1

Ieškovas KN nuo 2004 m. gegužės 1 d. yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys. Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio 27 d. jis buvo EESRK įsteigtos darbdavių grupės (toliau – I grupė) pirmininkas.

2

Sulaukusi pranešimų apie ieškovo elgesį su kitais EESRK nariais ir EESRK darbuotojais Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2018 m. gruodžio 6 d. pradėjo dėl jo tyrimą. Ieškovui apie pradėtą tyrimą buvo pranešta 2019 m. spalio 18 d. raštu.

3

2019 m. lapkričio 25 d. ieškovas buvo apklaustas per OLAF surengtą apklausą. 2019 m. lapkričio 26 ir 29 d. elektroniniuose laiškuose jis rašytiniais pareiškimais papildė per apklausą duotus parodymus.

4

2019 m. gruodžio 4 d. rašte OLAF, remdamasi 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1), 9 straipsnio 4 dalimi, paragino ieškovą per dešimt darbo dienų raštu pateikti pastabas dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių, išdėstytų prie šio rašto pridėtoje santraukoje. Šios faktinės aplinkybės buvo susijusios su ieškovo elgesiu A, B ir C atžvilgiu ir apskritai su I grupės sekretoriato darbuotojais.

5

2019 m. gruodžio 17 d. ieškovas pateikė pastabų dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių santraukos.

6

2020 m. sausio 16 d. rašte OLAF pranešė ieškovui apie užbaigtą tyrimą ir perduotą galutinę ataskaitą (toliau – OLAF ataskaita) Belgijos federalinei prokuratūrai ir EESRK pirmininkui. Pastarasis, be kita ko, buvo raginamas išnagrinėti liudytojų ir pranešėjų apklausų išklotines „užtikrinant aukščiausio lygmens konfidencialumą“, nes jose buvo „labai jautrios informacijos, galinčios dar labiau atskleisti atitinkamus asmenis“. Be to, EESRK pirmininkas buvo aiškiai paragintas kreiptis į OLAF, jei bus prašoma leisti susipažinti su minėtomis išklotinėmis.

7

Remiantis Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsniu kartu su OLAF ataskaita buvo pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis po tyrimo. Taigi, viena vertus, OLAF Belgijos federalinei prokuratūrai rekomendavo pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą dėl tariamo psichologinio priekabiavimo veiksmų A ir B atžvilgiu, nes šie veiksmai gali patekti į nusikalstamos veikos, numatytos Belgijos baudžiamojo kodekso 442bis straipsnyje, sudėtį. Kita vertus, kiek tai susiję su minėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir tariamu neteisėtu elgesiu su C ir D bei kitais darbuotojais, ėjusiais ar einančiais pareigas I grupės sekretoriate, OLAF rekomendavo EESRK pradėti procedūrą, numatytą 2019 m. vasario 20 d. įsigaliojusio EESRK narių elgesio kodekso 8 straipsnyje (toliau – 2019 m. Elgesio kodeksas) ir EESRK darbo tvarkos taisyklių ketvirtojoje dalyje, taip pat imtis „reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią naujiems [ieškovo] priekabiavimo darbo vietoje atvejams“.

8

2020 m. sausio 21 d. elektroniniame laiške ieškovas EESRK pirmininko paprašė pradėti 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnyje numatytą procedūrą dėl galimų minėto kodekso pažeidimų ir sušaukti patariamojo komiteto, įsteigto pagal to paties kodekso 7 straipsnį (toliau – patariamasis komitetas), posėdį dėl narių elgesio; jis prašė padaryti tai balsavimo I grupėje, per kurį turėjo būti išrinktas šios grupės kandidatas per EESRK pirmininko rinkimus, išvakarėse.

9

Per 2020 m. sausio 21 d. susirinkimą, kuriame dalyvavo ieškovas, EESRK pirmininkas pranešė EESRK biuro nariams apie 2020 m. sausio 16 d. gautą OLAF ataskaitą ir prie jos pridėtas rekomendacijas.

10

2020 m. sausio 22 d. raštu EESRK pirmininkas perdavė OLAF ataskaitą patariamajam komitetui ir paprašė jo pagal 2019 m. Elgesio kodekso 7 straipsnio 4 dalį per 30 kalendorinių dienų pateikti nuomonę dėl nurodytų minėto kodekso pažeidimų. Vis dėlto EESRK pirmininkas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti liudytojų ir pranešėjų saugumą, OLAF atliktos apklausos išklotinės patariamajam komitetui neperduotos.

11

Tą pačią dieną I grupės nariai nusprendė pasiūlyti ieškovo kandidatūrą EESRK pirmininko rinkimuose, turėjusiuose vykti 2020 m. spalio mėnesį.

12

2020 m. vasario 10 d. raštu patariamojo komiteto pirmininkas pakvietė ieškovą į tų pačių metų kovo 6 d. numatytą apklausą.

13

2020 m. vasario 17 d. patariamojo komiteto pirmininkui skirtame rašte ieškovas, be kita ko, išreiškė norą gauti „visų su (dėl jo padarytais) pareiškimais tiesiogiai susijusių dokumentų kopijas, žinoma, laikantis konfidencialumo principo“.

14

Atsakydama į EESRK pateiktą prašymą 2020 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške OLAF pažymėjo, kad paprastai atitinkamam asmeniui neturi būti teikiama tam tikra informacija, be kita ko, trečiųjų asmenų asmens duomenys, ypač liudytojų ir pranešėjų, taip pat OLAF atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Taip pat EESRK buvo paprašyta pateikti OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją, kurią ši institucija ketino perduoti ieškovui, o tada ją jam nusiųsti. Dėl išsamumo OLAF prie savo elektroninio laiško pridėjo Europos Komisijos tarnybų naudojimosi jos galutinėmis ataskaitomis vykdant išieškojimo procedūras ir kitas priemones tiesioginių išlaidų ir išorės pagalbos sektoriuje gaires.

15

2020 m. kovo 4 d. ieškovui buvo pateikta OLAF ataskaitos versija be priedo, kurioje, siekiant išsaugoti liudytojų ir pranešėjų anonimiškumą, buvo nuslėpti tam tikri duomenys (toliau – OLAF ataskaitos nekonfidenciali versija).

16

2020 m. kovo 4 d. patariamojo komiteto pirmininkui nusiųstame elektroniniame laiške ieškovas, be kita ko, paprašė atidėti jo apklausą, numatytą kovo 6 d., vėlesnei datai, kad turėtų daugiau laiko susipažinti su OLAF ataskaitos nekonfidencialia versija.

17

2020 m. kovo 6 d. patariamasis komitetas, į kurį įeina du nariai iš kiekvienos iš trijų EESRK grupių, apklausė ieškovą, prieš tai atskirai apklausęs OLAF tyrėjus ir pranešėją, buvusį EESRK narį D.

18

Ieškovas per apklausą, be kita ko, skundėsi dėl jam suteiktos ribotos galimybės susipažinti su OLAF ataskaita.

19

D per apklausą prieštaravo dėl to, kad patariamajam komitetui priklauso vienas iš I grupės narių E, motyvuodamas, kad susiklosto interesų konflikto situacija. Ši interesų konflikto situacija kyla dėl to, kad ieškovo prašymu šis narys I grupės sekretoriate atliko tyrimą, o atlikęs parengė ataskaitą, apimančią pranešimus apie A elgesį; šią ataskaitą vėliau panaudojo ieškovas, siekdamas užsitikrinti pasitikėjimą per balsavimą, vykusį per 2018 m. spalio 25 d. I grupės biuro susirinkimą.

20

Patariamojo komiteto numatyta antroji ieškovo apklausa, turėjusi vykti tų pačių metų kovo 17 d., negalėjo būti surengta dėl apribojimų, nustatytų reaguojant į COVID-19 sukeltą sveikatos krizę. Vėliau nei patariamasis komitetas, nei ieškovas neprašė surengti antros tokios apklausos.

21

2020 m. balandžio 2 d. rašte patariamasis komitetas EESRK pirmininkui pranešė, kad E nedalyvaus patariamojo komiteto svarstymuose dėl ieškovo atvejo, nes susiklostė interesų konflikto situacija. Tame rašte taip pat nurodyta, kad šiomis aplinkybėmis antrasis I grupės narys patariamajame komitete, t. y. F, pareiškė nenorintis būti siejamas su sprendimu nušalinti E nuo svarstymų, todėl taip pat nedalyvaus patariamojo komiteto svarstymuose dėl ieškovo atvejo.

22

2020 m. balandžio 7 d. EESRK pirmininkui adresuotame rašte ieškovas nurodė, kad turi sveikatos problemų ir dėl to neapibrėžtą laikotarpį negali eiti I grupės pirmininko pareigų. Buvo paskirtas I grupės pirmininko pavaduotojas, kuris turėjo laikinai eiti ieškovo pareigas jo laikinojo nedarbingumo atostogų laikotarpiu.

23

2020 m. balandžio 28 d. rašte, adresuotame EESRK pirmininkui, patariamasis komitetas, remdamasis 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 2 dalimi, pateikė savo rekomendacijas dėl nurodytų ieškovo Elgesio kodekso pažeidimų. Patariamasis komitetas paragino EESRK pirmininką imtis šių priemonių:

„1.   Atsižvelgdamas į patariamojo komiteto 2020 m. kovo 6 d. surengtas OLAF [tyrėjų] ir [ieškovo] apklausas, taip pat išsamiai išnagrinėjęs OLAF atliktos [ieškovo] apklausos protokolą ir OLAF ataskaitą, patariamasis komitetas sutinka su OLAF nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pritaria jomis remiantis padarytoms teisinėms išvadoms. Todėl patariamasis komitetas konstatuoja, kad dėl savo elgesio su EESRK darbuotojais ir buvusiais nariais [ieškovas] pažeidė EESRK darbo tvarkos taisyklių 1 straipsnio 4 dalį, 2013 m. sausio 17 d. EESRK narių Elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalį, [2019 m. Elgesio] kodekso 4 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalį. Be to, patariamasis komitetas daro išvadą, kad OLAF atliekant tyrimus buvo visiškai paisoma kaltinamo asmens procesinių teisių.

2.   Dėl pasikartojančio ir sunkaus esminių Europos Sąjungos teisės sistemos nuostatų pažeidimo iš [ieškovo] atimama teisė vadovauti, taigi, ir jo įgaliojimai I grupės sekretoriato darbuotojų atžvilgiu.

3.   Kadangi teisė vadovauti darbuotojams atimama, o pirmininko pareigos yra glaudžiai susijusios su šia teise, [ieškovas] nušalinamas nuo I grupės pirmininko pareigų; nušalinimas neturi įtakos aplinkybei, kad dėl sveikatos priežasčių ir iki pasveikimo [ieškovas] I grupės pirmininko pareigas perleido I grupės pirmininko pavaduotojui.

