1

Savo apeliaciniais skundais Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba (toliau kartu – institucijos) prašo panaikinti 2020 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Jiangsu Seraphim Solar System / Komisija (T‑110/17, toliau – skundžiamas sprendimas; EU:T:2020:315), juo jis panaikino 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2146, kuriuo atšaukiamas dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimas Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (OL L 333, 2016, p. 4, toliau – ginčijamas sprendimas), 2 straipsnį, kiek jis susijęs su Jiangsu Seraphim Solar System Co. Ltd (toliau – Jiangsu Seraphim).

2

Nagrinėjamų antidempingo muitų nustatymo dieną taikytinos Europos Sąjungos antidempingo priemonių nustatymą reglamentuojančios nuostatos buvo išdėstytos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51).

3

Kaip nurodyta jo 23 straipsnyje, šiuo reglamentu panaikintas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeistas, be kita ko, 2004 m. kovo 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 150).

4

Reglamento Nr. 461/2004 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

5

Ginčijamo reglamento priėmimo dieną Sąjungos antidempingo priemonių nustatymą reglamentuojančios nuostatos buvo išdėstytos 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas). Kaip nurodyta jo 24 straipsnio pirmoje pastraipoje, pagrindiniu antidempingo reglamentu buvo panaikintas Reglamentas Nr. 1225/2009. Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 25 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d.

6

Pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnyje „Įsipareigojimai“ buvo nustatyta:

„1.   Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas dempingas ir žala, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, gali priimti bet kurio eksportuotojo tenkinančius pasiūlymus dėl savanoriškų įsipareigojimų peržiūrėti savo kainas ar nutraukti eksportą dempingo kainomis, jei ji įsitikina, kad taip bus pašalintas žalingas dempingo poveikis.

Tokiu atveju ir tol, kol šie įsipareigojimai galioja, atitinkamai laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba galutiniai muitai, nustatyti pagal 9 straipsnio 4 dalį, netaikomi atitinkamam nagrinėjamųjų produktų, gaminamų Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo (su vėlesniais pakeitimais) nurodytų bendrovių, importui.

Kainos pagal šiuos įsipareigojimus didinamos ne daugiau nei būtina dempingo skirtumui pašalinti, ir jos turėtų būti didinamos mažiau nei dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo užtektų Sąjungos pramonės subjektų patirtai žalai pašalinti.

<…>

9.   Bet kuriai įsipareigojusiai šaliai pažeidus ar atsiėmus įsipareigojimą arba Komisijai atsiėmus įsipareigojimą, įsipareigojimo priėmimo atsisakoma atitinkamai Komisijos sprendimu arba Komisijos reglamentu, o laikinasis muitas, Komisijos nustatytas pagal 7 straipsnį, arba galutinis muitas, nustatytas pagal 9 straipsnio 4 dalį, taikomas automatiškai su sąlyga, kad atitinkamam eksportuotojui buvo sudaryta galimybė pareikšti savo pastabas, išskyrus, kai įsipareigojimą atsiėmė pats eksportuotojas. Nusprendusi atsisakyti įsipareigojimo, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.

Kiekviena suinteresuota šalis ar valstybė narė gali pateikti informaciją, turinčią prima facie įrodymų, kad įsipareigojimas pažeistas. Paskesnis nagrinėjimas siekiant nustatyti, ar įsipareigojimas pažeistas, ar ne, paprastai pabaigiamas per šešis mėnesius, tačiau ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateiktas tinkamai pagrįstas prašymas.

Komisija gali prašyti valstybių narių kompetentingų institucijų padėti vykdyti įsipareigojimų stebėseną.

10.   Jeigu yra pagrindo manyti, kad įsipareigojimas yra pažeidžiamas, arba jei įsipareigojimas pažeistas arba atsiimtas, kai nebuvo baigtas tokį įsipareigojimą paskatinęs tyrimas, vadovaujantis 7 straipsniu ir remiantis geriausia turima informacija gali būti nustatytas laikinasis muitas.“

7

Šio reglamento 10 straipsnio „Taikymas atgaline data“ 5 dalyje buvo numatyta:

„Pažeidus arba atsiėmus įsipareigojimus, galutiniai muitai gali būti taikomi produktams, išleistiems į laisvą apyvartą likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, jeigu toks importas buvo užregistruotas pagal 14 straipsnio 5 dalį, bet muitas atgaline data netaikomas importuojamiems produktams, įvežtiems prieš pažeidžiant ar atsiimant įsipareigojimą.“

8

Minėto reglamento 14 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1 dalyje buvo numatyta:

„1. Laikinieji ar galutiniai antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma pagal nurodytą tarifą ir pagal tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti tokius muitus nustatančiuose reglamentuose. Be to, tokie muitai renkami nepriklausomai nuo kitų paprastai importui taikomų muitų, mokesčių ar rinkliavų.

<…>“

9

Nagrinėjamų kompensacinių muitų nustatymo dieną nuostatos, reglamentuojančios Sąjungos antisubsidijų priemonių priėmimą, buvo įtvirtintos 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009, p. 93).

10

Kaip nurodyta jo 34 straipsnyje, šiuo reglamentu panaikintas Reglamentas Nr. 2026/97, kuriuo iš dalies pakeistas, be kita ko, Reglamentas Nr. 461/2004.

11

Ginčijamo reglamento priėmimo dieną Sąjungos antidempingo priemonių nustatymą reglamentuojančios nuostatos buvo išdėstytos 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55; toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas). Kaip nurodyta jo 35 straipsnyje, pagrindiniu antisubsidijų reglamentu buvo panaikintas Reglamentas Nr. 597/2009. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 36 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d.

12

Pagrindiniame antisubsidijų reglamente išdėstytos nuostatos dėl įsipareigojimų ir taikymo atgaline data iš esmės yra tokios pačios kaip ir atitinkamos pagrindinio antidempingo reglamento nuostatos.

13

Taigi pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 13 straipsnio 9 dalis, 13 straipsnio 10 dalis, 16 straipsnio 5 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis iš esmės atitinka pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 8 straipsnio 9 dalį, 8 straipsnio 10 dalį, 10 straipsnio 5 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį.

14

Be to, kadangi reikšmingos pagrindinių antidempingo ir antisubsidijų reglamentų (toliau kartu – pagrindiniai reglamentai) nuostatos iš esmės yra identiškos toms, kurios atitinkamai įtvirtintos Reglamente Nr. 1225/2009 ir Reglamente Nr. 597/2009, nagrinėjant apeliacinius skundus bus daroma nuoroda į pagrindinius reglamentus, kaip tai darė Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime, nebent reglamentai Nr. 1225/2009 ir Nr. 597/2009 nuo jų skirtųsi arba tai būtų reikalinga pagal kontekstą.

15

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 325, 2013, p. 1), 3 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

16

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 325, 2013, p. 66), 2 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

17

Skundžiamo sprendimo 1–12 punktuose ginčo aplinkybės yra išdėstytos taip:

<…>“

18

Komisija ginčijamame reglamente patvirtino savo poziciją, kurią priėmė remdamasi pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsniu ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsniu. Ginčijamo reglamento 1 straipsnyje Komisija atšaukė, be kita ko, Jiangsu Seraphim įsipareigojimo dėl kainos (toliau – atitinkamas įsipareigojimas) priėmimą.

19

Ginčijamo reglamento 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kurių sąrašas pateikiamas šio reglamento I priede, skelbiamos negaliojančiomis.

2.   Surenkami antidempingo ir kompensaciniai muitai, mokėtini išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punktą ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punktą.“

20

2017 m. vasario 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Jiangsu Seraphim ieškinį dėl ginčijamo reglamento 2 straipsnio panaikinimo. Šiame ieškinyje ji nurodė vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad ginčijamu reglamentu Komisija pažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1, 9 ir 10 dalis bei 10 straipsnio 5 dalį, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1, 9 ir 10 dalis bei 16 straipsnio 5 dalį, nes ieškovė pirmojoje instancijoje teigė, kad ši institucija paskelbė negaliojančiomis įsipareigojimo sąskaitas faktūras, o vėliau nurodė nacionalinėms muitinėms rinkti muitus, tarsi tuo metu, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, nebuvo išduota jokios įsipareigojimo sąskaitos faktūros ir apie ją nebuvo pranešta muitinėms.

21

Be to, minėtame ieškinyje Jiangsu Seraphim nurodė prieštaravimą, grindžiamą Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies neteisėtumu dėl Reglamento Nr. 1225/2009 8 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies bei Reglamento Nr. 597/2009 13 straipsnio ir 16 straipsnio 5 dalies, taikytų priimant įgyvendinimo reglamentus Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013, tariamo pažeidimo.

22

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 27 punkte Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškinio dalykas susijęs su Jiangsu Seraphim įsipareigojimo sąskaitų faktūrų paskelbimo negaliojančiomis teisėtumu ir iš to kylančiomis pasekmėmis, be kita ko, mokėtinų antidempingo ir kompensacinių muitų susigrąžinimui, o ne su klausimu, ar Komisija pagrįstai atšaukė atitinkamo įsipareigojimo priėmimą.

23

Toliau, pirma, skundžiamo sprendimo 28–49 punktuose spręsdamas dėl Komisijos, palaikomos Tarybos, pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su gauto ieškinio nepriimtinumu, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Jiangsu Seraphim yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamo reglamento 2 straipsniu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kad ji turėjo suinteresuotumą pareikšti ieškinį šiuo klausimu.

24

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad šis ieškinys yra priimtinas.

25

Antra, skundžiamo sprendimo 50–64 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė dėl Jiangsu Seraphim pateikto prieštaravimo, grindžiamo Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies neteisėtumu, priimtinumo.

26

Šiuo klausimu, be kita ko, manydamas, kad negalima teigti, jog Jiangsu Seraphim turėjo teisę, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, suformuotą 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90), remdamasi SESV 263 straipsniu ginčyti šias nuostatas iš karto po jų priėmimo, Bendrasis Teismas nusprendė, kad niekas nedraudžia ieškovei jos pateiktame ieškinyje pareikšti minėtų nuostatų neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo.

27

Trečia, skundžiamo sprendimo 65–152 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo vienintelio šiame ieškinyje nurodyto pagrindo pagrįstumą.

28

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 130 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad šioje byloje kilęs klausimas dėl antidempingo ir antisubsidijų muitų, kurie būtų mokėtini nesant iki tol pažeisto ar atšaukto įsipareigojimo, nustatymo laiko atžvilgiu turi būti nagrinėjamas remiantis aiškiomis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalies ir 10 straipsnio 5 dalies, taip pat pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalies ir 16 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

29

Toliau skundžiamo sprendimo 137 ir 138 punktuose Bendrasis Teismas atmetė institucijų siūlomą aiškinimą, pagal kurį iš šių nuostatų išplaukia tų institucijų, atsakingų už pagrindinių reglamentų įgyvendinimą, įgaliojimai naudojantis šia įgyvendinimo kompetencija reikalauti, kad nagrinėjamos įmonės sumokėtų visus muitus už sandorius, dėl kurių išduotos įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kurios paskelbtos negaliojančiomis.

30

Galiausiai skundžiamo sprendimo 139–151 punktuose nusprendęs, kad nė vienas iš institucijų kitų pateiktų argumentų negali pakeisti šios išvados, skundžiamo sprendimo 152 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagrindiniai reglamentai negali būti pakankamas teisinis pagrindas priimti nuostatas, kurių teisėtumas buvo ginčijamas.

31

Ketvirta, siekdamas išnagrinėti, ar, nepaisant to, kad pagrindiniuose reglamentuose nėra pakankamų teisinių pagrindų, ginčijamas reglamentas gali būti teisiškai pagrįstas Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalimi, skundžiamo sprendimo 154–157 punktuose Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl Jiangsu Seraphim pareikšto šių nuostatų neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo.

32

Dėl priežasčių, analogiškų išdėstytoms nagrinėjant vienintelį pareikštame ieškinyje nurodytą pagrindą, susijusių su pagrindinių reglamentų bendra struktūra, Bendrasis Teismas patenkino šį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ir skundžiamo sprendimo 158 punkte nusprendė, kad minėtos nuostatos šioje byloje netaikytinos.

33

Taigi to sprendimo 160 punkte Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu vienintelį pareikštame ieškinyje nurodytą pagrindą ir panaikino ginčijamo reglamento 2 straipsnį.

34

Apeliaciniu skundu byloje C‑439/20 P Komisija, palaikoma Tarybos, Teisingumo Teismo prašo:

35

Apeliaciniu skundu byloje C‑441/20 P Taryba, palaikoma Komisijos, Teisingumo Teismo prašo:

36

Jiangsu Seraphim Teisingumo Teismo prašo:

37

2021 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑439/20 P ir C‑441/20 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

38

Grįsdama savo apeliacinį skundą byloje C‑439/20 P Komisija, palaikoma Tarybos, nurodo keturis pagrindus, kurie didele dalimi sutampa su dviem pagrindais, kuriuos Taryba, palaikoma Komisijos, nurodo grįsdama savo apeliacinį skundą byloje C‑441/20 P. Todėl šiuos pagrindus reikia išnagrinėti kartu.

39

Pirmieji šiose bylose nurodyti pagrindai susiję su teisės klaidomis, nes Bendrasis Teismas pripažino priimtinais, pirma, gautą ieškinį ir, antra, Jiangsu Seraphim pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Antrasis ir trečiasis pagrindai, nurodyti byloje C‑439/20 P, ir antrojo pagrindo, nurodyto byloje C‑441/20 P, pirma dalis yra susiję su teisės klaidomis, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagrindiniai reglamentai nėra pakankamas teisinis pagrindas priimti ginčijamo reglamento 2 straipsnį. Ketvirtasis pagrindas, nurodytas byloje C‑439/20 P, ir antrojo pagrindo, nurodyto byloje C‑441/20 P, antra dalis yra susiję su klaidingu Reglamento Nr. 1225/2009 14 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 597/2009 24 straipsnio 1 dalies aiškinimu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagal šias nuostatas Tarybai nesuteikiama teisės nustatyti įsipareigojimų kontrolės sistemą, kuri apimtų atitinkamų sąskaitų faktūrų paskelbimą negaliojančiomis.

40

Pirmaisiais apeliacinių skundų, pateiktų bylose C‑439/20 P ir C‑441/20 P, pagrindais, kuriuos sudaro dvi dalys, institucijos priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidų, nes jis nusprendė, kad, pirma, gautas ieškinys ir, antra, tame ieškinyje Jiangsu Seraphim pateiktas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtini.

41

Šių apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų pirma dalimi, kurią sudaro du priekaištai, institucijos nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes nusprendė, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnis yra tiesiogiai susijęs su Jiangsu Seraphim, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kad ji buvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl šio 2 straipsnio panaikinimo.

42

Pirma, dėl priekaišto, susijusio su skundžiamo sprendimo 37, 38, 44 ir 45 punktais, grindžiamo tuo, kad minėtas 2 straipsnis nebuvo tiesiogiai susijęs su Jiangsu Seraphim, institucijos pabrėžia, kad ne Jiangsu Seraphim, kaip eksportuojanti gamintoja, bet Seraphim Solar System GmbH, kaip susijęs eksportuotojas, pateikė muitinės deklaracijas dėl produktų, už kuriuos Jiangsu Seraphim išduotos sąskaitos faktūros buvo paskelbtos negaliojančiomis šiuo reglamentu, ir todėl turi sumokėti antidempingo ir kompensacinius muitus, mokėtinus tas sąskaitas faktūras paskelbus negaliojančiomis. Taigi ginčijamo reglamento 2 straipsnis nepakeitė Jiangsu Seraphim, kaip eksportuojančios gamintojos, teisinės padėties. Tad jei skundžiamo sprendimo 37, 38 ir 44 punktus reikėtų suprasti taip, kad šios bendrovės teisinė padėtis pasikeitė arba kad reglamentas, kuriuo atšaukiamas įsipareigojimas ir paskelbiamos negaliojančiomis atitinkamos sąskaitos faktūros, bet kuriuo atveju yra tiesiogiai susijęs su tokia eksportuojančia gamintoja, ši išvada yra klaidinga ir negali būti kaip nors pagrįsta šiuose punktuose nurodyta jurisprudencija.

43

Antra, subsidiariai nurodytu priekaištu, susijusiu su skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktais, institucijos nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes nusprendė, kad Jiangsu Seraphim buvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento 2 straipsnio.

