1.

Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), nagrinėdamas ginčą, kilusį tarp Meta Platforms grupės bendrovių ( 2 ) ir Bundeskartellamt (Federalinė konkurencijos tarnyba, Vokietija), dėl pastarosios sprendimo, kuriuo ieškovei pagrindinėje byloje buvo uždraustas jos socialinio tinklo Facebook paslaugų teikimo sąlygose numatytas duomenų tvarkymas bei šių paslaugų teikimo sąlygų įgyvendinimas ir nurodyta taikyti taisomąsias priemones ( 3 ).

2.

Prejudiciniai klausimai iš esmės susiję, pirma, su nacionalinės konkurencijos institucijos, kaip antai Bundeskartellamt, kompetencija nagrinėti – kaip pagrindinį arba papildomą klausimą – įmonės veiksmus pagal tam tikras Reglamento (ES) 2016/679 ( 4 ) nuostatas ir, antra, su šių nuostatų aiškinimu, kiek tai susiję, be kita ko, su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu, su svarbiomis asmens duomenų tvarkymo teisėtumo užtikrinimo sąlygomis ir su sutikimo, duodamo laisva valia dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, pareiškimu.

3.

BDAR 4 straipsnyje numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

4.

Šio reglamento 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 dalis suformuluota taip:

„Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.“

5.

Minėto reglamento 9 straipsnio „Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

2.   1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

<…>

<…>“

6.

To paties reglamento VI skyriuje „Nepriklausomos priežiūros institucijos“ esančiame 51 straipsnyje „Priežiūros institucija“ nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos yra atsakingos už šio reglamento taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje <…>.

2.   Kiekviena priežiūros institucija prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje. Tuo tikslu priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vadovaudamosi VII skyriumi.

<…>“

7.

Gesetz gegen Wettbewerbsbeschränkungen (Konkurencijos ribojimų prevencijos įstatymas, toliau – GWB) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Draudžiamas bet koks vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje.“ ( 5 )

8.

GWB 50f straipsnyje numatyta:

„(1)   Konkurencijos institucijos, reguliavimo institucijos, už duomenų apsaugą ir informacijos laisvę atsakingas pareigūnas, regioniniai duomenų apsaugos pareigūnai ir kompetentingos valdžios institucijos, kaip tai suprantama pagal EU-Verbraucherschutzdurchführungsgesetz (Įstatymas dėl Europos Sąjungos vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimo) 2 straipsnį, gali, nepriklausomai nuo pasirinktos procedūros, keistis informacija, įskaitant asmens duomenis bei komercines ir verslo paslaptis, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms vykdyti, ir naudoti šią informaciją vykdant procedūras. <…>“

9.

Meta Platforms valdo internetinio socialinio tinklo „Facebook“ paslaugų pasiūlą Europos Sąjungoje (adresas www.facebook.com) ir kitas interneto paslaugas, įskaitant Instagram ir WhatsAp. Meta Platforms valdomų socialinių tinklų ekonominį modelį iš esmės sudaro, pirma, privatiems naudotojams nemokamai teikiamos socialinio tinklo paslaugos ir, antra, parduodama internetinė reklama, kuri asmeniškai pritaikoma socialinio tinklo naudotojui ir kuria siekiama, kad naudotojui būtų rodoma tokia reklama, kuri jį galėtų sudominti atsižvelgiant būtent į asmeninius jo vartojimo įpročius, interesus ir perkamąją galią ir į asmenines aplinkybes. Techninis šios rūšies reklamos pagrindas – automatinis labai išsamių tinklo ir internetinių paslaugų, siūlomų grupės lygmeniu, naudotojų profilių sudarymas ( 6 ).

10.

Siekdama rinkti ir tvarkyti naudotojų duomenis Meta Platforms remiasi su naudotojais sudaryta naudojimo sutartimi, pagal kurią šie naudotojai, spustelėdami mygtuką „registracija“, sutinka su Facebook paslaugų teikimo sąlygomis. Sutikimas su šiomis paslaugų teikimo sąlygomis yra esminė naudojimosi socialiniu tinklu Facebook sąlyga ( 7 ). Esminis šioje byloje keliamas klausimas yra susijęs su praktika, kurią sudaro, pirma, duomenų, gautų iš kitų grupei priklausančių paslaugų bei trečiųjų šalių interneto svetainių ir taikomųjų programėlių, rinkimas per jose integruotas sąsajas arba per interneto naudotojo kompiuteryje ar mobiliajame galiniame įrenginyje naudojamus slapukus, antra, šių duomenų susiejimas su atitinkamo naudotojo Facebook paskyra ir, trečia, minėtų duomenų naudojimas (toliau – ginčijama praktika).

11.

Bundeskartellamt pradėjo procedūrą prieš Meta Platforms, po kurios ginčijamu sprendimu pastarajai uždraudė Facebook paslaugų teikimo sąlygose numatytą duomenų tvarkymą ir šių sąlygų įgyvendinimą, taip pat nurodė taikyti taisomąsias priemones. Bundeskartellamt savo sprendimą motyvavo, be kita ko, tuo, kad aptariamas duomenų tvarkymas laikytinas šios bendrovės piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi socialinių tinklų rinkoje privačių Vokietijos naudotojų atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal GWB 19 straipsnį ( 8 ).

12.