4.   EESRK pirmininkas <…> raginamas pareikalauti, kad [ieškovas] atsiimtų savo kandidatūrą, kurią I grupės nariai patvirtino per 2020 m. sausio 23 d. rinkimų procedūrą, renkant EESRK prezidiumą, kad būtų išvengta neigiamų padarinių EESRK ir jo nariams.

5.   Jei Belgijos prokuratūra pradėtų tyrimą, EESRK įstotų į teismo procesą, kad vykdant [ieškovo] persekiojimą galėtų pareikšti civilinį ieškinį <…>“

24

2020 m. gegužės 12 d. rašte EESRK pirmininkas, remdamasis 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalimi, paragino ieškovą pateikti savo rašytines pastabas, jei tokių turi, dėl patariamojo komiteto rekomendacijų.

25

2020 m. gegužės 13 d. Europos Parlamentas priėmė Sprendimą (ES) 2020/1984 dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (OL L 417, 2020, p. 469); juo ši institucija atidėjo sprendimo, kuriuo EESRK Generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad EESRK 2018 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą. Kitą dieną Parlamentas priėmė Rezoliuciją (ES) 2020/1985 su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (OL L 417, 2020, p. 470); joje paragino EESRK iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos pranešti jam apie priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti OLAF ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

26

2020 m. gegužės 27 d. EESRK pirmininkas, remdamasis 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalimi, konsultavosi su išplėstos sudėties EESRK prezidiumu.

27

2020 m. birželio 2 d. EESRK pirmininkui adresuotame rašte ieškovas pateikė savo pastabas dėl patariamojo komiteto rekomendacijų. Ieškovas, be kita ko, priekaištavo patariamajam komitetui pažeidus jo teisę į gynybą, nes neturėdamas galimybės susipažinti su OLAF ataskaitos priedais negalėjo dėl jų pateikti pastabų.

28

2020 m. birželio 3 d. raštu EESRK pirmininkas EESRK biuro nariams pateikė patariamojo komiteto rekomendacijas ir rašytines ieškovo pastabas dėl jų, taip pat OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją ir Parlamento sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo, kad jie priimtų sprendimą dėl ieškovo. Sprendimo projektas taip pat buvo pridėtas prie šio rašto.

29

Per 2020 m. birželio 9 d. uždarą posėdį EESRK biuras 21 balsu „už“, 4 balsais „prieš“ ir vienam asmeniui „susilaikius“ priėmė sprendimą, dėl kurio pareikštas šis ieškinys (toliau – ginčijamas sprendimas), o likusi balsavimo dalis neįvyko. Vienintelis šio sprendimo straipsnis suformuluotas taip:

„Biuras

1) atsižvelgia į OLAF ir patariamojo komiteto išvadas dėl [ieškovo] atsakomybės <…> už priekabiavimo veiksmus ir netinkamą elgesį, kuriuo jis kaltinamas;

2) pažymi, kad, atsižvelgiant į bausmių teisėtumo principą (nulla poena sine lege), [2019 m. Elgesio kodekse] įtvirtintos sankcijos šioje byloje netaikomos;

3) prašo [ieškovo]:

4) nušalina [ieškovą] nuo bet kokios vadovavimo ir personalo valdymo veiklos;

5) įpareigoja Generalinį sekretorių imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad EESRK pareiktų civilinį ieškinį tuo atveju, jei Karališkasis prokuroras pradėtų procesą prieš [ieškovą];

6) įpareigoja Generalinį sekretorių perduoti šį sprendimą OLAF ir Europos Parlamentui; prireikus apie sprendimą taip pat gali būti pranešta kitoms institucijoms ir (arba) valstybių narių valdžios institucijoms.

Šis sprendimas yra sudedamoji 2020 m. birželio 9 d. biuro posėdžio protokolo dalis, o jo gavėjų skaičius ribotas.“

30

Apie ginčijamą sprendimą ieškovui buvo pranešta tų pačių metų birželio 17 d.

31

Gavusi ieškovo pastabas 2020 m. liepos 15 d. EESRK plenarinė asamblėja Auditorat du travail de Bruxelles (Briuselio prokuratūros funkcijas darbo bylose vykdantis padalinys, Belgija) prašymu panaikino ieškovo neliečiamybę. Vėliau 2020 m. liepos 28 d. sprendime EESRK plenarinė asamblėja nusprendė, kad šis organas pareikš civilinį ieškinį procese, pradėtame dėl ieškovo Tribunal correctionnel de Bruxelles (Briuselio baudžiamųjų bylų teismas, Belgija).

32

Ieškovo nebuvimo darbe dėl ligos laikotarpis baigėsi 2020 m. rugpjūčio 28 d.

33

2020 m. rugsėjo 1 d. rašte EESRK Žmogiškųjų išteklių ir finansų direktorato direktorius informavo ieškovą, kad vykdant ginčijamą sprendimą jis nušalinamas nuo I grupės sekretoriato vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų. Be to, ieškovas buvo paragintas paskirti kitą I grupės sekretoriato narį, kuris užtikrintų kasdienį šios grupės sekretoriato valdymą.

34

2020 m. rugsėjo 8 d. I grupė pateikė kito savo nario kandidatūrą į EESRK prezidiumą, o ieškovas atsiėmė savo kandidatūrą šiuose rinkimuose.

35

2020 m. spalio 27 d., pasibaigus ieškovo įgaliojimams, I grupė išrinko naują pirmininką. Tą pačią dieną I grupės pasiūlyta kandidatė buvo išrinkta EESRK pirmininke.

36

2020 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/1636, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d. (OL L 369, 2020, p. 1), ieškovas Lenkijos Respublikos siūlymu buvo paskirtas EESRK nariu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d.

37

2020 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

38

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovas pateikė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, juo siekė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. 2020 m. liepos 22 d. Nutartimi KN / EESRK (T‑377/20 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:353) šis prašymas buvo atmestas dėl skubos nebuvimo, o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidėtas.

39

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovas pateikė Bendrajam Teismui prašymą priimti sprendimą taikant pagreitintą procedūrą, numatytą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 152 straipsnyje. 2020 m. liepos 24 d. sprendimu, kuris ieškovui buvo įteiktas tų pačių metų liepos 27 d., Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) atmetė minėtą prašymą.

40

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. birželio 29 d.) ieškovas paprašė užtikrinti jo anonimiškumą remiantis Procedūros reglamento 66 straipsniu; šis prašymas buvo patenkintas.

41

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovas pateikė naują laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, grindžiamą tariamai egzistuojančiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį; juo buvo siekiama sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. 2020 m. spalio 19 d. Nutartimi KN / EESRK (T‑377/20 R II, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:505) šis prašymas buvo atmestas dėl skubos nebuvimo, o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas.

42

Antrą kartą pasikeitus pareiškimais 2020 m. lapkričio 25 d. buvo užbaigta rašytinė proceso dalis.

43

2020 m. gruodžio 18 d. raštu ieškovas, remdamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, paprašė surengti teismo posėdį.

44

2021 m. vasario 9 d. rašte Bendrojo Teismo kanceliarija, taikydama proceso organizavimo priemones, paprašė EESRK, nepažeidžiant Procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalies ir 103 straipsnio nuostatų, pateikti (prireikus kaip nekonfidencialią versiją) OLAF ataskaitos priedus, įskaitant liudytojų ir pranešėjų apklausų išklotines.

45

2021 m. vasario 23 d. rašte EESRK paaiškino, kad OLAF ataskaitos priedai yra konfidencialūs dokumentai, todėl negali būti perduoti ieškovui. Šiomis aplinkybėmis EESRK manė, kad prašomi dokumentai turėtų būti pateikti tik priėmus nutartį imtis pasirengimo nagrinėti bylą priemonės pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, o nagrinėjant juos turi būti taikomas Procedūros reglamento 103 straipsnis.

46

2021 m. kovo 5 d. rašte Bendrojo Teismo kanceliarija, taikydama proceso organizavimo priemones, pateikė klausimus, į juos šalys turėjo atsakyti raštu; jos įvykdė šį prašymą per nustatytą terminą.

47

2021 m. kovo 9 d. nutartyje Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodė EESRK pateikti OLAF ataskaitos priedus, įskaitant liudytojų ir pranešėjų apklausų išklotines, kurias OLAF perdavė jam 2020 m. sausio 16 d. raštu. Be to, buvo patikslinta, kad šiame proceso etape minėti dokumentai nebus pateikti ieškovui, nebent EESRK galėtų pateikti ne tik išsamią, bet ir nekonfidencialią minėtų dokumentų versiją.

48

2021 m. kovo 17 d. EESRK pateikė konfidencialią OLAF ataskaitos priedų versiją.

49

2021 m. kovo 30 d. Bendrasis Teismas nusprendė, kad dokumentai, kuriuos atsakovas pateikė remdamasis 2021 m. kovo 9 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonių, turi reikšmės priimant sprendimą byloje ir yra konfidencialūs. Be to, Bendrasis Teismas nusprendė taikyti proceso organizavimo priemonę, susijusią su šių dokumentų pateikimo ieškovui tvarka.

50

2021 m. kovo 30 d. kanceliarijos rašte Bendrasis Teismas ieškovo advokatų paprašė prieš gaunant OLAF ataskaitos priedų konfidencialios versijos kopiją pasirašyti įsipareigojimą užtikrinti konfidencialumą. 2021 m. balandžio 7 d. ieškovo advokatai grąžino Bendrajam Teismui pasirašytą įsipareigojimą užtikrinti konfidencialumą.

51

2021 m. balandžio 7 d. kanceliarijos rašte Bendrasis Teismas paragino ieškovo advokatus OLAF ataskaitos priedų konfidencialioje versijoje nurodyti galimą informaciją, kurios esmė nebuvo atskleista OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje, su kuria ieškovas turėjo galimybę susipažinti, ir prireikus pateikti įtakos administracinės procedūros baigčiai galinčių turėti papildomų pastabų, kurias ieškovas būtų galėjęs pateikti per šią procedūrą, jei būtų žinojęs šią informaciją. Ieškovo advokatai šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

52

Per 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdį šalys buvo išklausytos. Vykstant posėdžiui, EESRK paprašė leisti raštu atsakyti į ieškovo advokatų pateiktas pastabas dėl konfidencialios OLAF ataskaitos priedų versijos. 2021 m. gegužės 5 d. Bendrasis Teismas, gavęs EESRK rašytines pastabas, užbaigė žodinę proceso dalį.

53

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

54

EESRK Bendrojo Teismo prašo:

55

Nors EESRK oficialiai atskiru dokumentu nepateikė nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, jis vis dėlto nurodo, kad ieškinys dėl panaikinimo turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

56

Pirma, EESRK teigia, kad ieškovui pateikti raginimai atsistatydinti iš I grupės pirmininko pareigų ir atsiimti savo kandidatūrą renkant EESRK prezidiumą neturi privalomosios teisinės galios, nes tik ieškovas gali pasirinkti, ar jam atsistatydinti arba atsiimti kandidatūrą.

57

Antra, EESRK mano, kad sprendimas nušalinti ieškovą nuo I grupės sekretoriato vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų yra paprasčiausia EESRK vidinio reorganizavimo priemonė, kurią administracija priėmė įgyvendindama įgaliojimus laisvai organizuoti savo tarnybų darbą. Iš 1988 m. vasario 25 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas (190/84, EU:C:1988:94) matyti, kad aktai, sukeliantys pasekmių tik institucijos vidaus darbo organizavimo srityje, nesukuria teisių ar pareigų tretiesiems asmenims ir nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.

58

Trečia, dėl kitų ginčijamo sprendimo dalių, susijusių, pirma, su EESRK, kaip civilinio ieškovo dalyvavimu Tribunal correctionnel de Bruxelles (Briuselio baudžiamųjų bylų teismas) pradėtame procese, ir, antra, ginčijamo sprendimo perdavimu kelioms Europos Sąjungos ar valstybių narių institucijoms ar įstaigoms, EESRK mano, kad tai yra „tik OLAF rekomendacijų įgyvendinimo aktai“, kurie juo labiau negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas.

59

Ieškovas ginčija šiuos argumentus.

60

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime EESRK biuras patvirtino dėl ieškovo tris priemones, todėl reikia išnagrinėti, ar gali būti taikoma šių priemonių teisminė kontrolė pagal SESV 263 straipsnį.

61

Ginčijamo sprendimo vienintelio straipsnio 3 dalyje EESRK biuras paragino ieškovą atsistatydinti iš I grupės pirmininko pareigų ir atsiimti savo kandidatūrą EESRK prezidiumo rinkimuose.

62

Remiantis jurisprudencija aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, yra visi Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimti aktai, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams, gerokai pakeičiant jo teisinę situaciją (žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo EESRK, raginimai atsistatydinti iš I grupės pirmininko pareigų ir atsiimti savo kandidatūrą EESRK prezidiumo rinkimuose dėl savo pobūdžio nesukelia jokių privalomų teisinių padarinių, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją.

64

Iš tiesų, kadangi EESRK biuras neturi teisės reikalauti, kad vienas iš jo narių atsistatydintų iš grupės pirmininko pareigų arba atsiimtų savo kandidatūrą jo prezidiumo rinkimuose, ieškovas galėjo paprasčiausiai nepaisyti šių raginimų.

65

Beje, nagrinėjamu atveju ieškovas, nors ir sulaukė tokių raginimų, liko vadovauti I grupei iki savo kadencijos pabaigos, t. y. 2020 m. spalio 27 d.

66

Tiesa, 2020 m. rugsėjo 8 d., kai I grupė pasiūlė kito jos nario kandidatūrą į EESRK prezidiumą ir praėjus beveik trims mėnesiams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, ieškovas sutiko atsiimti savo kandidatūrą.

67

Vis dėlto šis 2020 m. birželio 18 d. ieškinys pareikštas ne dėl tų pačių metų rugsėjo 8 d. ieškovo sprendimo atsiimti savo kandidatūrą EESRK prezidiumo rinkimuose, bet dėl Biuro raginimo jį atsiimti, kuris nėra asmens nenaudai priimtas aktas (pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Dalli / Komisija, T‑562/12, EU:T:2015:270, 155 punktą).

68

Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas, kiek juo ieškovas raginamas atsistatydinti iš I grupės pirmininko pareigų ir atsiimti savo kandidatūrą EESRK prezidiumo rinkimuose, nesukelia privalomų teisinių padarinių. Vadinasi, reikalavimas dėl panaikinimo turi būti atmestas kaip nepriimtinas, kiek jis pateiktas dėl tokių raginimų.

69

Ginčijamo sprendimo vienintelio straipsnio 4 dalyje EESRK biuras nušalino ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų.

70

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 80 straipsnio 1 dalį „grupės turi savo sekretoriatą, kuris tiesiogiai pavaldus atitinkamos grupės pirmininkui“. Pagal tų pačių taisyklių 80 straipsnio 2 ir 3 dalis grupės sekretoriato darbuotojų atžvilgiu turimi tarnybos įgaliojimai deleguoti ir tarnybos įgaliojimai sudaryti darbo sutartis (toliau – TĮSDS) vykdomi „remiantis grupės pirmininko siūlymu“.

71

Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 33 punkte minėto 2020 m. rugsėjo 1 d. EESRK Žmogiškųjų išteklių ir finansų direktorato direktoriaus rašto matyti, kad dėl sprendimo nušalinti ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų jis nebegalėjo priimti sprendimų dėl I grupės sekretoriato darbuotojų įdarbinimo, vertinimo, paaukštinimo, kvalifikacijos kėlimo, komandiruočių ar darbo laiko.

72

Kaip matyti iš šio sprendimo 23 punkte minėtų patariamojo komiteto rekomendacijų, minėtos užduotys ir įgaliojimai yra susiję su ieškovo, kaip I grupės pirmininko, vykdomais hierarchiniais įgaliojimais.

73

Be to, per posėdį EESRK šiuo klausimu patvirtino, kad tokia priemonė yra galutinė, ir nurodė, kad ieškovas nebegalėtų eiti tokių vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų, net jei pasibaigus jo kadencijai būtų perrinktas I grupės pirmininku. Į EESRK per posėdį nurodytą aplinkybę, kad ateityje ši institucija galėtų peržiūrėti ginčijamą sprendimą, jeigu jo priėmimą pateisinusios aplinkybės pasikeistų, kad, pavyzdžiui, būtų atsižvelgta į ieškovui iškeltos baudžiamosios bylos baigtį, negalima atsižvelgti vertinant ieškinio priimtinumą, nes toks vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į situaciją ieškinio pareiškimo momentu (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Deutsche Post / Komisija, C‑77/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:695, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74

Taigi, atsižvelgiant į šių užduočių pobūdį ir jų apimtį reikia konstatuoti, kad sprendimas nušalinti ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų sukelia privalomų teisinių padarinių, galinčių daryti poveikį personalo interesams ir aiškiai pakeisti jo teisinę situaciją (pagal analogiją žr. 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo Pflugradt / ECB, T‑178/00 ir T‑341/00, EU:T:2002:253, 81 punktą).

75

Galiausiai EESRK argumentas, kad SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje Sąjungos teismo jurisdikcija apribojama aktų, galinčių sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims, nepaneigia šios išvados.

76

Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją šia formuluote siekiama neįtraukti aktų, kurie nėra asmens nenaudai priimti aktai, nes jie susiję tik su institucijos vidaus darbo organizavimu ir sukelia pasekmių tik šioje vidaus srityje, nesukurdami jokių teisių ar pareigų trečiosioms šalims (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

77

Nors sprendimas nušalinti ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų susijęs su EESRK vidaus darbo organizavimu, priešingai, nei teigia EESRK, šis sprendimas yra ieškovui skirtas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, priimtas jo nenaudai tiek, kiek juo iš ieškovo atimami hierarchiniai įgaliojimai, kuriuos jis pagal EESRK darbo tvarkos taisyklių 80 straipsnį vykdo I grupės sekretoriato darbuotojų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 74 punktą).

78

Kadangi bent jau šiomis aplinkybėmis ieškovas yra nuo EESRK teisiškai atskiras asmuo, negalima laikyti, kad šis ginčas nėra kilęs tarp EESRK ir trečiosios šalies, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF (C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 75 punktą ir generalinio advokato M. Bobek išvados byloje SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:220, 111 punktą).

79

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimas dėl panaikinimo yra priimtinas tiek, kiek jis pateiktas dėl sprendimo nušalinti ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų.

80

Ginčijamo sprendimo vienintelio straipsnio 5 ir 6 dalyse EESRK biuras įpareigojo EESRK Generalinį sekretorių „imtis būtinų veiksmų“ tam, pirma, kad EESRK pareikštų civilinį ieškinį tuo atveju, jei dėl ieškovo būtų pradėtas teismo procesas, ir, antra, kad šio sprendimo kopija būtų perduota, be kita ko, OLAF ir Parlamentui.

81

Vis dėlto atsakydamas į EESRK pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ieškovas nei savo rašytinėse pastabose, nei per teismo posėdį nepateikė jokio konkretaus argumento, kuris leistų paaiškinti, kiek šis ginčijamo sprendimo aspektas aiškiai pakeistų jo teisinę situaciją, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 62 punkte nurodytą jurisprudenciją.

82

Dėl EESRK ketinimo pareikšti civilinį ieškinį nacionaliniame teisme reikia priminti, kad galimybė ginti savo teises teisme ir su tuo susijusi teisminė kontrolė yra bendrojo teisės principo, kuriuo grindžiamos valstybėms narėms bendros konstitucinės tradicijos ir kuris taip pat įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose (1986 m. gegužės 15 d. Sprendimo Johnston, 222/84, EU:C:1986:206, 17 ir 18 punktai ir 1998 m. liepos 17 d. Sprendimo ITT Promedia / Komisija, T‑111/96, EU:T:1998:183, 60 punktas) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, išraiška.

83

Pareikšdamas civilinį ieškinį nacionaliniame teisme vykstant dėl ieškovo pradėtam teismo procesui EESRK neketina pats pakeisti ieškovo teisinės situacijos, nes jis tik dalyvauja procese, kuriam pasibaigus ši teisinė situacija gali būti pakeista teismo sprendimu. Iš tiesų tam tikru atveju ieškovo teisinė situacija būtų pakeista būtent bylą nagrinėjančio nacionalinio teismo sprendimu. Todėl EESRK ketinimas pareikšti ieškovui civilinį ieškinį pradėtame teismo procese negali būti laikomas sprendimu, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį (pagal analogiją žr. 2003 m. sausio 15 d. Sprendimo Philip Morris International / Komisija, T‑377/00, T‑379/00, T‑380/00, T‑260/01 ir T‑272/01, EU:T:2003:6, 79 punktą).

84

Be to, reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog dėl Sąjungos institucijos kreipimosi į nacionalinį teismą pagal SESV 263 straipsnį gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, šis ieškinys pareikštas ne dėl 2020 m. liepos 28 d. EESRK plenarinės asamblėjos sprendimo pareikšti civilinį ieškinį dėl ieškovo pradėtame teismo procese, bet dėl ginčijamo sprendimo, kuris gali būti daugiausia asamblėjos sprendimo parengiamasis aktas.

