Byla C‑700/20

London Steam‑Ship Owners’ Mutual Insurance Association Limited

prieš

Kingdom of Spain

(High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Commercial Court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Karalienės suolo skyrius (Komercinių bylų kolegija)) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas – Nepripažinimo pagrindai – 34 straipsnio 3 punktas – Teismo sprendimas, nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių valstybėje narėje, kurioje siekiama sprendimo pripažinimo – Sąlygos – Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatų ir pagrindinių tikslų paisymas priimant ankstesnį teismo sprendimą, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas – 34 straipsnio 1 punktas – Valstybės narės, kurioje siekiama sprendimo pripažinimo, viešajai tvarkai akivaizdžiai prieštaraujantis pripažinimas – Sąlygos“

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Taikymo sritis – Sritys, kurioms reglamentas netaikomas – Arbitražas – Nacionalinio teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas ir vykdomas arbitražo sprendimas – Teismo sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas – Su taikytina nacionaline ir tarptautine teise susijęs klausimas – Neįtraukimas į taikymo sritį

(1968 m. rugsėjo 27 d. konvencijos 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies d punktas)

(žr. 43–45, 47 punktus)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Sprendimo sąvoka – Teismo sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas – Įtraukimas – Sąlygos – Atitikties Reglamento Nr. 44/2001 nuostatoms ir pagrindiniams tikslams patikra – Nebuvimas – Teismo sprendimas, kuris negali būti kliūtis pripažinti kitos valstybės narės teismo sprendimą

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 16 konstatuojamoji dalis, 27, 32 straipsniai ir 34 straipsnio 3 punktas)

(žr. 48–50, 53–57, 71–73 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Jurisdikcija draudimo srityje – Tikslai – Silpnesniosios šalies gynimas

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 3 punktas)

(žr. 59–62 punktus)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – „Lis pendens“ – Bylos tuo pačiu ieškinio pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių – Teismo, į kurį kreiptasi vėliau, pareiga atsisakyti jurisdikcijos – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 27 straipsnis)

(žr. 64, 68, 69 punktus)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės, kurioje siekiama sprendimo pripažinimo, viešosios tvarkos pažeidimas – Sąvoka – Anksčiau priimto teismo sprendimo „res judicata“ galia – Teismo sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas – Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 3 punkto netaikymas tokiam teismo sprendimui – Neįtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 ir 3 punktai)

(žr. 77–80 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

2002 m. prie Ispanijos krantų nuskendus naftos tanklaiviui Prestige ir dėl to padarius didelę žalą aplinkai, Ispanijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, be kita ko, šio laivo kapitono nusikalstamos veikos.

Šiame procese keli juridiniai asmenys, tarp jų – Ispanijos valstybė, pareiškė civilinius ieškinius laivo Prestige kapitonui ir savininkams, taip pat šio laivo ir jo savininkų civilinės atsakomybės draudikui London P&I Club. Ispanijos teismai pripažino visų šių atsakovų civilinę atsakomybę. 2019 m. kovo 1 d. vykdomojoje nutartyje Audiencia Provincial de A Coruña (La Korunjos provincijos teismas, Ispanija) nurodė sumas, kurias kiekvienas iš ieškovų, įskaitant Ispanijos valstybę, turi teisę reikalauti išieškoti iš atitinkamų atsakovų.

