1.

2020 m. kovo 13 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) COVID-19 protrūkį pripažino pandemija, Europos Komisija patvirtino komunikatą ( 2 ), juo ketino nedelsdama reaguoti į didelį ekonominį sukrėtimą, kurį Europos Sąjungai sukėlė nepaprastoji padėtis sveikatos srityje, ir imtis „koordinuoto Europos atsako“. Tame komunikate Komisija pareiškė, kad pasinaudos visomis turimomis priemonėmis pandemijos padariniams sušvelninti, visų pirma siekdama „sudaryti sąlygas valstybėms narėms veikti ryžtingai ir suderintai, pasinaudojant visišku lankstumu, kurį suteikia valstybės pagalbos sistema“. Ji taip pat pabrėžė, kad sprendžiant koronaviruso sukeltą problemą daugiausia biudžeto lėšų turi būti skiriama iš valstybių narių nacionalinių biudžetų ir kad pagal valstybės pagalbos taisykles valstybės narės gali greitai ir veiksmingai paremti įmones. 2020 m. kovo 19 d. Komisija priėmė komunikatą; juo buvo nustatyta Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema ( 3 ). Toje sistemoje Komisija, be kita ko, nustatė, kad valstybės narės gali pasiremti konkrečiomis nuostatomis, kuriomis nukrypstama nuo draudimo skirti valstybės pagalbą, numatytomis Sutartyje ir taikomomis krizės atvejais, kaip antai SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu ( 4 ) ir SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu ( 5 ). Tokiomis aplinkybėmis kelios valstybės narės patvirtino priemones, skirtas jų teritorijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms remti, teikdamos individualią pagalbą arba taikydamos pagalbos schemas. Šias priemones, pagal atvejį atitinkamai grindžiamas SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu arba SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, Europos Komisija, nepradėjusi oficialios tyrimo procedūros, numatytos SESV 108 straipsnio 2 dalyje, per itin trumpą laiką pripažino neprieštaraujančiomis vidaus rinkai. Ryanair grupė daugumą šių sprendimų apskundė Bendrajam Teismui. Iki šiol jis atmetė visus apeliacinius skundus, išskyrus tris, kuriuos patenkino dėl nepakankamo motyvavimo, tačiau paliko galioti panaikintus sprendimus ( 6 ). Šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjami aštuoni Ryanair grupės pateikti apeliaciniai skundai.

2.

Apeliaciniu skundu, dėl kurio teikiama ši išvada, Ryanair DAC (toliau – Ryanair arba apeliantė) prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimą Ryanair / Komisija (SAS, Švedija; COVID-19) ( 7 ) (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos pagal SESV 263 straipsnį pateiktą prašymą panaikinti 2020 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimą C(2020) 2784 final ( 8 ) (toliau – ginčijamas sprendimas) dėl Švedijos Karalystės suteiktos pagalbos oro transporto bendrovei SAS AB (toliau – SAS).

3.

Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys, skundžiamo sprendimo 1–3 punktuose aprašytos taip, kaip nurodyta toliau.

4.

2020 m. balandžio 11 d. Komisija pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą leido taikyti pagalbos priemonę – paskolų garantijų sistemą tam tikroms oro transporto bendrovėms (toliau – Švedijos pagalbos sistema), apie kurią Švedijos Karalystė pranešė 2020 m. balandžio 3 d. ( 9 ). 2020 m. balandžio 21 d. Švedijos Karalystė, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie pagalbos priemonę – SAS suteiktą garantiją atnaujinamajai kredito linijai, kurios maksimalus dydis – 1,5 mlrd. Švedijos kronų (SEK) (maždaug 137 mln. EUR), nes šiai įmonei kilo sunkumų gauti paskolas iš kredito įstaigų pagal Švedijos pagalbos sistemą (toliau – ginčijama priemonė). Ši priemonė, kuria siekta iš dalies kompensuoti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID-19 pandemijos, buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

5.

Ryanair pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. birželio 19 d. Prancūzijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir SAS buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Grįsdama ieškinį Ryanair nurodė penkis pagrindus: pirma, Komisija pažeidė reikalavimą, pagal kurį remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu teikiama pagalba nėra skirta vieno nukentėjusio asmens patirtai žalai atitaisyti; antra, nagrinėjama priemonė nėra pagrįsta SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu ir Komisija klaidingai nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į žalą, kurią bendrovei SAS sukėlė COVID-19 pandemija; trečia, Komisija pažeidė įvairias nuostatas, susijusias su Sąjungos vidaus oro susisiekimo liberalizavimu; ketvirta, Komisija pažeidė Ryanair procesines teises, kai, nepaisydama didelių sunkumų, atsisakė pradėti oficialią tyrimo procedūrą; penkta, Komisija pažeidė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visus Ryanair nurodytus pagrindus ir visą ieškinį, nurodė Ryanair padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o Prancūzijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir SAS – savo bylinėjimosi išlaidas.

6.

2021 m. gegužės 21 d.Ryanair pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai apeliacinį skundą, dėl kurio teikiama ši išvada. 2022 m. rugsėjo 14 d. įvyko posėdis, jame taip pat nagrinėta byla C‑321/21 Ryanair / Komisija ( 10 ) dėl priemonės, kuri buvo panaši į ginčijamą priemonę ir kurią Danija suteikė SAS, o Ryanair, Komisija, SAS, Švedija ir Prancūzija pateikė žodines pastabas.

7.

Ryanair prašo Teisingumo Teismo iš esmės panaikinti skundžiamą sprendimą, panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas; nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti pirmojoje bei apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. SAS prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Ryanair bylinėjimosi išlaidas. Švedija ir Prancūzija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą.

8.

Grįsdama apeliacinį skundą Ryanair nurodo šešis pagrindus, susijusius, pirma, su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida atmetus jos argumentą, kad pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą suteikta pagalba nėra skirta vienos aukos patirtai žalai atlyginti, antra, su teisės klaida ir faktinių aplinkybių iškraipymu taikant SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir proporcingumo principą dėl COVID-19 pandemijos bendrovei SAS padarytos žalos, trečia, su teisės klaida, Bendrojo Teismo padaryta atmetus Ryanair argumentą dėl nediskriminavimo principo pažeidimo, ketvirta, su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida ir faktinių aplinkybių iškraipymu atmetus Ryanair argumentą dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas pažeidimo, penkta, su teisės klaida ir faktinių aplinkybių iškraipymu, nes nebuvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, ir, šešta, su teisės klaida ir faktinių aplinkybių iškraipymu, susijusiais su motyvavimo trūkumu.

9.

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 22–27 punktais, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, kai nusprendė, jog pagal šią nuostatą valstybėms narėms leidžiama patvirtinti individualios pagalbos priemones.

10.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas panašų argumentą, Ryanair pateiktą pirmojoje instancijoje, atmetė remdamasis dviem motyvais. Pirma, skundžiamo sprendimo 22 ir 23 punktuose jis pabrėžė, kad valstybėms narėms nenustatyta jokio įpareigojimo suteikti pagalbą ypatingo įvykio padarytai žalai atitaisyti, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Antra, skundžiamo sprendimo 24 punkte jis pažymėjo, kad pagalba gali būti skirta ypatingo įvykio padarytai žalai atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nepaisant to, kad ja nėra atlyginama visa ši žala. Todėl to sprendimo 25 punkte jis padarė išvadą: kadangi valstybės narės neprivalo atlyginti visos ypatingo įvykio padarytos žalos, jos taip pat neprivalo suteikti pagalbos visiems nuo tokios žalos nukentėjusiems asmenims.

11.

Apeliantė teigia, kad nė vienu iš dviejų motyvų, kuriais grindžiamas skundžiamas sprendimas, nebuvo atsakyta į jos ieškinio pirmąjį pagrindą. Šiame pagrinde keliamas klausimas ne dėl to, ar Švedija turėjo suteikti didesnę pagalbą arba ar ji privalėjo atlyginti visą pandemijos padarytą žalą, o dėl to, ar valstybė narė gali pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą priimti paramos priemonę, skirtą vienai savavališkai pasirinktai įmonei, jos netaikant visoms kitoms toje pačioje rinkoje veikiančioms įmonėms. Ryanair pabrėžia, kad, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto tekstą ir prasmę, jį galima aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama taikyti tik pagalbos schemas, o ne individualias priemones. Jei atitinkama valstybė narė imtųsi veiksmų vienos įmonės naudai, iš tikrųjų būtų iškreipta visiškai kompensacinė šios nuostatos logika ir būtų leidžiama siekti su šia logika nesusijusių bendrų politikos tikslų, dėl kurių pagalbai pateisinti būtų būtinas kitas teisinis pagrindas. Tokiu atveju susilpnėtų tiesioginis ryšys tarp stichinės nelaimės ar ypatingo įvykio, patirtos žalos ir suteiktos pagalbos, o tai yra SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sąlyga. Ryanair teigia, kad jos siūlomą SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimą Komisija patvirtino savo sprendimų priėmimo praktikoje, susiformavusioje iki COVID-19 pandemijos, valstybių narių pagalbos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti veiksmų kontroliniame sąraše ( 11 ) ir pavyzdiniame pranešime pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ( 12 ), t. y. dokumentuose, kuriuose kalbama tik apie pagalbos schemas.

12.

Primenu, kad pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas su vidaus rinka suderinama laikoma „pagalba, skirta gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti“. Remiantis suformuota jurisprudencija, kalbant apie SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo išimtį, pažymėtina, kad SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas siaurai ( 13 ). Todėl pagal šią nuostatą galima kompensuoti tik tuos ekonominius nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė gaivalinės nelaimės ar kiti ypatingi įvykiai ( 14 ).

13.

Ar valstybė narė gali patvirtinti individualią pagalbos priemonę pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ( 15 ), kai valstybės įsikišimą pateisinantis įvykis paveikė visą ekonomikos sektorių, kuriame įmonė pagalbos gavėja veikia konkuruodama su kitomis įmonėmis, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis?

14.

Tai iš esmės yra teisės klausimas, kuriuo grindžiamas Ryanair Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio pagrindas; į jį Bendrasis Teismas atsakė teigiamai, remdamasis argumentais, kuriuos supaprastintai galima apibendrinti, kaip nurodyta toliau. Kadangi valstybė narė gali nuspręsti, pirma, ar taikyti kompensacines priemones, kaip apibrėžta aptariamoje nuostatoje, ir, antra, kokiu mastu atlyginti nukentėjusioms įmonėms, ji taip pat gali nuspręsti, ar tai daryti nustatant pagalbos schemą, ar imtis veiksmų vienos įmonės naudai. Vienintelis šios valstybėms narėms suteiktos laisvės apribojimas, kaip galima suprasti iš skundžiamo sprendimo 22–27 punktų, yra sąlygų, susijusių su įvykio, kuris gali būti laikomas gaivaline nelaime arba ypatingu įvykiu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, egzistavimu, priežastinio ryšio tarp šio įvykio ir atlygintos žalos buvimu ir pernelyg didelės kompensacijos nebuvimu, laikymasis. Šis argumentas neišvengiamai reiškia, kad valstybė narė, nusprendusi suteikti individualią pagalbą, turi visišką diskreciją pasirinkti pagalbą gausiančią įmonę.

15.

Nedelsdamas pažymėsiu, kad, mano nuomone, Ryanair yra teisi, kai teigia, jog nė viename iš dviejų motyvų, kuriais remiantis buvo atmestas jos ieškinio pirmasis pagrindas, nei atskirai, nei kartu nenagrinėjamas jos pirmojoje instancijoje pareikštas prieštaravimas. Manau, kad skundžiamo sprendimo 22–24 punktuose išdėstyti motyvai yra logiškai klaidingi. Iš to, kad valstybės narės pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą nėra įpareigotos patvirtinti paramos priemones, o jei tokių priemonių imamasi – užtikrinti, kad jomis būtų atlyginta visa žala, logiškai nematyti (ir bet kuriuo atveju nebūtina), kad šia nuostata galėtų būti naudojamasi kaip teisiniu pagrindu patvirtinti vienintelei įmonei skiriamą pagalbą, kai žala buvo padaryta visoms atitinkamoje rinkoje veikiančioms įmonėms.

16.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirma, mano nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą tokią pagalbą teikti leidžiama. Iš tikrųjų šios nuostatos formuluotė ar prasmė nesuteikia pagrindo išbraukti tokią pagalbą iš jos taikymo srities. Nors valstybės įsikišimo schemų, skirtų visiems paveikto sektoriaus ūkio subjektams, patvirtinimas tikrai atrodo tinkamiausia priemonė, atitinkanti jos paskirtį – suteikti valstybėms narėms galimybę ištaisyti rinkos nepakankamumą, atsiradusį dėl tam tikrų žalingų įvykių, vien dėl šios išvados negalima atmesti galimybės, kad atitinkama valstybė narė taip pat gali įsikišti priimdama priemones, skirtas tik vieno iš šių ekonominės veiklos vykdytojų patirtai žalai kompensuoti.

17.

Vis dėlto tam, kad konkurencijos iškraipymas, kurį sukelia šios priemonės, būtų priimtinas ir kad jos būtų laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytą leidžiančią nukrypti nuostatą, mano nuomone, nepakanka, kad jos atitiktų tris šios nuostatos taikymo sąlygas, t. y. įvykio ypatingumo, priežastinio ryšio tarp jo ir žalos bei pernelyg didelės kompensacijos nebuvimo. Taip pat būtina, kad pagalbos gavėjo pasirinkimas atitiktų šios išvados 16 punkte nurodytą leidžiančios nukrypti nuostatos funkciją ir nebūtų savavališkas ar nulemtas vien noro suteikti vienai įmonei pirmenybę prieš jos konkurentus, ypač kai įmonė jau turėjo sunkumų prieš įvykstant atitinkamam įvykiui arba kai ji yra neefektyvi. SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritis iš tikrųjų turi būti apribota tik tais atvejais, kurie atitinka šios nuostatos logiką, ne tik dėl to, kad tai kyla iš būtinybės siaurai aiškinti šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagalbos draudimo principo išimtis, bet ir dėl to, kad joje numatyta nukrypti leidžianti nuostata veikia de jure, todėl neleidžia Komisijai pasinaudoti diskrecija ( 16 ). Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei, atrodo, mano Ryanair, pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto kompensacinę logiką neatmetama galimybė, kad pirma aprašytomis aplinkybėmis priimtos priemonės gavėjo pasirinkimas negali būti nulemtas konkrečių tikslų – susijusių su ūkio subjekto vykdoma ekonomine veikla ar jos specifiniais požymiais – pavyzdžiui, parama įmonei, kuri įprastu metu užtikrina visuotinės svarbos paslaugos teikimą, arba vykdo veiklą, kuri yra labai svarbi užimtumo, taigi, ir socialinio stabilumo, požiūriu; visi šie tikslai atitinka valstybėms narėms suteiktos intervencinės priemonės, kuria jos gali pasinaudoti siekdamos pašalinti šioje nuostatoje numatytų įvykių padarinius, paskirtį ir tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kokias sukėlė COVID-19 pandemija, įgyja dar didesnę reikšmę.

18.

Dėl pirma nurodytų priežasčių skundžiamo sprendimo 22–27 punktuose išdėstyti motyvai, kuriuose pabrėžiama tik valstybių narių veiksmų laisvė, manęs neįtikina. Vis dėlto, kadangi šio sprendimo 27 punkte padaryta išvada yra teisinga, o priežastys, pateisinančios SAS, kaip ginčijamos priemonės gavėjo, pasirinkimą, yra grindžiamos Bendrojo Teismo atliktu šios priemonės proporcingumo tyrimu, siūlau Bendrajam Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą ir papildyti skundžiamo sprendimo motyvus, pagrindžiančius minėtą išvadą, taip, kaip paaiškinau prieš tai.

19.

Apeliacinio skundo antrajame pagrinde Ryanair pateikia aštuonis atskirus prieštaravimus dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinio antrąjį pagrindą. Konkrečiai kalbant, pirmasis iš šių prieštaravimų yra susijęs su skundžiamo sprendimo 31–36 punktais, kuriuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė šio pagrindo pirmą dalį, ja buvo siekiama paneigti, kad ginčijama priemonė buvo pagrįsta SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu. Kiti septyni prieštaravimai yra susiję su skundžiamo sprendimo 39–66 punktais, kuriuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė šio pagrindo antrą dalį, kuria siekta užginčyti ginčijamos priemonės proporcingumą SAS patirtai žalai.

20.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmajame prieštaravime Ryanair priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis nusprendė, jog SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas yra tinkamas teisinis pagrindas leisti taikyti ginčijamą priemonę, pagal pobūdį subsidiarią Švedijos pagalbos sistemai, kurią anksčiau buvo leista taikyti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ( 17 ). Ji mano, kad skundžiamo sprendimo 34 punkte nurodytas teiginys, jog pagal SESV nedraudžiama kartu taikyti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto ir 107 straipsnio 3 dalies b punkto, jeigu tenkinamos kiekvienos iš šių dviejų nuostatų sąlygos, visų pirma tais atvejais, kai faktai ir aplinkybės, kurie sukėlė didelį ekonomikos sutrikimą, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą, atsirado dėl ypatingo įvykio, prieštarauja reikalavimui SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą aiškinti siaurai ir šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygai, susijusiai su tiesioginio ryšio tarp žalos ir pagalbos buvimu. Pagal Bendrojo Teismo išaiškinimą šios dvi nuostatos būtų sujungtos į vieną „krizės režimą“, pagal kurį vienu ar kitu teisiniu pagrindu galėtų būti remiamasi pakaitomis, o abiejų nuostatų taikymo sąlygų būtų neišvengiamai laikomasi ne taip griežtai.

21.

Pirmiausia noriu pažymėti, kad šioje byloje nekyla klausimo dėl priemonių, kurių imtasi pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kumuliacinio taikymo tiems patiems gavėjams. Iš ginčijamo sprendimo 4–6 konstatuojamųjų dalių matyti, kad, pirma, Švedijos valdžios institucijos nusprendė taikyti individualios pagalbos priemones, kaip tai suprantama pagal pirmąją iš šių nuostatų, po to, kai nuolat blogėjant oro transporto bendrovių finansinei padėčiai paaiškėjo, kad kai kurioms iš šių bendrovių buvo sunku gauti kreditą sprendime, kuriuo buvo leista taikyti Švedijos pagalbos sistemą, nustatytomis sąlygomis, ir, antra, kad šiomis priemonėmis galėjo pasinaudoti tik su tokiais sunkumais susidūrusios oro transporto bendrovės, kurios gali gauti pagalbą pagal šią schemą. Taigi, kai skundžiamo sprendimo 34 punkte Bendrasis Teismas nurodo SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto ir SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymą vienu metu, jis turi omenyje tik galimybę, kad valstybė narė, siekdama ištaisyti to paties ypatingo įvykio sukeltą poveikį rinkai, vienu metu naudoja abi šiose nuostatose numatytas priemones.

22.

Taigi, pateikęs šiuos paaiškinimus, nematau jokių kliūčių pripažinti tokio lygiagretaus taikymo galimybę, taip pat ir konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai abi nagrinėjamos priemonės yra neabejotinai susijusios tiek priemonės gavėjų, tiek numatomos intervencijos požiūriu. Nemanau, kad Ryanair pateikti priešingi argumentai turi lemiamą reikšmę. Iš tikrųjų, pirma, kai pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą priimta priemonė atitinka visas pirma įvardytas jame įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygas, plataus šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo klausimo nekyla, net jei ši priemonė kartu su kitomis priemonėmis padeda apibrėžti valstybės intervencijos, kuria reaguojama į dėl ypatingo įvykio susiklosčiusią krizinę situaciją, mastą. Antra, net jei būtų pripažinta, kad ginčijama priemone, kartu su SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta kompensuojamąja priemone, siekiama ir SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte in fine nustatyto tikslo – kuris taip pat atitinka šios priemonės logiką, – nesuprantu, kaip tai gali padėti susilpninti ryšį, kuris būtinai turi egzistuoti tarp žalos ir pagalbos pagal pirmąją iš šių nuostatų.

23.

Dėl pirma išdėstytų priežasčių siūlau Bendrajam Teismui atmesti apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmąjį prieštaravimą kaip nepagrįstą.

24.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrajame prieštaravime Ryanair teigia, kad skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino šiame punkte cituojamą 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Ispanija / Komisija ( 18 ), nes į pernelyg didelės kompensacijos rizikos vertinimą įtraukė „tikėtinumo kriterijų“ (angl. „likelihood test“), kuris tame sprendime nepaminėtas. Apeliantės nuomone, kai priemonė yra skirta būsimai žalai atlyginti, kaip nagrinėjamu atveju, bet kokia pagalba, kuri gali viršyti patirtą žalą, turi būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka, neatsižvelgiant į tai, kiek tikėtina, kad kompensacija bus pernelyg didelė. Norint, kad pagalbą gaunančiai įmonei nebūtų suteiktas nepagrįstas, nors ir laikinas, pranašumas, nepakanka nustatyti pernelyg didelės pagalbos sumos susigrąžinimo mechanizmą.

25.

Mano nuomone, šis prieštaravimas turi būti atmestas. Pirma, apeliantės argumentas, kuris iš esmės yra semantinio pobūdžio, manau, yra grindžiamas klaidingu Bendrojo Teismo vartojamų sąvokų reikšmės supratimu. Be abejo, tiesa, kad ginčijamo sprendimo versijos anglų kalba, kuri yra vienintelis autentiškas tekstas, 40 punkte vartojama frazė „likely to“ reiškia tikimybę. Vis dėlto, mano požiūriu, tiek iš šio punkto formuluotės, tiek iš jo konteksto, tiek iš skundžiamo sprendimo motyvų, susijusių su ieškinio antrojo pagrindo antrosios dalies analize, matyti, kad Bendrasis Teismas jokiu būdu neketino nustatyti pernelyg didelės kompensacijos tikimybės kriterijaus ir juo labiau jo įtvirtinti kaip SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo srities nustatymo kriterijaus. Antra, noriu pažymėti, kad Bendrojo Teismo nurodyto Sprendimo Ispanija / Komisija 40 ir 41 punktuose kalbama apie tiesioginio ryšio tarp tariamai priemonės gavėjų patirtų nuostolių ir suteiktos pagalbos egzistavimo įrodymą – jį sudaro nuostolių vertės ir pagalbos sumos palyginamieji duomenys – o ne apie pernelyg didelės kompensacijos rizikos vertinimą, kuris yra vėlesnis etapas, vykstantis po minėto ryšio nustatymo. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo remdamasis šiais punktais logiškai daryti išvados, kad reikia taikyti kriterijų, kuriuo siekiama nustatyti tikimybės, kad numatoma pagalba viršys patirtą žalą, laipsnį, kad būtų galima netaikyti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto. Man atrodo, kad Bendrasis Teismas veikiau norėjo pabrėžti, jog iš SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo srities reikia išbraukti tas priemones, kurių atveju neįmanoma nustatyti ryšio tarp patirtos žalos dydžio ir pagalbos sumos, kad būtų išvengta pernelyg didelės kompensacijos galimybės.

26.

Bet kuriuo atveju, net jei skundžiamo sprendimo 40 punktą reikėtų aiškinti taip, kaip norėjo Ryanair, reikia pažymėti, kad analizuodamas ginčijamą priemonę, aptartą skundžiamo sprendimo 45–57 punktuose, Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, jog, pirma, atsižvelgiant į išskirtinio įvykio – COVID-19 pandemijos – kintamumą ir į apskaičiuojant padarytą žalą suteiktos pagalbos dydį, Komisija ginčijamame sprendime pakankamai tiksliai nurodė apskaičiavimo metodą, pagal kurį būtų galima įvertinti SAS patirtą žalą ir išvengti šią žalą viršijančios kompensacijos, ir, antra, Ryanair nepateikė įrodymo, jog dėl šio apskaičiavimo metodo būtų buvusi išmokėta pernelyg didelė kompensacija. Be to, skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju Komisija įvertino, jog SAS patirta žala būtų buvusi didesnė nei ginčijama priemone garantuojama suma ir kad Ryanair nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti šiuo įvertinimu. Priešingai, nei, atrodo, mano Ryanair, šios išvados jokiu būdu nereiškia, kad gali būti, nors ir nėra tikėtina, jog kompensacija buvo pernelyg didelė, nes Bendrasis Teismas, atvirkščiai, griežtai atmetė galimybę, kad būta rizikos, jog išmokėta kompensacija gali viršyti SAS patirtą žalą.

27.

Trečiajame, ketvirtajame ir penktajame prieštaravimuose, kuriuos aptarsiu kartu, Ryanair nurodo įvairias teisės klaidas ir akivaizdų faktinių aplinkybių bei įrodymų iškraipymą, kuriuos Bendrasis Teismas tariamai padarė skundžiamo sprendimo 46–50 punktuose. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas, pirma, padarė išvadą, kad „atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, kurioms būdingas ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir koks yra COVID‑19 pandemija, jo kintamąjį pobūdį ir neišvengiamai į ateitį orientuotą padarytos žalos ir galiausiai suteiktos pagalbos sumos kiekybinio įvertinimo pobūdį, ginčijamame sprendime Komisija pateikė pakankamai tikslų apskaičiavimo metodą SAS patirtai žalai įvertinti“ (46 punktas); antra, jis nustatė, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog pagal apskaičiavimo metodą, apibrėžtą ginčijamame sprendime, būtų buvę galima išmokėti valstybės pagalbą, kuri būtų buvusi didesnė už SAS realiai patirtą žalą (47 ir 48 punktai); trečia, nurodė, kad, nepaisant to, jog taikant Komisijos apibrėžtą metodą nebuvo galima visiškai išvengti, kad į žalos vertinimą būtų įtrauktos ir SAS priimtų sprendimų, tiesiogiai nesusijusių su COVID-19 pandemija, pasekmės, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nesant šios pandemijos, SAS pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. tikriausiai būtų sumažėjusios, palyginti su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. (49 punktas).

28.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečiajame prieštaravime Ryanair tvirtina, kad jeigu sprendime, kuriuo Komisija leidžia teikti pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, neteisingai apibrėžiamas atlygintinos žalos apskaičiavimo metodas, nėra jokios garantijos, kad nebus skirta pernelyg didelė kompensacija, o ex ante vertinimą, kurį turi atlikti Komisija, pakeičia ex post vertinimo mechanizmas. Nagrinėjamu atveju pernelyg didelės kompensacijos rizika yra ypač didelė, o Komisijos patvirtintą pagalbą būtų galima palyginti su neužpildytu čekiu, suteiktu SAS daugiau nei vieniems metams, iki pirmosios faktinių nuostolių ataskaitos, kurią Švedija turėjo pateikti 2021 m. birželio mėn.

29.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtajame prieštaravime Ryanair tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai įrodinėjimo pareigą sistemingai perkėlė apeliantei, nors valstybės pagalbos srityje tai, kad pagalba neprieštarauja Sąjungos teisei, turi įrodyti Komisija. Bet kuriuo atveju Bendrajam Teismui ji pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pernelyg didelės kompensacijos rizika.

30.

Galiausiai apeliacinio skundo antrojo pagrindo penktajame prieštaravime Ryanair Bendrajam Teismui priekaištauja, kad jis nepadarė reikiamų išvadų iš skundžiamo sprendimo 49 punkte jo padarytos išvados, jog pagal Komisijos apibrėžtą metodą nebuvo galima visiškai išvengti SAS priimtų sprendimų pasekmių, tiesiogiai nesusijusių su COVID-19 pandemija, todėl apeliantei teko pareiga pateikti priešingos situacijos scenarijų, kurios ji negalėjo įvykdyti.

31.

Primenu, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą gali būti kompensuojami tik tie ekonominiai nuostoliai, kuriuos tiesiogiai sukėlė gaivalinės nelaimės ar kiti ypatingi įvykiai ( 19 ). Darytina išvada, kad turi būti tiesioginis ryšys tarp minėtų įvykių padarytos žalos ir valstybės pagalbos ir kad būtina kuo tiksliau įvertinti šios pagalbos gavėjų patirtus nuostolius ( 20 ). Kai šie nuostoliai dar nėra visiškai ir tiksliai kiekybiškai įvertinti dėl, pavyzdžiui, nagrinėjamo ypatingo įvykio nekonkretumo, ilgalaikio pobūdžio ir kintamumo, Komisija turi atlikti privalomą perspektyvos analizę, pagrįstą apskaičiavimo sistema, kuri tuo pačiu metu būtų lanksti, kad būtų galima ją pritaikyti padėčiai kintant, ir pakankamai tiksli bei patikima, kad būtų galima atmesti pernelyg didelės kompensacijos riziką. Be to, Komisija turi turėti galimybę nuolat ir visapusiškai kontroliuoti, kaip ši skaičiavimo sistema taikoma laikui bėgant.

32.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad ginčijama priemone siekiama iš dalies atlyginti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID-19 pandemijos (žr. ginčijamo sprendimo 9 ir 61 konstatuojamąsias dalis). Vertindama ginčijamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka Komisija nurodė, kad dėl tebesitęsiančios pandemijos sukeltos krizės Švedijos valdžios institucijos dar negalėjo tiksliai apskaičiuoti nei SAS patirtos žalos, nei pagalbos sumos (ginčijamo sprendimo 64 ir 68 konstatuojamosios dalys). Todėl apskaičiuota žala turėjo būti vertinama remiantis „bendrąja metodika“, jos kriterijai aprašyti ginčijamo sprendimo 65 konstatuojamojoje dalyje. Ši žala buvo apibūdinta kaip „pridėtinės vertės praradimas“, atitinkantis prarastas pajamas, pakoreguotas pagal SAS pelno maržą, atėmus sąnaudas, kurių išvengta. Prarastos pajamos – tai skirtumas tarp tikėtinų pajamų nesant pandemijos, apskaičiuotų remiantis pajamomis, gautomis 2019 m. kovo mėn.–2020 m. vasario mėn., prieš pat prasidedant pandemijai, ir pajamų, gautų krizės laikotarpiu, t. y. 2020 m. kovo mėn.–2021 m. vasario mėn. Sąnaudos, kurių buvo išvengta, – tai sąnaudos, kurių SAS būtų patyrusi, jei pandemija nebūtų paveikusi jos veiklos (pavyzdžiui, degalų įsigijimo sąnaudos arba oro uosto mokesčiai). Ką tik aprašyta bendroji metodika turėjo būti papildyta „išsamia metodika“, kurią Švedijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios pateikti Komisijai ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., kad ši ją iš anksto patvirtintų. Tikslią SAS patirtos žalos sumą nepriklausoma institucija apskaičiuos tik vėliau. Šiuo klausimu Švedijos valdžios institucijos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. pateikti Komisijai šios žalos ex post vertinimą ir nurodyti garantuojamos pagalbos sumą. Jos taip pat įsipareigojo išieškoti bet kokią pernelyg didelę kompensaciją, susidariusią dėl ex post žalos įvertinimo (žr. ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamąją dalį). Komisija taip pat preliminariai įvertino SAS patirtą žalą, kuri buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. oro eismas buvo 50–60 % mažesnis, palyginti su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. (žr. ginčijamo sprendimo 66 konstatuojamąją dalį). Komisija manė, kad šios žalos vertė, siekianti nuo 5 iki 15 mlrd. SEK, bet kuriuo atveju viršija visą pagalbos sumą (žr. ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamąją dalį).

33.

Skundžiamo sprendimo 46 punkte nurodytos aplinkybės, kurių apeliantė neginčija, visų pirma yra susijusios su COVID-19 pandemijos, kaip išskirtinio įvykio, kintamumu, taip pat su krizės staigumu, visuotinumu ir su būtinybe skubiai priimti intervencines priemones, skirtas labiausiai paveiktiems sektoriams, kaip antai aviacijos sektoriui, paremti; mano nuomone, tomis aplinkybėmis galima visiškai pateisinti Komisijos pasirinktą nuoseklių etapų metodą, pagal kurį buvo nustatyti pagrindiniai SAS patirtos žalos apskaičiavimo metodo kriterijai ir preliminariai įvertintas jos dydis taip, kad būtų galima a priori atmesti konkrečią pernelyg didelės kompensacijos riziką, o tikslaus šios žalos apskaičiavimo nustatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui.

34.

Tokiomis aplinkybėmis vien tai, kad Komisija sutiko palikti Švedijos valdžios institucijoms teisę nustatyti šiam kiekybiniam įvertinimui taikomų apskaičiavimo metodų detales, mano nuomone, atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes ir skirtumą tarp preliminariai nustatytos atlygintinos žalos sumos ir didžiausios pagalbos sumos, nėra pagrindas daryti išvadą, kad Komisija neįvykdė pareigos įvertinti ginčijamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka, kaip teigia Ryanair. Kaip teisingai pažymėjo Komisija ir Prancūzijos vyriausybė, išsamią metodiką, kurią Švedijos valdžios institucijos įsipareigojo perduoti Komisijai, pastaroji turėjo iš anksto patvirtinti, taigi ji turėjo galimybę patikrinti šios metodikos atitiktį ginčijamame sprendime pateiktai „bendrajai metodikai“, prireikus pakeisti tam tikrus jos elementus, taip pat stebėti konkretų priemonės taikymą ir iš naujo įvertinti pernelyg didelės kompensacijos riziką. Taigi, priešingai, nei teigia Ryanair, manau, kad nėra jokio prieštaravimo tarp skundžiamo sprendimo 46 punkto teiginio, kad Komisija ginčijamame sprendime nustatė pakankamai tikslų SAS patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą, ir to sprendimo 35 konstatuojamosios dalies, kurioje Komisija pažymi, kad Švedija yra įsipareigojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikti jai šios žalos apskaičiavimo metodą. Be to, atsižvelgiant, pirma, į šį įsipareigojimą ir, antra, į Komisijos atliktą preliminarų šios žalos kiekybinį įvertinimą, kuris parodė, kad šios žalos suma bet kuriuo atveju bus didesnė už didžiausią Švedijos valdžios institucijų SAS suteiktos garantijos dydį, Ryanair teiginys, kad ginčijamu sprendimu SAS iš esmės buvo leista iki 2021 m. birželio 30 d., t. y. iki pirmojo ex post žalos įvertinimo dienos, išduoti „neužpildytą čekį“, yra nepagrįstas.

35.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečiasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

36.

To paties pagrindo ketvirtasis prieštaravimas, kuriame Ryanair skundžiasi, kad Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą, mano nuomone, taip pat turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Šiuo klausimu primintina, kad, pirma, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, jog remiantis Komisijos nustatyta apskaičiavimo metodika kartu su Švedijos prisiimtais įsipareigojimais ir atsižvelgiant į preliminarų SAS dėl pandemijos patirtų nuostolių apskaičiavimą buvo galima kuo tiksliau įvertinti žalą, kurią siekiama atlyginti ginčijama priemone, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis pranešta apie šią priemonę ir kuriomis ji buvo patvirtinta. Antra, to sprendimo 47–49 punktuose Bendrasis Teismas kaip nepakankamai įtikinamus ar neveiksmingus atmetė argumentus, kuriuos Ryanair pateikė siekdama užginčyti šios metodikos tinkamumą atmesti faktinės pernelyg didelės kompensacijos galimybę. Tokiomis aplinkybėmis pateikdama ketvirtąjį prieštaravimą apeliantė iš tikrųjų ginčija skundžiamame sprendime pateiktą jos išdėstytų argumentų ir įrodymų tinkamumo ir (arba) pakankamumo įvertinimą, siekdama užginčyti Bendrojo Teismo padarytą išvadą dėl to, ar remiantis ginčijamo sprendimo elementais galima pašalinti pernelyg didelės kompensacijos riziką, ir apskritai dėl Komisijos atlikto ginčijamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka įvertinimo pagrįstumo. Nors Ryanair remiasi įrodymų iškraipymu, ji nenurodo, kokius įrodymus Bendrasis Teismas iškraipė ir kaip tai padarė, ir iš esmės tik pakartoja Bendrajam Teismui pareikšto ieškinio 55–60 punktuose išdėstytus argumentus. Pastaruosiuose punktuose, išskyrus 58 punktą, kuriame tik išvardyti elementai, kuriuos Komisija tariamai nepakankamai tiksliai nurodė ar pagrindė ginčijamame sprendime, tik pateikiama nuoroda į jurisprudenciją dėl SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto arba į Komisijos praktiką, sukauptą taikant šią nuostatą. Todėl ketvirtasis prieštaravimas neatitinka iš SESV 256 straipsnio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto kylančių priimtinumo reikalavimų, kaip jie išaiškinti jurisprudencijoje ( 21 ).