85

Galiausiai dėl sprendimo įpareigoti EESRK Generalinį sekretorių pranešti apie ginčijamą sprendimą tam tikroms valstybių narių institucijoms ar įstaigoms pakanka pritarti EESRK, kad ši priemonė nesukelia privalomų teisinių padarinių ieškovui. Iš tiesų šio pranešimo adresatai, įgyvendindami savo atitinkamus įgaliojimus, gali laisvai vertinti šiame sprendime esančios informacijos turinį ir apimtį, taigi, ir tolesnius veiksmus, kurių prireikus reikėtų imtis.

86

Vadinasi, reikalavimas dėl panaikinimo turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek jis pateiktas dėl EESRK biuro nurodymų EESRK Generaliniam sekretoriui.

87

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl panaikinimo turi būti pripažintas priimtinu tik tiek, kiek jis pareikštas dėl sprendimo nušalinti ieškovą nuo einamų vadovaujamų ir personalo valdymo pareigų (toliau – ginčijama priemonė), o likusi jo dalis turi būti pripažinta nepriimtina.

88

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo keturis pagrindus:

89

Kadangi ieškovo nurodytas trečiasis pagrindas, be kita ko, reiškia, kad Bendrasis Teismas turi nagrinėti klausimą, ar ginčijama priemonė grindžiama teisiniu pagrindu, suteikiančiu EESRK biurui teisę ją priimti, ir kad tai yra klausimas, susijęs su viešąja tvarka (žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo McBride ir kt. / Komisija, T‑458/10–T‑467/10 ir T‑471/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:249, 25–28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), iš pradžių reikia išnagrinėti jį.

90

Grįsdamas šį pagrindą ieškovas iš esmės teigia, kad ginčijama priemonė neturi teisinio pagrindo ir kad EESRK biuras neturėjo kompetencijos skirti jam tokios sankcijos.

91

Šiuo klausimu ieškovas nurodo, kad 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnyje numatytos sankcijos negali būti taikomos baudžiant už faktines aplinkybes, susiklosčiusias prieš įsigaliojant minėtam kodeksui. 2013 m. sausio 17 d. EESRK narių Elgesio kodekse (toliau – 2013 m. Elgesio kodeksas) nebuvo numatyta galimybės skirti kokią nors sankciją jo nuostatas pažeidusiam EESRK nariui.

92

EESRK ginčija šiuos argumentus.

93

Pirmiausia reikia priminti, kad, nors pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus turi būti taikomos materialinės normos, galiojusios tuo metu, kai klostėsi nagrinėjamos faktinės aplinkybės, net jei šios normos nebegalioja Sąjungos institucijai priimant aktą, Sąjungos institucijos akto priėmimo procedūra turi būti vykdoma pagal šio akto priėmimo metu galiojusias normas (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 40 punktą).

94

Taigi ieškovas negali priekaištauti EESRK pažeidus minėtus principus dėl to, kad šis priėmė ginčijamą priemonę pagal 2019 m. Elgesio kodekse nustatytą procedūrą, juo labiau kad iš šio sprendimo 8 punkto matyti, jog pats ieškovas paprašė EESRK pirmininko pradėti šią procedūrą.

95

Šiuo klausimu 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad EESRK pirmininkas, paprašęs atitinkamo nario pateikti rašytines pastabas dėl patariamojo komiteto rekomendacijų, konsultuojasi su išplėstos sudėties prezidiumu ir tada prašo biuro priimti sprendimą dėl priemonių, kurių galima būtų imtis pagal EESRK narių statutą ir darbo tvarkos taisykles.

96

Nagrinėjamu atveju EESRK biuras, pasibaigus šiai procedūrai, ginčijamo sprendimo vienintelio straipsnio 2 dalyje pirmiausia padarė išvadą, kad ieškovui negalima skirti jokios sankcijos, antraip būtų pažeistas bausmių teisėtumo principas. Paskui ginčijamo sprendimo vienintelio straipsnio 4 dalyje EESRK biuras patvirtino ginčijamą priemonę.

97

Kadangi šalys nesutaria dėl ginčijamos priemonės pobūdžio, o trečiojo pagrindo analizė priklauso nuo to, ar ši priemonė yra sankcija, reikia kvalifikuoti ginčijamą sprendimą ir turėti omenyje, kad nesutariančių šalių pateiktas šios priemonės kvalifikavimas neturi saistyti Bendrojo Teismo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, T‑649/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:736, 19 punktą).

98

Pirmiausia reikia atmesti EESRK teiginį, kad ginčijama priemonė nėra sankcija dėl to, kad nėra priimta ieškovo nenaudai; atitinkamos priežastys nurodytos šio sprendimo 69–79 punktuose.

99

Vis dėlto vien tai, kad ginčijama priemonė priimta ieškovo nenaudai, o tai pateisina ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą šiuo aspektu, nereiškia, kad ši priemonė turi būti kvalifikuota kaip 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta drausminė nuobauda (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, T‑649/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:736, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

100

Ginčijamame sprendime EESRK biuras ginčijamos priemonės priėmimą pateisino OLAF rekomendacijomis; OLAF siūlė imtis reikiamų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam naujam ieškovo priekabiavimo darbo vietoje veiksmui. Be to, EESRK pažymėjo, kad ginčijama priemone buvo siekiama leisti šiam organui vykdyti jo pareigą apsaugoti savo personalą nuo priekabiavimo pavojaus.

101

Kiek tai susiję su ginčijamos priemonės padariniais, taip pat reikia konstatuoti, kad ji neprilygsta nė vienai iš 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytų sankcijų, t. y. rašytiniam įspėjimui, šio įspėjimo įtraukimui į biuro protokolą ir, jei reikia, plenarinės asamblėjos protokolą arba laikinam draudimui tapti pranešėju, pirmininku ir tyrimo grupės nariu ir laikinam draudimui vykti į misijas ir išvažiuojamuosius posėdžius.

102

Vadinasi, atsižvelgiant į ginčijamos priemonės turinį ir pasekmes negalima daryti išvados, kad ja siekiama bausti ir kad ji yra sankcija. Iš tiesų ja siekiama ne bausti ieškovą ar peikti jį už galimą Elgesio kodekse numatytų pareigų neįvykdymą, bet prevencinio tikslo, t. y. užtikrinti geresnę EESRK pareigūnų ir tarnautojų apsaugą ir sklandų I grupės sekretoriato darbą.

103

Šiuo klausimu taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijama priemone iš tikrųjų nebuvo siekiama EESRK nurodyto tikslo arba kad ji neatitiko tikrųjų tarnybos poreikių.

104

Taigi tokiomis aplinkybėmis, kai sudaromos kliūtys sklandžiam tarnybos darbui, EESRK biuras šios bylos aplinkybėmis galėjo manyti, kad tarnybos interesais reikia nušalinti ieškovą nuo tam tikrų administracinių užduočių, susijusių su hierarchinių įgaliojimų vykdymu (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1990 m. kovo 7 d. Sprendimo Hecq / Komisija, C‑116/88 ir C‑149/88, EU:C:1990:98, 22 punktą; 2004 m. spalio 28 d. Sprendimo Meister / VRDT, T‑76/03, EU:T:2004:319, 79–81 punktus ir 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, T‑649/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:736, 40 punktą), tačiau, atsižvelgiant į tokios priemonės turinį ir padarinius, tai nėra drausminio pobūdžio sprendimas.

105

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal EESRK darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalį biuras, be kita ko, yra atsakingas už tinkamą žmogiškųjų ir biudžeto išteklių panaudojimą vykdant Sutartyje jam pavestus uždavinius. Kadangi ginčijama priemonė susijusi su tinkamu EESRK, šiuo atveju I grupės sekretoriato, žmogiškųjų išteklių panaudojimu, būtent EESRK biuras yra organas, turintis kompetenciją priimti tokią priemonę pasibaigus 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytai procedūrai.

106

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentas, kad EESRK biuras skyrė jam sankciją pažeisdamas negaliojimo atgal, teisinio saugumo ir bausmių teisėtumo principus, turi būti atmestas, todėl trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

107

Grįsdamas šį pagrindą ieškovas iš esmės teigia, kad EESRK pažeidė jo teisę į gynybą.

108

Šiuo klausimu ieškovas visų pirma teigia, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas susipažinti su OLAF ataskaita ir pasirengti gynybai. Jo nuomone, negalima atmesti galimybės, kad ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, jeigu toks terminas jam būtų suteiktas.

109

Tada ieškovas mano, kad pažeista jo teisė į gynybą, nes iki ginčijamo sprendimo priėmimo jis negalėjo tinkamai pateikti savo pastabų dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa jo bylos medžiaga, visų pirma su OLAF ataskaitoje pateiktu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir prie šios ataskaitos pridėtų liudytojų ir pranešėjų apklausų išklotinėmis. Savo pastabose dėl OLAF ataskaitos priedų konfidencialios versijos, kurią EESRK pateikė vykdydamas pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, ieškovo advokatai iš esmės tvirtino, kad tam tikrų per tyrimą OLAF surinktų parodymų turinys nebuvo atskleistas nekonfidencialioje OLAF ataskaitos, su kuria ieškovas galėjo susipažinti, versijoje, todėl buvo pažeista jo teisė būti tinkamai išklausytam.

110

Galiausiai EESRK pažeidė proporcingumo principą, nes nesiėmė priemonių, kurios yra būtinos siekiant tinkamai įgyvendinti jo vykdomą „nulinio toleravimo“ politiką, susijusią su priekabiavimo darbo vietoje draudimu ir prevencija, į kurią padaryta nuoroda ginčijamame sprendime. Atvirkščiai, EESRK iki nurodymo anksčiau laiko atleisti ieškovą iš pareigų siekė išvengti bet kokios rungimosi principu grindžiamos procedūros.

111

EESRK ginčija šiuos argumentus.

112

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą sprendimų, darančių didelį poveikį jų interesams, adresatai turi turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl informacijos, kuria valdžios institucija ketina grįsti savo sprendimą (žr. 2016 m. spalio 5 d. Sprendimo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras / CJ, T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

113

Šiuo klausimu iš jurisprudencijos, be kita ko, matyti, kad siekdamas veiksmingai pateikti savo pastabas EESRK biurui prieš jam priimant sprendimą ieškovas turėjo teisę gauti bent jau įvairių asmenų, su kuriais buvo konsultuojamasi per tyrimo procedūrą, paaiškinimų santrauką, nes savo ataskaitoje OLAF panaudojo šiuos paaiškinimus, rengdama EESRK pirmininkui rekomendacijas, kuriomis remdamasis biuras grindė ginčijamą priemonę, o ši santrauka prireikus turi būti pateikta laikantis konfidencialumo principo (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 57 punktą; 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlamentas, C‑570/18 P, EU:C:2020:490, 60 punktą ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 121 punktą).

114

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, siekiant užtikrinti parodymų konfidencialumą ir juo saugomus tikslus, o kartu tai, kad ieškovas būtų tinkamai išklausytas prieš priimant jam nepalankų sprendimą, gali būti taikomi tam tikri metodai, kaip antai anoniminimas, parodymų turinio atskleidimas pateikiant santrauką ar tam tikrų parodymų dalių nenurodymas (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 59 punktą ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlamentas, C‑570/18 P, EU:C:2020:490, 66 punktą).

115

Galiausiai, kad galėtų naudingai pateikti savo nuomonę dėl informacijos, kuria EESRK biuras ketino grįsti savo sprendimą, ieškovui turėjo būti nustatytas pakankamas terminas (žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, EU:C:2008:746, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

116

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovui buvo suteikta galimybė susipažinti tik su nekonfidencialia OLAF ataskaitos versija be priedo; EESRK pateisino tai būtinybe apsaugoti pranešėjų tapatybę ir surinktų parodymų konfidencialumą.

117

Iš karto reikia atmesti EESRK argumentą, kad pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas dėl to, kad EESRK biuras taip pat turėjo galimybę susipažinti tik su šia nekonfidencialia OLAF ataskaitos versija, t. y. prieš priimant ginčijamą sprendimą negalėjo susipažinti su liudytojų ir pranešėjų apklausų išklotinėmis.

118

Šis argumentas neatitinka faktinių aplinkybių. Iš tiesų pagal Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą EESRK pirmininkas yra biuro narys; 2020 m. sausio 16 d. raštu jis gavo konfidencialią OLAF ataskaitos versiją, įskaitant jos priedus, ir EESRK per posėdį tai pripažino.

119

Vis dėlto ieškovo teisė į gynybą nepažeista dėl to, kad EESRK biuro narys turėjo galimybę susipažinti su konfidencialia OLAF ataskaitos versija. Iš tikrųjų laikantis šio principo, kuris apima teisę būti išklausytam, turi būti užtikrinama, kad, nepažeidžiant galimų konfidencialumo reikalavimų, priekabiavimu kaltinamas asmuo turėtų galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę iki sprendimo priėmimo jo nenaudai (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 116 ir 117 punktus).

120

Šiuo klausimu EESRK nurodo, kad ieškovas turėjo pakankamai galimybių susipažinti su OLAF ataskaita, nes, skirtingai nei faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių buvo priimti 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimas OZ / EIB (C‑558/17 P, EU:C:2019:289), 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas HF / Parlamentas (C‑570/18 P, EU:C:2020:490) ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas SATCEN / KF (C‑14/19 P, EU:C:2020:492), OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje buvo pateikta santrauka, atskleidžianti šios tarnybos per tyrimą surinktų parodymų esmę, todėl ieškovo teisė į gynybą buvo tinkamai apsaugota.

121

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia išnagrinėti, ar OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje yra pateikta per tyrimą surinktų liudytojų parodymų santrauka, paskui nustatyti, ar ši santrauka atspindi OLAF surinktų parodymų esmę, ir galiausiai išnagrinėti, ar ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai ir pateikti pastaboms.

122

Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją sudaro 30 puslapių. Savo ataskaitos 2.2 punkte „Surinkti įrodymai“ OLAF nurodė, kad siekdama apsaugoti surinktų parodymų konfidencialumą „sugrupavo panašius liudytojų parodymus ir pasistengė kuo tiksliau atkartoti konkrečius sekretoriato darbuotojų žodžius“. Be to, kiek tai susiję su darbuotojais, kurie nepareiškė norintys, kad jų tapatybė būtų nuslėpta, arba tais, dėl kurių OLAF manė, kad jie pagal hierarchiją nėra tiesiogiai pavaldūs ieškovui, pažymėtina, kad jų tapatybė ataskaitoje nurodyta ir nebuvo nuslėpta ieškovui perduotoje OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje.

123

Taigi nekonfidencialioje OLAF ataskaitos versijoje pateikta išsami kiekvieno veiksmo, dėl kurio priekaištaujama ieškovui, santrauka, ir pateiktos nuorodos į konkrečius įvykius, susijusius, be kita ko, su A, B ir C, įvardytais OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje, ir I grupės sekretoriato darbuotojais. Taip pat OLAF aprašė pasekmes, kurių dėl šių veiksmų, anot apklaustų liudytojų, kilo minėtų asmenų sveikatai.

124

Be to, dėl kiekvieno veiksmo, dėl kurio priekaištaujama ieškovui, ataskaitoje pateiktos tiek tiesioginės nuorodos į apklaustų asmenų pareiškimus cituojant kabutėse, tiek netiesioginės nuorodos anonimiškai performuluojant tuos pareiškimus. Kartu OLAF pažymėjo, ar liudytojai patvirtino dėl ieškovo pateiktus pranešimus, prireikus patikslindama liudytojų skaičių ir jų statusą. OLAF tai taip pat pažymėjo, jei pranešimas nebuvo patvirtintas jokių parodymų.

125

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją sudaro apklaustų liudytojų ir pareiškėjų padarytų pareiškimų santrauka. Šiomis aplinkybėmis dėl tokios santraukos buvimo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 114 punkte nurodytą jurisprudenciją, negalima automatiškai daryti išvados, jog tai, kad nebuvo pateikti OLAF ataskaitos priedai, yra pažeidimas, neišvengiamai turėjęs įtakos ginčijamos priemonės teisėtumui. Iš tiesų pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ši santrauka atspindi OLAF surinktų parodymų esmę.

126

Savo pastabose dėl OLAF ataskaitos priedų konfidencialios versijos ieškovas nurodė tam tikrą informaciją, kurios, jo nuomone, nėra OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje, jam pateiktoje, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo jis galėtų pasinaudoti teise į gynybą. Ieškovas daro išvadą, kad EESRK pažeidė jo teisę į gynybą, kai iki ginčijamo sprendimo priėmimo pateikė jam tik nekonfidencialią OLAF ataskaitos be priedo versiją.

127

Pirmiausia ieškovas teigia, kad tik susipažinęs su surinktų parodymų turiniu būtų galėjęs suprasti tikslią tam tikrų klausimų, pateiktų jam OLAF atliekant jo apklausą, reikšmę. Jei ieškovas būtų galėjęs susipažinti su šiais parodymais, kuriuose kartais minimi seni įvykiai, jis būtų galėjęs geriau užtikrinti savo gynybą. Kaip pavyzdį ieškovas nurodo klausimą, susijusį su įvykiu, kuris vyko jo kabinete dalyvaujant dviem liudytojams, į kurį jis negalėjo atsakyti, nes jam nebuvo atskleista šių liudytojų tapatybė.

128

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šie argumentai nesusiję su klausimu, ar EESRK pažeidė ieškovo teisę į gynybą, konkrečiai – ar EESRK ataskaitos nekonfidencialioje versijoje esančioje santraukoje, parengtoje EESRK bendradarbiaujant su OLAF, atsispindi per tyrimą surinktų parodymų esmė.

129

Bet kuriuo atveju pakanka priminti, kad, vykstant tyrimui, pagal OLAF taikomus teisės aktus atitinkamam asmeniui iš principo nesuteikiama teisės susipažinti su OLAF bylos medžiaga. Tik tuo atveju, jei institucija, kuriai skirta galutinė ataskaita, ketina priimti aktą atitinkamo asmens nenaudai, tokia institucija, vadovaudamasi jai taikytinomis procedūrinėmis taisyklėmis, turi leisti susipažinti su OLAF galutine ataskaita, kad šis asmuo galėtų pasinaudoti teise į gynybą (2018 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Le Pen / Parlamentas, T‑161/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:848, 67 punktas).

130

Taigi OLAF apklausiamas ieškovas neturėjo gauti liudytojų ir pranešėjų parodymų, kad atsakytų į tyrėjų klausimus.

131

Be to, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad per apklausą ieškovui pateikti klausimai buvo pakankamai tikslūs ir jis galėjo nesunkiai į juos atsakyti. Tai, kad atsakydamas į tam tikrus klausimus ieškovas nurodė, jog neprisimena arba negali į juos atsakyti neturėdamas daugiau informacijos, nepaneigia šios išvados.

132

Iš tiesų, kiek tai susiję su viena iš klausimo Nr. 12 dalių, dėl kurios ieškovas atsakė, jog nežinodamas dalyvavusių asmenų tapatybės negali identifikuoti įvykio, apie kurį kalbama, svarbu pažymėti, kad jis vis dėlto pridūrė manantis, kad toks įvykis niekada nebuvo įvykęs.

133

Šiomis aplinkybėmis argumentus, susijusius su tariamai netiksliu OLAF tyrėjų ieškovui pateiktų klausimų pobūdžiu, atsižvelgiant į išsamų surinktų parodymų turinį reikia atmesti.

134

Antra, ieškovas pažymi, kad keli liudytojai paminėjo, jog egzistuoja I grupės nario E parengta ataskaita dėl I grupės sekretoriato darbuotojų sunkumų ir nerimo dėl A; OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje apie tai nenurodyta. Tačiau šioje ataskaitoje galėtų būti kitaip paaiškinta A pateikta faktinių aplinkybių versija.

135

Vis dėlto iš bylos medžiagos, konkrečiai iš ieškovo apklausos protokolo, matyti, kad apie šią ataskaitą jam buvo žinoma, todėl niekas jam netrukdė remtis ja per ginčijamo sprendimo rengimo procedūrą, kad susietų su kontekstu arba paaiškintų veiksmus A atžvilgiu, dėl kurių jam priekaištaujama. Beje, apie tai, kad ši ataskaita egzistuoja, buvo aiškiai nurodyta patariamajame komitete ir ši aplinkybė lėmė tam komitetui priklausančio I grupės nario, rengusio šią ataskaitą, nušalinimą.

136

Taigi argumentai, kad OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje nėra nuorodos į šią ataskaitą, neįrodo ieškovo teisės į gynybą pažeidimo.

137

Trečia, ieškovas nurodo, kad vienas iš liudytojų buvo nubaustas už praeityje jam pareikštus melagingus kaltinimus ir kad kitas liudytojas paminėjo apie tai. Tačiau OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje šios informacijos nėra.

138

Vis dėlto, kaip teisingai pažymi EESRK, ši informacija aiškiai nurodyta OLAF ataskaitos nekonfidencialios versijos 1.4 punkte „Panašumai su byla dėl buvusios sekretoriato vadovės“. Todėl niekas netrukdė ieškovui pateikti savo pastabų šiuo klausimu prieš priimant ginčijamą sprendimą.

139

Ketvirta, ieškovas paaiškina, kad, kai kurių liudytoju teigimu, jie turėjo sunkumų su A. Kalbant konkrečiai, keli liudytojai nurodė, kad su A susiklostė konfliktiniai santykiai ir tai turėjo įtakos sklandžiam skyriaus darbui. Be to, du liudytojai nurodė, kad A elgėsi su jais agresyviai, o vienas liudytojas pridūrė, kad vien ieškovas neturėtų būti laikomas atsakingu už visą šią situaciją. Taigi, anot ieškovo, OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje, su kuria jis galėjo susipažinti, nėra nei liudytojų pavardžių, nei jokių nuorodų į jų pareiškimus, nors ši informacija leistų susieti OLAF išvadas su kontekstu ir paaiškinti jas.

140

Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad apie sunkumus, su kuriais dėl A susidūrė tam tikri I grupės sekretoriato darbuotojai, ne tik žinojo ieškovas, bet apie juos taip pat buvo aiškiai nurodyta OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje esančioje santraukoje.

141

Iš tiesų per OLAF vykdytą ieškovo apklausą ir savo rašytinėse pastabose dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių ieškovas jau buvo nurodęs, kad kai kurie personalo nariai skundėsi dėl A ir kad, jo nuomone, tai turėjo įtakos sklandžiam sekretoriato darbui.

142

Be to, OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje, be kita ko, nurodyta:

„Per OLAF vykdytas apklausas mažiausiai šeši sekretoriato darbuotojai pasakė, kad, jų nuomone, A turėjo sunkumų įrodyti, jog turi gebėjimų ir įgūdžių, kurių reikia einant pareigas. Mažiausiai trys sekretoriato darbuotojai pranešė, kad dėl situacijos neaiškumo turėjo sunkumų nustatydami tinkamą atsakingą asmenį (sekretoriato vadovę ar jos pavaduotoją). Jie taip pat nurodė, kad vėliau A su jais elgėsi agresyviai. Vienas iš darbuotojų pareiškė, kad jie veikiau pasikliauja skyriaus vadovu, kuris suvaldė [ieškovo] darytą spaudimą ir apgynė juos. Šiuo požiūriu A nuvylė darbuotojus.“

143

Taigi darytina išvada, kad surinktų parodymų esmė pateikta OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje. Vadinasi, negalima pagrįstai priekaištauti EESRK pažeidus šiuo klausimu ieškovo teisę į gynybą.

144

Penkta, ieškovas tvirtina, kad iš OLAF ataskaitos nekonfidencialios versijos matyti, jog tyrimas susijęs ir su dviem kitais asmenimis. Jei EESRK biuras būtų apie tai žinojęs, būtų galėjęs įvertinti atitinkamus šių asmenų vaidmenis atliekant veiksmus, dėl kurių priekaištaujama, visų pirma B atžvilgiu. Be to, ieškovas būtų galėjęs tuo remtis, komentuodamas dėl jo padarytus pareiškimus.

145

Vis dėlto iš 2020 m. birželio 3 d. rašto, kuriame EESRK biuras buvo paragintas priimti sprendimą dėl ieškovo atvejo, matyti, kad EESRK pirmininkas taip pat perdavė biurui 2020 m. sausio 16 d. OLAF generalinio direktoriaus raštą, kuriame nurodyta kitų dviejų asmenų, su kuriais susijęs OLAF tyrimas, tapatybė.

146

Be to, reikia konstatuoti, kad OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje kelis kartus atkreipiamas dėmesys į kelių liudytojų parodymų, dėl kitų dviejų asmenų, su kuriais susijęs OLAF tyrimas, vaidmens, esmė. Taigi vykstant ginčijamo sprendimo rengimo procedūrai ieškovas turėjo galimybę pateikti savo galimas pastabas dėl šios informacijos.

147

Šešta, ieškovas teigia, kad viena liudytoja pareiškė niekada nebuvusi jo netinkamo elgesio liudininkė. Tačiau šios informacijos nėra OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje.

148

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad aptariamos liudytojos parodymai yra išsamesni.

149

Į klausimą, ar ji buvo situacijų, kai ieškovas blogai elgėsi su I grupės sekretoriato darbuotojais, liudininkė arba ar ieškovas buvo įpratęs kritikuoti darbuotojus, ši liudytoja iš tikrųjų atsakė, kad apie tai neturi informacijos.

150

Vis dėlto ši liudytoja pareiškė mananti, kad vienas iš „ieškovo asmenybės“ aspektų „yra tas, kad jis valdingas, o jo ego didelis“ ir kad ji „nelabai jautė [ieškovo] nemalonų elgesį, nes tarp [jų] buvo G“. Be to, ši liudytoja pridūrė, kad „girdėjo pasakojimų, jog [ieškovas] kabinete šaukė ant savo darbuotojų, tačiau [ji pati] su tuo niekada nebuvo susidūrusi“. Galiausiai atsakydama į klausimą, ar vertina ieškovo elgesį su darbuotojais kaip priekabiavimą, ši liudytoja pareiškė, kad „niekada nebuvo susidūrusi su tokiu [ieškovo] elgesiu“, bet gali „įsivaizduoti, kad tam tikri asmenys galėjo patys išprovokuoti tokio pobūdžio elgesį“ ir kad „žinant [ieškovo], kuris yra „kaip pienas“, charakterį jis galėjo labai lengvai „užvirti“.

151

Be to, ši liudytoja papasakojo apie trijų kolegų, kurie bendraudami su ieškovu susidūrė su sunkumais, situaciją. Galiausiai ji padarė išvadą, kad „[ieškovas] yra sunki asmenybė“, kad jis „galbūt nenorėjo blogai elgtis, tačiau jo reakcija galėjo būti lengvai suprasta kaip priekabiavimas“, kad „tai taip pat priklauso nuo kito asmens jautrumo“, kad „visi sekretoriato kolegos juo skundėsi“ ir kad „jie galėtų palūžti, jei nepalaikytų ryšių ir nebūtų solidarūs“.

152

Darytina išvada, kad teiginys, jog ši liudytoja pareiškė niekada nebuvusi netinkamo ieškovo elgesio liudininkė, yra neišsamus ir neatspindi šio parodymo esmės.

153

Septinta, ieškovas teigia, kad keliais parodymais patvirtinta, jog EESRK Generalinis sekretorius nesiėmė jokių priemonių, kad būtų laiku išvengta sunkumų, su kuriais susidūrė kai kurie I grupės sekretoriato darbuotojai. Kalbant konkrečiai, ieškovas remiasi EESRK Generalinio sekretoriaus sprendimu paskirti A į pareigas pasibaigus bandomajam laikotarpiui, nepaisant ieškovo siūlymo jos neskirti, o tai tik labiau padidino I grupės sekretoriate vyraujančią įtampą. Vis dėlto OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje ieškovas vaizduojamas kaip vienintelis atsakingas už susiklosčiusią situaciją asmuo ir neatsižvelgiama į TĮSDS atsakomybę.

154

Bendrasis Teismas pritaria EESRK, kad šis teiginys prieštarauja ieškovo per apklausą OLAF padarytam pareiškimui, kad jis „nenorėjo atleisti A“ ir „suderinęs su H nusprendė pateikti teigiamą nuomonę dėl bandomojo laikotarpio“.

155

Bet kuriuo atveju iš jo pastabų dėl 2019 m. gruodžio 4 d. rašto dėl faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas jau buvo nurodęs, jog EESRK Generalinio sekretoriaus sprendimas paskirti A į pareigas, jo nuomone, dar labiau padidino skyriuje vyravusią įtampą. Be to, tai, kad EESRK Generalinis sekretorius atlieka TĮSDS funkcijas I grupės sekretoriate, nėra nauja informacija, kurią ieškovas galėtų sužinoti tik perskaitęs konfidencialią OLAF ataskaitos priedų versiją.

156

Vadinasi, EESRK negalima priekaištauti dėl to, kad jis šiuo klausimu pažeidė ieškovo teisę į gynybą.

157

Aštunta, ieškovas mano, kad su teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiama OLAF ataskaita, susijusių duomenų nuslėpimas sutrukdė jam pateikti pastabų dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jo elgesys kvalifikuojamas kaip psichologinis priekabiavimas. Šis argumentas atitinka ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus dėl to, kad OLAF atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kuris, jo nuomone, yra nepagrįstas ir sutrukdė jam pasinaudoti teise į gynyba, buvo nuslėptas.

158

Dėl teisinio pagrindo reikia pritarti EESRK, kad jis nurodytas rašte dėl faktinių aplinkybių, kuris ieškovui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d.

159

Dėl nuslėpto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje reikia konstatuoti, kad tai neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

160

Iš tiesų svarbu pažymėti, kad per EESRK dėl ieškovo vykdytą procedūrą buvo siekiama nustatyti, ar OLAF tyrimui pasibaigus nustatyti ieškovo veiksmai ir elgesys, dėl kurių jam priekaištaujama, pateisina 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytos priemonės priėmimą. Pagal Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalį toks nagrinėjimas yra vienintelė EESRK kompetencija, todėl nepriklauso nuo OLAF atlikto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo. Taigi EESRK turėjo pateikti savo per tyrimą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, kad įvertintų priemonės dėl ieškovo priėmimo tikslingumą.

161

Vadinasi, tai, kad OLAF atliktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas nepateiktas, neįrodo, kad pažeista ieškovo teisė į gynybą.

162

Galiausiai, devinta, ieškovas nepateikia Procedūros reglamento 103 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog OLAF ataskaitos priedų konfidenciali versija negalėjo būti jam pateikta dėl jo advokatų prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti konfidencialumą, advokatų pastabos buvo minimalios ir bet kuriuo atveju negalėjo pakeisti pastabų, kurias jis būtų galėjęs pateikti, jei būtų turėjęs galimybę pats susipažinti su minėtais priedais.

163

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi, Procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta galimybė, kuria Bendrasis Teismas pasinaudojo šioje byloje, pateikti susipažinti pagrindinei šaliai tam tikrą konfidencialią informaciją ar įrodymus, kurie yra reikšmingi ginčo baigčiai, nurodant laikytis konkrečių jų atskleidimo reikalavimų. Be to, iš Procedūros reglamento Praktinių vykdymo nuostatų 191 punkto matyti, kad toks įsipareigojimas gali būti tai, kad šalies atstovai įsipareigoja neatskleisti šios informacijos ar įrodymų juos įgaliojusiam asmeniui ar trečiajam asmeniui.

164

Be to, taikydamas 2021 m. balandžio 7 d. proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas iš pradžių paprašė ieškovo advokatų OLAF ataskaitos priedų konfidencialioje versijoje tiksliai nurodyti galimą informaciją, kurios esmė, jų manymu, nebuvo atskleista OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje esančioje faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų santraukoje.

165

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovo advokatai OLAF ataskaitos priedų konfidencialioje versijoje nenurodė jokios informacijos, kurios esmė nebuvo atskleista OLAF ataskaitos nekonfidencialioje versijoje. Toks veiksmas galėjo būti atliktas neperduodant ieškovui OLAF ataskaitos priedų konfidencialios versijos. Taigi, nenustačius tokios informacijos, bet kuriuo atveju nebūtina nagrinėti įtakos administracinės procedūros rezultatui galėjusių turėti papildomų pastabų, kurių ieškovas būtų galėjęs pateikti vykstant šiai procedūrai, jei būtų susipažinęs su šiais dokumentais.

166

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nepaisant to, jog OLAF ataskaitos priedai nebuvo pateikti, EESRK atskleidė ieškovui surinktų parodymų turinį pateikdamas santrauką, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlamentas (C‑570/18 P, EU:C:2020:490) 66 punktą.

167

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors ieškovas iš tikrųjų gavo OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją tik 2020 m. kovo 4 d. 12 val. 40 min., t. y. likus vos dviem dienoms iki jo apklausos patariamajame komitete, kuri vyko tų pačių metų kovo 6 d., 15 val., vis dėlto svarbu pažymėti, pirma, kad tą dieną ieškovas jau gana tiksliai žinojo apie faktines aplinkybes, dėl kurių jam buvo priekaištaujama.

168

Iš tiesų atsakęs į OLAF klausimus per apklausą, per kurią buvo atskleista tam tikrų asmenų, laikančių save nukentėjusiais nuo jo elgesio, tapatybė, 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovas gavo raštą dėl faktinių aplinkybių, kuriame buvo glaustai nurodyti konkretūs įvykiai ir veiksmai A, B, C ir apskritai I grupės sekretoriato darbuotojų atžvilgiu, dėl kurių jam priekaištaujama. Be to, ieškovas galėjo pateikti savo pastabas dėl šio rašto per dešimt darbo dienų.

169

Ieškovo per posėdį nurodyta aplinkybė, kad šiame rašte nebuvo jokių su buvusiu EESRK nariu D susijusių kaltinimų, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Iš tiesų 2019 m. spalio 18 d. rašte ieškovui buvo pranešta apie tai, kad dėl jo pradėtas tyrimas susijęs su pareiškimais dėl jo elgesio, be kita ko, su EESRK nariais, o per OLAF atliekamą apklausą jo buvo paprašyta išsakyti nuomonę dėl pareiškimų apie jo elgesį su D. Taip pat iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijama priemone siekiama apsaugoti I grupės sekretoriato darbuotojus ir užtikrinti sklandų šios tarnybos darbą. Todėl aplinkybė, net jei būtų įrodyta, kad ieškovas iki OLAF ataskaitos parengimo negalėjo pateikti pastabų dėl elgesio su buvusiu EESRK nariu, kuris nėra vienas iš I grupės sekretoriato darbuotojų, dėl kurių jam priekaištaujama, neįrodo, kad ginčijama priemonė buvo priimta pažeidžiant jo teisę į gynybą. Galiausiai, kad ir kaip būtų, dėl toliau nurodytų priežasčių reikia konstatuoti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą ieškovas turėjo pakankamai laiko galimoms pastaboms dėl visų veiksmų, kuriais jis kaltinamas OLAF ataskaitoje, pateikti.

170

Iš tiesų svarbu pažymėti, antra, kad patariamasis komitetas perdavė savo rekomendacijas EESRK pirmininkui tik 2020 m. balandžio 28 d., o ginčijamas sprendimas buvo priimtas tik tų pačių metų birželio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo OLAF ataskaitos nekonfidencialios versijos pateikimo ieškovui.

171

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors iš bylos medžiagos nematyti, jog patariamasis komitetas aiškiai paprašė ieškovo pateikti raštu savo pastabas, kad papildytų savo pareiškimus per pirmąją 2020 m. kovo 6 d. apklausą, atšaukus antrąją apklausą, numatytą tų pačių metų kovo 17 d., panašu, kad vis dėlto ieškovui niekas netrukdė raštu pateikti minėtam komitetui visą informaciją, kurią jis laikė svarbia gynybai.

172

Trečia, 2020 m. gegužės 12 d. EESRK pirmininkas paragino ieškovą pateikti galimas pastabas dėl patariamojo komiteto pateiktų rekomendacijų. Tų pačių metų birželio 2 d. jis pateikė savo rašytines pastabas dėl šių rekomendacijų.

173

2020 m. birželio 2 d. rašytinėse pastabose dėl minėtų rekomendacijų ir praėjus beveik trijų mėnesių terminui nuo OLAF ataskaitos nekonfidencialios versijos pateikimo 2020 m. kovo 4 d. ieškovas nepateikė jokio argumento dėl šios ataskaitos turinio, konkrečiai – dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių jam priekaištaujama.

174

Darytina išvada, kad nuo 2020 m. kovo 4 d., kai gavo OLAF ataskaitos nekonfidencialią versiją, iki 2020 m. birželio 9 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovas buvo du kartus išklausytas dėl šios ataskaitos turinio ir šiuo laikotarpiu turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su šia ataskaita, pateikti dėl jos savo pastabas ir pasirengti gynybai.

175

Galiausiai kaltinimas dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo nepagrįstas jokiu argumentu, nes ieškovas tik bendrai ir abstrakčiai ginčija „ginčijamo sprendimo turinio tinkamumą ir būtinumą“, tačiau nepateikia argumentų, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas galėtų įvertinti šio teiginio pagrįstumą. Taigi šis kaltinimas turi būti atmestas.

176

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijama priemonė nebuvo priimta pažeidžiant ieškovo teisę į gynybą.

177

Vadinasi, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

178

Ieškovas kaltina EESRK ginčijamame sprendime konstatavus, kad jis pažeidė Chartijos, EESRK darbo tvarkos taisyklių ir 2019 m. Elgesio kodekso nuostatas.

179

Ieškovo teigimu, pagal nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą, be kita ko, Chartijos 48 straipsnyje, reikalaujama, kad EESRK biuro nariai nesivadovautų išankstiniu nusistatymu, kad jis atliko veiksmus, dėl kurių jį kaltina OLAF. Vis dėlto pasibaigus OLAF tyrimui pats EESRK neišnagrinėjo nurodytų pažeidimų aplinkybių ir nepadarė savo išvadų dėl jo elgesio.

180

Patariamasis komitetas taip pat pažeidė šį principą. Iš tiesų šis patariamasis organas viršijo savo kompetenciją pateikti nuomonę, kai EESRK pirmininkui pateiktose rekomendacijose, neišklausęs ieškovo, nurodė, kad jis atliko priekabiavimo veiksmus.

181

Be to, buvo pažeistas nešališkumo principas, nes du patariamajame komitete I grupei atstovaujantys nariai nedalyvavo su ieškovu susijusiuose svarstymuose. Nepakeitęs šių narių, patariamasis komitetas nebuvo nešališkas, o tai turėjo įtakos pateiktų rekomendacijų ir ginčijamo sprendimo turiniui, nes EESRK biuras tik patvirtino šias rekomendacijas.

182

Galiausiai EESRK pirmininkas objektyviai nesilaikė nešališkumo pareigos, kai nurodė EESRK tarnyboms netirti tų pačių faktinių aplinkybių, taigi tvirtino, kad ieškovas kaltas.

183

EESRK ginčija šiuos argumentus.

184

Pirmiausia reikia priminti, kad nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindinė teisė, suteikianti asmenims teises, kurių laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas (2006 m. spalio 4 d. Sprendimo Tillack / Komisija, T‑193/04, EU:T:2006:292, 121 punktas). Pagal šias nuostatas tam, kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos, reikalaujama, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo būtų laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą (2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, EU:T:2019:481, 360 punktas (nepaskelbtas)).

185

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijama priemone nesiekiama apkaltinti ieškovo Elgesio kodekso nuostatų pažeidimu ir kad ji nėra sankcija. Be to, šios priemonės priėmimas neturi įtakos galimai ieškovo kaltei pagal nacionalinės teisės nuostatas. Taigi antrojo pagrindo pirmąjį kaltinimą reikia atmesti kaip nereikšmingą (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo RQ / Komisija, T‑29/17 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:188, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

186

Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad ginčijama priemonė buvo priimta pasibaigus dviem atskiroms procedūroms, t. y. OLAF tyrimui, per kurį siekiama nustatyti faktines aplinkybes, ir EESRK atliktam priemonių, kurių gali būti imtasi atsižvelgiant į per tyrimą nustatytas faktines aplinkybes, vertinimui. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad per šią EESRK vidaus procedūrą ieškovas susipažino su tyrimo rezultatais iki momento, kai biuras priėmė ginčijamą sprendimą, ir kad jo teisės į gynybą buvo paisoma.

187

Priešingai, nei teigia ieškovas, jo teisė į nekaltumo prezumpciją visiškai nereiškia, kad EESRK, gavęs galutinę ataskaitą, privalėjo atlikti naują tyrimą. Atvirkščiai, nors pagal Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalį EESRK privalėjo galutinėje ataskaitoje numatyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis atsižvelgiant į rezultatus, šis organas vis tiek galėjo laisvai nustatyti priemonių, kurių reikia imtis reaguojant į OLAF rekomendacijas, turinį (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 25 d. Nutarties UI / Komisija, T‑370/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:770, 13 punktą; šiuo klausimu ir pagal analogiją taip pat žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau / Komisija, T‑309/03, EU:T:2006:110, 51 punktą).

188

Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad EESRK jau procedūros pradžioje buvo nusprendusi priimti ginčijamą sprendimą neatsižvelgiant į jo pateiktus paaiškinimus (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 9 d. Sprendimo Zavvos / Komisija, T‑21/01, EU:T:2002:177, 341 punktą). Beje, išklausęs ieškovą EESRK biuras neatsižvelgė į patariamojo komiteto, rekomendavusio skirti jam griežtesnes sankcijas, nei išvardytos 2019 m. Elgesio kodekso 8 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, nuomonę ir neskyrė jam jokios sankcijos.

