1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 2 straipsnio b punktas

turi būti aiškinamas taip:

sąvoka „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima asmenį, sudariusį paskolos sutartį iš dalies su jo profesine veikla susijusiam tikslui ir iš dalies su šia veikla nesusijusiam tikslui kartu su kitu paskolos gavėju, nevykdžiusiu profesinės veiklos, kai su verslu, prekyba ar profesija susijęs tikslas yra toks ribotas, kad nevyrauja atsižvelgiant į bendrą šios sutarties kontekstą.

2.

Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktas

turi būti aiškinamas taip:

siekdamas nustatyti, ar asmuo patenka į sąvoką „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktą, ir konkrečiai, ar šio asmens sudarytos paskolos sutarties tikslas, susijęs su verslu, prekyba ar profesija, yra toks ribotas, kad nevyrauja atsižvelgiant į bendrą šios sutarties kontekstą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas su šia sutartimi susijusias svarbias kiekybines ir kokybines aplinkybes, pavyzdžiui, skolinto kapitalo paskirstymą tarp profesinės veiklos ir neprofesinės veiklos ir, esant keliems paskolos gavėjams, tai, kad tik vienas iš jų siekia su verslu, prekyba ar profesija susijusio tikslo arba kad paskolos davėjas vartojimo reikmėms skirtą paskolą suteikė su sąlyga, jog dalis pasiskolintos sumos bus panaudota su profesine veikla susijusioms skoloms grąžinti.