Byla C‑646/20

Senatsverwaltung für Inneres und Sport, Standesamtsaufsicht

prieš

TB

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Santuokos nutraukimas – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 2 straipsnio 4 punktas ir 21 straipsnis – „Sprendimo“ sąvoka – Santuokos nutraukimo, dėl kurio sutuoktiniai sudarė susitarimą ir kurį patvirtino vienos valstybės narės civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, pripažinimas kitoje valstybėje narėje – „Sprendimo“ buvimo nustatymo kriterijus“

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Pripažinimas ir vykdymas – Sprendimo sąvoka – Apimtis – Santuokos nutraukimo dokumentas, kurį valstybės narės civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas parengė pagal tos valstybės teisės aktuose numatytas sąlygas – Įtraukimas

(1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos 25 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 4 punktas, 21, 22 ir 46 straipsniai ir Tarybos reglamento 2019/1111 14 konstatuojamoji dalis, 30 ir 65 straipsniai)

(žr. 48, 49, 53–55, 59–61, 67 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

2013 m. dvigubą – Vokietijos ir Italijos – pilietybę turinti TB Berlyne susituokė su Italijos piliečiu RD ir ten jų santuoka buvo įtraukta į santuokų registrą. 2017 m. jie abu kreipėsi į Parmos (Italija) civilinės metrikacijos įstaigos pareigūną, kad būtų pradėta neteisminė santuokos nutraukimo procedūra. Kaip reikalaujama pagal Italijos teisę, ( 1 ) sutuoktiniai kelis kartus atvyko pas atitinkamą pareigūną, ketindami išreikšti ir patvirtinti norą nutraukti santuoką. Pasibaigus šiai procedūrai, minėtas pareigūnas TB išdavė reglamento „Briuselis IIa“ ( 2 ) 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, patvirtinantį RD santuokos nutraukimo faktą.

Tuomet TB paprašė santuokos nutraukimo faktą įtraukti į Berlyno santuokų registrą. Dėl šio prašymo kilo teisinis ginčas, ar prieš įregistruojant santuokos nutraukimą šis faktas pirma turi būti pripažintas kompetentingos federalinės žemės teisingumo institucijos, kuri Vokietijos teisėje numatyta kaip kompetentinga dėl užsienyje priimtų sprendimų, susijusių su santuoka. Gavęs kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl „sprendimo“ dėl santuokos nutraukimo sąvokos, kaip ji suprantama pagal reglamentą „Briuselis IIa“. Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar minėtame reglamente numatytos pripažinimo taisyklės taikomos neteisminiam santuokos nutraukimui, kaip numatyta Italijos teisėje, todėl Vokietijoje nereikia pradėti jokios išankstinės pripažinimo procedūros.

Teisingumo Teismo didžioji kolegija nusprendė, kad visų pirma reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnio 1 dalyje numatytos pripažinimo taisyklės taikymo tikslais valstybės narės civilinės metrikacijos įstaigos pareigūno parengtas santuokos nutraukimo dokumentas, kuriame išdėstytas laikantis šios valstybės narės teisės aktuose nustatytų sąlygų sutuoktinių sudarytas ir šio pareigūno akivaizdoje patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo, yra „sprendimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 4 punktą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, remdamasis, be kita ko, reglamento „Briuselis IIa“ 2 straipsnio 1 ir 4 punktuose pateiktomis „sprendimo“ ir „teismo“ apibrėžtimis, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šis reglamentas apima sprendimus dėl santuokos nutraukimo valstybėje narėje ( 3 ), priimtus tiek po teisminio, tiek po neteisminio proceso, jeigu pagal valstybių narių teisę kompetencija santuokos nutraukimo srityje suteikiama ir neteisminėms institucijoms. Todėl bet kuris tokių kompetentingų neteisminių institucijų sprendimas pagal reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnį iš principo turi būti automatiškai pripažįstamas kitose valstybėse narėse.

Antra, dėl klausimo, kokio lygio kontrolę turi atlikti kompetentinga institucija dėl santuokos nutraukimo, kad jos parengtas santuokos nutraukimo dokumentas, be kita ko, kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, galėtų būti laikomas „sprendimu“, Teisingumo Teismas, remdamasis savo jurisprudencija ( 4 ) dėl sprendimų pripažinimo, pažymėjo, kad bet kokia valdžios institucija, turinti priimti „sprendimą“, kaip tai suprantama pagal reglamento „Briuselis IIa“ 2 straipsnio 4 punktą, turi išlaikyti santuokos nutraukimo patvirtinimo kontrolę. Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo bendru sutarimu atveju ji tikrina santuokos nutraukimo sąlygas pagal nacionalinę teisę ir sutuoktinių sutikimo nutraukti santuoką tikrumą ir galiojimą.

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dėl tęstinumo minėta sąlyga taip pat išlaikyta reglamente „Briuselis IIb“ ( 5 ), kuriame nauja redakcija išdėstytas ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. panaikintas reglamentas „Briuselis IIa“. Iš reglamento „Briuselis IIb“ genezės matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė ne sukurti naujas taisykles, o tik „patikslinti“ reglamento „Briuselis IIa“ 46 straipsnyje jau įtvirtintos taisyklės taikymo autentiškiems dokumentams ir šalių susitarimams sritį ir kriterijų, pagal kurį „sprendimo“ sąvoką galima atskirti nuo „autentiško dokumento“ ir „šalių susitarimo“ sąvokų, t. y. nagrinėjimo iš esmės kriterijų.

Taigi, jeigu kompetentinga neteisminė institucija, išnagrinėjusi iš esmės, patvirtina susitarimą dėl santuokos nutraukimo, jis pripažįstamas kaip „sprendimas“ pagal reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnį ir reglamento „Briuselis IIb“ 30 straipsnį. O kiti susitarimai dėl santuokos nutraukimo, turintys privalomąją teisinę galią kilmės valstybėje narėje, pripažįstami, atsižvelgiant į konkretų atvejį, kaip autentiški dokumentai arba susitarimai pagal reglamento „Briuselis IIa“ 46b straipsnį ir reglamento „Briuselis IIb“ 65 straipsnį.

Atsižvelgdamas į šiuos aspektus Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad šioje byloje kalbama apie „sprendimą“, kaip tai suprantama pagal reglamento „Briuselis IIa“ 2 straipsnio 4 punktą.

Pagal Italijos teisę ( 6 ) civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas turi asmeniškai du kartus per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį gauti iš kiekvieno sutuoktinio pareiškimus, o tai reiškia, kad jis įsitikina, kad jų sutikimas nutraukti santuoką yra galiojantis, duotas laisva valia ir žinant aplinkybes. Be to, minėtas pareigūnas tikrina susitarimo dėl santuokos nutraukimo turinį, t. y. įsitikina, ar šis susitarimas apima tik santuokos arba jos civilinių teisinių pasekmių nutraukimą be turto perdavimo ir ar sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų arba pilnamečių vaikų, kurie yra neveiksnūs, turi sunkią negalią arba yra finansiškai priklausomi. Jeigu neįvykdyta viena ar kelios Italijos teisėje numatytos sąlygos, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas pagal tas teisės nuostatas neturi teisės nutraukti santuokos.

( 1 ) Pagal 2014 m. rugsėjo 12 d.Decreto-legge no 132 – Misure urgenti di degiurisdizionalizzazione ed altri interventi per la definizione dell’arretrato in materia di processo civile (Dekretas įstatymas Nr. 132, kuriuo nustatomos nepaprastosios neteisminio ginčų sprendimo ir kitos priemonės, skirtos civilinio proceso trukmei mažinti) (GURI, Nr. 212, 2014 m. rugsėjo 12 d.), su daliniais pakeitimais 2014 m. lapkričio 10 d. Įstatymu Nr. 162 (GURI, Nr. 261, 2014 m. lapkričio 10 d.) pertvarkyto į įstatymą (toliau – Dekretas įstatymas Nr. 132/2014), 12 straipsnį.

( 2 ) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir [sprendimų], susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243; toliau – reglamentas „Briuselis IIa“).

( 3 ) Pagal reglamento „Briuselis IIa“ 2 straipsnio 3 punktą sąvoka „valstybė narė“ apima visas Sąjungos valstybes nares, išskyrus Danijos Karalystę.

( 4 ) 1994 m. birželio 2 d. Sprendimas Solo Kleinmotoren (C–414/92, EU:C:1994:221) ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimas Sahyouni (C–372/16, EU:C:2017:988).

( 5 ) 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (OL L 178, 2019, p. 1) (toliau – reglamentas „Briuselis IIb“).

( 6 ) Dekreto įstatymo Nr. 132/2014 12 straipsnis.