2023 8 14   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/5


2023 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) X / International Protection Appeals Tribunal, Minister for Justice and Equality, Airija, Attorney General

(Byla C-756/21 (1), International Protection Appeals Tribunal ir kt. (Išpuolis Pakistane))

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra prieglobsčio ir papildomos apsaugos politika - Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai - 4 straipsnio 1 dalies antras sakinys - Valstybės narės bendradarbiavimas su prašytoju vertinant jo prašymui reikšmingą informaciją - Apimtis - Bendras prašytojo patikimumas - 4 straipsnio 5 dalies e punktas - Vertinimo kriterijai - Tarptautinės apsaugos suteikimo bendra tvarka - Direktyva 2005/85/EB - Tinkamas tyrimas - 8 straipsnio 2 ir 3 dalys - Teisminė kontrolė - 39 straipsnis - Apimtis - Valstybių narių procesinė autonomija - Veiksmingumo principas - Pagrįstas sprendimo priėmimo terminas - 23 straipsnio 2 dalis ir 39 straipsnio 4 dalis - Galimai įvykusio neatsižvelgimo pasekmės)

(2023/C 286/05)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: X

Kitos apeliacinio proceso šalys: International Protection Appeals Tribunal, Minister for Justice and Equality, Airija, Attorney General

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinama taip:

pagal šioje nuostatoje nustatytą pareigą bendradarbiauti sprendžiančioji institucija turi gauti tikslią ir naujausią informaciją apie visus svarbius faktus, susijusius su bendra padėtimi prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos prašytojo kilmės šalyje, taip pat teismo ekspertizės dėl prašytojo psichinės sveikatos išvadą, jeigu yra įrodymų, kad psichikos sveikatos problemų gali kilti dėl trauminio įvykio, įvykusio toje kilmės šalyje, ir jeigu tokia ekspertizė yra būtina arba svarbi siekiant įvertinti tikrąjį prašytojo tarptautinės apsaugos poreikį, su sąlyga, kad tokia ekspertizės atlikimo tvarka visų pirma atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamas pagrindines teises.

vykdant nacionalinėje teisėje numatytą antrosios pakopos teisminę kontrolę nustačius šioje nuostatoje numatytos bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, savaime nebūtinai turi būti panaikintas sprendimas atmesti skundą dėl sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, nes tarptautinės apsaugos prašytojui gali tekti įrodyti, kad sprendimas atmesti skundą galėjo būti kitoks, jei tokio pažeidimo nebūtų buvę.

2.

Europos Sąjungos teisė, būtent 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, 23 straipsnio 2 dalis ir 39 straipsnis, turi būti aiškinama taip:

terminų, kurie praėjo nuo prieglobsčio prašymo pateikimo iki sprendžiančiosios institucijos ir kompetentingo pirmosios instancijos teismo sprendimų priėmimo, negalima pateisinti per šiuos laikotarpius padarytais nacionalinės teisės aktų pakeitimais ir

vien vieno ar kito iš šių terminų nepagrįstumas negali pateisinti kompetentingo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nesant įrodymų, kad pernelyg ilga administracinės procedūros ar teismo proceso trukmė turėjo įtakos bylos baigčiai.

3.

Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 5 dalies e punktas

turi būti aiškinamas taip:

pirminiame tarptautinės apsaugos prašyme pateiktas melagingas pareiškimas, kurį prieglobsčio prašytojas paaiškino ir atsiėmė, kai tik atsirado galimybė, nėra toks, kad dėl jo nebūtų galima nustatyti bendro prieglobsčio prašytojo patikimumo, kaip apibrėžta šioje nuostatoje.


(1)  OL C 472, 2022 12 12.