37.

Galiausiai, kalbant apie penktąjį prieštaravimą, kuriame Ryanair nurodo, kad skundžiamo sprendimo 49 punkte buvo padaryta teisės klaida, pažymėtina, kad šis punktas taip pat turi būti aiškinamas atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo 45 ir 46 punktuose padarytą išvadą, jog, remiantis visais Švedijos valdžios institucijų prisiimtais įsipareigojimais ir konkrečiomis su COVID-19 pandemija susijusiomis aplinkybėmis, Komisijos nustatytas SAS patirtų nuostolių apskaičiavimo metodas atitiko jurisprudencijoje nustatytus tikslumo kriterijus ir suteikė pakankamai garantijų, kad kompensacija nebus pernelyg didelė. Todėl šis prieštaravimas taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

38.

Savo apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštajame prieštaravime, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 51 punkto, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes remdamasis tik šio sprendimo 25 punktu atmetė jos ieškinio antrajame pagrinde išdėstytą argumentą, kad ginčijamame sprendime Komisija turėjo atsižvelgti į kitų Švedijos oro transporto bendrovių patirtą žalą. Apeliantė teigia, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, pagal pagalbos proporcingumo žalai principą žala turi būti vertinama ne tik pagalbos gavėjo, bet ir jo konkurentų lygmeniu, todėl šiuo atveju buvo būtina įvertinti ginčijamos priemonės poveikį kitoms oro transporto bendrovėms. Bet kuriuo atveju, pasak Ryanair, Bendrasis Teismas negalėjo nuspręsti, kaip jis padarė skundžiamo sprendimo 82 ir 84 punktuose, kad ginčijama priemonė yra pateisinama dėl to, jog SAS patyrė didesnę žalą dėl jos konkurencinės padėties, ir neatsižvelgti į šią padėtį vertinant pagalbos proporcingumą žalai.

39.

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas atsakė į pagrįstą argumentą, kurį Ryanair nurodė savo ieškinio antrojo pagrindo antrojoje dalyje. Šiame argumente, išdėstytame keliose Bendrajam Teismui pareikšto ieškinio vienintelio punkto eilutėse, Ryanair, nustačiusi, kad ginčijamame sprendime nebuvo atlikta jokio kitų Švedijoje veikiančių oro transporto bendrovių patirtos žalos įvertinimo, tik pateikė nuorodą į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimą, kuriuo ji rėmėsi savo ieškinio pirmajame pagrinde ir pagal kurį ypatingas įvykis, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, savaime daro poveikį visiems tam tikro sektoriaus ūkio subjektams, o ne tik vienam iš jų. Todėl Komisija privalėjo paaiškinti, kodėl žalą dėl apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, patyrė tik SAS. Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai atsakydamas į šį argumentą laikėsi nuomonės, kad siekiant į jį atsakyti pakanka remtis skundžiamo sprendimo 25 punkte išdėstytais motyvais, kurių pagrindu jis, mano nuomone, teisingai atmetė SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimą, kuriuo Ryanair rėmėsi ieškinio pirmajame pagrinde.

40.

Tokiomis aplinkybėmis apeliantė net negali priekaištauti Bendrajam Teismui, kad jis skundžiamo sprendimo 51 punkte padarė teisės klaidą, kai vertindamas ginčijamos priemonės proporcingumą neatsižvelgė į „pagalbos poveikį kitoms oro transporto bendrovėms“ ir SAS „konkurencinę padėtį“. Pirma, iš šios išvados 39 punkto matyti, kad minėtame 51 punkte atmesto argumento kontekste apeliantė nepaminėjo, jog būtina atsižvelgti į šiuos elementus. Antra, kaip teisingai pažymėjo Komisija, šis punktas yra susijęs su Bendrojo Teismo atliekamu ginčijamos priemonės proporcingumo atlygintinai žalai tyrimu, kuriuo siekiama tik įvertinti, ar egzistuoja pernelyg didelės kompensacijos rizika, o ne kitokiu šios priemonės būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo siekiamam tikslui tyrimu. Vis dėlto atkreipiu dėmesį, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštuntajame prieštaravime, pateiktame dėl kitos skundžiamo sprendimo motyvų dalies, Ryanair pateikė iš dalies panašų argumentą, kuris bus išnagrinėtas analizuojant tą prieštaravimą.

41.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštasis prieštaravimas taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

42.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo septintajame prieštaravime, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 60 ir 61 punktų, apeliantė iš esmės kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis nusprendė, jog tuo atveju, jei ginčijama priemonė, galimai kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant užsienio valdžios institucijų taikytas priemones, viršytų SAS faktiškai patirtą žalą, Švedijos valdžios institucijų įsipareigojimas susigrąžinti pagalbą ex post buvo pakankamas. Ryanair mano, kad vertindama, ar yra pernelyg didelės kompensacijos rizika, Komisija turi atsižvelgti į visą informaciją, kurią ji turi priimdama sprendimą pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Nagrinėjamu atveju Komisija visų pirma turėjo atsižvelgti į Norvegijos Karalystės sukurtą pagalbos sistemą ( 22 ), į kurią SAS turėjo teisę pretenduoti.

43.

Kadangi Bendrajam Teismui priekaištaujama, kad jis nenustatė, jog Komisija neįvertino galimo ginčijamos priemonės taikymo kartu su ta pagalbos schema, šis prieštaravimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo 60 ir 61 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas nustatė, jog Komisija atsižvelgė į šią schemą tiek a priori vertindama konkrečios pernelyg didelės kompensacijos rizikos buvimą, tiek užtikrindama, kad būtų sukurti mechanizmai, kuriais būtų galima a posteriori pašalinti pernelyg didelės kompensacijos galimybę, atsiradusią dėl ginčijamos priemonės taikymo kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant Norvegijos pagalbos schemą. Likusi šio prieštaravimo dalis, mano nuomone, turi būti pripažinta nepriimtina. Apeliantė iš esmės tik pakartoja pirmojoje instancijoje išdėstytus teiginius, nepaaiškindama, kodėl skundžiamo sprendimo 61 punkte pateiktoje išvadoje yra padaryta teisės klaida ar akivaizdi vertinimo klaida, ir nenurodydama, kaip Komisija turėjo atsižvelgti į Norvegijos pagalbos sistemą. Jei būtų nuspręsta, kad Ryanair argumentai yra priimtini ir turėtų būti suprantami kaip nurodantys, jog Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad ginčijama priemonė buvo klaidingai pripažinta suderinama su vidaus rinka, nepaisant pernelyg didelės kompensacijos rizikos, atsiradusios dėl galimybės SAS pasinaudoti Norvegijos pagalbos schema, tokiu atveju sutinku su Komisijos teiginiu, kad šis argumentas turėtų būti atmestas ir kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog tokiomis aplinkybėmis – kai neaišku, ar SAS ateityje galės naudotis Norvegijos pagalbos schema – Švedijos valdžios institucijų prisiimtas įsipareigojimas ex post susigrąžinti bet kokią pernelyg didelę pagalbos sumą, sumokėtą dėl ginčijamos priemonės taikymo kartu su kitomis priemonėmis, yra tinkamas ir pakankamas.

44.

Iš to, kas išdėstyta pirma, matyti, kad, mano nuomone, apeliacinio skundo antrojo pagrindo septintasis prieštaravimas taip pat turi būti atmestas kaip iš dalies nepagrįstas ir iš dalies nepriimtinas.

45.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštuntasis prieštaravimas yra pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 62–64 punktų. Šiais punktais Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kurį Ryanair išdėstė savo ieškinio antrojo pagrindo antrojoje dalyje ir kuriame ji teigė, kad vertindama ginčijamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka Komisija, be kitų žalos ir kompensacijos palyginimo, kuris turi būti atliekamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, elementų, turėjo atsižvelgti į konkurencinį pranašumą, SAS įgytą dėl šios priemonės diskriminuojamojo pobūdžio. Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas, pagal analogiją remdamasis 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimu Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity ( 23 ) (toliau – Sprendimas Aer Lingus), nurodė, kad „vertinant pagalbos suderinamumą su vidaus rinka šios pagalbos gavėjui suteiktas pranašumas neapima galimos ekonominės naudos, kurią jis gavo pasinaudojęs šiuo pranašumu“.

46.

Apeliantė Teisingumo Teismui nurodo, kad siekiant nustatyti, „ar pagalba viršija tai, kas būtina jos nurodytam tikslui pasiekti“, „svarbiausia“ yra atsižvelgti į pirma aprašytą konkurencinį pranašumą. Ji taip pat ginčija Sprendimo Aer Lingus svarbą, nes jis susijęs su pagalbos, pripažintos nesuderinama su vidaus rinka, dydžio nustatymu siekiant ją susigrąžinti, o ne su pagalbos suteikto pranašumo ir ypatingo įvykio, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, tiesiogiai padarytos žalos palyginimu.

47.

Pirmiausia noriu pažymėti, kad dalyje Ryanair argumentų, pateiktų nagrinėjamo prieštaravimo kontekste, keliamas teisės klausimas, kuris, mano nuomone, skiriasi nuo iškeltojo atitinkamame Bendrajam Teismui pateiktame pagrinde. Nors ieškinyje pirmojoje instancijoje apeliantė apsiribojo argumentu, kad neatsižvelgimas į konkurencinį pranašumą, atsiradusį dėl to, kad SAS yra vienintelė oro transporto bendrovė, kuriai buvo suteikta pagalba pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, trukdo tinkamai palyginti žalą ir kompensaciją ( 24 ), apeliaciniame skunde ji pirmą kartą susiejo šį neatsižvelgimą su ginčijamos priemonės proporcingumo siekiamam tikslui vertinimu. Darant prielaidą, kad pateikdama tokį argumentą Ryanair ketino remtis tuo, kad ginčijamame sprendime nebuvo atliktas ginčijamos priemonės poveikio konkurencijai vertinimas, šis prieštaravimas bet kuriuo atveju būtų nepriimtinas, nes, pirma, tai būtų naujas pagrindas, kurio nebūtų galima pateikti apeliaciniame skunde, ir, antra, jis bet kuriuo atveju neatitiktų Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų aiškumo ir tikslumo reikalavimų.

48.

Taigi atsakysiu tik į nagrinėjamą prieštaravimą, kiek jame teigiama, kad Bendrasis Teismas nemanė, jog nustatant ginčijamos priemonės suteiktą pranašumą ir vertinant pernelyg didelės kompensacijos rizikos buvimą būtina atsižvelgti į pirma nurodytą konkurencinį pranašumą. Šiuo klausimu apeliantė teisingai nurodo, kad atlikdama tokį vertinimą Komisija privalo atsižvelgti į visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp ypatingo įvykio, patirtų nuostolių ir suteiktos pagalbos, įskaitant, visų pirma, sumas, kurias įmonė pagalbos gavėja gavo kaip dėl minėto įvykio patirtos žalos kompensaciją, arba dėl kitų valstybės paramos įmonėms priemonių, kurios buvo patvirtintos po šio įvykio. Šie veiksniai iš tikrųjų sumažina tokios įmonės faktiškai patirtų nuostolių sumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad nustatydama tokiai įmonei suteikto pranašumo vertę Komisija privalėtų atsižvelgti į vertę – darant prielaidą, kad ją galima lengvai ir tiksliai apskaičiuoti, – atitinkančią, pirma, antrinę naudą, susijusią su pagalbos suteikimu, ir, antra, galimą ekonominę naudą, kurią įmonė gali gauti pasinaudodama pagalba. Pirmosios vertės neįmanoma autonomiškai apskaičiuoti, o dėl antrosios Teisingumo Teismas Sprendimo Aer Lingus 92 punkte, kuriuo Bendrasis Teismas pagal analogiją rėmėsi skundžiamo sprendimo 63 punkte, nurodė, kad atitinkamos valstybės narės pareiga vykdant išieškojimą panaikinti pagalbą, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, ir taip atkurti padėtį, buvusią iki jos išmokėjimo, „lemia pranašumo, suteikto dėl šios pagalbos jos gavėjui, sugrąžinimą, o ne galimos ekonominės naudos, kurią pagalbos gavėjas gavo pasinaudojęs tuo pranašumu, sugrąžinimą“. Priešingai, nei teigia Ryanair, tokia nuoroda yra reikšminga bent jau tiek, kiek ieškinyje Ryanair nurodė specifinį konkurencinį pranašumą, kurį, jos teigimu, SAS įgijo kaip galimybę padidinti savo rinkos dalį po to, kai buvo panaikinti su pandemija susiję apribojimai ( 25 ). Tai patikslinus, jei atmestume šios išvados 48 punkte paminėtus antrinius ir netiesioginius pranašumus, „konkurencinis pranašumas“, kuriuo remiasi apeliantė, mano manymu, yra ne kas kita, kaip ekonominio ir atrankinio pobūdžio nauda, kurią ginčijama priemonė suteikia SAS ir dėl kurios iškreipiama konkurencija, nes SAS atsiduria palankesnėje padėtyje nei konkuruojančios oro transporto bendrovės. Kaip matyti iš Komisijos pranešimo dėl [SESV 107] ir [SESV 108] straipsnių taikymo valstybės pagalbai garantijų forma ( 26 ), kuriuo remiamasi tiek ginčijamame sprendime (žr. 17 ir 18 konstatuojamąsias dalis), tiek skundžiamame sprendime (žr. 54 punktą), garantijos atveju ši nauda iš esmės apskaičiuojama kaip garantijos rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos skirtumas ( 27 ). Būtent tokiu skaičiavimu Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti nagrinėjama priemone suteiktos pagalbos sumą, kad būtų atmesta pernelyg didelės kompensacijos buvimo rizika, tačiau neatmetė prielaidos, jog, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir SAS patiriamus sunkumus gauti finansavimą, ši suma turėtų būti laikoma lygiavertė paskolos, gautos su valstybės garantija, sumai. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 64 punkte darydamas išvadą, kad Komisija teisingai atsižvelgė į bendrovei SAS suteiktą pranašumą, kuris atsirado dėl ginčijamos priemonės, ir kad jai negalima priekaištauti dėl to, kad nenustatė galimos dėl šio pranašumo gautos ekonominės naudos buvimo, Bendrasis Teismas nepadarė Ryanair apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštuntajame prieštaravime nurodytos teisės klaidos. Todėl šis prieštaravimas taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

49.

Kadangi padariau išvadą, kad turi būti atmesti visi apeliantės prieštaravimai, kuriais ji grindžia savo apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, manau, kad reikia atmesti visą šį pagrindą.

50.

Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 70–89 punktais, Ryanair nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė keletą teisės klaidų ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai atmetė jos ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį ir skundžiamo sprendimo 89 punkte nusprendė, kad, nepaisant to, jog teisė pasinaudoti ginčijama priemone buvo suteikta tiktai SAS, ginčijama priemonė buvo pateisinama ir nepažeidė nediskriminavimo principo.

51.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pirmiausia atmetė apeliantės teiginį, kad ginčijama priemone siekiama ne tik iš dalies kompensuoti SAS dėl COVID-19 pandemijos patirtą žalą, bet ir išsaugoti susisiekimą Švedijoje, „pasiekiamumą Skandinavijos viduje“ ar Švedijos ekonomiką (74 ir 75 punktai) arba išlaikyti rinkos struktūrą (76 punktas). Antra, jis atmetė apeliantės argumentą dėl ginčijama priemone suteiktos pagalbos diskriminacinio pobūdžio (77 ir 78 punktai). Trečia, jis nustatė, kad SAS naudai taikomas skirtingas požiūris buvo pakankamas siekiant ištaisyti žalą, atsiradusią dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų, ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (80–88 punktai).

52.

Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantė pateikia tris atskirus prieštaravimus – po vieną dėl kiekvieno Bendrojo Teismo argumentų punkto. Siekdamas laikytis tos pačios loginės tvarkos, kokia išdėstyti skundžiamo sprendimo motyvai, savo analizę pradėsiu nuo antrojo prieštaravimo, susijusio su ginčijamos priemonės tikslo nustatymu.

53.

Ryanair teigia, kad, pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktuose atmetė jos pirmojoje instancijoje išdėstytą teiginį, jog ginčijama priemone buvo siekiama išsaugoti susisiekimą Švedijoje, „pasiekiamumą Skandinavijos viduje“ ar Švedijos ekonomiką. Jis pernelyg formaliai išaiškino ginčijamą sprendimą, be to, šis išaiškinimas prieštarauja skundžiamo sprendimo 82 punktui.

54.

Mano nuomone, šie argumentai yra nepagrįsti. Ginčijamos priemonės tikslas iš tikrųjų aiškiai nurodytas ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje, įtrauktoje į šio sprendimo 2.1 skirsnį, pavadintą „Priemonės tikslas“, ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamo sprendimo 75 punkte, ja siekiama „atlyginti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius teisėtus kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos“. Ginčijamo sprendimo 25 ir 26 konstatuojamosios dalys, kuriomis remiasi apeliantė ir kuriose, be informacijos apie SAS padėtį rinkoje, pateikiami duomenys apie jos indėlį į susisiekimą Švedijoje, „pasiekiamumą Skandinavijos viduje“, darbo rinką ir apskritai į Švedijos ekonomiką, kaip matyti iš jų įtraukimo į to sprendimo 2.5 skirsnį „Gavėja“, yra skirtos tik pagalbą gavusiai įmonei apibūdinti. Priešingai, nei teigia Ryanair, tose konstatuojamosiose dalyse nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neapibrėžta pagalbos tikslo, kuris, kaip matyti iš jos atitikties vidaus rinkai teisinio pagrindo, yra atlyginti žalą, atsiradusią dėl ypatingo įvykio, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Taigi Bendrasis Teismas nepadarė aiškinimo klaidos, dėl kurios jam priekaištauja apeliantė. Taip pat nėra apeliantės nurodomo prieštaravimo tarp skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktų ir 82 punkto. Be to, kad 82 punkte į duomenis, susijusius su SAS turima Skandinavijos vidaus ir Švedijos vidaus oro eismo rinkos dalimi, atsižvelgiama tik kaip į šios įmonės patirtos žalos rodiklį, o ne kaip į Švedijos valdžios institucijų siekiamo tikslo požymį, minėtas punktas yra skirtingo Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 80–87 punktuose atlikto vertinimo, susijusio su ginčijamos priemonės taikymo būdo proporcingumu jos siekiamam tikslui, dalis.

55.

Antra, Ryanair teigia, kad skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas suklydo aiškindamas taikytiną teisę, nes atmetė jos suformuluotą argumentą, kad ginčijama priemone buvo neišvengiamai siekiama išlaikyti rinkos struktūrą. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nurodė, kad „nors konkurencijos požiūriu galbūt būtų geriau padėti visiems ūkio subjektams siekiant, kad nesumažėtų jų skaičius“, vis dėlto „valstybės narės neprivalo atitaisyti visos SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto ypatingo atvejo padarytos [žalos], todėl ir suteikti pagalbos visiems šią žalą patyrusiems asmenims“. Šiuo klausimu atkreipiu dėmesį į tai, kad apeliantė tik tvirtina, jog atsižvelgdamas į skundžiamo sprendimo 76 punkte išdėstytą teiginį Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad rinkos struktūros išlaikymas buvo (arba turėjo būti) vienas iš ginčijamos priemonės tikslų, neatsižvelgdamas į motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas atmetė tokią išvadą ir kurie iš esmės sutampa su motyvais, paskatinusiais jį atmesti ieškinio pirmąjį pagrindą, taip pat susijusiais su diskrecijos, kuri suteikiama valstybėms narėms priimant priemones pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, ribomis. Taigi šiuo klausimu tik pateiksiu nuorodą į apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, kuris atitinka Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio pirmąjį pagrindą, aptarimą.

56.

Kalbant apie trečiąjį Ryanair argumentą, pažymėtina, kad jis labiau susijęs su nediskriminavimo dėl pilietybės principo pažeidimu, todėl bus nagrinėjamas analizuojant apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmąjį prieštaravimą.

57.

Remdamasis pirma išdėstytais motyvais manau, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

58.

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmajame prieštaravime, susijusiame su skundžiamo sprendimo 77–80 punktais, apeliantė iš esmės priekaištauja, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtintą diskriminacijos dėl pilietybės draudimą. Ryanair teigia, kad nors COVID-19 pandemijos padariniai paveikė visas Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves, individualią pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą gavo tik SAS. Kadangi ginčijamame sprendime aiškiai nurodyta, kad tokia pagalba gali būti teikiama tik oro transporto bendrovėms, turinčioms Švedijos išduotą licenciją oro susisiekimui, ir kadangi tokį kriterijų Teisingumo Teismas 2014 m. kovo 18 d. Sprendime International Jet Management ( 28 ) pripažino lygiaverčiu diskriminacijai dėl pilietybės, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai priėjo prie išvados, jog ginčijamas sprendimas nepažeidė SESV 18 straipsnio.

59.

Skundžiamo sprendimo 77 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad „individualią pagalbą <…> iš esmės gauna tik viena įmonė, o ne visos kitos įmonės, įskaitant tas, kurių padėtis panaši į šios pagalbos gavėjo padėtį“, ir kad „dėl savo pobūdžio“„tokia individualia pagalba įtvirtinamas skirtingas požiūris ar net diskriminacija, kuri vis dėlto būdinga tos priemonės individualumui“. Vadinasi, apeliantės teiginiu iš esmės siekiama sistemingai ginčyti bet kokios individualios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka vien dėl jai būdingo išimtinio, todėl ir diskriminacinio, pobūdžio, nors pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms leidžiama teikti tokią pagalbą, jeigu tenkinamos visos SESV 107 straipsnyje numatytos sąlygos. Toliau skundžiamo sprendimo 80 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad darant prielaidą, jog ginčijama priemone nustatytas skirtingas požiūris (nes ši priemonė skirta tik SAS naudai) gali būti prilyginamas diskriminacijai, reikėjo patikrinti, ar ši priemonė pateisinama teisėtu tikslu ir ar ji buvo būtina, tinkama ir proporcinga šiam tikslui pasiekti. Kadangi Ryanair rėmėsi SESV 18 straipsnio pirma pastraipa, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šia nuostata draudžiama diskriminacija dėl pilietybės Sutarčių taikymo srityje, „nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų“, ir nusprendė, kad dėl to reikia patikrinti, ar ginčijama priemone nustatytas skirtingas požiūris yra leistinas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas. Bendrojo Teismo nuomone, toks patikrinimas reiškia, kad, „viena vertus, [ginčijamos] priemonės tikslas atitinka šioje nuostatoje numatytus reikalavimus ir, kita vertus, nagrinėjamos priemonės skyrimo tvarka, t. y. šiuo atveju tai, kad ji taikoma tik SAS, turi sudaryti sąlygas pasiekti šį tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti“.

60.

Ryanair pirmiausia teigia, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 80 punkte nurodė Bendrasis Teismas, SESV 107 straipsnis nėra „specialioji nuostata“, kaip tai suprantama pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą, nes jame nenustatyta konkrečių nediskriminavimo taisyklių.

61.

Šiuo klausimu primenu, kad pagal bendrąjį nediskriminavimo principą draudžiama, pirma, skirtingai vertinti panašias situacijas ir, antra, vienodai vertinti skirtingas situacijas, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas ( 29 ).

62.

SESV 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės“. Pagal suformuotą jurisprudenciją ši nuostata turi būti savarankiškai taikoma tik tais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė ir kuriems Sutartyse nenumatytos konkrečios diskriminaciją draudžiančios taisyklės ( 30 ). Teisingumo Teismo teigimu, tokios taisyklės visų pirma apima Sutarties nuostatas, susijusias su laisve judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, suteikta pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktą ir 21 straipsnį ( 31 ), nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo (SESV 30, 34 ir 110 straipsniai) ( 32 ), laisvo darbuotojų judėjimo (SESV 45 straipsnis) ( 33 ), įsisteigimo laisvės (SESV 49 straipsnis) ( 34 ), laisvės teikti paslaugas (SESV 56–62 straipsniai) ( 35 ) ir laisvo kapitalo judėjimo (SESV 63 ir 65 straipsniai) ( 36 ).

63.

Taigi SESV 18 straipsnio pirmos pastraipos taikymas priklauso nuo sąlygos, kad jokia Sutartyse nustatyta konkreti taisyklė, kuria siekiama uždrausti diskriminaciją dėl pilietybės, nebūtų taikoma situacijai, kuriai susiklosčius buvo tariamai diskriminuojama ( 37 ). Ar SESV 107 straipsnis yra tokia taisyklė?

64.

Nors to straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytu pagalbos draudimu siekiama užtikrinti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma valstybių narių intervencijomis, kurios yra palankios nacionalinėms įmonėms, prisipažinsiu, kad man šiek tiek sunku pripažinti šią nuostatą taisykle, kuria siekiama diskriminacijos dėl pilietybės draudimą įgyvendinti taip pat, kaip ir SESV nuostatas dėl keturių laisvių. Nors SESV 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nediskriminavimo principo ir valstybės pagalbos tvarkos tikslas, t. y. konkurencijos ir laisvių apsauga Sąjungoje, yra panašus, ši tvarka vis dėlto yra diskriminacijos kontrolės priemonė, tačiau joje pačioje nenustatyta nediskriminavimo taisyklės. Nepaisant to, kaip teigia Komisija, tiek, kiek SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad tam tikra pagalba tam tikrais atvejais yra suderinama su vidaus rinka, pagal jas leidžiami tam tikri požiūrio skirtumai, kai jie yra būtini ir proporcingi šiomis nuostatomis siekiamiems tikslams pasiekti, vadinasi, jos yra svarbios taikant nediskriminavimo principą ir yra Sutarčių „specialiosios nuostatos“, kaip tai suprantama pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą.

65.

Antra, kaip jau turėjau progą pažymėti kitu atveju, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje jau kurį laiką pabrėžiamas glaudus ryšys tarp atrankumo sąvokos, įtrauktos į pagalbos sąvoką, ir diskriminacijos sąvokos ( 38 ). Taikant atrankiojo pranašumo sąlygą, reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisės sistemą nagrinėjama nacionaline priemone „tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai“ sudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į ta sistema siekiamą tikslą, yra panaši ir kurioms dėl to taikomas skirtingas požiūris, iš esmės galintis būti kvalifikuojamas kaip diskriminacinis ( 39 ).

66.

Vis dėlto, jei tokia priemone numatyta pagalba vėliau pripažįstama neprieštaraujančia vidaus rinkai pagal SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalis, laikoma, kad ja nustatomas įmonių, kurių teisinė ir raktinė padėtis panaši, diferencijavimas yra objektyviai pateisinamas ir toleruojamas, nes būtinas pagal Sąjungos teisės sistemą saugomiems tikslams pasiekti. Tai taikoma tiek individualioms priemonėms, tiek pagalbos schemoms, ir reiškia, kad atitinkama priemonė ne tik turi atitikti konkrečias sąlygas, apibrėžtas nuostatose, kuriomis nukrypstama nuo SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagalbos draudimo, bet ir turi būti tinkama siekiant pagal minėtą Sutartį leidžiamų tikslų ir neviršyti to, kas būtina pagalbos tikslui pasiekti arba jos veikimui užtikrinti ( 40 ). Būtent taip reikia suprasti skundžiamo sprendimo 77 punkte išdėstytą teiginį – jį Ryanair kritikuoja apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrajame prieštaravime, – kurio formuluotės negalima pavadinti labai vykusia. Vis dėlto, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus, šis teiginys nėra lemiamas, nes bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas 80 ir paskesniuose punktuose išnagrinėjo ginčijamos priemonės proporcingumą.

67.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad Ryanair argumentas, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad SESV 107 straipsnis yra „specialioji nuostata“, kaip tai suprantama pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą, turi būti atmestas.

68.

Antra, Ryanair teigia, kad tiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, kuri buvo nustatyta ginčijamoje priemonėje, būtų pateisinama nebent remiantis Sutartyje aiškiai numatytais nukrypti leidžiančiais pagrindais, todėl tik tuo atveju, jei tai būtų priemonė, daranti poveikį laisvei teikti paslaugas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo bei visuomenės sveikatos pagrindais, išsamiai išvardytais SESV 52 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda SESV 62 straipsnyje. Ginčijamame sprendime Komisijos išdėstyti pateisinimai, susiję su būtinybe išsaugoti susisiekimą Švedijoje,„pasiekiamumą Skandinavijos viduje“ ar Švedijos ekonomiką, nepriskiriami prie tokių leidžiančių nukrypti pagrindų. Kadangi šis argumentas iš esmės sutampa su jos apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde nurodytais argumentais, pateikiu nuorodą į to pagrindo nagrinėjimą.

69.

Trečia, Ryanair tvirtina, kad net jei laisvė teikti paslaugas nagrinėjamu atveju nebūtų taikoma, Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju neįvertino, ar, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, visų pirma pagal Sprendimą International Jet Management, ginčijama priemone, kuri taikoma tik SAS, kaip Švedijos išduotą licenciją vykdyti veiklą turinčiai ir Švedijoje įsisteigusiai oro transporto bendrovei, nustatytas skirtingas požiūris yra pateisinamas „objektyviais veiksniais, nepriklausančiais nuo atitinkamų asmenų pilietybės“. Primenu, kad Sprendime International Jet Management Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal SESV 18 straipsnį draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kuriais oro vežėjui, turinčiam kitos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti, nustatoma pareiga gauti leidimą įskristi į pirmosios valstybės narės oro erdvę iš trečiųjų šalių, nors tokio leidimo nereikalaujama iš oro vežėjų, turinčių pirmosios valstybės narės išduotą licenciją.

70.

Šiuo klausimu reikia paaiškinti, kad SAS yra ginčijamos priemonės gavėja ne dėl to, kad ji turi Švedijos išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti, o kaip įmonė, kuri patyrė nuostolių dėl apribojimų, šios valstybės narės nustatytų reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, ir kuri veikia oro transporto rinkoje, kuriai ypatingą poveikį padarė išskirtinis įvykis – pandemijos protrūkis, paskatinęs Švediją imtis paramos priemonių. Kaip jau minėjau, paskirdama SAS ginčijamos priemonės naudos gavėja Švedija turėjo teisę remtis argumentais, susijusiais, be kita ko, su SAS indėliu – jis procentine išraiška yra didesnis nei konkuruojančių oro transporto bendrovių indėlis, – siekiant tam tikrų pagrindinių šios valstybės narės tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti susisiekimą Švedijos teritorijoje ir Skandinavijos regione, įskaitant mažiau komercinius maršrutus, taip pat tarptautiniu mastu, ypač tokiomis ilgalaikėmis ekstremaliomis ir neapibrėžtomis aplinkybėmis, kaip COVID-19 pandemija. Tiesa, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad tik tam tikras sąlygas atitinkančios oro transporto bendrovės, kurios turi Švedijos išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti ir atitinka Švedijos pagalbos sistemos reikalavimus, gali pasinaudoti individualiomis pagalbos priemonėmis pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, pavyzdžiui, ginčijama priemone. Vis dėlto vien ši aplinkybė, mano nuomone, nėra pagrindas teigti, kaip tai daro apeliantė, kad tai, jog ši priemonė taikoma tik SAS, savaime yra SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinto nediskriminavimo dėl pilietybės principo pažeidimas. Bet kuriuo atveju, net jei apeliantės minimas Sprendimas International Jet Management būtų laikomas svarbiu siekiant taikyti bendrąjį nediskriminavimo principą valstybės pagalbos srityje, tai neatmeta galimybės, kad pirma minėtos aplinkybės dėl SAS indėlio užtikrinant susisiekimą Švedijoje ir tarp kitų Skandinavijos šalių, nurodytos ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje, galėtų būti laikomos, esant krizės situacijai, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, „objektyviais veiksniais, nepriklausančiais nuo atitinkamų asmenų pilietybės“, ir daugiau nei vien ekonominio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal tą sprendimą.

71.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad Ryanair apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmajame prieštaravime išdėstytas argumentas taip pat yra nepagrįstas. Todėl šis prieštaravimas dėl iki šiol nagrinėtos dalies, mano nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas.

72.

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo trečiajame prieštaravime, susijusiame su Komisijos atliktu ginčijamos priemonės proporcingumo tyrimu, Ryanair nurodo keturis atskirus skundžiamo sprendimo 81–88 punktuose išdėstytų motyvų trūkumus. Pirmieji trys yra nukreipti prieš skundžiamo sprendimo 84 punktą; jame Bendrasis Teismas teigia, jog „iš ginčijamo sprendimo matyti, kad dėl SAS užimamų didesnių rinkos dalių su COVID‑19 pandemija susiję apribojimai šią bendrovę paveikė labiau nei kitas Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves“.

73.

Apeliantė teigia, pirma, kad šio teiginio, kuriuo Bendrasis Teismas rėmėsi siekdamas pagrįsti ginčijama priemone nustatyto bendrovei SAS naudingo skirtingo požiūrio tinkamumą, nėra ginčijamame sprendime ir kad tai reiškia, jog Bendrasis Teismas neleistinai pakeitė motyvus.

74.

Šiuo klausimu norėčiau priminti, kad vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju negali pakeisti ginčijamo akto autoriaus motyvų savo motyvais ( 41 ). Nepaisant to, nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas gali būti priverstas ginčijamo akto motyvus aiškinti kitaip nei jo autorius, o tam tikrais atvejais – net atmesti pastarojo priimtus formalius motyvus, nebent tam nebūtų jokio materialinio pagrindo ( 42 ). Nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo 84 punkte Bendrasis Teismas atsakė į Ryanair argumentą, kad vien aplinkybe, jog SAS – kurios veikla buvo sutelkta Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje bei sudarė 67 % Skandinavijos vidaus oro eismo ir beveik pusę Švedijos vidaus oro eismo – nebuvo galima pagrįsti dėl ginčijamos priemonės atsiradusio skirtingo požiūrio ( 43 ). Būtent šiais duomenimis – kurie yra nurodyti ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje ir į kuriuos Komisija neišvengiamai atsižvelgė vertindama ginčijamos priemonės suderinamumą – Bendrasis Teismas rėmėsi, pirma, skundžiamo sprendimo 84 punkte, tvirtindamas, kad iš ginčijamo sprendimo buvo matyti, jog dėl SAS turėtos didesnės rinkos dalies per COVID-19 pandemiją įvesti apribojimai jai turėjo proporcingai didesnį poveikį nei kitoms Švedijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms, ir, antra, to paties sprendimo 86 punkte nurodydamas, jog SAS naudingas skirtingas požiūris turėjo būti laikomas pakankamu siekiant kompensuoti šių apribojimų padarytą žalą ir neviršijo to, kas būtina minėtam tikslui pasiekti, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos pagalbos pobūdį, dydį ir suteikimo būdą. Iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 82–86 punktuose Bendrasis Teismas, atsakydamas į apeliantės kritiką, tik išaiškino ginčijamą sprendimą pagal jame pateiktas nuorodas, vadinasi, nepakeitė dalies šio sprendimo motyvų savo motyvais.

75.

Antra, Ryanair tvirtina, kad iš skundžiamo sprendimo 84 punkte Bendrojo Teismo pateikto pagrindimo matyti, jog įmonė, užimanti didelę rinkos dalį ir dėl to galinti daryti didelę įtaką rinkai, gali pasisavinti visą pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą mokėtiną kompensaciją. Laikantis proporcingumo principo, tokią kompensaciją reikėtų paskirstyti visiems rinkos dalyviams, proporcingai jų patirtai žalai. Toks pagrindimas taip pat prieštarautų SESV 102 straipsniui, nes pagal jį dominuojančiai įmonei suteikiamos specialios teisės, tačiau jai tenka ypatinga atsakomybė savo elgesiu nekelti pavojaus veiksmingai konkurencijai.

76.

Mano nuomone, šis argumentas taip pat turi būti atmestas. Jis grindžiamas prielaida, kad individuali pagalba, skirta tik vienam iš nukentėjusiųjų nuo ypatingo įvykio rinkoje kompensuoti, būtinai pažeidžia proporcingumo principą, pagal kurį pagalba turi būti proporcingai paskirstyta visiems nuo tokio įvykio nukentėjusiems asmenims, dėl to ji negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Tokios prielaidos pagrįstumas buvo aptartas ir atmestas nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą. Tame kontekste padariau išvadą, kad tokia pagalba yra leistina pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, jei pagalbos gavėjas pasirenkamas ne savavališkai ir toks pasirinkimas yra tinkamas ir proporcingas šia nuostata siekiamam tikslui. Esant tokiai kritinei padėčiai, kokia susidarė dėl šioje nuostatoje numatytų įvykių, valstybė narė turi turėti galimybę, prižiūrint Komisijai, laisvai nuspręsti, į kurias rinkas įsikišti taikant kompensacines priemones ir kaip paskirstyti turimus išteklius, be kita ko, siekiant užtikrinti, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 87 punkte, kad jos įsikišimas būtų veiksmingas. Kalbant apie Ryanair nuorodą į SESV 102 straipsnį ir ypatingą atsakomybę, tenkančią įmonėms, užimančioms dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pažymiu, kad, pirma, apeliantė neteigia ir neįrodinėja, jog SAS užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir, antra, kad net jei tokia padėtis būtų įrodyta, individualios pagalbos suteikimas savaime nereiškia, kaip teisingai pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, jog pagalbos gavėjas gali piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje vien dėl to, kad konkuruojančios įmonės nėra pasinaudojusios panašia priemone. Be to, kaip matyti iš to paties skundžiamo sprendimo 82 punkto, Bendrasis Teismas atsižvelgė į SAS užimamą rinkos dalį kaip į šios įmonės patirtos didesnės žalos rodiklį, todėl tai yra svarbus kriterijus siekiant priimti kompensacinę priemonę pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

77.

Trečia, Ryanair tvirtina, kad iš skundžiamo sprendimo 85 punkto neaišku, kokie apribojimai SAS paveikė reikšmingiau nei ją pačią. Bendrojo Teismo išvada dėl apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija apskritai, yra akivaizdžiai neteisinga, nes Ryanair, kaip visos Europos oro transporto bendrovei, šie apribojimai buvo taikomi bent jau tokiu pat mastu kaip SAS. Kita vertus, kalbant apie Švedijos valdžios institucijų nustatytus apribojimus, kriterijus, kuriuo vadovavosi Bendrasis Teismas, buvo nustatytas savavališkai, nes jis neišvengiamai palankus Švedijos oro transporto bendrovėms, be to, tai yra netiesioginė diskriminacija, skatinanti bendrosios rinkos susiskaidymą.

78.

Primenu, kad minėtomis priemonėmis buvo siekiama iš dalies kompensuoti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID-19 pandemijos. Kaip teisingai pažymėjo Švedijos vyriausybė, ši žala buvo nustatyta taikant tam tikrą kriterijų, t. y. skrydžių atšaukimą arba perkėlimą, kuris nepriklauso nuo apribojimų kilmės. Todėl vertinant nagrinėjamos priemonės proporcingumą nebūtina, net jei tai būtų praktiškai įmanoma, nustatyti, ar tokią žalą reikėtų priskirti tik Švedijos valdžios institucijų nustatytiems apribojimams, ar visiems apribojimams, kuriuos įgyvendino valstybės narės arba valstybės narės ir trečiosios šalys. Be to, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 84 punkte, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad, atsižvelgiant į teritorinį valstybės pagalbos pobūdį, būtinybė priimti SAS naudingą kompensacinę priemonę buvo vertinama atsižvelgiant į Švedijos rinką, joje veikiančias oro transporto bendroves ir atitinkamas jų dalis šioje rinkoje. Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo taikytas ginčijamos priemonės proporcingumo vertinimo kriterijus, pagal kurį atsižvelgiama į didesnę žalą, kurią SAS patyrė dėl turėtos rinkos dalies, kuri yra didesnė nei kitų Švedijos rinkoje veikiančių oro transporto bendrovių, nėra diskriminacinio pobūdžio ir yra logiška pasekmė to, kad ginčijama priemone siekiama ištaisyti COVID-19 pandemijos sukelto ypatingo įvykio pasekmes Švedijos rinkai.

79.

Galiausiai apeliantė kritikuoja skundžiamo sprendimo 87 punkte nurodytą veiksmingumo kriterijų; tame punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nedidelę ginčijamos priemonės sumą ir įvertinus SAS patirtą žalą, apeliantė neįrodė, kad šios sumos paskirstymas visoms Švedijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms nepanaikintų minėtos priemonės veiksmingumo. Mano nuomone, šis argumentas turi būti atmestas kaip neveiksmingas, nes jis nukreiptas prieš skundžiamo sprendimo motyvą vien dėl išsamumo ir dėl to negali nulemti jo panaikinimo ( 44 ).

80.

Kadangi padariau išvadą, jog reikia atmesti visus prieštaravimus, kuriais apeliantė grindžia savo apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, mano nuomone, visas šis pagrindas turi būti atmestas.

81.

Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė įvairių teisės klaidų ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai atmetė jos ieškinio trečiojo pagrindo antrąją dalį, kurioje ji teigė, jog dėl ginčijamos priemonės diskriminacinio pobūdžio buvo pažeista įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas. Šį pagrindą sudaro trys prieštaravimai. Antrasis ir trečiasis prieštaravimai bus nagrinėjami kartu.

82.

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmajame prieštaravime Ryanair teigia, kad skundžiamo sprendimo 94 punkte nusprendęs, jog apeliantė neįrodė, kaip dėl ginčijamos priemonės išimtinio pobūdžio, pasireiškiančio tuo, kad ta priemonė buvo skirta išskirtinai SAS, „ji gali būti atgrasyta nuo įsisteigimo Švedijoje arba paslaugų teikimo iš šios šalies ir į ją“, Bendrasis Teismas pasirinko neteisingą kriterijų, kuriuo remdamasis vertino, ar nacionalinė priemonė trukdo naudotis laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve arba daro jas mažiau patrauklias. Iš jurisprudencijos kylantis kriterijus veikiau susijęs su galimybe atitinkama priemone atgrasyti „bet kurį suinteresuotą veiklos vykdytoją“, taigi, nagrinėjamu atveju – kitas nei SAS Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves nuo įsisteigimo ar paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje.

83.

Šis prieštaravimas akivaizdžiai nepagrįstas. Pirma, jis grindžiamas sutrumpintu skundžiamo sprendimo 94 punkto aiškinimu. Šio punkto antrame sakinyje Bendrasis Teismas pažymėjo, kad apeliantė nenurodė „faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių [ginčijama] priemonė turėtų ribojamąjį poveikį, viršijantį tas priemones, dėl kurių atsirado SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, tačiau kurios <…> vis dėlto yra būtinos ir proporcingos ypatingo įvykio, koks yra COVID‑19 pandemija, SAS sukeltai žalai atitaisyti, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytais reikalavimais“. Taip Bendrasis Teismas paaiškino apeliantei tenkančios neįvykdytos įrodinėjimo pareigos apimtį ir atleido ją nuo bet kokios nuorodos į konkrečios oro transporto bendrovės, visų pirma apeliantės, padėtį. Antra, kaip teisingai pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, Ryanair prieštaravime neatsižvelgiama į skundžiamo sprendimo 94 punkte pateiktą nuorodą į Bendrojo Teismo anksčiau atliktą ginčijamos priemonės proporcingumo analizę, kurioje buvo atsižvelgta į visų Švedijoje veikiančių oro transporto bendrovių padėtį.

84.

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrajame prieštaravime Ryanair teigia, kad skundžiamo sprendimo 94 punkte padaryta išvada, pakartota šios išvados 82 punkte, yra prieštaringa ir teisiškai klaidinga, nes nagrinėjamu atveju jokio įrodymo pateikti nereikėjo, kadangi savavališkas Švedijos oro transporto bendrovei suteikto pranašumo atėmimas savaime atgraso kitas oro transporto bendroves nuo laisvo paslaugų teikimo ir naudojimosi įsisteigimo laisve. Šiuo klausimu Ryanair vėl remiasi Sprendimu International Jet Management. Bet kuriuo atveju apeliantė tvirtina, kad pateikė įvairių įrodymų, įskaitant, visų pirma, Goodbody Stockbrokers investicinių paslaugų skyriaus parengtą ataskaitą ir aviacijos teisės eksperto nuomonę. Vis dėlto Bendrasis Teismas šių elementų nevertino. Trečiajame prieštaravime Ryanair iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai atmetė jos pirmojoje instancijoje nurodytus argumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad ginčijama priemone nustatytas laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės apribojimas yra nepagrįstas.

85.

Reikėtų priminti, jog tam, kad būtų taikomas SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, atitinkama priemonė turi suteikti pranašumą tam tikroms įmonėms ar įmonių kategorijoms arba tam tikriems ekonomikos sektoriams, dėl kurio jų padėtis taptų palankesnė nei kitų ( 45 ). Iš to matyti, kad pagalba gali iš esmės sustiprinti pagalbos gavėjo padėtį jo konkurentų nenaudai ir apsunkinti pastarųjų galimybes tiekti savo produktus ar teikti savo paslaugas rinkoje, kurioje teikiama pagalba. Kaip pripažino Teisingumo Teismas, pagalba dėl savo pobūdžio dažnai reiškia apsaugą, taigi, tam tikrą rinkos suskaidymą, dėl kurio nukenčia įmonių, kurios pagalbos negauna, produktai ir paslaugos ( 46 ). Todėl apeliantė iš esmės neklysta teigdama, kad bet kokia pagalba, kuria šalies ūkio subjektui suteikiamas pranašumas, gali turėti neigiamą poveikį laisvei teikti paslaugas ir (arba) įsisteigimo laisvei, nes įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje kaip ir šiomis laisvėmis besinaudojantis pagalbos gavėjas, negali naudotis tokiu pat pranašumu kaip bet kuris kitas pastarojo konkurentas.

86.

Vis dėlto šis poveikis nebūtinai reiškia, kaip teigia apeliantė, šių laisvių apribojimą Sutarties prasme ( 47 ). Visų pirma galima kelti klausimą, kaip individuali pagalba, suteikta įmonei, veikiančiai rinkoje, kurioje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba, ne tik daro neigiamą poveikį šiai prekybai, bet ir neišvengiamai bei sistemingai sukelia tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės vien dėl to, kad šios pagalbos gavėjas yra nacionalinė įmonė, arba atgraso kitų valstybių narių ūkio subjektus nuo įsisteigimo ar paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje, arba net apsunkina paslaugų teikimą tarp valstybių narių, palyginti su paslaugų teikimu tik valstybės narės viduje ( 48 ). Taigi nagrinėjamame prieštaravime apeliantės išdėstytas argumentas, kiek jis grindžiamas tokiu automatiniu poveikiu, savaime nėra pagrindas paneigti skundžiamo sprendimo 94 punkte padarytą išvadą, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ginčijama priemonė tiek, kiek ji naudinga tik SAS, atgraso nuo naudojimosi įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Kalbant apie įrodymus, kuriuos apeliantė šiuo klausimu pateikė Bendrajam Teismui, reikia pasakyti, kad ji iš esmės apsiribojo bendra nuoroda į dvi jo prašytas ekspertizės ataskaitas, iš kurios nematyti jokios konkrečios šių ataskaitų sąsajos su nagrinėjamu klausimu.

87.

Taigi, mano nuomone, apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atitinkamai turi būti atmestas ir trečiasis prieštaravimas, nes jis iš esmės grindžiamas prielaida, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai atmetė galimybę, jog įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas buvo apribotos, vadinasi, suponuoja, kad apeliantės išdėstytas antrasis prieštaravimas turi būti patenkintas.

88.

Kadangi padariau išvadą, kad reikia atmesti visus prieštaravimus, kuriais apeliantė grindžia savo apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą, mano nuomone, visas šis pagrindas turi būti atmestas.

89.

Apeliacinio skundo penktajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 99 ir 100 punktais, Ryanair teigia, kad atmetęs jos ieškinio ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą procesinių teisių pažeidimu dėl to, kad nebuvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, ir paprasčiausiai padaręs nuorodą į pirmųjų trijų ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka vertinimu iš esmės, nagrinėjimą Bendrasis Teismas padarė keletą teisės klaidų ir iškraipė faktines aplinkybes.

90.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, pirma, konstatavo, kad Ryanair ieškinio ketvirtasis pagrindas iš tikrųjų yra papildomas ir skirtas tam atvejui, jei Bendrasis Teismas nenagrinėtų paties pagalbos vertinimo pagrįstumo (99 punktas). Antra, Bendrasis Teismas nurodė, kad „šio pagrindo turinys nėra savarankiškas“, ir tik pažymėjo, kad „nurodant ketvirtąjį pagrindą glaustai pakartojami pirmajame ir trečiajame pagrinduose pateikti argumentai, nenurodant konkrečių įrodymų, susijusių su galimais dideliais sunkumais“ (100 punktas).

91.

Ryanair pažymi, kad, pirma, skirtingai nei pirmųjų trijų ieškinio pagrindų atveju, nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą nebuvo reikalaujama įrodyti, kad Komisijos vertinimai yra klaidingi. Todėl Bendrojo Teismo atliekamai kontrolei turėjo būti taikomas kitoks kriterijus ir jis negalėjo pripažinti ketvirtojo pagrindo nepagrįstu, paprasčiausiai pateikdamas nuorodą į pirmųjų trijų pagrindų nagrinėjimo rezultatus. Antra, Ryanair teigia, kad, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, ieškinio ketvirtąjį pagrindą ji parėmė savarankiškais argumentais, siekdama atskleisti ginčijamo sprendimo priėmimo metu Komisijos turėtos informacijos spragas, kurios galėjo būti užpildytos tiesiog pradėjus oficialią tyrimo procedūrą.

92.

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimo neteikti prieštaravimų, grindžiamo Reglamento 2015/1589 ( 49 ) 4 straipsnio 3 dalimi, teisėtumas priklauso nuo to, ar įvertinus informaciją ir duomenis, kuriuos Komisija turėjo preliminaraus priemonės, apie kurią pranešta, nagrinėjimo etape, objektyviai turėjo kilti abejonių dėl šios priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Todėl abejonės dėl šio suderinamumo yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Šiuos įrodymus, kurie turi būti nustatyti tiek iš sprendimo neteikti prieštaravimų priėmimo aplinkybių, tiek iš šio sprendimo turinio, turi pateikti pats sprendimo panaikinimo siekiantis asmuo, remdamasis sutampančių įrodymų visuma ( 50 ). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagalbos, suteiktos taikant ginčijamą priemonę, dydis ir tos priemonės sudėtingumas bei naujumas patys savaime nėra didelių sunkumų, dėl kurių reikėtų pradėti oficialią tyrimo procedūrą, įrodymas ( 51 ).

93.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš to, kas išdėstyta pirma, pirmuosiuose trijuose ieškinio pagrinduose Ryanair rėmėsi keliomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kurios, jos nuomone, sutrukdė įvertinti tai, ar ginčijama priemonė yra suderinama su vidaus rinka. Ieškinio ketvirtajame pagrinde ji nurodė, kad Komisijos atliktas tyrimas buvo neišsamus ir nepakankamas, ir tvirtino, jog atlikus oficialią tyrimo procedūrą šios priemonės suderinamumo vertinimo rezultatas būtų buvęs kitoks. Tokiomis aplinkybėmis remdamasi ieškinio pirmajame ir antrajame pagrinduose išdėstytais argumentais Ryanair pirmiausia nurodė, kad ginčijamame sprendime yra keletas spragų, nes visų pirma tiksliai neįvertinta pagalbos suma ir SAS patirti nuostoliai, neatsižvelgta į SAS konkurencinį pranašumą ir kitų oro transporto bendrovių indėlį į susisiekimą Švedijoje, o ginčijamos priemonės suderinamumas su nediskriminavimo, laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės principais išnagrinėtas nepakankamai. Antra, Ryanair teigė, kad dėl pandemijos susidariusi nepaprastoji padėtis nebuvo pagrindas atleisti Komisiją nuo pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą, jei kiltų didelių sunkumų vertinant pagalbą. Galiausiai vėlgi remdamasi pirmaisiais trimis ieškinio pagrindais Ryanair teigė, kad kiekvieno iš šių pagrindų kontekste pateiktų prieštaravimų, kurių lemiamą informaciją ji galėjo pateikti per oficialią tyrimo procedūrą, būtų pakakę, jei tokia procedūra būtų buvusi pradėta, kad Komisija galėtų padaryti išvadą dėl ginčijamos priemonės nesuderinamumo.

94.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog Ryanair argumentai, pateikti remiantis ieškinio ketvirtuoju pagrindu, nėra savarankiški. Iš tikrųjų, kaip nurodė Prancūzijos vyriausybė, šie argumentai akivaizdžiai panašūs į argumentus, pateiktus dėl pirmųjų trijų ieškinio pagrindų. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas neprivalėjo atskirai išnagrinėti pirmuosiuose trijuose ieškinio pagrinduose išdėstytų prieštaravimų ir jiems tapačių prieštaravimų, išdėstytų ketvirtajame pagrinde, tačiau galėjo nuspręsti, jog antrųjų tyrimas bus įtrauktas į pirmųjų analizę. Kaip pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimas Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija ( 52 ), kuriuo remiasi apeliantė, tokiam požiūriui neprieštarauja. Atvirkščiai, byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, Bendrasis Teismas kartu išnagrinėjo du ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su didelių sunkumų buvimu ir Komisijos atliktų vertinimų pagrįstumu ( 53 ), ir atmetė pirmuosius, prieš tai nustatęs, jog nėra įrodymų, galinčių paneigti antrųjų pagrįstumą ( 54 ), tačiau dėl tokio požiūrio Teisingumo Teismas jai neprieštaravo.

95.

Šiomis aplinkybėmis apeliantės nuoroda į skundžiamo sprendimo 49 punkte padarytą išvadą, pagal kurią Komisijos nustatytas žalos apskaičiavimo metodas neleido visiškai išvengti to, kad į žalos vertinimą būtų įtrauktos SAS sprendimų, tiesiogiai nesusijusių su COVID-19 pandemija, pasekmės, yra nereikšminga, nes, atsižvelgiant į to metodo kontekstą ir visus Bendrojo Teismo atliktus vertinimus, tokia išvada neleidžia manyti, kad Komisija susidūrė su dideliais sunkumais, dėl kurių neįmanoma atmesti realios pernelyg didelės kompensacijos rizikos ir suabejoti ginčijamos priemonės suderinamumu su vidaus rinka ( 55 ). Tas pats pasakytina ir apie Bendrojo Teismo išvadas dėl to, kad nėra įrodymų, jog ginčijama priemonė turi atgrasomąjį poveikį laisvei teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvei. Galiausiai, kalbant apie apeliantės pateiktą nuorodą į klausimą, kurį ji apibūdina kaip naują, dėl galimybės vienu metu taikyti priemones pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, pirmiausia norėčiau pažymėti, kad, kaip nurodyta šios išvados 21 punkte, ginčijamame sprendime bet kuriuo atveju buvo atmesta galimybė sumuoti pagal šias nuostatas SAS suteiktiną pagalbą, ir, antra, kad, kaip jau minėta, ginčijamos priemonės naujumas savaime nėra didelių sunkumų, dėl kurių reikėtų pradėti oficialią tyrimo procedūrą, požymis.

96.

Remdamasis visomis pirma išdėstytomis aplinkybėmis manau, kad apeliacinio skundo penktasis pagrindas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

97.

Apeliacinio skundo šeštajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 105–116 punktais, Ryanair tvirtina, kad atmetęs jos ieškinio penktąjį pagrindą, kuris buvo pateiktas dėl SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimo, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes. Pirma, apeliantės nuomone, kai Bendrasis Teismas nusprendė, kad vertinant ginčijamo sprendimo motyvavimo tinkamumą ir pakankamumą reikia atsižvelgti į faktines aplinkybes, susijusias su COVID-19 pandemija, jis netinkamai taikė Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl pareigos motyvuoti apimties. Antra, ji teigia, kad tokių garantijų, kaip teisė į pakankamai pagrįstą sprendimą, laikymasis yra dar svarbesnis tais atvejais, kai, kaip nagrinėjamu atveju, Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją.

98.

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kuria Bendrasis Teismas rėmėsi skundžiamo sprendimo 105 punkte, SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas; jis turi aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo turinį, bet ir kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas ( 56 ). Apeliantės pareikšti prieštaravimai turi būti nagrinėjami būtent remiantis šiais principais.

99.

Dėl pirmojo iš šių prieštaravimų man atrodo aišku, kad Teisingumo Teismo nuoroda į priemonės kontekstą, net jei būtų nuspręsta, kad šis kontekstas apima ir visiškai faktinio pobūdžio elementus, bet kuriuo atveju negali būti suprantama kaip reiškianti, kad remiantis nuoroda į šį kontekstą galima sumažinti motyvavimo standartą, kuris Sąjungos institucijoms nustatytas SESV 296 straipsnyje, kaip jis išaiškintas minėtoje jurisprudencijoje. Vadinasi, jei Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime ginčijamo sprendimo nemotyvavimą būtų pateisinęs nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl COVID-19 pandemijos, kaip teigia apeliantė, Ryanair turėtų teisę skųstis dėl šios nuostatos pažeidimo.

100.

Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo ir Prancūzijos vyriausybė, ir Komisija, to sprendimo motyvuojamojoje dalyje, skirtoje apeliacinio skundo penktajam pagrindui nagrinėti, nėra jokios nuorodos į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, kaip į konteksto elementą, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant ginčijamo sprendimo motyvų tinkamumą ir pakankamumą pagal pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją. Todėl pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

101.

Kalbant apie antrąjį prieštaravimą, pažymėtina, kad, išnagrinėjus skundžiamo sprendimo motyvus, nenustatyta, kad Bendrasis Teismas būtų pažeidęs SESV 296 straipsnį, ypač atsižvelgiant į ginčijamo akto pobūdį, t. y. sprendimą neteikti prieštaravimų pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Šiuo klausimu norėčiau priminti, kad, kaip pažymėjo ir Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 106 ir 107 punktuose, Teisingumo Teismas jau turėjo progą konstatuoti, jog tokiame sprendime, kuris priimamas per trumpą laiką, turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad vertinant nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka nekyla didelių sunkumų, ir kad net trumpas tokio sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu jame bet kuriuo atveju aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad tokių sunkumų nėra ( 57 ). Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 108–114 punktuose išnagrinėjo įvairius Ryanair ieškinyje nurodytus motyvavimo trūkumus, t. y. susijusius su tuo, kad nebuvo atlikta pagalbos atitikties vienodo požiūrio, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principams įvertinimo, bendrovei SAS suteikto konkurencinio pranašumo įvertinimo, žalos apskaičiavimo metodo ir pagalbos dydžio įvertinimo, taip pat su tuo, kad nebuvo nurodyta priežasčių, dėl kurių SAS buvo vertinama kitaip nei kitos Švedijos oro transporto bendrovės, patyrusios žalą dėl COVID-19 pandemijos. Visa tai išnagrinėjęs Bendrasis Teismas konstatavo, kad trūkumų nėra, ir to sprendimo 115 punkte padarė išvadą, jog ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas. Priešingai, nei teigia apeliantė, šiam tyrimui neturėjo poveikio jokios klaidos, susijusios su reikalaujamu nagrinėjamo akto motyvavimo lygiu ir Bendrojo Teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo tinkamumo. Be to, atkreipiu dėmesį, kad kai kuriais Ryanair ieškinio penktajame pagrinde pateiktais ir apeliacinio skundo šeštajame pagrinde pakartotais prieštaravimais iš tikrųjų buvo siekiama sukritikuoti Komisiją labiau dėl to, kad ji neatliko visapusiško tyrimo, o ne dėl nepakankamo motyvavimo. Todėl atsakymo į šiuos prieštaravimus reikia ieškoti skundžiamo sprendimo dalyse, susijusiose su pirmųjų trijų ieškinio pagrindų nagrinėjimu, o ne to sprendimo 108–114 punktuose, susijusiuose su pareigos motyvuoti pažeidimu.

102.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

103.

Remdamasis visais pirma išdėstytais argumentais manau, kad visi apeliacinio skundo pagrindai, taigi, ir visas apeliacinis skundas, turi būti atmesti.

104.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Bendrajam Teismui atmesti apeliacinį skundą. Be to, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 1 dalį siūlau Teisingumo Teismui priteisti iš Ryanair Komisijos ir SAS patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodyti, kad Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.