2019 m. vasario 11 d.Meta Platforms apskundė ginčijamą sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) ( 9 ), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris iš esmės abejoja, pirma, dėl nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijų galimybės tikrinti duomenų tvarkymo atitiktį BDAR nustatytiems reikalavimams bei nustatyti jo nuostatų pažeidimus ir už tai bausti, ir, antra, dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų aiškinimo ir taikymo.

13.

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Jei atsakymas į 7 klausimą būtų teigiamas, ar reikia atsakyti į 3–5 klausimus, kalbant apie duomenis, gautus naudojantis grupės paslauga Instagram?“

14.

Rašytines pastabas pateikė Meta Platforms, Vokietijos, Čekijos, Italijos ir Austrijos vyriausybės, Bundeskartellamt, Verbraucherzentrale Bundesverband e.V. (Vartotojų asociacija, Vokietija) ir Europos Komisija. Per 2022 m. gegužės 10 d. įvykusį teismo posėdį šios šalys taip pat pateikė žodines pastabas.

15.

Šioje byloje nagrinėjami prejudiciniai klausimai, pateikti dėl įvairių BDAR nuostatų aiškinimo, iš esmės susiję, pirma, su konkurencijos institucijos kompetencija nustatyti asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimą ir už jį bausti taip pat su jos pareiga bendradarbiauti su vadovaujančia priežiūros institucija, kaip tai suprantama pagal BDAR (pirmasis ir septintasis prejudiciniai klausimai), antra, su draudimu tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis ir su sutikimo juos naudoti sąlygomis (antrasis prejudicinis klausimas), trečia, su asmens duomenų tvarkymo teisėtumu atsižvelgiant į tam tikrus pateisinimus (trečiasis–penktasis prejudiciniai klausimai) ir, ketvirta, su dominuojančią padėtį rinkoje užimančiai įmonei duotu sutikimu, kad asmens duomenys būtų tvarkomi (šeštasis prejudicinis klausimas).

16.

Paskesniuose punktuose pirmiausia nagrinėsiu pirmąjį ir septintąjį prejudicinius klausimus, o toliau – kitus klausimus tokia tvarka, kokia jie buvo pateikti, sujungdamas trečiąjį–penktąjį prejudicinius klausimus.

17.

Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tirdama konkurencijos taisyklių pažeidimus konkurencijos institucija, viena vertus, gali pirmiausia nustatyti ( 10 ), ar įmonė, išimtinai atsakanti už asmens duomenų tvarkymą visoje Sąjungoje, kurios pagrindinė verslo vieta yra kitoje valstybėje narėje, pažeidė su BDAR duomenų tvarkymu susijusias taisykles, ir, kita vertus, nurodyti nutraukti šį pažeidimą (pirmojo klausimo a punktas), ir, jei taip, ar vadovaujanti priežiūros institucija, kuri turi kompetenciją pagal BDAR 56 straipsnio 1 dalį, taip pat gali atlikti tyrimą dėl šios įmonės taikomų duomenų tvarkymo sąlygų (pirmojo klausimo b punktas).

18.

Vis dėlto, nors tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, man atrodo, kad ginčijamame sprendime Bundeskartellamt nenubaudė Meta Platforms už BDAR pažeidimą, bet nagrinėjo, kiek tai būtina konkurencijos taisyklių taikymo tikslais, jos galimai padarytą draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi pažeidimą, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad šios įmonės elgesys neatitinka BDAR nuostatų.

19.

Taigi, mano nuomone, pirmojo klausimo a punktas, kiek jis susijęs su konkurencijos institucijos galimybe visų pirma nustatyti BDAR taisyklių pažeidimą ir nurodyti jį nutraukti, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, yra nereikšmingas ( 11 ).

20.

Vadinasi, pirmojo klausimo b punktas, kuris priklauso nuo teigiamo atsakymo į pirmojo klausimo a punktą, taip pat yra nereikšmingas ( 12 ).

21.

Septintuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar konkurencijos institucija, tirdama konkurencijos taisyklių pažeidimus, gali papildomai nustatyti ( 13 ), ar duomenų tvarkymo sąlygos ir jų įgyvendinimas atitinka BDAR (septintojo klausimo a punktas), ir, jei taip, ar konkurencijos institucijos tyrimas yra galimas ir tada, kai kompetenciją turinti vadovaujanti priežiūros institucija tuo pačiu metu atlieka tyrimą dėl šių sąlygų (septintojo klausimo b punktas).

22.

Pirma, dėl septintojo klausimo a punkto man atrodo, kad, nors konkurencijos institucija neturi kompetencijos nustatyti BDAR pažeidimo ( 14 ), pagal šį reglamentą iš esmės nedraudžiama, kad kitos, o ne priežiūros, institucijos, įgyvendindamos savo kompetenciją ir įgaliojimus, galėtų papildomai įvertinti elgesio suderinamumą su BDAR nuostatomis. Mano nuomone, taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai konkurencijos institucija naudojasi SESV 102 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 1/2003 ( 15 ) 5 straipsnio pirma pastraipa arba bet kuria kita atitinkama nacionalinės teisės norma ( 16 ) jai suteiktais įgaliojimais.

23.

Įgyvendindama savo įgaliojimus konkurencijos institucija privalo, be kita ko, įvertinti, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo elgesio teisinį ir ekonominį kontekstą, toks elgesys yra susijęs su kitomis priemonėmis, o ne su konkurencija remiantis nuopelnais ( 17 ). Šiuo klausimu pažymėtina, kad tokio elgesio atitiktis arba neatitiktis BDAR nuostatoms ne pati savaime, o atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, gali būti svarbus požymis siekiant nustatyti, ar toks elgesys reiškia, kad buvo naudojamos priemonės, lemiančios įprastą konkurenciją, tačiau tai, ar tam tikras elgesys yra piktnaudžiavimas pagal SESV 102 straipsnį, nenustatoma pagal tai, ar jis atitinka BDAR, ar kitas teisės normas ( 18 ).

24.

Taigi manau, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje nagrinėjimas gali pateisinti tai, kad konkurencijos institucija aiškina teisės normas, kurios nepatenka į konkurencijos teisės taikymo sritį, pavyzdžiui, tas, kurios įtvirtintos BDAR ( 19 ), patikslindama, kad toks nagrinėjimas atliekamas papildomai ( 20 ) ir neturi įtakos kompetentingų priežiūros institucijų atliekamam šio reglamento taikymui ( 21 ).

25.

Antra, kalbant apie septintojo klausimo b punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokias pareigas kompetentingos vadovaujančios priežiūros institucijos, kaip ši suprantama pagal BDAR, atžvilgiu turi konkurencijos institucija, atsižvelgiant į taikomą ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, kai tą patį elgesį, kurį nagrinėja konkurencijos institucija, nagrinėja kompetentinga vadovaujanti priežiūros institucija.

26.

Nagrinėjamu atveju dėl to, kad konkurencijos institucija gali nagrinėti, bet tik papildomai, įmonės elgesį pagal BDAR normas, kyla pavojus, kad ši institucija ir priežiūros institucijos skirtingai aiškins šį reglamentą, o tai iš esmės gali pakenkti vienodam BDAR aiškinimui ( 22 ).

27.

Sąjungos teisėje nenumatyta išsamių taisyklių dėl konkurencijos institucijos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo tokiu atveju pagal BDAR. Konkrečiau kalbant, nagrinėjamu atveju netaikomas nei bendradarbiavimo tarp kompetentingų institucijų pagal BDAR mechanizmas, kai šis reglamentas taikomas ( 23 ), nei kitos konkrečios administracinių institucijų bendradarbiavimo taisyklės, pavyzdžiui, taisyklės dėl konkurencijos institucijų bendradarbiavimo ar konkurencijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, kai taikomos konkurencijos taisyklės ( 24 ).

28.

Vis dėlto aiškindama BDAR konkurencijos institucija privalo laikytis ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, pagal kurį Sąjunga ir valstybės narės, įskaitant jų administracines institucijas ( 25 ), gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis. Būtent trečioje šios nuostatos pastraipoje numatyta, kad valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų ( 26 ). Be to, kaip ir bet kuri kita administracinė institucija, kuriai pavesta taikyti Sąjungos teisę, konkurencijos institucija privalo laikytis gero administravimo principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, apimantis, inter alia, išplėstą nacionalinėms institucijoms tenkančią tikrinimo ir rūpestingumo pareigą ( 27 ).

29.

Taigi, nesant aiškių taisyklių dėl bendradarbiavimo mechanizmų, kurias gali priimti Sąjungos teisės aktų leidėjas, konkurencijos institucija, aiškindama BDAR nuostatas, turi laikytis bent jau informavimo ir bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis pareigų pagal šį reglamentą, taikydama jos kompetenciją reglamentuojančias nacionalinės teisės normas (valstybių narių procesinės autonomijos principas) ir paisydama lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų ( 28 ).

30.

Mano nuomone, darytina išvada, kad jeigu vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą dėl tam tikrų BDAR nuostatų taikymo tai pačiai ar panašiai praktikai, konkurencijos institucija iš principo negali nukrypti nuo šios institucijos, kuri vienintelė turi kompetenciją taikyti šį reglamentą, aiškinimo ( 29 ), ir ji privalo, kiek tai įmanoma ir visų pirma paisydama atitinkamų asmenų teisės į gynybą, laikytis tos priežiūros institucijos galimai priimtų sprendimų dėl to paties elgesio ( 30 ), o nagrinėjamu atveju kilus abejonių dėl kompetentingos institucijos pateikto aiškinimo, konsultuotis su ja arba prireikus, jei ta institucija yra kitoje valstybėje narėje, konsultuotis su nacionaline priežiūros institucija ( 31 ).

31.

Be to, nesant kompetentingos priežiūros institucijos sprendimo, konkurencijos institucija vis dėlto privalo ją informuoti ( 32 ) ir su ja bendradarbiauti, jei ši institucija pradėjo tyrimą dėl tų pačių veiksmų arba išreiškė ketinimą tai daryti, ir prireikus palaukti, kol bus baigtas tos institucijos tyrimas, prieš pradedant savo vertinimą, jei tai tinkama ir visų pirma netrukdo konkurencijos institucijai laikytis pagrįsto tyrimo laikotarpio ir atitinkamų asmenų teisės į gynybą ( 33 ).

32.

Nagrinėjamu atveju man atrodo, kad to, kaip nurodė Bundeskartellamt, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jog buvo pradėta bendradarbiauti su nacionaliniu lygmeniu atsakingomis priežiūros institucijomis ( 34 ), taip pat neoficialiai kreiptasi į vadovaujančią Airijos priežiūros instituciją, gali pakakti, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši institucija įvykdė savo rūpestingumo ir lojalaus bendradarbiavimo pareigas ( 35 ).

33.

Apibendrindamas siūlau į septintąjį prejudicinį klausimą atsakyti: BDAR 51–66 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad konkurencijos institucija, įgyvendindama savo įgaliojimus pagal konkurencijos taisykles, gali papildomai nagrinėti vertinamų veiksmų atitiktį BDAR taisyklėms, atsižvelgdama į visus pagal BDAR kompetentingos priežiūros institucijos priimtus sprendimus ar pradėtus tyrimus ir informuodama nacionalinę priežiūros instituciją bei prireikus su ja konsultuodamasi.

34.

Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ginčijama praktika, kiek ji susijusi su lankymusi trečiųjų šalių interneto svetainėse bei taikomosiose programėlėse ( 36 ), priskirtina prie išvardytų neskelbtinų asmens duomenų tvarkymo ( 37 ), kuris yra draudžiamas ( 38 ) (antrojo klausimo a punktas), ir, jei taip, ar šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad naudotojas akivaizdžiai viešai paskelbia, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, duomenis, kurie, viena vertus, atskleidžiami lankantis interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse arba, kita vertus, kurie įvedami arba atskleidžiami paspaudžiant interneto svetainėse arba taikomosiose programėlėse esančius mygtukus ( 39 ) (antrojo klausimo b punktas).

35.

Pirma, dėl antrojo klausimo a punkto primenu, kad pagal BDAR 9 straipsnio 1 dalį neskelbtinų asmens duomenų tvarkymas draudžiamas. Kaip matyti iš šio reglamento 51 konstatuojamosios dalies, ypatinga šių duomenų apsauga grindžiama tuo, kad dėl savo pobūdžio jie yra ypač jautrūs pagrindinių teisių ir laisvių požiūriu ir kad dėl jų tvarkymo galėtų kilti didelis pavojus šioms teisėms ir laisvėms. Be to, nepaisant šiek tiek neaiškios šios nuostatos formuluotės ( 40 ), man neatrodo, kad, kaip mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ja nustatomas esminis skirtumas tarp asmens duomenų, kurie yra neskelbtini, nes jie „atskleidžia“ tam tikrą situaciją, ir duomenų, kurie yra neskelbtini dėl savo pobūdžio ( 41 ).

36.

Nagrinėjamu atveju, mano nuomone, akivaizdu, kad ginčijama praktika yra asmens duomenų tvarkymas, kuris iš esmės gali patekti į šios nuostatos taikymo sritį ir būti draudžiamas, jei tvarkomais duomenimis „atskleidžiama“ viena iš joje išvardytų neskelbtinų situacijų. Taigi reikia nustatyti, ar ir kokiu mastu lankymasis interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse arba duomenų jose įvedimas gali „atskleisti“ vieną iš aptariamoje nuostatoje nurodytų neskelbtinų situacijų.

37.

Šiuo klausimu abejoju, ar tikslinga (ir ar vis dar įmanoma) atskirti, viena vertus, paprastą atitinkamo asmens interesą gauti tam tikrą informaciją ir, kita vertus, jo priklausymą vienai iš aptariamoje nuostatoje nurodytų kategorijų ( 42 ). Nors pagrindinės bylos šalių pozicijos skiriasi šiuo klausimu ( 43 ), manau, kad atsakymo į šį klausimą turi būti ieškoma kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į kiekvieną veiklą, sudarančią ginčijamą praktiką.

38.

Nors, kaip pažymi Vokietijos vyriausybė, vien neskelbtinų asmens duomenų, susijusių su lankymusi interneto svetainėje ar taikomojoje programėlėje, rinkimas pats savaime nebūtinai reiškia neskelbtinų asmens duomenų tvarkymą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą ( 44 ), šių duomenų susiejimas su atitinkamo naudotojo Facebook paskyra arba jų naudojimas yra elgesys, kurį paprastai būtų galima laikyti tokiu tvarkymu. Manau, lemiamas veiksnys taikant BDAR 9 straipsnio 1 dalį yra galimybė, kad tvarkomi duomenys leistų atlikti naudotojo profiliavimą pagal kategorijas, matomas šioje nuostatoje pateiktame neskelbtinų asmens duomenų sąraše ( 45 ).

39.

Šiomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar duomenų tvarkymas patenka į šios nuostatos taikymo sritį, prireikus būtų naudinga atskirti duomenų, kurie prima facie gali būti priskirti prie neskelbtinų asmens duomenų kategorijos ir kurie patys savaime leidžia atitinkamo asmens profiliavimą, tvarkymą nuo tvarkymo tokių duomenų, kurie patys savaime nėra neskelbtini, tačiau kuriuos būtina vėliau sugrupuoti, siekiant padaryti įtikinamas išvadas dėl atitinkamo asmens profiliavimo.

40.

Atsižvelgiant į tai, reikia patikslinti, kad skirstymo į kategorijas pagal šią nuostatą egzistavimas nepriklauso nuo klausimo, ar šis skirstymas yra tikras ar teisingas ( 46 ). Svarbu yra galimybė, kad toks skirstymas į kategorijas sukels didelį pavojų pagrindinėms duomenų subjekto teisėms ir laisvėms, kaip priminta BDAR 51 konstatuojamojoje dalyje, ir ši galimybė nepriklauso nuo jos tikrumo.

41.

Galiausiai dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymo nustatyti, ar naudojimo tikslas yra reikšmingas aptariamam vertinimui ( 47 ), manau, kad, priešingai, nei teigia ieškovė pagrindinėje byloje, iš principo nereikalaujama, kad duomenų valdytojas tvarkytų šiuos duomenis „žinodamas ir turėdamas ketinimą tiesiogiai iš jų gauti specialių kategorijų informaciją“. Iš tiesų aptariama nuostata iš esmės siekiama objektyviai užkirsti kelią dideliam pavojui duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kuris gali kilti dėl neskelbtinų asmens duomenų tvarkymo, neatsižvelgiant į jokį subjektyvų elementą, pavyzdžiui, į duomenų valdytojo ketinimą.

42.

Antra, dėl antrojo klausimo b punkto primenu, kad pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punktą draudimas tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis netaikomas, jeigu tvarkomi asmens duomenys, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai. Be to, prieveiksmio „akivaizdžiai“ vartojimas šioje nuostatoje ir tai, kad minėta nuostata yra draudimo tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis išimtis ( 48 ), reiškia, kad reikalaujama itin griežtai taikyti šią išimtį dėl didelio pavojaus pagrindinėms duomenų subjektų teisėms ir laisvėms ( 49 ). Tam, kad ši išimtis galėtų būti taikoma, mano nuomone, reikia, kad naudotojas visiškai suvoktų tai, kad dėl aiškaus sprendimo ( 50 ), jo asmens duomenys tampa vieši ( 51 ).

43.

Nagrinėjamu atveju man atrodo, kad elgesys, kurį sudaro lankymasis interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse, šiose svetainėse ir programėlėse įvedant duomenis ir paspaudžiant jose esančius mygtukus, iš esmės negali būti prilyginamas elgesiui, dėl kurio neskelbtini naudotojo asmens duomenys tampa akivaizdžiai vieši, kaip tai suprantama pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punktą.

44.

Konkrečiau kalbant, atkreipiu dėmesį, kad iš esmės dėl lankymosi interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse duomenys tampa prieinami tik atitinkamo interneto puslapio ar programėlės valdytojui ir trečiosioms šalims, kurioms jis perduoda šią informaciją, pavyzdžiui, ieškovei pagrindinėje byloje ( 52 ). Be to, nors dėl duomenų įvedimo interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse duomenų subjektas galėtų tiesiogiai ir savanoriškai duoti informaciją apie tam tikrus neskelbtinus asmens duomenis, taip pat pažymiu, kad ši informacija yra prieinama tik atitinkamo puslapio ar programėlės valdytojui ir trečiosioms šalims, kurioms jis perduoda šią informaciją. Taigi atmetu galimybę, kad tokie veiksmai gali rodyti norą, kad šie duomenys būtų prieinami visuomenei ( 53 ). Be to, nors akivaizdu, kad paspausdamas interneto svetainėse ar taikomosiose programėlėse esančius pasirenkamus mygtukus ( 54 ) duomenų subjektas aiškiai išreiškia norą dalytis tam tikra informacija su auditorija už atitinkamos interneto svetainės ar programėlės ribų, manau, kad, kaip pabrėžia Bundeskartellamt, taip elgdamasis šis duomenų subjektas supranta, jog dalijasi informacija su konkrečiu asmenų ratu, kurį dažnai apibrėžia pats naudotojas ( 55 ), o ne su bendruomene ( 56 ).

45.

Galiausiai dėl galimo naudotojo sutikimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2002/58 5 straipsnio 3 dalį, su tuo, kad asmens duomenys galėtų būti renkami naudojant identifikatorius t. y. „slapukus“, arba panašias technologijas, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manau, kad šis sutikimas, atsižvelgiant į jo konkretų tikslą, pats savaime negali pateisinti šiomis priemonėmis surinktų neskelbtinų asmens duomenų tvarkymo ( 57 ). Iš tiesų minėtas sutikimas, būtinas siekiant įdiegti tam tikros naudotojo veiklos fiksavimo techninę priemonę ( 58 ), nėra susijęs su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu ir negali būti prilyginamas norui šiuos duomenis akivaizdžiai viešai paskelbti, kaip tai suprantama pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punktą ( 59 ).

46.

Apibendrindamas siūlau į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti: pirma, BDAR 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad draudimas tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis gali apimti internetinio socialinio tinklo operatoriaus atliekamą duomenų tvarkymą, kai renkami naudotojo duomenys šiam lankantis kitose interneto svetainėse ar taikomosiose programėlėse arba ten įvedant šiuos duomenis, ir tokių duomenų susiejimą su socialinio tinklo naudotojo paskyra bei jų naudojimą, jeigu tvarkoma informacija, vertinama atskirai ar sugrupuota, leidžia naudotojo profiliavimą pagal kategorijas, matomas iš šioje nuostatoje pateikto neskelbtinų asmens duomenų sąrašo, ir kad, antra, BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punktą reikia aiškinti taip, kad naudotojas akivaizdžiai viešai nepaskelbia duomenų dėl to, kad šie buvo atskleisti lankantis interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse arba buvo įvesti šiose interneto svetainėse ar programėlėse arba jie atsiranda paspaudus juose integruotus pasirinkimo mygtukus.

47.

Trečiuoju–penktuoju prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies b, c, d, e ir f punktai turi būti aiškinami taip, kad ginčijama praktika ( 60 ) patenka į vieno iš šiose nuostatose numatytų pateisinimų taikymo sritį, konkrečiau kalbant apie:

48.

Pirmiausia, nepaisant kelių abejonių dėl ketvirtojo ir penktojo prejudicinių klausimų priimtinumo ( 68 ), siūlau kartu atsakyti į trečiąjį–penktąjį prejudicinius klausimus, nes tai, ką išdėstysiu toliau, bus daugiausia susiję su trečiuoju prejudiciniu klausimu, tačiau taip pat galės būti naudinga prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taikant nuostatas, dėl kurių pateikti ketvirtasis ir penktasis prejudiciniai klausimai.

49.

Pirmiausia pažymiu, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnį asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik teisės aktuose nustatytais teisėtais pagrindais. Šiuo klausimu BDAR 6 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad šių duomenų tvarkymas yra teisėtas, tik jeigu įvykdyta viena iš šešių šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų ( 69 ).

50.

Nagrinėjamu atveju visų pirma manau, kad dėl trečiojo–penktojo prejudicinių klausimų reikia kiekvienu konkrečiu atveju išsamiai išanalizuoti įvairias Facebook paslaugos teikimo sąlygose esančias sąlygas, atsižvelgiant į ginčijamą praktiką, nes neįmanoma nustatyti, ar, šios praktikos atžvilgiu „tokia įmonė, kaip [Meta Platforms]“, gali remtis apskritai visais (arba tam tikrais) BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytais pateisinimais, net jeigu negalima atmesti galimybės, kad minėta praktika ar tam tikros jos dalys gali tam tikrais atvejais patekti į šio straipsnio taikymo sritį ( 70 ).

51.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtose nuostatose numatytas tvarkymas yra atliekamas remiantis bendrosiomis sutarties sąlygomis, kurias nustato duomenų valdytojas, nesant duomenų subjekto sutikimo ( 71 ) ar net prieš jo valią, todėl, mano nuomone, nagrinėjami pateisinimai turi būti aiškinami siaurai, visų pirma siekiant išvengti sutikimo sąlygos apėjimo ( 72 ).

52.

Galiausiai primenu, kad pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį būtent duomenų valdytojui tenka pareiga įrodyti, kad asmens duomenys tvarkomi pagal šio reglamento normas ir kad pagal minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenų valdytojas turi nurodyti duomenų tvarkymo tikslus ir teisinį tvarkymo pagrindą.

53.

Pirma, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu jis yra būtinas siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas ( 73 ).

54.

Šiuo klausimu primenu, kad sąvoka „būtinybė“ nėra apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, tačiau pagal jurisprudenciją laikytina autonomiška Sąjungos teisės sąvoka ( 74 ). Kad duomenų tvarkymas būtų būtinas sutarčiai vykdyti, nepakanka, kad jis būtų atliekamas vykdant sutartį, kad būtų paminėtas sutartyje ( 75 ) ar net kad būtų tiesiog naudingas sutarčiai vykdyti ( 76 ). Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją duomenų tvarkymas turi būti objektyviai būtinas siekiant įvykdyti sutartį, vadinasi, neturi egzistuoti tikroviškų ir mažiau privatumą pažeidžiančių galimybių ( 77 ), atsižvelgiant ir į pagrįstus duomenų subjekto lūkesčius ( 78 ). Tai apima ir tai, kad jeigu sutartį sudaro kelios paslaugos arba atskiri tos pačios paslaugos elementai, kurie gali būti teikiami nepriklausomai vienas nuo kito, galimybė taikyti BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktą turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieną tą paslaugą atskirai ( 79 ).

55.

Pateikdamas šį pateisinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo turinio pritaikymą asmeniškai ir nuoseklų bei sklandų visų grupės produktų (arba veikiau paslaugų) naudojimą.

56.

Kalbant apie turinio pritaikymą asmeniškai, man atrodo, kad jei tokia veikla tam tikru mastu gali atitikti naudotojo interesus, nes ji leidžia pateikti, ypač „naujienų sklaidos kanale“, tokį turinį, kuris remiantis automatiniu informacijos vertinimu atitinka naudotojo interesus, vis dėlto neaišku, ar toks pritaikymas taip pat būtų būtinas teikiant nagrinėjamo socialinio tinklo paslaugą, o asmens duomenų tvarkymui šiais tikslais nereikėtų šio vartotojo sutikimo ( 80 ). Atliekant šį nagrinėjimą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ginčijama praktika siekiama tvarkyti ne tuos duomenis, kurie susiję su naudotojo veikla Facebook puslapyje arba programėlėje, bet iš išorinių šaltinių gaunamus duomenis, kurie yra galimai riboti. Taigi man kyla klausimas, kiek šis tvarkymas galėtų atitikti vidutinio naudotojo lūkesčius ir apskritai, koks yra paslaugos, kurioje jis registruotas, „asmeninio pritaikymo laipsnis“, kurio jis gali tikėtis registruodamasis ( 81 ).

57.

Dėl nuoseklaus ir sklandaus grupės paslaugų naudojimo pažymiu, kad sąsaja tarp įvairių ieškovės pagrindinėje byloje siūlomų paslaugų, pavyzdžiui, tarp Facebook ir Instagram, žinoma, gali būti naudinga vartotojui, o kartais ir jo pageidaujama. Vis dėlto abejoju, ar asmens duomenų, gautų naudojant kitas grupės paslaugas (be kita ko, Instagram), tvarkymas yra būtinas teikiant Facebook paslaugas ( 82 ).

58.

Antra, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

59.

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją aptariamoje nuostatoje numatytos trys kumuliacinės sąlygos, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas, t. y. pirma, jei tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (trečiosios šalys), kuriai (kurioms) atskleidžiami duomenys, antra, kai asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti teisėtą interesą, trečia, kai duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesnės nei šie interesai ( 83 ).

60.

Pirmiausia, kiek tai susiję su teisėto intereso siekimu, primenu, kad BDAR ir jurisprudencijoje pripažįstama, kad daug įvairių interesų laikomi teisėtais interesais ( 84 ), ir patikslinama, kad pagal BDAR 13 straipsnio 1 dalies d punktą duomenų valdytojas turi nurodyti teisėtus interesus, kurių siekiama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą ( 85 ).

61.

Dėl sąlygos, susijusios su būtinybe tvarkyti asmens duomenis siekiant įgyvendinti turimą teisėtą interesą, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos principo ir jo ribojimai neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina ( 86 ). Taigi reikia, kad egzistuotų glaudus ryšys tarp duomenų tvarkymo ir siekiamo intereso, jei nėra asmens duomenų apsaugai palankesnių alternatyvų, nes paprasčiausio duomenų tvarkymo naudingumo duomenų valdytojui nepakanka.

62.

Galiausiai, kalbant apie pusiausvyros tarp, viena vertus, duomenų valdytojo interesų ir, kita vertus, pagrindinių duomenų subjekto teisių, užtikrinimą, Teisingumo Teismo jusrisprudencijoje buvo nuspręsta, kad būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti konkrečius susijusius interesus ( 87 ). Be to, kaip nurodyta BDAR 47 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į duomenų subjektų lūkesčius, grindžiamus jų santykiu su duomenų valdytoju, ir nustatyti, ar duomenų subjektas gali tuo metu, kai renkami asmens duomenys arba jų rinkimo kontekste, pagrįstai tikėtis, kad duomenys gali būti tvarkomi tuo tikslu.

63.

Pateikdamas šį pateisinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mini reklamos pritaikymą asmeniškai, tinklo saugumo užtikrinimą ir produkto pagerinimą.

64.

Visų pirma, kiek tai susiję su reklamos pritaikymu asmeniškai, iš BDAR 47 konstatuojamosios dalies matyti, kad asmens duomenų tvarkymas rinkodaros tikslais (direct marketing) gali būti laikomas atliekamu siekiant patenkinti teisėtą duomenų valdytojo interesą. Vis dėlto, kiek tai susiję su duomenų tvarkymo būtinybe, reikia pažymėti, kad nagrinėjami duomenys gaunami iš kitų šaltinių nei Facebook, todėl kyla klausimas, koks šiuo atveju yra objektyviai būtinas reklamos „pritaikymo asmeniškai laipsnis“. Kalbant apie susijusių interesų palyginimą, mano nuomone, reikia atsižvelgti į aptariamo teisėto intereso (nagrinėjamu atveju visiškai ekonominio intereso) pobūdį ir duomenų tvarkymo poveikį naudotojui bei jo pagrįstiems lūkesčiams ir į duomenų valdytojo galimai nustatytas apsaugos priemones ( 88 ).

65.

Be to, panašūs argumentai gali būti toliau pateikiami, kalbant apie tinklo saugumo užtikrinimą. Iš tiesų, nors toks pateisinimas gali būti laikomas teisėtu duomenų valdytojo interesu ( 89 ), nėra taip akivaizdu, ar duomenų tvarkymas yra būtinas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad aptariami duomenys gaunami iš kitų šaltinių nei Facebook ( 90 ). Bet kuriuo atveju primenu, kad duomenų valdytojas turi patikslinti saugumo užtikrinimo tikslus, kuriais galimai grindžiamas kiekvienas duomenų tvarkymas.

66.

Galiausiai dėl produkto pagerinimu pažymėtina, kad nors su saugumo užtikrinimu susiję pagerinimai, kuriems taikomas jau nagrinėtas konkretus pateisinimas, nėra įtraukti, mano nuomone, toks pateisinimas yra naudingesnis naudotojui, o ne duomenų valdytojui. Šiuo požiūriu sunku suprasti, kokiu mastu jis galėtų būti laikomas teisėtu duomenų valdytojo interesu ir nereikalauti naudotojo sutikimo. Kiek tai susiję su sąlyga dėl būtinybės ir su teisių ir susijusių interesų palyginimu, darau nuorodą į tai, kas išdėstyta pirma.

67.

Ketvirtuoju prejudiciniu klausimu, kuriuo iš esmės išplečiama trečiojo prejudicinio klausimo antra dalis, siekiama sužinoti, ar tam tikrų išvardytų situacijų pasikartojimas reiškia, kad egzistuoja teisėtas interesas, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, o penktuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar būtinybė atsakyti į teisėtą prašymą pateikti tam tikrus duomenis, būtinybė kovoti su žalinga veikla ir skatinti saugumą arba būtinybė atlikti tyrimus visuomenės gerovei ir skatinti saugą, vientisumą ir saugumą sudaro ginčijamai praktikai taikytinus pateisinimus ( 91 ).

68.

Nepriklausomai nuo šių klausimų priimtinumo ( 92 ), apskritai manau, kad, kiek tai susiję su ketvirtuoju prejudiciniu klausimu, negalima atmesti galimybės, jog tam tikros ginčijamai praktikai būdingos sąlygos gali būti pateisinamos teisėtais interesais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytomis aplinkybėmis ( 93 ), o dėl penktojo prejudicinio klausimo – kad tam tikrais atvejais ginčijama praktika gali būti pateisinama remiantis nurodytomis nuostatomis.

69.

Vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, ar ir kokiu mastu Meta Platform Ireland dėl kiekvieno duomenų tvarkymo tikslo ir tvarkomų duomenų tipo nurodė teisėtus interesus, kurių konkrečiai siekiama, arba kitus pateisinimus, kurie gali būti svarbūs nagrinėjamu atveju ( 94 ). Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirma, turi nagrinėti kokiu mastu, šio teismo nurodytomis aplinkybėmis, ginčijama praktika yra pateisinama teisėtų Meta Platform Ireland duomenų tvarkymo interesų egzistavimu remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu arba viena iš sąlygų, numatytų šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose.

70.

Taigi siūlau į trečiąjį–penktąjį prejudicinius klausimus atsakyti: BDAR 6 straipsnio 1 dalies b, c, d, e ir f punktai turi būti aiškinami taip, kad ginčijamai praktikai arba tam tikriems ją sudarantiems veiksmams gali būti taikomos šiose nuostatose numatytos išimtys, jeigu kiekvienas nagrinėjamas duomenų tvarkymo būdas atitinka konkrečiame duomenų valdytojo pateiktame pateisinime numatytas sąlygas, t. y.:

71.

Šeštuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas ir 9 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad nacionalinėje internetinių socialinių tinklų rinkoje dominuojančią padėtį užimančiai įmonei galima pateikti galiojantį ir savanorišką privačių naudotojų sutikimą, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 4 straipsnio 11 punktą.

72.

Pirmiausia primenu, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta duomenų subjekto pareiga duoti sutikimą, kiek tai atitinkamai susiję su asmens duomenų tvarkymu apskritai ir su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu. Be to, BDAR 4 straipsnio 11 punkte numatyta, kad šiame reglamente „duomenų subjekto sutikimas“ apibrėžiamas kaip bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios pareiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys ( 95 ).

73.

Konkrečiau kalbant apie „laisvo“ sutikimo sąlygą, dėl kurios vienintelės keliamas klausimas šioje byloje, pažymiu, kad pagal BDAR 42 konstatuojamąją dalį sutikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ( 96 ) ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos ( 97 ). Be to, kaip numatyta BDAR 7 straipsnio 1 dalyje (ir priminta jo 42 konstatuojamojoje dalyje), kai duomenų tvarkymas grindžiamas duomenų subjekto sutikimu, duomenų valdytojas turėtų gebėti įrodyti, kad šis duomenų subjektas davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

74.

Kiek tai svarbu šioje byloje, pirma, primenu, kad, kaip nurodyta BDAR 43 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje, sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo „padėties disbalansas“ ( 98 ), antra, kad pagal BDAR 7 straipsnio 4 dalį vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, labiausiai atsižvelgiama į tai, ar, inter alia, sutarties vykdymui, įskaitant paslaugos teikimą, yra nustatyta sąlyga, kad turi būti duotas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie nėra būtini tai sutarčiai vykdyti ( 99 ), ir galiausiai, kad pagal BDAR 43 konstatuojamosios dalies antrąjį sakinį laikoma, kad sutikimas nebuvo duotas laisva valia, jeigu neleidžiama duoti atskiro sutikimo atskiroms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, nors tai ir tikslinga atskirais atvejais ( 100 ).

75.

Nagrinėjamu atveju manau, kad tai, jog socialinį tinklą eksploatuojantis asmens duomenų valdytojas galimai užima dominuojančią padėtį rinkoje, yra svarbu vertinant to tinklo naudotojo laisvo sutikimo buvimą. Tikėtina, kad dėl asmens duomenų valdytojo turimos galios rinkoje gali atsirasti aiškus galios disbalansas, kaip nurodyta šios išvados 74 punkte ( 101 ). Vis dėlto reikia patikslinti, pirma, jog tam, kad tokia galios rinkoje padėtis būtų svarbi BDAR taikymui, ji nebūtinai turi būti sutapatinta su dominuojančios padėties riba, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį ( 102 ), ir, antra, kad vien dėl šios aplinkybės sutikimas iš esmės negali netekti galios ( 103 ).

76.

Taigi sutikimo galiojimas turės būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kitus šios išvados 73 ir 74 punktuose nurodytus veiksnius, visas bylos aplinkybes ir į tai, kad pareiga įrodyti, jog duomenų subjektas sutiko, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, tenka duomenų valdytojui.

77.

Apibendrindamas siūlau į šeštąjį prejudicinį klausimą atsakyti: BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas ir 9 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad vien aplinkybės, kad socialinį tinklą eksploatuojanti įmonė nacionalinėje internetinių socialinių tinklų, skirtų privatiems naudotojams, rinkoje užima dominuojančią padėtį, nepakanka, kad būtų laikoma, jog šio tinklo naudotojo sutikimas, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, yra galiojantis, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 11 punktą. Vis dėlto tokia aplinkybė yra svarbi vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, o tai turi įrodyti duomenų valdytojas, prireikus atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja akivaizdus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo galios disbalansas, į galimą įpareigojimą sutikti, kad asmens duomenys (išskyrus aptariamoms paslaugoms teikti tikrai reikalingus duomenis) būtų tvarkomi, į būtinybę, kad sutikimas atitiktų kiekvieną konkretų duomenų tvarkymo tikslą, ir būtinybę vengti, kad sutikimą atšaukusiam naudotojui dėl to būtų padaryta žala.

78.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau taip atsakyti į Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus: