2022 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank Den Haag (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) X / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-69/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4, 7 ir 19 straipsniai - Nežmoniško ar žeminamo elgesio draudimas - Privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas - Apsauga išsiuntimo ir ekstradicijos atvejais - Teisė gyventi šalyje dėl medicininių priežasčių - Bendri nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartai ir tvarka valstybėse narės - Direktyva 2008/115/EB - Sunkia liga sergantis trečiosios šalies pilietis - Medicininis gydymas skausmui malšinti - Gydymas, kurio nėra kilmės šalyje - Sąlygos, kuriomis išsiuntimas turi būti atidėtas)

(2023/C 24/05)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Rezoliucinė dalis

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4 straipsniais ir 19 straipsnio 2 dalimi,

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį draudžiama priimti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį, neteisėtai gyvenantį valstybės narės teritorijoje ir sergantį sunkia liga, arba jo išsiuntimo priemonę, kai yra svarių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiojoje šalyje, į kurią būtų išsiųstas, jam kiltų realus pavojus, kad grįžimo atveju jo skausmas smarkiai, nenumalšinamai ir greitai sustiprės dėl to, kad toje šalyje uždraustas vienintelis veiksmingas skausmą malšinantis gydymas. Valstybė narė negali numatyti griežto termino, per kurį toks sustiprėjęs skausmas turėtų pasireikšti, tam, kad būtų užkirstas kelias sprendimui grąžinti arba taikyti išsiuntimo priemonę.

Direktyvos 2008/115 5 straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalies a punktas, siejami su Pagrindinių teisių chartijos 1, 4 straipsniais ir 19 straipsnio 2 dalimi,

turi būti aiškinami taip:

pagal juos draudžiama, kad kompetentinga nacionalinė institucija atsižvelgtų į pačios išsiuntimo priemonės pasekmes trečiosios šalies piliečio sveikatos būklei tik tam, kad išnagrinėtų, ar jis gali keliauti.

Direktyva 2008/115, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 7, 1 ir 4 straipsniais,

turi būti aiškinama taip:

—

ji neįpareigoja valstybės narės, kurios teritorijoje neteisėtai yra trečiosios šalies pilietis, išduoti jam leidimą gyventi šalyje, jei dėl jo negali būti priimtas nei sprendimas grąžinti, nei išsiuntimo priemonė, tuo pagrindu, kad yra svarių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad paskirties šalyje jam grėstų realus pavojus, kad greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės jo ligos keliamas skausmas,

—

nagrinėdama, ar dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą draudžiama priimti sprendimą grąžinti arba įsakymą išsiųsti, kompetentinga nacionalinė institucija turi atsižvelgti į piliečio sveikatos būklę ir dėl šios ligos šioje teritorijoje teikiamą sveikatos priežiūrą, kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis,

—	priėmus tokį sprendimą ar priemonę, ši teisė nepažeidžiama vien dėl to, kad grįžus į paskirties šalį trečiosios šalies piliečiui grėstų pavojus, kad pablogės jo sveikatos būklė, kai toks pavojus nesiekia pagal Chartijos 4 straipsnį reikalaujamo sunkumo laipsnio.

(1) OL C 163, 2021 5 3.