaitos sistem[as][,] [kurioms] taikoma vidaus kontrolė ir [dėl kurių] atliekami <…> nepriklausomi auditai“ (3 straipsnio 1 dalis in fine),

–

turėtų „valstybei narei būding[as] skaitin[es] fiskalin[es] taisykl[es][,] [kuriose] patikslinam[a] <…> veiksminga ir laiku atliekama taisyklių laikymosi stebėsena, pagrįsta patikima ir nepriklausoma analize, kurią atliktų nepriklausomos įstaigos arba nuo valstybių narių fiskalinių institucijų funkciškai nepriklausomos įstaigos“ (6 straipsnio 1 dalies b punktas).

79.

Dėl Reglamento Nr. 473/2013 pažymėtina, kad jo 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 5 straipsnyje yra numatytas įpareigojimas valstybėms narėms turėti nuo biudžeto valdymo institucijos nepriklausomas įstaigas, kurios užtikrintų veiksmingą Sąjungos biudžeto taisyklių laikymosi stebėseną. Tokios nepriklausomos nacionalinės įstaigos taip pat turi dalyvauti rengiant biudžeto sąmatas (2 straipsnio 1 dalies b punktas).

80.	Direktyvoje 2011/85 ir Reglamente Nr. 473/2013 valstybėms narėms suteikiama diskrecija pačioms nustatyti, kurios nepriklausomos įstaigos stebės, kaip veiksmingai laikomasi Sąjungos biudžeto taisyklių.

81.

Direktyvos 2011/85 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nepriklausomą sąskaitų auditą gali atlikti viešosios institucijos, pavyzdžiui, audito rūmai ( 43 ). Vis dėlto nėra jokių kliūčių valstybei narei pasirinkti kitos rūšies subjektus arba paskirstyti šią užduotį Audito Rūmams ir kitoms įstaigoms. Tai taip pat matyti iš Reglamento Nr. 473/2013 17 konstatuojamosios dalies ( 44 ).

82.	Jeigu Italijos teismai nacionalinių taisyklių neišaiškins kitaip, iš visos informacijos, regis, matyti, kad nagrinėjamas funkcijas Italijoje atlieka Corte dei Conti (Audito Rūmai) ir Ufficio Parlamentare di Bilancio (Parlamento biudžeto tarnyba) ( 45 ).

83.	Direktyvoje 2011/85 ir Reglamente Nr. 473/2013 nustatyta, kad nepriklausomos audito įstaigos steigiamos tik Sąjungos biudžeto taisyklių laikymuisi stebėti.

84.

Vis dėlto nei šiuose Sąjungos teisės aktuose, nei Reglamente Nr. 549/2013 valstybėms narėms nenumatytas įpareigojimas turėti nepriklausomas įstaigas, kurios rengtų Komisijai (Eurostatui) teiktinus statistinius duomenis. Kaip jau paaiškinau, šią užduotį atlieka nacionaliniai statistikos institutai; nė viename Sąjungos teisės akte nereikalaujama, kad jie būtų nepriklausomi.

85.	Taigi Direktyvoje 2011/85 ir Reglamente Nr. 473/2013 valstybėms narėms yra suteikta diskrecija apriboti audito rūmų dalyvavimą taikant 2010 m. ESS valdžios sektoriui ir šią užduotį visiškai ar iš dalies pavesti kitai nepriklausomai įstaigai.

E. Trečiasis prejudicinis klausimas

86.	Corte dei conti (Audito Rūmai) nori sužinoti, ar nagrinėjama nacionalinė nuostata yra draudžiama „pagal teisinės valstybės principus, kaip antai veiksmingos teisminės apsaugos ir teisių gynimo priemonių lygiavertiškumo principus“.

87.

Iš bylos medžiagos, šalių pastabų ir atsakymų į teismo posėdyje pateiktus klausimus matyti, kad administraciniai teismai ISTAT sprendimų dėl valdžios sektoriaus subjektų pripažinimo taikant 1995 m. ESS (2010 m. ESS pirmtakę) kontrolę vykdė tol, kol Įstatymu Nr. 228/2012 ( 46 ) ši kompetencija buvo suteikta Corte dei conti (Audito Rūmai).

88.