Pareiškus šiuos civilinius ieškinius Ispanijos teismuose, London P&I Club inicijavo arbitražo procedūrą Jungtinėje Karalystėje, prašydama pripažinti, kad pagal draudimo sutartyje, sudarytoje su laivo Prestige savininkais, numatytą arbitražinę išlygą Ispanijos Karalystė savo reikalavimus privalo pareikšti šiame arbitraže, o ne Ispanijoje ir kad bet kuriuo atveju London P&I Club, kaip draudikė, negali būti atsakinga Ispanijai. Draudimo sutartyje numatyta, kad pagal sąlygą pay to be paid („sumokėk, kad būtų sumokėta“) apdraustasis pirmiausia turi sumokėti kompensaciją nukentėjusiajam, kad sumokėtą sumą galėtų susigrąžinti iš draudiko. Arbitražo teismas patenkino šį prašymą ir nusprendė, kad sutarčiai taikoma Anglijos teisė. Išnagrinėjęs pagal nacionalinį įstatymą dėl arbitražo ( 1 ) pateiktą London P&I Club prašymą, 2013 m. spalio 22 d.High Court of Justice ( 2 ) išdavė leidimą dėl arbitražo sprendimo vykdymo nacionalinėje teritorijoje ir tą pačią dieną priėmė sprendimą, kuriame pakartojamas šis arbitražo sprendimas. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl šio leidimo buvo atmestas.

Tada Ispanijos Karalystė, remdamasi Reglamento Nr. 44/2001 ( 3 ) 33 straipsniu, paprašė Jungtinėje Karalystėje pripažinti 2019 m. kovo 1 d. La Korunjos provincijos teismo vykdomąją nutartį; šis jos prašymas buvo patenkintas. Vis dėlto London P&I Club šį pripažinimą apskundė High Court of Justice.

Gavęs High Court of Justice pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas, be kita ko, patikslino sąlygas, kurioms esant valstybės narės teismo priimtas sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas, gali būti laikomas Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 3 punkte ( 4 ) nurodytu teismo sprendimu, kuris gali užkirsti kelią tam, kad šioje valstybėje narėje būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas nusprendė, kad teismo sprendimui, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas, taikoma Reglamente Nr. 44/2001 ( 5 ) nurodyta išimtis dėl arbitražo, todėl valstybės narės tarpusavyje nepripažįsta tokio sprendimo ir jis negali judėti Sąjungos teisminėje erdvėje pagal šio reglamento nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, toks sprendimas gali būti laikomas to reglamento 34 straipsnio 3 punkte nurodytu teismo sprendimu, dėl kurio valstybėje narėje, kurioje jis priimtas, neleidžiama pripažinti kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo, jeigu šie teismo sprendimai yra tarpusavyje nesuderinami. Iš tiesų sąvoka „teismo sprendimas“ Reglamente Nr. 44/2001 apibrėžta plačiai. Be to, šio reglamento 34 straipsnio 3 punktu siekiama konkretaus tikslo, t. y. užtikrinti, kad valstybės narės vidaus teisės sistema būtų vientisa ir kad jos socialinės tvarkos nesutrikdytų pareiga pripažinti su jos pačios teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, nesuderinamą kitos valstybės narės teismo sprendimą.

Vis dėlto kitaip yra tuo atveju, kai arbitražo sprendimas, kuris pakartojamas tame teismo sprendime, buvo priimtas tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galima, laikantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų ir pagrindinių tikslų, priimti į jo taikymo sritį patenkančio teismo sprendimo.

Visus šiuo reglamentu siekiamus tikslus atspindi principai, kuriais Sąjungoje grindžiamas teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose, tarp jų – teisės subjektų teisinio saugumo, gero teisingumo vykdymo, maksimalaus rizikos, kad vienu metu vyks teismo procesai dėl to paties ginčo, sumažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo vykdant teisingumą principai. Be to, tarpusavio pasitikėjimo vykdant teisingumą Sąjungoje principas, kuriuo grindžiamos tame reglamente numatytos teismo sprendimų pripažinimo taisyklės, netaikomas nei arbitražo teismų sprendimams, nei teismo sprendimams, kuriuose pakartojami arbitražo sprendimai.

Teisingumo Teismas konstatavo, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo arbitražo sprendimo turinio negalėjo būti priimtas į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį patenkantis teismo sprendimas, antraip pažeidžiamos dvi pagrindinės šio reglamento nuostatos, susijusios su į draudimo sutartį įtrauktos arbitražinės išlygos santykiniu poveikiu ir lis pendens.

Dėl arbitražinės išlygos, įtrauktos į draudimo sutartį, santykinio poveikio pažymėtina, kad draudiko ir draudėjo numatyta jurisdikciją nustatanti sąlyga negali trukdyti nuo apdraustos žalos nukentėjusiai šaliai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį dėl deliktinės ar kvazideliktinės atsakomybės tiesiogiai draudikui vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisme arba šios nukentėjusios šalies gyvenamosios (buveinės) vietos teisme. Atsižvelgiant į tai, kitas teismas nei tas, kuriame jau yra pareikštas tiesioginis ieškinys, neturėtų pripažinti savo jurisdikcijos remdamasis tokia arbitražine išlyga, nes turi būti užtikrintas Reglamentu Nr. 44/2001 siekiamas tikslas, t. y. ginti žalą patyrusias šalis nuo atitinkamo draudiko. Šiam tikslui būtų pakenkta, jeigu teismo sprendimą, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas pripažinti arbitražo teismo jurisdikciją remiantis tokia arbitražine išlyga, būtų galima laikyti „sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 34 straipsnio 3 punktą.

Dėl lis pendens pažymėtina, kad abu pagrindinėje byloje nagrinėjamus procesus Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje apibūdinančios aplinkybės tiksliai atitinka situaciją, kai teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, o po to, kai tokia jurisdikcija nustatoma, jis atsisako jurisdikcijos to teismo naudai ( 6 ). Iš tiesų arbitražo procedūros inicijavimo dieną Ispanijos teismuose jau buvo nagrinėjama byla. Toje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, be kita ko, Ispanijos valstybės ir London P&I Club, o Ispanijos teismuose pareikšti civiliniai ieškiniai jau buvo įteikti London P&I Club. Be to, šių procesų dalykas ir pagrindas buvo tie patys, t. y. galimas London P&I Club atsakomybės už Ispanijos valstybei padarytą žalą atsiradimas. Taigi Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad teismas, į kurį kreiptasi siekiant, kad būtų priimtas sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas, turi patikrinti, ar laikytasi Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų ir pagrindinių tikslų, kad būtų užkirstas kelias juos apeiti. Jie apeinami, kai arbitražo procedūra užbaigiama nepaisant į draudimo sutartį įtrauktos arbitražinės išlygos santykinio poveikio ir lis pendens taisyklių. Kadangi šis patikrinimas nebuvo atliktas atitinkamuose Jungtinės Karalystės teismuose, teismo sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas, negali būti kliūtis pagrindinėje byloje pripažinti kitos valstybės narės teismo sprendimą.

Teisingumo Teismui taip pat buvo pateiktas klausimas, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas ( 7 ) gali būti kliūtis Jungtinėje Karalystėje pripažinti 2019 m. kovo 1 d. La Korunjos provincijos teismo vykdomąją nutartį. Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši nuostata neleidžia atsisakyti pripažinti arba vykdyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai, motyvuojant tuo, kad jis pažeidžia teismo sprendimo, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas, res judicata galią. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas šio reglamento 34 straipsnio 3 ir 4 punktuose išsamiai reglamentavo anksčiau priimto teismo sprendimo res judicata galios klausimą.

( 1 ) Arbitration Act 1996 (1996 m. Arbitražo įstatymas).

( 2 ) High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Commercial Court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Karalienės suolo skyrius (Komercinių bylų kolegija), Jungtinė Karalystė, toliau – High Court of Justice).

( 3 ) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

( 4 ) Pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 3 punktą teismo sprendimas nepripažįstamas, jeigu jis nesuderinamas su teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių valstybėje narėje, kurioje siekiama sprendimo pripažinimo.

( 5 ) Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies d punktas.

( 6 ) Pagal Reglamento Nr. 44/2001 27 straipsnį.

( 7 ) Pagal šią nuostatą teismo sprendimas nepripažįstamas, jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai.