Byla C‑501/20

MPA

prieš

LCDNMT

(Audiencia Provincial de Barcelona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 3, 6–8 ir 14 straipsniai – Sąvoka „įprastinė gyvenamoji vieta“ – Jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimas bei vykdymas ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolių srityje – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 – 3 ir 7 straipsniai – Trečiojoje valstybėje gyvenantys dviejų skirtingų valstybių narių piliečiai, kaip sutartininkai paskirti į Europos Sąjungos delegaciją šioje trečiojoje valstybėje – Jurisdikcijos nustatymas – Forum necessitatis taisyklė“

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija, taikytina teisė, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas išlaikymo prievolių srityje – Reglamentas Nr. 4/2009 – Įprastos gyvenamosios vietos sąvoka – Vertinimo kriterijai – Sutuoktiniai, tariamai turintys diplomatinį statusą kaip sutartininkai, paskirti į Sąjungos delegaciją trečiojoje valstybėje – Poveikio nebuvimas

(2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo 3 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 4/2009 8 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio a ir b punktai)

(žr. 41–47, 49, 53, 66 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Vaiko įprastinės gyvenamosios vietos sąvoka – Vertinimo kriterijai – Motinos pilietybė ir iki santuokos sudarymo buvusi jos gyvenamoji vieta valstybėje narėje, į kurios teismą kreiptasi – Poveikio nebuvimas – Nepilnamečiai vaikai, gimę šioje valstybėje narėje ir turintys jos pilietybę – Nepakankama aplinkybė

(Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 12 konstatuojamoji dalis ir 8 straipsnio 1 dalis)

(žr. 71, 72, 75–78 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Kita jurisdikcija – Apimtis – Atsakovas pagrindinėje byloje, kuris yra kitos nei teismo, į kurį kreiptasi, valstybės narės pilietis – Kitos jurisdikcijos bylose dėl santuokos nesuteikimas minėtam teismui – Poveikio su tėvų pareigomis susijusiose bylose nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 3–6 straipsniai, 7 straipsnio 1 dalis ir 8–14 straipsniai)

(žr. 81–85, 89–91, 96 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija, taikytina teisė, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas išlaikymo prievolių srityje – Reglamentas Nr. 4/2009 – Jurisdikcija išlaikymo prievolių srityje – „Forum necessitatis“ taisyklė – Taikymas – Sąlygos

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis; 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija; Tarybos reglamento Nr. 4/2009 16 konstatuojamoji dalis ir 3–7 straipsniai)

(žr. 99, 101, 105–111, 113 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)

Santrauka

Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimų dėl teismų jurisdikcijos bylose dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių

Jis taip pat patikslino „įprastinės gyvenamosios vietos “ kriterijų, pagal kurį nustatomas teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti civilines bylas

2015 m. du Europos Komisijos sutartininkai, anksčiau gyvenę Bisau Gvinėjoje, su savo nepilnamečiais vaikais persikėlė į Togą, nes buvo paskirti į Europos Sąjungos delegaciją šioje trečiojoje valstybėje. Kadangi motina yra Ispanijos pilietė, o tėvas – Portugalijos pilietis, Ispanijoje gimę vaikai turi dvigubą Ispanijos ir Portugalijos pilietybę. Nuo tada, kai 2018 m. pora pradėjo faktiškai gyventi skyrium, motina ir vaikai toliau gyvena sutuoktinių gyvenamojoje vietoje Toge, o tėvas – šioje valstybėje esančiame viešbutyje.

2019 m. motina Ispanijos teisme pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo, kartu prašydama nuspręsti dėl vaikų globos ir tėvų pareigų vykdymo tvarkos, taip pat skirti jiems išlaikymo išmoką. Vis dėlto šis teismas pripažino neturintis teritorinės jurisdikcijos, nes bylos šalys neturi įprastinės gyvenamosios vietos Ispanijoje.

Gavęs motinos apeliacinį skundą Audiencia Provincial de Barcelona (Barselonos provincijos teismas, Ispanija) nutarė pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus, kad, atsižvelgdamas į konkrečią sutuoktinių ir jų vaikų padėtį, galėtų priimti sprendimą dėl Ispanijos teismų jurisdikcijos pagal reglamentus Nr. 2201/2003 ( 1 ) ir Nr. 4/2009 ( 2 ).

Savo sprendime Teisingumo Teismas nurodė veiksnius, svarbius nustatant bylos šalių įprastinę gyvenamąją vietą, kuri minėtuose reglamentuose numatyta kaip jurisdikcijos kriterijus. Jis taip pat patikslino sąlygas, kuriomis teismas, į kurį kreiptasi, gali pripažinti savo jurisdikciją nagrinėti bylas dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių, kai joks valstybės narės teismas paprastai neturi jurisdikcijos.

Teisingumo Teismo vertinimas

Sutuoktinių „įprastinės gyvenamosios vietos“ sąvoka, vartojama nurodant alternatyvius jurisdikcijos pagrindus, numatytus Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai. Jai būdinga ne tik suinteresuotojo asmens valia nustatyti savo įprastą gyvenimo centrą konkrečioje vietoje, bet ir pakankamai nuolatinio pobūdžio buvimas atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Ta pati apibrėžtis taikytina ir sąvokai „įprastinė gyvenamoji vieta“ bylose dėl išlaikymo prievolių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a ir b punktuose įtvirtintus jurisdikcijos kriterijus, nes apibrėžiant ją turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais ir tokiai apibrėžčiai turi būti būdingi tie patys elementai kaip ir Hagos protokole dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Sąvokos „įprastinė gyvenamoji vieta“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, aiškinimui negali turėti įtakos atitinkamų sutuoktinių, kaip Europos Sąjungos sutartininkų, paskirtų į jos delegaciją trečiojoje valstybėje ir, kaip nagrinėjamu atveju, tariamai turinčių diplomatinį statusą toje valstybėje, statusas.

Dėl vaiko įprastinės gyvenamosios vietos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalį bylose dėl tėvų pareigų, pažymėtina, kad ji taip pat yra savarankiška sąvoka. Pagal ją reikalaujama bent jau fizinio buvimo konkrečioje valstybėje narėje, jokiu būdu ne laikino ar atsitiktinio, o atspindinčio šio vaiko integracijos į socialinę ir šeimos aplinką laipsnį. Atsižvelgiant į tai, ryšys su motinos pilietybe ir iki santuokos sudarymo buvusi jos gyvenamoji vieta valstybėje narėje, kurios teismui pateiktas prašymas dėl tėvų pareigų, neturi reikšmės pripažįstant šio teismo jurisdikciją, o aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai gimė šioje valstybėje narėje ir turi jos pilietybę, nepakanka.

Toks sąvokos „įprastinė gyvenamoji vieta“ aiškinimas galėtų lemti tai, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, joks valstybės narės teismas pagal Reglamente Nr. 2201/2003 nustatytas bendrąsias jurisdikcijos taisykles neturės jurisdikcijos priimti sprendimo dėl prašymo nutraukti santuokos ryšius ir bylose dėl tėvų pareigų. Tokiu atveju pagal šio reglamento 7 ir 14 straipsnius galėtų būti leidžiama teismui, į kurį kreiptasi, taikyti atitinkamai vienose ir kitose bylose nacionalinėje teisėje įtvirtintas jurisdikcijos taisykles, tačiau jų reikšmė skirtinga. Bylose dėl santuokos valstybės narės teismas, į kurį kreiptasi, neturi šios kitos jurisdikcijos, jei atsakovas yra kitos valstybės narės pilietis, tačiau tai neužkerta kelio tam, kad pastarosios valstybės narės teismai turėtų jurisdikciją pagal savo nacionalinę teisę. Vis dėlto bylose dėl tėvų pareigų aplinkybė, kad atsakovas yra kitos valstybės narės pilietis, nėra kliūtis valstybės narės teismui, į kurį kreiptasi, pripažinti savo jurisdikciją.

Kitas pagrindas numatytas bylose dėl išlaikymo prievolių, kai visos bylos šalys neturi įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Tokiu atveju Reglamento Nr. 4/2009 7 straipsnyje įtvirtintos keturios kumuliacinės sąlygos, kad valstybės narės teismas galėtų išimties tvarka nustatyti savo jurisdikciją, remdamasis būtinuoju reikalingumu (forum necessitatis). Pirma, teismas, į kurį kreiptasi, turi nustatyti, kad joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 4/2009 3–6 straipsnius. Antra, nagrinėjamas ginčas turi būti glaudžiai susijęs su trečiąja valstybe, o taip yra tuo atveju, kai visos šalys joje turi įprastinę gyvenamąją vietą. Trečia, pagal sąlygą, kad bylos nagrinėjimas negali būti pagrįstai pradėtas ar vykti arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, reikalaujama nustatyti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, teisė kreiptis į teismą trečiojoje valstybėje yra teisiškai ar faktiškai apsunkinta visų pirma dėl diskriminacinių ar teisingam bylos nagrinėjimui prieštaraujančių procedūrinių sąlygų. Galiausiai ginčas turi būti pakankamai susijęs su valstybe nare, į kurios teismą kreiptasi, o tokia sąsaja gali būti grindžiama, pavyzdžiui, vienos iš bylos šalių pilietybe.

( 1 ) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243).

( 2 ) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 131, 2011 5 18, p. 26; OL L 8, 2013 1 12, p. 19 ir OL L 289, 2014 10 3, p. 24).