Byla T‑301/20
Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE
ir
Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE
prieš
Europos Komisiją
2023 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Dempingas – Tam tikros importuojamos Kinijos ir Egipto kilmės austos arba siūtos stiklo pluošto medžiagos – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2020/492 – Galutinis antidempingo muitas – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Reglamento (ES) 2016/1036 2 straipsnio 5 dalis – Akivaizdi vertinimo klaida – Žala – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas“
Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus – Reglamento 2016/1036 aiškinimas atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo susitarimą – Atsižvelgimas į ginčų sprendimo tarybos pateiktą aiškinimą
(1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos; Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. antidempingo susitarimas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 5 dalis)
(žr. 23–25 punktus)
Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis nustatyta verte – Atsižvelgimas į gamybos sąnaudas – Sąnaudų apskaičiavimas remiantis apskaitos dokumentais – Nukrypti leidžianti nuostata – Su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos, kurios nėra tinkamai atspindėtos šiuose dokumentuose – Institucijoms tenkanti įrodinėjimo pareiga – Teisminė kontrolė – Taikymo sritis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 5 dalis)
(žr. 26–29 punktus)
Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis nustatyta verte – Atsižvelgimas į gamybos sąnaudas – Sąnaudų apskaičiavimas remiantis apskaitos dokumentais – Sąnaudos, nustatytos grupės viduje – Koregavimas, siekiant atsižvelgti į įprastas rinkos sąlygas – Leistinumas – Kriterijai – Atsižvelgimas į kitų tos pačios šalies gamintojų ar eksportuotojų išlaidas, taip pat (subsidiariai) į bet kokį kitą tinkamą pagrindą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 pastraipos)
(žr. 31–42, 77–88 punktus)
Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis įprastomis prekybos sąlygomis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis – Atsižvelgimas į visus reikšmingus veiksnius ir visas su nagrinėjamais pardavimais susijusias ypatingas aplinkybes – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Akivaizdi vertinimo klaida – Įrodinėjimo pareiga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnis)
(žr. 46–51 punktus)
Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo tyrimas – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Taikymo sritis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2016/1036)
(žr. 55–58 punktus)
Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis nustatyta verte – Institucijų diskrecija – Ribos – Pareiga rūpestingai ir nešališkai ištirti visas svarbias aplinkybes – Taikymo sritis – Atsižvelgimas į įrodymus, pateiktus per lygiagretų antisubsidijų tyrimą – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnis)
(žr. 60–68 punktus)
Institucijų aktai – Motyvų nurodymas – Pareiga – Taikymo sritis – Reglamentas, kuriuo nustatomi antidempingo muitai
(SESV 296 straipsnis)
(žr. 72–75 punktus)
Santrauka
Gavusi skundą, Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (toliau – SPM) nustatomi galutiniai antidempingo muitai ( 1 ).
Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE (toliau – Hengshi) ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE (toliau – Jushi), dvi Kinijos subjektams priklausančios bendrovės, įsteigtos Kinijos ir Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoje, gamina ir į Europos Sąjungą eksportuoja SPM. Jushi gamina ir į Sąjungą eksportuoja, be kita ko, stiklo pluošto pusverpalius (toliau – SPP), pagrindinę žaliavą, naudojamą SPM gaminti.
Kadangi Hengshi ir Jushi manė, kad Komisijos nustatytais antidempingo muitais joms buvo padaryta žalos, jos Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/492 panaikinimo. Bendrasis Teismas šį ieškinį atmetė ir paaiškino, kaip, nustatant produktų, kuriems taikomas antidempingo muitas, normaliąją vertę, reikia atsižvelgti į šalies, kurios atžvilgiu atliekamas antidempingo tyrimas, apskaitos dokumentus. Jis taip pat patikslino Komisijos rūpestingumo pareigos apimtį, visų pirma kiek tai susiję su įrodymų, gautų per lygiagretų antisubsidijų tyrimą, panaudojimu atliekant antidempingo tyrimą.
Bendrojo Teismo vertinimas
Grįsdamos ieškinį ieškovės pirmajame pagrinde nurodė du prieštaravimus, grindžiamus Reglamento 2016/1036 ( 2 ) 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos pažeidimu. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad, nustatant produktų, kuriems taikomas antidempingo muitas, normaliąją vertę, su tų produktų gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos turi būti apskaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus atitinkamoje valstybėje (pirmoji sąlyga) ir pagrįstai atspindi nurodytų produktų gamybos ir pardavimo išlaidas (antroji sąlyga). Šiuo klausimu ieškovės pateikė keletą argumentų, kuriais iš esmės ginčija metodiką, pagal kurią Komisija nustatė Hengshi parduotų SPM normaliąją vertę.
Pirma, Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, nes apskaičiuodama SPM gamybos sąnaudas neatsižvelgė į Hengshi apskaitos dokumentuose nurodytas SPP sąnaudas todėl, kad šių žaliavų pirkimo kaina nebuvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa nedraudžia Komisijai neatsižvelgti į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytas išlaidas, jei nagrinėjamojo produkto gamybai naudojamų žaliavų kaina nėra nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis. Vis dėlto, jei Komisija mano, kad neturėtų atsižvelgti į minėtas išlaidas ir jų pakeisti kita kaina, kuri laikoma pagrįsta, ji turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais apie veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, buvimą.
Šiuo atveju Komisija konstatavo, kad kainos, kuriomis Hengshi pirko SPP iš Jushi, nuolat buvo gerokai mažesnės nei kainos, kurias Jushi taikė nesusijusiems pirkėjams Egipto vidaus rinkoje už tą patį produktą. Atsižvelgdama į reikšmingą šių kainų skirtumą, Komisija padarė teisingą išvadą, kad negalima laikyti, jog kainos, kurias bendrovė Hengshi mokėjo Jushi, nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis, vadinasi, jas reikia pakoreguoti.
Be to, ta aplinkybė, kad Jushi tariamai iš SPP pardavimo Hengshi gavo pelno, savaime nereiškia, kad sandoris sudarytas įprastomis rinkos sąlygomis.
Bendrasis Teismas taip pat atmetė ieškovių argumentus, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antroji sąlyga susijusi ne su išlaidų pagrįstumu, o su tiriamosios šalies apskaitos dokumentų „patikimumu“. Iš tiesų toks aiškinimas galiausiai užkirstų kelią taikyti nustatytą normaliąją vertę, be kita ko, tuomet, kai gamybos išlaidos yra paveiktos ypatingos rinkos situacijos.
Galiausiai, tos aplinkybės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nenumatyta aiški nuostata dėl susijusių šalių patirtų išlaidų pagrįstumo, nepakanka įrodyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino šios aplinkybės neįtraukti į šios nuostatos taikymo sritį.
Antra, Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, grindžiamą Komisijos padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, kai ji palygino Jushi SPP pardavimo kainas, taikytas atitinkamai Hengshi ir nesusijusiems vidaus pirkėjams. Šiuo klausimu ieškovės priekaištavo Komisijai neatsižvelgus į visus svarbius su aptariamu pardavimu susijusius veiksnius, visų pirma Jushi sumokėtus muitus, parduodant SPP nesusijusiems vidaus pirkėjams. Per antidempingo tyrimą negavus įrodymų, kad šie muitai sumokėti, ieškovių teigimu, Komisija turėjo savo iniciatyva pasinaudoti lygiagrečiame SPP antisubsidijų tyrime ( 3 ) turimais muitų mokėjimo įrodymais arba bent jau paprašyti jų pateikti tokius įrodymus per antidempingo tyrimą.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nors Komisija privalo rūpestingai atlikti tyrimą ir atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, nustatydama normaliąją vertę, vis dėlto kartu ji yra priklausoma nuo savanoriško tiriamųjų šalių bendradarbiavimo teikiant jai būtiną informaciją. Todėl šiuo atveju ieškovės turėjo pateikti, kaip pačios mano, atliekant tyrimą svarbius įrodymus. Kadangi per antidempingo tyrimą ieškovės nepateikė jokių Jushi muitų už SPP pardavimą mokėjimą patvirtinančių įrodymų, jos negalėjo naudotis savo aplaidumu ir priekaištauti Komisijai neatsižvelgus į šį įrodymą.
Be to, iš Reglamento 2016/1037 ( 4 ) 29 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos matyti, kad Komisija antidempingo tyrime negali savo iniciatyva remtis per lygiagretų antisubsidijų tyrimą gautais įrodymais. Todėl ieškovės privalėjo atsisakyti tame straipsnyje įtvirtintos garantijos ir prašyti pripažinti tokius įrodymus priimtinais ir antidempingo tyrime.
Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, o du ieškovių pateikto ieškinio pirmojo pagrindo prieštaravimus atmetė. Bendrasis Teismas taip pat atmetė kitus ieškovių ieškinių pirmajame ir antrajame pagrinduose išdėstytus prieštaravimus, taigi ir visą šį ieškinį.
( 1 ) 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020, p. 1).
( 2 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – pagrindinis reglamentas).
( 3 ) Baigus šį tyrimą, buvo priimtas 2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/870, kuriuo importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas, galutinai surenkamas laikinasis kompensacinis muitas ir taikomas registruotiems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatytas galutinis kompensacinis muitas (OL L 201, 2020, p. 10).
( 4 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55).