Byla T‑275/20

Westfälische Drahtindustrie ir kt.

prieš

Komisiją

2022 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios armatūros rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Pareigos pateikti banko garantiją vykdymo sustabdymas – Laikinai atliekamų mokėjimų grafikas – Teismo sprendimas, kuriuo iš dalies panaikinamas Komisijos sprendimas ir nustatoma tokio pat dydžio bauda, kokia buvo nustatyta iš pradžių – Laikinai atliktų mokėjimų įskaitymas – Delspinigiai – SESV 266 straipsnio pirma pastraipa – Nepagrįstas praturtėjimas – Pakankamai sunkus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Teisinio pagrindo nebuvimas – Neteisėtumas“

  1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Principas dėl nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo uždraudimo – Teisių gynimo priemonė – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąlyga

    (SESV 268 ir 340 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

    (žr. 48–50 punktus)

  2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys – Ribos – Prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl sprendimo, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas, klaidingo įvykdymo – Prašymas, kuriuo nesiekiama tokio paties rezultato kaip ir ieškiniu, kurį išnagrinėjus panaikintas Komisijos sprendimas – Priimtinumas – Išankstinis keitimasis informacija dėl sprendimo vykdymo – Poveikio nebuvimas

    (SESV 263, 268 straipsniai ir 340 straipsnio antra pastraipa)

    (žr. 57–64 punktus)

  3. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Pakankamai sunkus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Institucijos vertinimo diskrecija priimant aktą

    (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

    (žr. 67 punktą)

  4. Konkurencija – Baudos – Komisijos diskrecija – Apimtis – Kompetencija nustatyti baudų mokėjimo tvarką – Delspinigių nustatymas – Apimtis

    (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 90 punktą)

  5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Sprendimas, kuriuo iš dalies panaikinamas Komisijos sprendimas ir nustatoma tokio pat dydžio bauda, kokia buvo nustatyta iš pradžių – Nuo Sąjungos teismo skirtos baudos mokamos palūkanos, skaičiuojamos nuo Komisijos sprendimo priėmimo datos

    (SESV 101, 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis)

    (žr. 98–127 punktus)

Santrauka

2010 m. birželio 30 d. sprendimu, iš dalies pakeistu 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (toliau kartu – ginčijamas sprendimas), Europos Komisija skyrė baudą bendrovėms Westfälische Drahtindustrie GmbH (toliau – WDI), Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH & Co. KG ir Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG už tai, kad kartu su konkurentais dalyvavo slaptuose susitarimuose, kuriais siekiama riboti konkurenciją Europos įtempiamosios armatūros rinkoje ( 1 ).

Remiantis ginčijamu sprendimu, bauda turėjo būti sumokėta per tris mėnesius nuo pranešimo apie ją dienos. Pasibaigus šiam terminui, automatiškai buvo skaičiuojamos palūkanos pagal Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą normą, pridėjus 3,5 procentinio punkto. Ginčijamame sprendime taip pat buvo numatyta, kad jei nubausta įmonė pareiškia ieškinį, ji gali padengti baudą laiku pateikdama banko garantiją arba laikinai sumokėdama tą baudą.

Pateikusios ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, ieškovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo iš esmės siekiama, kad būtų sustabdytas to sprendimo vykdymas, kol bus priimtas sprendimas dėl pagrindinio ieškinio.

2011 m. balandžio 13 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas iš dalies patenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė sustabdyti ieškovėms nustatytos pareigos Komisijos naudai pateikti banko garantiją, kad būtų išvengta baudos išieškojimo nedelsiant, jeigu jos šiai institucijai, viena vertus, laikinai perves 2000000 eurų ir, kita vertus, iki sprendimo pagrindinėje byloje paskelbimo kiekvieną mėnesį mokės po 300000 eurų ( 2 ).

2015 m. liepos 15 d. sprendimu ( 3 ) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, kiek juo ieškovėms skirta bauda, nes vertindama jų pajėgumą mokėti Komisija padarė klaidų. Naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas vis dėlto įpareigojo ieškoves sumokėti tokio paties dydžio baudą, nustatytą remiantis duomenimis, susijusiais su laikotarpiu po ginčijamo sprendimo priėmimo.

Komisijos ir ieškovių konsultantų nuomonės dėl datos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamos už šias baudas mokėtinos palūkanos, išsiskyrė iš karto po 2015 m. liepos 15 d. sprendimo paskelbimo. Ieškovių konsultantai teigė, kad bauda tapo mokėtina tik priėmus teismo sprendimą, o Komisija tvirtino, kad palūkanos turi būti mokamos nuo ginčijamame sprendime nustatytos datos.

2015 m. lapkričio 27 d. Komisija pateikė WDI baudos mokėjimo dalimis iki 2030 m. kovo 15 d. planą, kai delspinigiai skaičiuojami nuo ginčijamame sprendime nustatytos datos. Pagal šį planą baudos mokėjimai dalimis buvo atliekami iki 2019 m. spalio 16 d. Tą dieną WDI pranešė Komisijai ketinanti sumokėti likusią baudos dalį, apskaičiuotą atsižvelgiant į palūkanas, susikaupusias nuo 2015 m. spalio 15 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo paskelbimo.

2020 m. kovo 2 d. raštu Komisija nurodė WDI sumokėti jai delspinigius nuo ginčijamame sprendime numatytos datos, t. y. nuo 2011 m. sausio 4 d.

Todėl ieškovės Bendrajame Teisme pareiškė naują ieškinį, juo, be kita ko, prašė panaikinti 2020 m. kovo 2 d. raštą, o jei tas prašymas nebūtų patenkintas, priteisti iš Komisijos žalos, atsiradusios dėl Komisijos galbūt neteisėtų veiksmų vykdant 2015 m. liepos 15 d. sprendimą, atlyginimą.

Atmesdama visą šį ieškinį Bendrojo Teismo septintoji išplėstinė kolegija primena kriterijus, kuriais remiantis nustatoma data, nuo kurios turi būti mokama Sąjungos teismo nustatyto dydžio bauda, kai konkrečiomis bylos aplinkybėmis jis pasinaudojo neribota jurisdikcija.

Bendrojo Teismo vertinimas

Siekdamas gero teisingumo vykdymo Bendrasis Teismas pirmiausia nagrinėja ieškovių prašymą atlyginti žalą, grindžiamą keliais SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimais. Visi nurodyti pažeidimai buvo grindžiami prielaida, kad ginčijamu sprendimu skirta bauda ne buvo „palikta“ ar „patvirtinta“ Bendrojo Teismo, o panaikinta ir pakeista „teismo bauda“.

Pripažinęs, kad prašymas atlyginti žalą yra priimtinas, Bendrasis Teismas primena, kad, remiantis jurisprudencija, bauda, kurią Sąjungos teismas nustato naudodamasis neribota jurisdikcija, nėra nauja bauda, teisiškai besiskirianti nuo Komisijos skirtos baudos. Kai Sąjungos teismas pakeičia Komisijos vertinimą savuoju ir naudodamasis neribota jurisdikcija sumažina baudos dydį, Komisijos sprendime iš pradžių nustatytą baudos dydį jis pakeičia savo atliktame vertinime nustatytu dydžiu. Dėl Sąjungos teismo sprendimo pakeičiamojo poveikio Komisijos sprendimas visada yra tas sprendimas, kuris priimtas teismui atlikus jo vertinimą. Vien aplinkybė, kad2015 m. liepos 15 d. sprendime Bendrasis Teismas galiausiai nusprendė, jog reikia skirti tokio paties dydžio baudą, kokia nustatyta ginčijamame sprendime, nedraudžia taikyti šių principų šioje byloje.

Šio vertinimo taip pat nepaneigia ieškovių argumentai, susiję, be kita ko, su tuo, kad prieš nustatydamas naują baudos dydį remdamasis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po ginčijamo sprendimo priėmimo, Bendrasis Teismas panaikino iš pradžių skirtą baudą ir kad 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti pareigos pateikti banko garantiją vykdymą. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas primena, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas nereiškė, kad buvo sustabdyta pareiga mokėti skolą, nuo kurios toliau buvo skaičiuojami delspinigiai per teismo procesą.

Be to Bendrasis Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai Sąjungos teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija, palieka dalį ar visą baudos dydį, pareiga mokėti palūkanas ab initio nėra iš pradžių Komisijos skirtą baudą papildanti sankcija. Tai, kad Sąjungos teismo peržiūrėtos baudos teisinė prigimtis nesiskiria, ir principas, kad ieškiniai neturi sustabdomojo poveikio, draudžia Komisijai įmonę, kuri šios baudos nesumokėjo iš karto ir kurios ieškinys buvo iš dalies patenkintas, atleisti nuo pareigos mokėti palūkanas nuo Sąjungos teismo nustatytos baudos sumos, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Komisijos paskirta bauda tapo mokėtina.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Bendrasis Teismas daro išvadą, kad nebuvo pakankamai sunkaus Komisijos įsipareigojimų pagal SESV 266 straipsnį pažeidimo, ir atmeta ieškovių prašymą atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad kiti ieškovių suformuluoti reikalavimai iš esmės taip pat buvo grindžiami prielaida, kad Komisija pažeidė šią nuostatą, Bendrasis Teismas atmeta visą ieškinį, nenagrinėjęs Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo dėl prašymo panaikinti 2020 m. kovo 2 d. raštą.

( 1 ) Sprendimas C(2010) 4387 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40136 – Įtempiamoji armatūra).

( 2 ) 2011 m. balandžio 13 d. Nutartis Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija (T‑393/10 R, EU:T:2011:178).

( 3 ) 2015 m. liepos 15 d. Sprendimas Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija (T‑393/10, EU:T:2015:515, toliau – 2015 m. liepos 15 d. sprendimas). Dėl to sprendimo pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas 2016 m. liepos 7 d. Nutartimi Westfälische Drahtindustrie ir Pampus Industriebeteiligungen / Komisija (C‑523/15 P, EU:C:2016:541).