189

Taigi kaltinimas, grindžiamas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

190

Nors nekaltumo prezumpcijos principas šioje byloje netaikytinas, EESRK vis tiek per administracinę procedūrą privalėjo paisyti Sąjungos pagrindinių teisių, įskaitant teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 154 punktą).

191

Remiantis Chartijos 41 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai. Šis nešališkumo reikalavimas apima, pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti šališkumo ar asmeninio nusistatymo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl šališkumo (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 155 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

192

Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su tariamu objektyvaus nešališkumo trūkumu, ieškovas tik teigia, kad prieš patvirtindamas jo kaltę EESRK pirmininkas turėjo paprašyti pradėti naują tyrimą.

193

Vis dėlto tokius argumentus galima tik atmesti, nes EESRK neprivalėjo atlikti naujo tyrimo prieš priimdamas ginčijamą sprendimą.

194

Iš tiesų teisė į gerą administravimą neįpareigoja EESRK atlikti tokio tyrimo, kurio dalykas būtų toks pat kaip ir ankstesnio OLAF tyrimo. EESRK turėjo tik kruopščiai išnagrinėti šios tarnybos ataskaitoje išdėstytus jos atlikto tyrimo rezultatus ir leisti ieškovui gintis nuo to, kas nurodyta minėtoje ataskaitoje, ir galimų pasekmių jam; šiuo atveju taip ir buvo.

195

Be to, EESRK pirmininko pareiškimuose, į kuriuos daro nuorodą ieškovas, nestokojama nei subjektyvaus, nei objektyvaus nešališkumo, nes jis tik pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalį EESRK privalėjo atsižvelgti į OLAF rekomendacijas ir informuoti šią tarnybą apie veiksmus, kurių ketinama imtis.

196

Dėl tariamo subjektyvaus nešališkumo stokos ieškovas tik teigia, kad patariamasis komitetas buvo šališkas, kai teikė rekomendacijas nesant dviejų I grupės narių, t. y. E ir F. Vis dėlto ieškovas nepaaiškina, kaip tai parodo šališkumą ar asmeninį nusistatymą, kaip jie suprantami pagal šio sprendimo 191 punkte nurodytą jurisprudenciją.

197

Bet kuriuo atveju pakanka konstatuoti, kad E nušalinimu ir buvo siekiama išvengti patariamojo komiteto nešališkumui keliamo pavojaus, nes sprendimas nušalinti buvo priimtas dėl su juo susijusio interesų konflikto. O F nedalyvavimas negali būti priskiriamas patariamajam komitetui, nes jis savo iniciatyva nusprendė nedalyvauti patariamojo komiteto svarstymuose dėl ieškovo atvejo. Kad ir kaip būtų, ieškovas nepaaiškina, kodėl šių dviejų narių nedalyvavimas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl patariamojo komiteto nešališkumo, juo labiau kad 2019 m. Elgesio kodekso nuostatose nenumatyta, kad patariamojo komiteto teisė teikti rekomendacijas priklauso nuo to, ar egzistuoja koks nors dalyvavimo kvorumas.

198

Taigi ieškovo pateiktą antrąjį kaltinimą, grindžiamą nešališkumo principo pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą, todėl reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.

199

Ieškovas tvirtina, kad OLAF darbuotojai pažeidė Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnio 2 dalį, kai Parlamento Biudžeto kontrolės komitete pareiškė, kad jis yra atsakingas už priekabiavimą, todėl šio komiteto nariai manė, kad jo kaltė nustatyta, nors patariamasis komitetas ir EESRK biuras šiuo klausimu dar nebuvo išreiškę savo nuomonės.

200

Be to, Parlamentas taip pat pažeidė „konfidencialumo principą“, nes išplatino informaciją, suponuojančią, kad ieškovas kaltas dėl nurodytų faktinių aplinkybių. Todėl buvo pažeistas drausminės procedūros ir teismo informacijos slaptumas; pažeidimas buvo sunkesnis dar ir dėl to, kad OLAF kartu pripažino, jog ieškovo elgesys neturėjo jokių finansinių padarinių Sąjungos biudžetui.

201

Galiausiai EESRK pirmininkas taip pat pažeidė „konfidencialumo principą“, kai atskleidė galutinės ataskaitos turinį per 2020 m. sausio 21 d. EESRK biuro susirinkimą. Be to, ieškovo teigimu, EESRK turėjo paprašyti Parlamento neatskleisti jo asmens duomenų įvairiuose pranešimuose dėl Parlamento biudžeto ar faktinių aplinkybių, dėl kurių jam priekaištaujama.

202

EESRK ginčija šiuos argumentus.

203

Reikia priminti, kad Sąjungos teismas gali atmesti pagrindą arba kaltinimą kaip nereikšmingą, jeigu konstatuoja, kad net būdamas pagrįstas jis negali lemti siekiamo panaikinimo (žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail / Komisija, T‑50/08 P, EU:T:2009:457, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

204

Šiuo klausimu pakanka pritarti EESRK, kad argumentai dėl Parlamento veiksmų ir OLAF pareiškimų Parlamento Biudžeto kontrolės komitete (jie nėra šios bylos šalys) neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes jie nepriskirtini ginčijamą sprendimą priėmusiam EESRK.

205

Taigi argumentus dėl to, kad OLAF ir Parlamentas tariamai pažeidė Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2018/1725 4 straipsnio 1 dalį, reikia atmesti kaip nereikšmingus.

206

Argumentą, kad per 2020 m. sausio 21 d. susirinkimą EESRK pirmininkas atskleidė biuro nariams OLAF ataskaitos turinį, pirmą kartą nurodytą dublike, reikia atmesti kaip nepagrįstą, neatsižvelgiant į jo priimtinumą pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

207

Iš tiesų, nors ieškovas dalyvavo tame susirinkime, jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių EESRK paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad pirmininkas tik informavo biuro narius apie OLAF ataskaitos egzistavimą ir prie jos pridėtas rekomendacijas, siekdamas vienintelio tikslo – pasirengti kreipimuisi į patariamąjį komitetą.

208

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kiti biuro nariai galiausiai susipažino su OLAF ataskaitos nekonfidencialios versijos turiniu tik 2020 m. birželio 3 d., kai patariamasis komitetas perdavė savo rekomendacijas EESRK pirmininkui, o prieš tai ieškovas galėjo pateikti pastabų dėl šios ataskaitos turinio ir rekomendacijų.

209

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

210

Remdamasis SESV 340 straipsnio antra pastraipa ieškovas prašo priteisti iš EESRK 250000 EUR sumą turtinei ir neturtinei žalai, kurią jis tariamai patyrė, atlyginti.

211

Ieškovo patirtą neturtinę žalą lėmė jo patirtas išskirtinis pašalinimas iš profesinės aplinkos. Dėl 2020 m. vasario 3 d. OLAF direktoriaus elgesio Parlamento Biudžeto kontrolės komitete buvo padaryta nepataisoma žala ieškovo garbei ir reputacijai, nes direktorius minėto komiteto nariams pranešė apie galutinės ataskaitos turinį neišklausęs ieškovo ir neįrodžius, kad jam pateikti kaltinimai turėjo finansinių padarinių Sąjungai.

212

Be to, pradėjęs dėl jo drausminę procedūrą be konkretaus teisinio pagrindo ir padaręs ginčijamame sprendime nuorodą į 2020 m. gegužės 13 d. Parlamento sprendimą dėl Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir 2020 m. gegužės 14 d. Parlamento rezoliuciją EESRK taip pat padarė žalą ieškovo reputacijai ir garbei.

213

Taigi tai, kad ieškovas negalėjo pateikti nuomonės dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių, sukėlė jam nusivylimo, nerimo ir neteisybės jausmą; jis turėjo neigiamų pasekmių jo sveikatos būklei ir asmeniniam gyvenimui ir jį tiesiogiai lėmė OLAF veiksmai.

214

Dėl šių priežasčių ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą, kurią jis ex æquo et bono preliminariai įvertino 200000 EUR; ši suma būtų proporcinga EESRK, Parlamento ir OLAF padarytiems pažeidimams. Vis dėlto dublike ieškovas nurodė, kad pasikliauja Bendrojo Teismo nuomone dėl sumos, kuri turėtų būti jam sumokėta atlyginant patirtą neturtinę žalą, įvertinimo.

215

Ieškovo turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos jo gynybai nuo 2020 m. sausio mėn.; jis įvertino jas 50000 EUR. Be to, jei ieškinys būtų atmestas, būtų nepriimtina, jei ieškovui būtų nurodyta padengti EESRK mokėtinus honorarus už išorės advokato paslaugas.

216

EESRK ginčija šiuos argumentus.

217

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. turi būti pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp aktą priėmusio subjekto pareigos nesilaikymo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 80 punktą).

218

Be to, jei netenkinama viena iš šių trijų deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, ir nebūtina nagrinėti kitų minėtos atsakomybės sąlygų (žr. 2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Taryba ir Komisija, T‑707/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:160, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

219

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, ieškovo nuomone, jo tariamai patirtą žalą lėmė neteisėti OLAF veiksmai Parlamento Biudžeto kontrolės komitete.

220

Vis dėlto ieškinyje ieškovas kaip vienintelį atsakovą nurodė EESRK.

221

Taigi šiame ieškinyje ieškovas gali prašyti priteisti žalą iš EESRK tik tiek, kiek ji tariamai patirta dėl neteisėtų šio organo veiksmų. Siekdamas, kad būtų atlyginta kitos institucijos padaryta žala, ieškovas savo prašyme atlyginti žalą turi nurodyti instituciją, kuriai priskiriami atsakomybę sukėlę veiksmai (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 2 d. Nutarties Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga, T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

222

Dėl EESRK veiksmų reikia priminti jurisprudenciją, pagal kurią reikalavimas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą atmestinas, jei yra glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl panaikinimo, kuris pats atmestas kaip nepriimtinas arba nepagrįstas (žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ZQ / Komisija, T‑647/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:884, 202 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

223

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad joks neteisėtumas neturi įtakos ginčijamam sprendimui ir kad jis buvo rengiamas užtikrinant ieškovo teisę į gynybą. Bet kuriuo atveju ieškovas nepaaiškina, kodėl vien tai, kad ginčijamame sprendime buvo padaryta nuoroda į 2020 m. gegužės 13 d. Parlamento sprendimą dėl Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir 2020 m. gegužės 14 d. Parlamento rezoliuciją, yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, kurį padarė EESRK.

224

Taigi, kadangi netenkinama pirmoji Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, visą ieškinį reikia atmesti ir nereikia nagrinėti kitų tos atsakomybės atsiradimo sąlygų.

225

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti visą ieškinį.

226

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti visas išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal EESRK pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia: