1.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo, iš dalies pakeistos 2019 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1827, 5 straipsnio 1 punkto b papunktis

turi būti aiškinamas taip:

„paslaugų koncesija“ laikomas veiksmas, kuriuo perkančioji organizacija siekia elektros transporto priemonių nuomos ir dalijimosi jomis paslaugos sukūrimą ir valdymą pavesti ekonominės veiklos vykdytojui, kurio didžioji finansinio įnašo dalis skirta šioms transporto priemonėms įsigyti ir kurio pajamas iš esmės sudarys šios paslaugos naudotojų mokami mokesčiai, jeigu pastarieji požymiai patvirtina, kad rizika, susijusi su pagal koncesiją pavestų teikti paslaugų eksploatavimu, perduota tam ekonominės veiklos vykdytojui.

2.

Direktyvos 2014/23, iš dalies pakeistos Komisijos deleguotuoju reglamentu 2019/1827, 8 straipsnis

turi būti aiškinamas taip:

siekdama nustatyti, ar yra pasiekta šios direktyvos taikymo riba, perkančioji organizacija turi įvertinti „sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuot[as] koncesininko pajam[as], neįskaitant [pridėtinės vertės mokesčio] (PVM)“, atsižvelgdama į mokesčius, kuriuos naudotojai mokės koncesininkui, taip pat į įnašus ir išlaidas, kurie teks perkančiajai organizacijai. Vis dėlto perkančioji organizacija taip pat gali nuspręsti, kad Direktyvos 2014/23, iš dalies pakeistos Komisijos deleguotuoju reglamentu 2019/1827, taikymo riba pasiekiama, kai koncesininko, vieno ar kartu su perkančiąja organizacija, investicijos ir išlaidos, kurias teks atlikti ir patirti per visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, akivaizdžiai viršija šią taikymo ribą.

3.

Direktyvos 2014/23, iš dalies pakeistos Komisijos deleguotuoju reglamentu 2019/1827, 38 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos V priedo 7 punkto b papunkčiu ir 4 konstatuojamąja dalimi, taip pat 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011, 4 straipsniu ir XXI priedo III.1.1 punktu,

turi būti aiškinama taip:

nustatydama kandidatų kokybinės atrankos ir vertinimo kriterijus perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų įrašyti į verslo ar profesinės veiklos registrą, su sąlyga, kad ekonominės veiklos vykdytojas gali remtis jo įrašymu į panašų registrą įsisteigimo valstybėje narėje.

4.

Direktyvos 2014/23, iš dalies pakeistos Komisijos deleguotuoju reglamentu 2019/1827, 38 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 27 straipsniu ir 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) 1 straipsniu,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją draudžiama perkančiajai organizacijai, kuri reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų įrašyti į Europos Sąjungos valstybės narės verslo registrą ar profesinės veiklos registrą, remtis ne bendruoju viešųjų pirkimų žodynu (BVPŽ), sudarytu iš BVPŽ kodų, o „NACE 2 red.“ klasifikatoriumi, nustatytu 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiame statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių „NACE 2 red.“ ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių.

5.

Direktyvos 2014/23, iš dalies pakeistos Komisijos deleguotuoju reglamentu 2019/1827, 38 straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su šios direktyvos 26 straipsnio 2 dalimi,

turi būti aiškinamos taip:

perkančioji organizacija, nepažeisdama minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinto proporcingumo principo, negali reikalauti, kad kiekvienas laikinos įmonių asociacijos narys valstybėje narėje būtų įrašytas į verslo ar profesinės veiklos registrą automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomos ir išperkamosios nuomos veiklai vykdyti.