—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

—

panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Europos Parlamento sprendimą tiek, kiek ieškovei taikoma Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 100 straipsnyje numatyta išlyga;

—

prireikus, panaikinti 2019 m. spalio 29 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovės skundas;

—

priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS) 100 straipsnio pažeidimu. Ieškovė teigia, kad pritaikius jai išlygą buvo pažeistas KTĮS 100 straipsnis, kuris turi būti aiškinamas siaurai ir remiantis SESV 45 straipsnyje įtvirtintu laisvu darbuotojų judėjimu. KTĮS 100 straipsnis taip pat turi būti aiškinamas remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 34 ir 35 straipsniais ir Europos socialinės chartijos 12 ir 13 straipsniais. Be to, ieškovė papildomai pateikia KTĮS 100 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, nes šia nuostata pažeidžiami SESV 45 straipsnis, Chartijos 34 ir 35 straipsniai ir Europos socialinės chartijos 12 ir 13 straipsniai.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas nediskriminavimo principo, numatyto Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnis ir à Chartijos 21 straipsnyje, pažeidimu. Ieškovė mano, kad pritaikius jai išlygą, ji penkeriems metams neteko teisės į tam tikrą dalį invalidumo išmokų ir tai yra Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnyje ir Chartijos 21 straipsnyje uždrausta diskriminacija.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo principo pažeidimu. Administracija pažeidė jai tenkančią rūpestingumo pareigą, kuri buvo ypač svarbi turint omenyje aptariamos tarnautojos jautrią sveikatos būklę.