Įstatymu Nr. 228/2012 CJC 11 straipsnis buvo papildytas tokia 6 dalimi: „Specialios sudėties [Corte dei conti (Audito Rūmai)] jungtinės kolegijos, įgyvendindamos savo išimtinę jurisdikciją viešojo sektoriaus apskaitos srityje, vienintelėje instancijoje priima sprendimus valdžios sektoriaus įstaigų pripažinimo, kurį vykdo ISTAT, bylose <…>“.

89.	Nauju teisės aktu (Dekretu-įstatymu Nr. 137/2020, patvirtintu 2020 m. Įstatymu Nr. 176) šios nuostatos pabaigoje įterpta frazė „vien tam, kad būtų taikomi nacionalinės teisės aktai siekiant mažinti valstybės išlaidas“.

90.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal nagrinėjamą nuostatą:

–	„neleidžiama vykdyti jokios teisminės kontrolės ir tikrinti, ar ISTAT tinkamai taiko 2010 m. ESS siekdamas apibrėžti S.13 sektorių“,

–	ieškovas turi inicijuoti du teisinius procesus ir dėl to faktiškai neįmanoma užtikrinti veiksmingos jo teisės apsaugos per nustatytą terminą, taip pat sumažėja teisinis saugumas dėl valdžios sektoriaus statuso buvimo,

–	„sprendimą dėl tinkamo biudžeto nustatymo priima ne jurisdikciją biudžeto teisės srityje pagal Italijos Konstituciją turintis teismas, bet kitas teismas“ (jeigu ISTAT ir Ekonomikos ir finansų ministerijos teiginys yra teisingas).

91.

Priešingai, Italijos vyriausybė teigia, kad tai, jog apribota Corte dei conti (Audito Rūmų) jurisdikcija vykdyti ISTAT sprendimų dėl valdžios sektoriaus subjektų pripažinimo kontrolę, reiškia vien tai, kad tokia jurisdikcija suteikta (perduota) administraciniams teismams. Taigi atkurta iki 2012 m. buvusi situacija ir nėra jokių trūkumų, susijusių su Sąjungos teisės normose nustatyta veiksminga teismine teisių apsauga.

92.

Teisingumo Teismas negali dalyvauti diskusijose dėl 2020 m. atlikto teisės akto pakeitimo apimties, nes šį klausimą turi išaiškinti kompetentingi Italijos teismai. Juo labiau jis negali veltis į ginčą dėl to, ar toks pakeitimas pažeidžia Italijos Konstituciją. Vis dėlto jis gali nustatyti, ar vienoks arba kitoks aiškinimas pažeidžia Sąjungos teisę.

93.	ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybės narės įpareigojamos nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant teisės subjektams, kad Sąjungos teisei priklausančiose srityse būtų paisoma jų teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal Chartijos 47 straipsnį ( 47 ).

94.

Logiška, kad šis Chartijos straipsnis gali būti pradėtas taikyti tik laikantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalies. Kaip jau analizavau, šioje byloje taikoma Sąjungos teisė yra Reglamentas Nr. 549/2013. Kadangi materialiniu požiūriu nagrinėjama teisinė situacija reglamentuojama Sąjungos teisėje, kurią turi įgyvendinti Italijos institucijos, yra taikomos Chartijos nuostatos.

95.	Vis dėlto nei tame reglamente, nei jokiame kitame Sąjungos teisės akte nenurodyta, kurie nacionaliniai teismai turi užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą. Kiekviena valstybė narė, (savo nuožiūra) pasirinkdama teismą, vis dėlto turi laikytis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų ( 48 ).

96.	Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti dvi prielaidas, kurias nurodė pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

97.	Jeigu nacionalinės teisės aktu vienam iš nacionalinių teismų vietoj kito tik būtų suteikta jurisdikcija užtikrinti veiksmingą teisminę Sąjungos teisės suteiktų teisių apsaugą, Chartijos 47 straipsnis ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nebūtų pažeisti.

98.

Iš tiesų pasirinkdama suteikti teisę vykdyti sprendimų dėl 2010 m. ESS įgyvendinimo teisminę kontrolę audito rūmams arba administraciniams teismams, valstybė narė naudojasi savo procesine autonomija srityje, kurioje pagal Sąjungos teisę nei privaloma, nei draudžiama priimti vieną ar kitą sprendimą. Jeigu laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, toks pasirinkimas nepažeidžia teisės į veiksmingą teisminę apsaugą.

