1.

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai taikoma institucijų, t. y. pagal kurią naudotis užsienyje registruota transporto priemone, kurią Belgijoje gyvenančiam piliečiui kartkartėmis ir trumpam laikui suteikia kitoje ES valstybėje narėje gyvenantis pilietis, jos neregistruojant Belgijoje, galima tik tuo atveju, kai šis Belgijoje gyvenantis pilietis transporto priemonėje vežiojasi asmeninę pažymą dėl naudojimosi, numatytą 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto dėl transporto priemonių registracijos 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, prieštarauja taikytinoms Europos teisės normoms, visų pirma dviem iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 21 straipsniams, reglamentuojantiems laisvą asmenų ir kapitalo judėjimą, ir (arba) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 64 straipsniams, reglamentuojantiems laisvą kapitalo judėjimą?

2.

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai apibūdinta pirmiau ir įgyvendinta Valonijos regiono, yra pateisinama viešojo saugumo ar kitų saugumo priemonių reikalavimais ir ar nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra aiškinama taip, kad pagal ją transporto priemonėje privaloma vežiotis transporto priemonės savininko užsieniečio išduotą dokumentą, kuriuo, nurodant galiojimo trukmę, suteikiamas terminuotas leidimas naudotis transporto priemone, ir neleidžiama šio dokumento pateikti vėliau, yra būtina laikytis tam, kad būtų pasiektas siekiamas tikslas, o gal šis tikslas gali būti pasiektas ir kitomis, ne tokiomis griežtomis ir formaliomis priemonėmis?