1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir sutarties sąlygų skaidrumo reikalavimas hipoteka užtikrintos paskolos atveju turi būti aiškinamos taip, kad jie nedraudžia nacionalinės teisės aktuose ir nacionalinėje jurisprudencijoje, pagal kuriuos, sudarant hipoteka užtikrintos paskolos sutartį, paslaugų teikėjas atleidžiamas nuo pareigos pateikti vartotojui informaciją apie orientacinio indekso raidą praeityje bent paskutinius dvejus metus, darant palyginimą bent su vienu skirtingu indeksu, kaip antai Euribor indeksas, su sąlyga, kad šie nacionalinės teisės aktai ir ši nacionalinė jurisprudencija leidžia teismui vis dėlto įsitikinti, kad atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją ir, nelygu, koks atvejis, atitinkamai paslaugų teikėjo pateiktą informaciją vidutinis vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, galėjo suprasti, kaip konkrečiai apskaičiuojamas orientacinis indeksas, ir remdamasis konkrečiais ir suprantamais kriterijais numatyti galimai reikšmingus finansinius padarinius, kurių jam atsiranda dėl sutarties sąlygos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais.

2.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę jurisprudenciją, pagal kuriuos paslaugų teikėjo nesąžiningumas yra išankstinė būtina sąlyga, siekiant vykdyti bet kokią neskaidrios sutarties su vartotoju sąlygos turinio kontrolę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į visas reikšmingas pagrindinės bylos aplinkybes, turi būti laikoma, kad paslaugų teikėjas veikė sąžiningai, kai jis pasirinko įstatyme numatytą indeksą, ir ar tokį indeksą apimanti sąlyga gali sukurti reikšmingą disbalansą tarp šalių teisių ir pareigų, kurios kyla iš sutarties, vartotojo nenaudai.

3.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jos nacionaliniam teismui nedraudžia tuo atveju, kai nesąžininga sutarties sąlyga, kurioje nustatytas orientacinis indeksas, taikomas apskaičiuojant paskolos kintamąsias palūkanas, yra negaliojanti, pakeisti šį indeksą teisės aktuose nustatytu indeksu, jei šalys nesusitarė kitaip, kai šie du indeksai sukelia tokias pačias pasekmes, su sąlyga, kad laikomasi 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo Gómez del Moral Guasch (C-125/18, EU:C:2020:138) 67 punkte numatytų sąlygų.

4.

Juzgado de Primera Instancia no 2 de Ibiza (Ibisos pirmosios instancijos teismas no 2, Ispanija) pateiktas šeštasis klausimas yra akivaizdžiai nepriimtinas.