99.

Priešingai, jeigu dėl 2020 m. atlikto teisės akto pakeitimo būtų visiškai panaikinta ISTAT sprendimų dėl institucinių vienetų įtraukimo į 2010 m. ESS S.13 sektorių teisminė kontrolė, taikant Reglamentą Nr. 549/2013 atsirastų veiksmingos teisminės apsaugos spraga. Tokiu atveju šie instituciniai vienetai negalėtų kreiptis į jokį teismą, kad jis patikrintų reglamentą įgyvendinančio ISTAT veiksmus.

100.

Per teismo posėdį dauguma bylos šalių ir į bylą įstojusių šalių teigė, kad padarius teisės akto pakeitimą buvo tik pakeista subjektų, įtrauktų į 2020 m. ISTAT sąrašą, teisminės apsaugos tvarka. Nuo praėjusių metų administraciniai teismai turi jurisdikciją tiesiogiai nuspręsti, ar ISTAT sprendimai, kuriais instituciniai vienetai įtraukti į S.13 sektorių, yra teisėti ( 49 ).

101.

Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dar turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl pripažinimo, suteikto ISTAT prie valdžios sektoriaus priskirtiems subjektams, nors ir siekdamas įgyvendinti nacionalines taisykles dėl valstybės išlaidų ribojimo. Italijos vyriausybė teigia, kad naudodamiesi šia jurisdikcija Corte dei conti (Audito Rūmai) gali netiesiogiai nuspręsti dėl ISTAT sprendimų teisėtumo ir konkrečiu atveju nurodyti netaikyti tų sprendimų ( 50 ).

102.	Ar ši dvejopa užginčijimo galimybė atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus?

103.

Lygiavertiškumo principas galėtų būti pažeistas, jeigu nacionalinėje proceso teisėje analogiškais atvejais būtų nustatyta galimybė pateikti tik tiesioginius skundus. Vis dėlto Italijos vyriausybė per teismo posėdį informavo, kad Italijos teisės aktuose yra numatyti panašūs priešpriešiniai skundai (pvz., mokesčių srityje) ( 51 ). Taigi atrodo, kad lygiavertiškumo principas nepažeistas.

104.

Dėl veiksmingumo principo primenu, kad Teisingumo Teismas pažymėjo, jog:

–	„siekiant užtikrinti teisių, kurių asmenims kyla iš Sąjungos teisės, apsaugą Sąjungos teise iš principo nesiekiama įpareigoti valstybių narių numatyti savo nacionaliniuose teismuose kitų teisių gynimo priemonių nei tos, kurios jau nustatytos pagal nacionalinę teisę <…>“ ( 52 ),

–

„kitaip vis dėlto yra tuo atveju, jei iš nagrinėjamos nacionalinės teisinės sistemos organizavimo matyti, kad nėra jokių teisminių gynybos priemonių, leidžiančių, nors ir netiesiogiai, užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių teisės subjektų teisių laikymąsi, arba jei vienintelis būdas kreiptis į teismą būtų priverstinis tų teisės subjektų padarytas šios teisės pažeidimas“ ( 53 ).

105.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kritikuoja nagrinėjamą nuostatą, nes pagal ją turi būti inicijuoti du teisiniai procesai (administraciniuose teismuose ir Corte dei conti (Audito Rūmai)). Dėl dubliavimosi gali būti priimti prieštaringi sprendimai ir taip pažeistas teisinio saugumo principas.

106.

Kaip per teismo posėdį informavo Italijos vyriausybė, į 2020 m. ISTAT sąrašą įtraukti subjektai, norintys užginčyti savo priskyrimą prie valdžios sektoriaus, neprivalo inicijuoti dviejų procesų. Pagal savo interesus jie gali rinktis sau priimtiniausią procesinį kelią:

–	administraciniuose teismuose pateikti skundą dėl ISTAT sprendimo panaikinimo erga omnes ir siekti, kad jis būtų panaikintas,

–	Corte dei conti (Audito Rūmai) užginčyti priskyrimo prie valdžios sektoriaus ISTAT sąraše pasekmes (susijusias su valstybės išlaidų ribojimo priemonėmis) ir prireikus, nors ir incidenter tantum, siekti, kad toks priskyrimas nebūtų taikomas.

107.

Jeigu iš tikrųjų yra susiklosčiusi aprašyta situacija (tai turės nuspręsti teismas a quo), manau, kad priėmus nagrinėjamą nuostatą įtvirtinta teisių gynimo sistema nepraranda savo veiksmingumo. Atitinkami instituciniai vienetai pagal Italijos teisę gali gauti veiksmingą teisminę apsaugą, bent jau netiesiogiai, o tai, atrodo, atitinka Sąjungos teisės reikalavimus, nes šie instituciniai vienetai bet kuriuo atveju neprivalo inicijuoti dviejų teisinių procesų, kad būtų patenkinti jų reikalavimai.

108.

Tiesa, taikant tokią sukurtą sistemą savaime neužtikrinama, kad nebūtų prieštaringų teismų sprendimų, o jeigu tokie sprendimai egzistuotų kartu, tai pažeistų teisinį saugumą. Vis dėlto Italijos proceso teisėje turi būti (jeigu dar nėra) numatyti atitinkami mechanizmai, skirti galimos nacionalinių teismų kolizijos problemai spręsti. Manau, kad siekiant tą sistemą pripažinti prieštaraujančia Chartijos 47 straipsniui vien galimybės kilti tokiai kolizijai nepakanka.

V. Išvada

109.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Corte dei conti (Audito Rūmai, Italija) tokį atsakymą:

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) yra privalomas ir veikia tiesiogiai, todėl institucinis vienetas (viešasis ar privatusis subjektas) gali juo remtis, kai nacionalinis statistikos institutas jį įtraukia į 2010 m. ESS S.13 sektorių (valdžios sektorius).

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms reglamentuojami tik nacionalinių statistikos ir biudžeto planavimo institucijų santykiai su Sąjungos institucijomis ir nėra nuostatų, taikomų kitų rūšių viešiesiems ar privatiesiems subjektams, todėl ši direktyva jų atžvilgiu neveikia tiesiogiai.

Direktyvoje 2011/85 ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų valstybėms narėms suteikiama diskrecija nustatyti, kurios nepriklausomos įstaigos turi stebėti, ar veiksmingai įgyvendinamos Sąjungos biudžeto taisyklės.

Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nacionaliniai audito rūmai netiesiogiai vykdo nacionalinio statistikos instituto parengto sąrašo, į kurį įtraukti prie valdžios sektoriaus pagal 2010 m. ESS priskirti instituciniai vienetai, teisminę kontrolę, o administraciniams teismams suteikiama teisė vykdyti tiesioginę šio sprendimo teisminę kontrolę, nepažeidžia teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, užtikrinamos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

( 1 ) Originalo kalba: ispanų.

( 2 ) Teisingumo Teismo jurisprudencija šioje srityje vis dar yra negausi ir nauja; iš jos galima išskirti 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą FIG ir FISE (C‑612/17 ir C‑613/17, EU:C:2019:705; toliau – Sprendimas FIG ir FISE).

( 3 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013, p. 1).

( 4 ) 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011, p. 41).

( 5 ) Toliau – Protokolas Nr. 12 dėl perviršinio deficito.

( 6 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013, p. 11).

( 7 ) Legge n. 196 del 31 dicembre 2009, di contabilità e finanza pubblica (2009 m. gruodžio 31 d. Įstatymas Nr. 196 dėl apskaitos ir viešųjų finansų) (GURI, Nr. 303, 2009 m. gruodžio 31 d., paprastasis priedas Nr. 245).

( 8 ) Legge n. 243, del 24 dicembre 2012, disposizioni per l’attuazione del principio del pareggio di bilancio ai sensi dell’articolo 81, sesto comma, della Costituzione (2012 m. gruodžio 24 d. Įstatymas Nr. 243 dėl nuostatų, kuriomis remiantis įgyvendinamas subalansuoto biudžeto principas pagal Konstitucijos 81 straipsnio šeštą pastraipą (GURI, Nr. 12, 2013 m. sausio 15 d.).

( 9 ) Legge n. 161 – Disposizioni per l’adempimento degli obblighi derivanti dall’appartenenza dell’Italia all’Unione europea – Legge europea 2013-bis, del 30 ottobre 2014 (Įstatymas Nr. 161 dėl nuostatų, pagal kurias įgyvendinami dėl Italijos narystės Sąjungoje kylantys įsipareigojimai – Europos įstatymas 2013-bis) (GURI, Nr. 261, 2014 m. lapkričio 10 d., Paprastasis priedas Nr. 83).

( 10 ) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Įstatyminis dekretas Nr. 174, Codice di giustizia contabile, adottato ai sensi dell’articolo 20 della legge 7 agosto 2015, n. 124 (Apskaitos teisingumo kodeksas, priimtas 2015 m. rugpjūčio 7 d. įstatymu) (GURI, Nr. 209, 2016 m. rugsėjo 7 d., Paprastasis priedas Nr. 41). Toliau – CJC.

( 11 ) Decreto legge no 137 del 28 ottobre 2020, Ulteriori misure urgenti in materia di tutela della salute, sostegno ai lavoratori e alle imprese, giustizia e sicurezza, connesse all’emergenza epidemiologica da COVID-19, convertito con modificazioni dalla Legge n. 18 dicembre 2020, n. 176, del 18 dicembre 2020 (2020 m. spalio 28 d. Dekretas-įstatymas Nr. 137 dėl skubių sveikatos apsaugos, pagalbos darbuotojams ir įmonėms, teisingumo ir saugumo priemonių, susijusių su ekstremaliąja COVID-19 epidemiologine situacija (GURI, Nr. 269, 2020 m. spalio 28 d.), padarius pakeitimus tapęs 2020 m. gruodžio 18 d. Įstatymu Nr. 176); GURI, Nr. 319, 2020 m. gruodžio 24 d., Paprastasis priedas Nr. 43 (toliau – Dekretas-įstatymas Nr. 137/2020).

( 12 ) Pasviruoju šriftu išskirta mano.

( 13 ) Šį sąrašą ISTAT kasmet sudaro pagal Įstatymo Nr. 196/2009 1 straipsnio 3 dalį, taikydamas Reglamentą Nr. 549/2013.

( 14 ) Šis prašymas buvo atmestas.

( 15 ) Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad toks pat pakeitimas padarytas kito dekreto-įstatymo (2020 m. lapkričio 23 d. Dekretas-įstatymas Nr. 154) 5 straipsnio 2 dalimi. Šis straipsnis buvo panaikintas Įstatymu Nr. 176/2020, pagal kurį Dekretas-įstatymas Nr. 137/20 tapo įstatymu, tačiau jo turinys įtrauktas į Dekreto-įstatymo Nr. 137/2020 23quater straipsnį.

( 16 ) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (OL L 306, 2011, p. 1).

( 17 ) Jis mano, kad jeigu abu teismai (Corte dei conti (Audito Rūmai) ir administracinis teismas) turi patikrinti, ar to paties subjekto atžvilgiu tinkamai taikoma 2010 m. ESS, egzistuoja rizika, kad jie priims prieštaringus sprendimus dėl to paties reikalavimo ir dėl tikslaus subjektų, įtrauktų į S.13 sektorių, apibrėžimo, o dėl to sumažės Sąjungos teisės veiksmingumas.

( 18 ) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020, p. 1).

( 19 ) 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo SeGEC ir kt. (C‑277/21, EU:C:2022:318) 21 punktas ir 2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Schenker (C‑655/18, EU:C:2020:157) 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

( 20 ) Trečiojo prejudicinio klausimo b ir c punktai.

( 21 ) 2021 m. spalio 4 d. Nutartis Comune di Camerota (C‑161/21, nepaskelbta Rink., EU:C:2021:833).

( 22 ) 1999 m. lapkričio 26 d. Nutarties RAI (C‑440/98, EU:C:1999:590) 14 punktas ir 1999 m. lapkričio 26 d. Nutarties ANAS (C‑192/98, EU:C:1999:589) 23 punktas.

( 23 ) Tada pagrindinės bylos buvo susijusios su tuo, kad 2017 m. du subjektai (Federazione Italiana Golf ir Federazione Italiana Sport Equestri) buvo įtraukti į valdžios sektoriaus subjektų, patenkančių į ISTAT parengtą konsoliduotąją valdžios institucijų pelno (nuostolių) ataskaitą, sąrašą.

( 24 ) 30 ir paskesni šios išvados punktai.

( 25 ) 2022 m. kovo 17 d. Sprendimo Daimler (C‑232/20, EU:C:2022:196) 44 punktas ir 2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Job-medium (C‑233/20, EU:C:2021:960) 17 punktas.

( 26 ) Iš esmės valstybės narės negali turėti valdžios sektoriaus deficito, viršijančio 3 % jų BVP, arba išleisti valstybės skolos obligacijų, kurių vertė viršija 60 % jų BVP (SESV 126 straipsnis ir Protokolas Nr. 12 dėl perviršinio deficito).

( 27 ) Bendrasis Sąjungos teisės aktas statistikos srityje yra 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009, p. 164). Šiame reglamente nustatyta, kad Europos statistikos sistema – tai Bendrijos statistikos institucijos, Komisijos (Eurostato) ir nacionalinių statistikos institutų bei kitų nacionalinių institucijų, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra atsakingos už Europos statistikos tobulinimą, rengimą ir sklaidą, partnerystė.

( 28 ) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009, p. 1).

( 29 ) Eurostatas Komisijos vardu atlieka statistikos institucijos užduotis pagal 1997 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimą 97/281/EB dėl Eurostato vaidmens rengiant Bendrijos statistinius duomenis (OL L 112, 1997, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 414). Eurostatas yra atsakingas už taip pat Komisijos vardu vykdomą duomenų kokybės vertinimą ir duomenų, naudotinų taikant perviršinio deficito procedūrą, pateikimą.

( 30 ) Sprendimo FIG ir FISE 32 punktas, 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Fonds du Logement de la Région de Bruxelles-Capitale (C‑632/18, EU:C:2019:883) 32 punktas ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo SeGEC ir kt. (C‑277/21, EU:C:2022:318) 23 punktas.

( 31 ) Žr. šios išvados 4 punktą, kuriame pateikta jo formuluotė.

( 32 ) Komisijos rašytinių pastabų 29 punktas.

( 33 ) Šiuo klausimu žr. 1990 m. spalio 18 d. Sprendimo Dzodzi (C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360) 36, 37 ir 41 punktus, 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Ullens de Schooten (C‑268/15, EU:C:2016:874) 53 punktą ir 2018 m. birželio 27 d. Sprendimo SGI ir Valériane (C‑459/17 ir C‑460/17, EU:C:2018:501) 28 punktą.

( 34 ) Tokia priskyrimo metodika visų pirma nustatyta pagal bendrai aiškinamas Reglamento Nr. 549/2013 A priedo 1.35, 2.34, 2.130, 3.31, 20.05, 20.13 ir 20.17 dalis. Bendroji sąvoka „kontrolė“ panašiai apibrėžta to paties reglamento A priedo 1.36, 20.15, 20.18, 20.306 ir 20.309 dalyse.

( 35 ) 2019 m. spalio 3 d. sprendimas (C‑632/18, EU:C:2019:883).

( 36 ) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas (C‑277/21, EU:C:2022:318).

( 37 ) Sprendimo FIG ir FISE 32 punkte nustatyta: „[k]aip matyti iš Reglamento Nr. 549/2013 1 ir 3 konstatuojamųjų dalių ir A priedo 1.01 ir 1.19 dalių, 2010 m. ESS nustatoma pagrindinė sistema, skirta tiek Sąjungos piliečių, tiek pačios Sąjungos poreikiams, kad valstybės narės galėtų parengti savo sąskaitas“ (pasviruoju šriftu išskirta mano).

( 38 ) Italijos vyriausybės rašytinių pastabų 13 ir 14 punktai. Juose pabrėžiama, kad, pavyzdžiui, į 2020 m. ISTAT sąrašą įtrauktas subjektas negali savo darbuotojams teikti tam tikrų socialinių lengvatų arba jam negali būti taikomi tam tikrų prekių pirkimo ir pardavimo apribojimai.

( 39 ) Kai kuriose valstybėse narėse valdžios sektoriaus subjektų ar viešųjų institucijų ginčus privaloma spręsti ne teismuose, o kitais būdais.

( 40 ) Komisija informuoja, kad yra valstybių narių, kurios nustatė panašias į Italijos taisykles ir teikdamos duomenis savo statistikos institucijoms taiko 2010 m. ESS klasifikatorių; kitos valstybės narės naudoja kitokius klasifikatorius.

( 41 ) Žr. šios išvados 39–41 punktus.

( 42 ) Biudžeto sistemos visų pirma apima: biudžeto apskaitos ir statistinės atskaitomybės sistemas; taisykles ir procedūras, kuriomis reglamentuojamas biudžeto planavimui skirtų prognozių rengimas; valstybei narei būdingas skaitines fiskalines taisykles; biudžeto procedūras; vidutinės trukmės biudžeto sistemas; susitarimus dėl nepriklausomos stebėsenos ir analizės siekiant didesnio biudžeto proceso elementų skaidrumo; mechanizmus ir taisykles, kuriais reglamentuojami valdžios sektoriaus subsektorių valdžios institucijų fiskaliniai santykiai.

( 43 )

( 44 )

( 45 ) Šios nepriklausomos įstaigos, atsakingos už viešųjų finansų pokyčių analizę ir stebėseną bei biudžeto taisyklių laikymosi vertinimą, funkcijos reglamentuojamos Įstatymo Nr. 243/2012 VII skyriuje.

( 46 ) Legge n. 228 del 24 dicembre 2012, disposizioni per la formazione del bilancio annuale e pluriennale dello Stato (Legge di stabilità 2013) (2012 m. gruodžio 24 d. Įstatymas Nr. 228 dėl metinio ir daugiamečio valstybės biudžeto sudarymo nuostatų (2013 m. Stabilumo įstatymas)) (GURI, Nr. 302, 2012 m. gruodžio 29 d., Paprastasis priedas Nr. 212).

( 47 ) 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234) 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

( 48 ) „[N]epažeidžiant galimų šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės normų, pagal procesinės autonomijos principą kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatytos šio sprendimo 56 punkte nurodytų teisių gynimo priemonių procesinės taisyklės, tačiau su sąlyga, kad Sąjungos teisės reglamentuojamose situacijose šios taisyklės nebūtų mažiau palankios nei panašiose situacijose, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis subjektinėmis teisėmis (veiksmingumo principas).“2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Randstad Italia (C‑497/20, EU:C:2021:1037) 58 punktas ir 2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Konsul Rzeczypospolitej Polskiej w N. (C‑949/19, EU:C:2021:186) 43 punktas.

( 49 ) Kaip nurodyta per teismo posėdį, administraciniai teismai vėl įgijo bendrąją jurisdikciją, kuri jiems suteikta Administracinio proceso kodekso, pateikto 2010 m. liepos 2 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 104 (GURI, 2010 m. liepos 7 d., p. 1; toliau – Administracinio proceso kodeksas), 7 straipsniu, išskyrus atvejus, kai taikoma specialioji taisyklė. Kaip jau minėjau, 2012–2020 m. teisę panaikinti sprendimus turėjo Corte dei conti (Audito Rūmai).

( 50 ) Nagrinėjamas atskirasis procesinis klausimas, panašus į SESV 277 straipsnyje numatytą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

( 51 ) Žr. Decreto Legislativo n. 546, di 31 dicembre 1992, Disposizioni sul processo tributario in attuazione della delega al Governo contenuta nell’art. 30 della legge 30 dicembre 1991, n. 413 (1992 m. gruodžio 31 d. Įstatyminis dekretas Nr. 546 dėl mokesčių proceso taisyklių įgyvendinant 1991 m. gruodžio 30 d. Įstatymo Nr. 413 30 straipsnyje vyriausybei suteiktus įgaliojimus) (GU, Nr. 9, 1993 m. sausio 13 d., Paprastasis priedas Nr. 8) 7 straipsnio 5 dalį.

( 52 ) 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság (C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367) 143 punktas, 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Randstad Italia (C‑497/20, EU:C:2021:1037) 62 punktas ir 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche ir kt. (C‑261/21, EU:C:2022:534) 47 punktas.

( 53 ) Ten pat (kursyvu išskirta mano).