44

Viena vertus, skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas supainiojo „teisės pareikšti ieškinį“ ir „suinteresuotumo pareikšti ieškinį“ sąvokas. Šis motyvuojamosios dalies punktas, beje, grindžiamas klaidingu sąlygos, pagal kurią turi būti tiesioginė sąsaja su ieškove, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, aiškinimu ir neteisinga analogija su Komisijos reglamento, kuriuo atšaukiamas įsipareigojimo priėmimas ir nustatomi muitai ateityje, atveju.

45

Nagrinėjamu atveju Taryba nustatė muitus tuo pačiu metu, kai Komisija priėmė atitinkamą įsipareigojimą. Iš to matyti, kad jei Jiangsu Seraphim norėjo ginčyti šių muitų nustatymą, ji turėjo pareikšti ieškinį dėl atitinkamų Tarybos reglamentų, užuot ginčijusi tik atitinkamų įsipareigojimo sąskaitų faktūrų paskelbimą negaliojančiomis ir kitam ekonominės veiklos vykdytojui taikomų muitų rinkimą, nors nė viena iš šių sąskaitų faktūrų nekeitė jos teisinės padėties.

46

Kita vertus, institucijų teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 48 punkte sąvoką „suinteresuotumas pareikšti ieškinį“, prieštaraudamas jurisprudencijai, netiesiogiai aiškino taip, lyg pakaktų įrodyti paprastą ekonominį pranašumą, kuris būtų įgytas patenkinus pareikštą ieškinį, nors atitinkamą naudą turėtų būti galima patikrinti atsižvelgiant į ieškovės teisinę padėtį. Bet kuriuo atveju Jiangsu Seraphim nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnio panaikinimas turėtų kokį nors poveikį jos komerciniams santykiams su Seraphim Solar System. Be to, šis panaikinimas neturi teisinės įtakos pastarosios bendrovės skolos muitinei egzistavimui.

47

Minėtų apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų antroje dalyje, susijusioje su skundžiamo sprendimo 57–64 punktais, institucijos iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui, jog šis klaidingai nusprendė, kad neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, kurį Jiangsu Seraphim pateikė dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punkto ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punkto (toliau kartu – nuostatos, nurodytos neteisėtumu grindžiamame prieštaravime), yra priimtinas.

48

Institucijos tvirtina, pirma, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Jiangsu Seraphim neturėjo teisės prašyti panaikinti šias nuostatas ir kad todėl pirmojoje instancijoje ieškovei niekas „netrukdė“, kaip tai suprantama pagal 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) ir 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101) suformuotą jurisprudenciją, pateikti šį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Iš tiesų, be kita ko, iš 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba (C‑205/16 P, EU:C:2017:840) ir 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba (C‑236/17 P, EU:C:2019:258), matyti, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Jiangsu Seraphim negali būti laikoma tiesiogiai ir konkrečiai susijusia su šiomis nuostatomis ir kad ji neturėjo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl panaikinimo šiam teismui.

49

Antra, institucijos pabrėžia, kad nuostatos, nurodytos minėtame neteisėtumu grindžiamame prieštaravime, yra neatskiriamos nuo kitų įgyvendinimo reglamentuose Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 išdėstytų nuostatų. Tačiau kai negalima atsieti kelių straipsnių arba, kaip šiuo atveju, visos Sąjungos teisės akto rezoliucinės dalies, visi priekaištai, kuriais ginčijamas šio akto teisėtumas, turi būti pateikiami ginčijant visą minėtą aktą. Taigi skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė tik dėl klausimo, ar ieškovė pirmojoje instancijoje galėjo ginčyti jos pateiktame neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytas nuostatas. Iš tiesų Jiangsu Seraphim galėjo ginčyti visus įgyvendinimo reglamentus Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013, o tai yra reikšmingas kriterijus šiame kontekste, šiuo klausimu remdamasi bet kurios konkrečios jų nuostatos neteisėtumu. Todėl, neginčijusi šių įgyvendinimo reglamentų per jai nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, Jiangsu Seraphim neteko teisės pareikšti neteisėtumu ginčijamo prieštaravimo šiuo klausimu.

50

Trečia, subsidiariai, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad tas pats neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas, nes jame nurodytos nuostatos neatskiriamos nuo likusios įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 dalies, todėl Jiangsu Seraphim negalėjo pareikšti neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio tik su nuostatomis, nurodytomis neteisėtumu grindžiamame prieštaravime, bet turėjo pateikti šį prieštaravimą dėl visų šių įgyvendinimo reglamentų „paketo“. Be to, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 63 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytos nuostatos yra ne bendro pobūdžio nuostatos, bet individualūs sprendimai Jiangsu Seraphim atžvilgiu.

51

Ketvirta, papildomai subsidiariai pirmojoje instancijoje pateiktas vienintelis pagrindas yra nereikšmingas, nes yra dėl nuostatų, kurios nėra ginčijamo reglamento teisinis pagrindas. Iš tiesų šis reglamentas buvo pagrįstas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsniu ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsniu. Be to, institucijų teigimu, atrodo, jog Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Jiangsu Seraphim nebuvo netekusi teisės pareikšti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagal SESV 277 straipsnį, nes klaidingai aiškino vienintelį jos nurodytą pagrindą taip, kad šiame pagrinde ieškovė pirmojoje instancijoje teigė, kad pačiu ginčijamu reglamentu pažeidžiamos reikšmingos pagrindinių reglamentų nuostatos. Taip Bendrasis Teismas akivaizdžiai priėmė sprendimą ultra petita.

52

Jiangsu Seraphim teigia, kad pirmieji apeliacinių skundų pagrindai bylose C‑439/20 P ir C‑441/20 P turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

53

Pirmiausia reikia priminti, kad fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siejamas su sąlyga, kad teisę pareikšti ieškinį tas asmuo turi dviem atvejais. Viena vertus, tokį ieškinį galima pareikšti, jei aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu. Kita vertus, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, jeigu jis su šiuo asmeniu tiesiogiai susijęs (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa /Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Apeliacinių skundų bylose C‑439/20 P ir C‑441/20 P pirmųjų pagrindų pirmoje dalyje institucijos pirmiausia ginčija analizę, kurią skundžiamo sprendimo 37, 38, 44 ir 45 punktuose atliko Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pirmąjį iš šių dviejų atvejų, t. y. klausimą, ar ginčijamo reglamento 2 straipsnis buvo tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, su ieškove pirmojoje instancijoje.

55

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 36 punkte, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja taikyti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad šis sprendimas, viena vertus, darytų tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, kuris yra visiškai automatinio pobūdžio ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimą Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 83 punktą).

56

Šiuo klausimu institucijos, be kita ko, teigia, kad šioje byloje, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 44 ir 45 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, ginčijamo sprendimo 2 straipsnis yra tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal minėtą jurisprudenciją, ne su Jiangsu Seraphim, kaip eksportuojančia gamintoja, bet su Seraphim Solar System, kaip susijusia importuotoja, nes būtent pastaroji pateikė reikiamas muitinės deklaracijas ir turi sumokėti antidempingo ir kompensacinius muitus, mokėtinus dėl aptariamų sąskaitų faktūrų paskelbimo negaliojančiomis.

57

Iš jurisprudencijos, suformuotos 1984 m. vasario 21 d. Sprendime Allied Corporation ir kt. / Komisija (239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 12 punktas), matyti, kad antidempingo muitus nustatantys reglamentai, nors pagal savo pobūdį ir taikymo sritį yra norminio pobūdžio, gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su tais aptariamo produkto gamintojais ir eksportuotojais, kurie laikomi atsakingais už dempingą naudojant duomenis, gautus vykdant savo komercinę veiklą. Taip apskritai būna gaminančių ir eksportuojančių įmonių, kurios gali įrodyti buvusios nurodytos institucijų aktuose arba įtrauktos į pirminius tyrimus, atveju (žr. naujausio 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad įmonė negali būti laikoma tiesiogiai susijusia su reglamentu, kuriuo nustatomas antidempingo muitas, vien dėl produkto, kuriam taikomas šis muitas, gamintojos statuto, nes šiuo atžvilgiu esminis yra eksportuotojos statusas. Iš tiesų iš šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytos jurisprudencijos formuluotės matyti, kad tam tikrų nagrinėjamo produkto gamintojų ir eksportuotojų tiesioginė sąsaja su reglamentu, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, yra grindžiama būtent tuo, kad jie laikomi atsakingais už dempingą. Gamintojas, kuris neeksportuoja savo produkcijos į Sąjungos rinką, o tik ją realizuoja savo nacionalinėje rinkoje, negali būti laikomas atsakingu už dempingą (2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 74 punktas).

59

Taikant šiuos principus reikia pažymėti, pirma, kad Jiangsu Seraphim yra įgyvendinimo reglamentuose Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 nurodytų produktų gamintoja ir eksportuotoja.

60

Antra, Jiangsu Seraphim buvo nurodyta įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013, kuriuose buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas ir galutinis kompensacinis muitas, kurie yra šios bylos dalykas, I priede, Sprendimo Nr. 2013/423, kuriuo Komisija, be kita ko, priėmė šioje byloje nagrinėjamą įsipareigojimą dėl kainų, priede, Sprendimo Nr. 2013/707, kuriuo Komisija patvirtino šį priėmimą, priede ir ginčijamo reglamento, kuriuo Komisija atšaukė šį priėmimą, be kita ko, Jiangsu Seraphim atžvilgiu, 1 straipsnyje.

61

Trečia, reikia pabrėžti, kad ginčijamu reglamentu patvirtintas atitinkamo įsipareigojimo priėmimo atšaukimas, lemiantis, kad Jiangsu Seraphim nebetaikomos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys, turi poveikį atitinkamų eksportuojančių gamintojų teisinei padėčiai, kuris panašus į reglamentuojamojo pobūdžio nuostatų, nustatančių aptariamus muitus, poveikį atitinkamų eksportuojančių gamintojų teisinei padėčiai. Tačiau iš šio sprendimo 57 punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad atitinkamos reglamentuojamojo pobūdžio nuostatos gali būti laikomos tiesiogiai susijusiomis su tokiais eksportuojančiais gamintojais.

62

Konkrečiai kalbant, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje numatyta, kad įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kurias išdavė Jiangsu Seraphim ir kurios išvardytos šio reglamento I priede, yra negaliojančios, todėl už šiose sąskaitose faktūrose nurodytus sandorius turi būti renkami galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai, kaip skundžiamo sprendimo 44 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas.

63

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šios nuostatos turėjo tiesioginį poveikį Jiangsu Seraphim teisinei padėčiai, nes jos neišvengiamai daro poveikį sandoriams, kurių šalis yra ieškovė pirmojoje instancijoje, ir sutartiniams santykiams, kuriuos jos reglamentuoja. Be to, institucijos neginčijo Bendrojo Teismo išvados, padarytos skundžiamo sprendimo 44 punkte, kad minėtos nuostatos nepalieka nacionalinėms muitinėms įstaigoms jokios diskrecijos dėl nagrinėjamų sąskaitų faktūrų paskelbimo negaliojančiomis ir dėl to mokėtinų muitų rinkimo.

64

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 45 punkte nusprendė, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnis yra tiesiogiai susijęs su Jiangsu Seraphim.

65

Be to, dėl institucijų priekaišto, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose nusprendė, kad Jiangsu Seraphim buvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl šio 2 straipsnio panaikinimo, reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei šis asmuo yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats šio akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti naudos jį pareiškusiai šaliai (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 55 punktas ir 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 91 punktas).

66

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad net jei kalbama apie skirtingas sąlygas, negalima atmesti galimybės, kad tam tikri veiksniai ar įrodymai gali įrodyti ir ieškovo teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos akto, ir konkrečiai vieną iš šios teisės kriterijų, kaip antai, kad yra tiesioginė sąsaja su šiuo aktu, ir ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl šio akto buvimą.

67

Taigi šioje byloje Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47 punkte galėjo iš esmės atsižvelgti į tuos pačius veiksnius, kad nustatytų, ar buvo Jiangsu Seraphim suinteresuotumas pareikšti ieškinį, ir, kiek tai susiję su šio sprendimo 57–63 punktuose nagrinėtu klausimu, ar ginčijamo reglamento 2 straipsnis daro tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai, t. y. ieškovės pirmojoje instancijoje išduotos įsipareigojimo sąskaitos faktūros paskelbiamos negaliojančiomis ir atitinkamai renkami muitai už sandorius, dėl kurių išduotos šios sąskaitos faktūros, tačiau iš to negalima daryti išvados (priešingai, nei teigia institucijos), kad padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas supainiojo sąvokas „teisė pareikšti ieškinį“ ir „suinteresuotumas pareikšti ieškinį“ arba šiuo atžvilgiu rėmėsi neteisingu sąlygos, pagal kurią aktas, dėl kurio reiškiamas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su ieškovu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, aiškinimu.

68

Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 38 punkte iš esmės konstatavo generalinis advokatas, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai manyti, kad Jiangsu Seraphim išduotų sąskaitų faktūrų paskelbimas negaliojančiomis ir įpareigojimas rinkti galutinius muitus už šiose sąskaitose faktūrose nurodytus sandorius yra ieškovei, kaip nagrinėjamų produktų eksportuojančiai gamintojai, žalingi teisiniai veiksniai, kurių pašalinimas jai suteikia naudos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 65 punkte primintą jurisprudenciją.

69

Darytina išvada, kad, neatsižvelgiant į tai, ar ir kiek skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrojo Teismo nurodyta jurisprudencija yra reikšminga šioje byloje, jis galėjo šio sprendimo 49 punkte pagrįstai nuspręsti, kad Jiangsu Seraphim buvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento 2 straipsnio panaikinimo.

70

Be to, šios išvados negali paneigti institucijų nurodytas priekaištas, susijęs su tuo, kad atitinkamo įsipareigojimo priėmimo metu nagrinėjami muitai jau buvo nustatyti, nes, kiek tai susiję su suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąlyga, reikia išsiaiškinti, ar toks suinteresuotumas, taigi, konkrečiau kalbant, žalinga padėtis, kurią pareikštu ieškiniu galima ištaisyti, dar tęsiasi ir egzistuoja, bet kuriuo atveju – ieškinio pareiškimo dieną (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Mellat / Taryba, C‑430/16 P, EU:C:2018:668, 50 punktą ir 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 92 punktą).

71

Galiausiai, kiek institucijos ginčija skundžiamo sprendimo 48 punkte išdėstytus Bendrojo Teismo argumentus, pakanka konstatuoti, kaip, beje, nurodė pats Bendrasis Teismas, kad šiame punkte nurodytas perteklinis motyvas. Vadinasi, šį priekaištą reikia atmesti kaip netinkamą (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Troszczynski / Parlamentas, C‑12/19 P, EU:C:2020:725, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bylose C‑439/20 P ir C‑441/20 P pareikštų apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų pirmą dalį reikia atmesti.

73

Šių pirmųjų apeliaciniuose skunduose nurodytų pagrindų antroje dalyje institucijos priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis padarė teisės klaidų, kai skundžiamo sprendimo 57–64 punktuose nusprendė, kad Jiangsu Seraphim pateiktas prieštaravimas, grindžiamas Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies neteisėtumu, yra priimtinas.

74

Dėl to, kad institucijos iš esmės teigia, jog, pirma, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) ir 2001 m. vasario 15 d. Sprendime Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101) suformuotą jurisprudenciją, klaidingai nusprendė, kad Jiangsu Seraphim negalėjo remdamasi SESV 263 straipsniu tiesiogiai pareikšti ieškinio dėl neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytų nuostatų po jų priėmimo, taigi ieškovei nebuvo „trukdoma“, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją, pateikti neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagal SESV 277 straipsnį, reiškiant ieškinį pirmojoje instancijoje, svarbu pažymėti, kad, nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 62 ir 63 punktuose taip pat nagrinėjo, ar ieškovė gali būti laikoma tiesiogiai ir, atsižvelgiant į atvejį, individualiai susijusia su neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytomis nuostatomis, iš skundžiamo sprendimo, be kita ko, 64 straipsnio, matyti, kad dėl šio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumo jis nusprendė remdamasis motyvu, kad Jiangsu Seraphim neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio dėl šių nuostatų iš karto po jų priėmimo.

75

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 58 punkte pabrėžė, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnis yra Jiangsu Seraphim naudingos išimtys, nes nagrinėjamoms į Sąjungą importuojamoms prekėms nebuvo taikomi galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai su sąlyga, kad bus įvykdytos įsipareigojimuose numatytos sąlygos.

76

Konkrečiau kalbant apie Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punktą ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punktą, skundžiamo sprendimo 59 ir 60 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiomis nuostatomis siekiama tik suteikti Komisijai teisę atšaukti konkrečių įsipareigojimų priėmimą ir paskelbti įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis, todėl nepalankus šių nuostatų poveikis gali pasireikšti tik per būsimas konkrečias priemones, t. y. be kita ko, Komisijai atšaukus prisiimto įsipareigojimo priėmimą, toliau – paskelbus atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis ir surinkus muitus, mokėtinus už tose sąskaitose faktūrose nurodytus sandorius.

77

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 61 ir 62 punktuose galėjo iš esmės nuspręsti, kad nuostatų, nurodytų neteisėtumu grindžiamame prieštaravime, priėmimo dieną arba iš karto po jų priėmimo taikymas Jiangsu Seraphim buvo hipotetinis ir kad ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti grindžiamas vien šia galimybe, nes, kaip priminta šio sprendimo 70 punkte, toks suinteresuotumas turi būti atsiradęs ir esamas ieškinio pareiškimo dieną ir negali būti susijęs su būsima ir hipotetine situacija (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 92 punktą).

78

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 277 straipsniu išreiškiamas bendrasis principas, kuriuo visoms šalims užtikrinama teisė, siekiant panaikinti Sąjungos aktą pagal SESV 263 straipsnį, ginčyti ankstesnių institucijų teisės aktų, kurie yra skundžiamo teisės akto teisinis pagrindas, galiojimą, jeigu ta šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių teisės aktų, kurie sukėlė jai padarinių ir kuriuos panaikinti ji neturėjo galimybės prašyti (šiuo klausimu žr. 1979 m. kovo 6 d. Sprendimo Simmenthal / Komisija, 92/78, EU:C:1979:53, 39 punktą ir 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 67 punktą).

79

Iš šios jurisprudencijos matyti, kad akto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumas neišvengiamai siejamas su sąlyga, kad ieškovas, kuris pateikia šį prieštaravimą, neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šio akto panaikinimo (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BP / FRA, C‑601/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:1048, 27 punktas).

80

Iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti: kadangi Jiangsu Seraphim neturėjo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytų nuostatų iš karto po jų priėmimo, jai negali būti „trukdoma“ pateikti šį prieštaravimą pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje.

81

Ši išvada negalėtų būti paneigta konstatavus, kad skundžiamo sprendimo 63 punkte buvo padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytos nuostatos yra ne individualus sprendimas, bet bendro pobūdžio nuostatos. Todėl pirmasis priekaištas, nurodytas apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų antrai daliai pagrįsti, turi būti atmestas.

82

Dėl to, kad institucijos, antra, subsidiariai, iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad ieškovės pirmojoje instancijoje pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas, nors turėjo konstatuoti, kad nuostatos, nurodytos neteisėtumu grindžiamame prieštaravime, yra neatskiriamos nuo likusių įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 nuostatų ir kad šis neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turėjo būti pateiktas dėl visų šių įgyvendinimo reglamentų, reikia pažymėti, kad nepriimtinumo motyvas, grindžiamas jurisprudencija, suformuota 1994 m. kovo 9 d. Sprendimu TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) ir 2001 m. vasario 15 d. Sprendimu Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101), kurį Komisija, palaikoma Tarybos, pateikė pirmojoje instancijoje, buvo pagrįstas SESV 263 straipsnyje numatyto ieškinio senaties termino pasibaigimu, o ne tuo, kad šios nuostatos buvo neatsiejamos nuo minėtų įgyvendinimo reglamentų kitų nuostatų.

83

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko. Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti Bendrajame Teisme nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinį vertinimą. Todėl leidimas šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą remtis priekaištu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sigma Alimentos Exterior / Komisija, C‑50/19 P, EU:C:2021:792, 37 ir 38 punktai).

84

Taigi institucijų priekaištą, susijusį su tuo, kad neteisėtumu grindžiamame prieštaravime nurodytos nuostatos neatsiejamos nuo kitų įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 nuostatų, reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes šis priekaištas pirmą kartą pateiktas apeliaciniame procese.

85

Trečia, dėl tų pačių priežasčių priekaištas, taip pat pateiktas subsidiariai, susijęs su tuo, kad Jiangsu Seraphim pirmojoje instancijoje nurodytas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra nereikšmingas, nes pateiktas dėl nuostatų, kurios nėra ginčijamo reglamento teisinis pagrindas, yra nepriimtinas.

86

Kalbant apie tai, kad galiausiai institucijos papildomai subsidiariai iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl šio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, klaidingai aiškindamas pirmojoje instancijoje pateiktą vienintelį pagrindą, t. y. kad šiame pagrinde ieškovė teigė, jog ginčijamu reglamentu tiesiogiai pažeistos reikšmingos pagrindinių reglamentų nuostatos, nors pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje šis pagrindas nenurodytas, taigi Bendrasis Teismas priėmė sprendimą ultra petita, pakanka konstatuoti, kad iš šio ieškinio teksto matyti, jog šis vienintelis pagrindas buvo aiškiai pagrįstas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1, 9 ir 10 dalių bei 10 straipsnio 5 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1, 9 ir 10 dalių bei 16 straipsnio 5 dalies pažeidimu ir minėtas vienintelis pagrindas buvo siejamas su Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punkto ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punkto neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.

87

Taigi šį priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

88

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinių skundų, pateiktų bylose C‑439/20 P ir C‑441/20 P, pirmųjų pagrindų antra dalis turi būti atmesta.

89

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visus šiuos pirmuosius apeliacinių skundų pagrindus.

90

Apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P antruoju ir trečiuoju pagrindais ir apeliacinio skundo byloje C‑441/20 P antrojo pagrindo pirma dalimi institucijos iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 115–152 punktuose jis padarė teisės klaidų, kai nusprendė, kad pagrindiniai reglamentai nėra pakankamas teisinis pagrindas priimti ginčijamo reglamento 2 straipsnį, susijusį su Jiangsu Seraphim įsipareigojimo sąskaitų faktūrų paskelbimu negaliojančiomis ir antidempingo bei kompensacinių muitų, mokėtinų šiose sąskaitose faktūrose nurodytų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo momentu, surinkimu.

91

Konkrečiai kalbant, apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P antruoju pagrindu ir apeliacinio skundo byloje C‑441/20 P antrojo pagrindo pirma dalimi institucijos priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis, be kita ko, skundžiamo sprendimo 119, 129–132, 138, 140–147 ir 151 punktuose, padarė teisės klaidų, nes atitinkamo importo muitų surinkimą pripažino taikomu „atgaline data“.

92

Institucijų teigimu, pirma, Bendrasis Teismas nemotyvavo hipotezės, kad šie muitai buvo surinkti „atgaline data“, nors ši prielaida pagrindžia šiuos skundžiamo sprendimo punktus ir yra šio sprendimo 128–138 punktuose Bendrojo Teismo pateikto pagrindinių reglamento reikšmingų nuostatų aiškinimo „esmė“.

93

Antra, kvalifikuodamas aptariamų muitų rinkimą kaip taikomą „atgaline data“, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, aiškindamas visų pirma pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalį ir 10 straipsnio 5 dalį bei pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalį ir 16 straipsnio 5 dalį. Iš tiesų šios nuostatos yra pakankamas teisinis pagrindas surinkti muitus už prekių importą, kuris laikomas pažeidžiančiu nagrinėjamą įsipareigojimą.

94

Šiuo klausimu institucijos pabrėžia, kad kalbama ne apie tai, kada renkamas muitas už atitinkamą importą, bet apie tai, ar atitinkamos importuotos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą po šio muito nustatymo. Taigi lemiamas kriterijus nustatant, ar minėto muito rinkimas yra taikomas atgaline data, yra nagrinėjamos priemonės nustatymo data. Nagrinėjamu atveju iš įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 aiškiai matyti, kad nagrinėjamo importo muitai buvo nustatyti 2013 m., t. y. prieš išleidžiant į laisvą apyvartą atitinkamas importuotas prekes, kurias apima negaliojančios įsipareigojimo sąskaitos faktūros. Ginčijamas reglamentas tik inicijavo šių muitų surinkimą.

95

Pateikdamos apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P trečiąjį pagrindą institucijos iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 119, 129–138, 140–147 ir 151 punktuose jis klaidingai aiškino pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1, 9 ir 10 dalis bei 10 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1, 9 ir 10 dalis bei 16 straipsnio 5 dalį, nes nusprendė, kad šioje byloje šios nuostatos nebuvo taikytinos. Bendrasis Teismas klaidingai atmetė institucijų pateiktą minėtų nuostatų aiškinimą.

96

Visų pirma minėtos nuostatos, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 461/2004, iš tikrųjų yra pakankamas teisinis pagrindas renkant muitus už importą, kuris, kaip konstatuota, pažeidžia atitinkamą įsipareigojimą. Skundžiamo sprendimo 115–118 punktuose Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad po šio pakeitimo galutinis muitas nustatomas nuo atitinkamo įsipareigojimo priėmimo momento, o ne tik atšaukus šį įsipareigojimą. Todėl šie muitai nebuvo nustatyti atgaline data.

97

Be kita ko, skundžiamo sprendimo 119 punkte Bendrasis Teismas padarė dvi teisės klaidas, nes nusprendė, kad muitai už importą, kuriuo pažeistas nagrinėjamas įsipareigojimas, renkami tik dviem pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje bei pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais.

98

Pirma, šios nuostatos susijusios su muitų taikymu atgaline data, t. y. priešingai, nei numatyta ginčijamame reglamente, – muitų rinkimu už importuotas prekes, išleistas į laisvą apyvartą prieš nustatant galutinius muitus. Antra, Bendrasis Teismas iškraipė 2004 m. padarytus teisės aktų pakeitimus. Iš tiesų abu numatyti atvejai susiję tik su situacija, kai Taryba nagrinėjamo įsipareigojimo priėmimo metu nebuvo nustačiusi galutinio muito.

99

Be to, institucijos mano, kad pagrindinių reglamentų konstatuojamosios dalys, kuriomis Bendrasis Teismas remiasi skundžiamo sprendimo 132–137 punktuose, yra nesvarbios. Priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo to sprendimo 144 punkte, reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 461/2004 18 ir 19 konstatuojamąsias dalis. Todėl, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 138 punkte nurodė Bendrasis Teismas, konkrečios nuostatos, susijusios su laikinųjų muitų nustatymu tik po įsipareigojimo pažeidimo ar atšaukimo ir šių muitų nustatymu atgaline data, neriboja muitų, anksčiau nustatytų importui, kuris, kaip buvo konstatuota, neatitinka formalių ar materialinių atitinkamo įsipareigojimo sąlygų, rinkimo.

100

Galiausiai skundžiamo sprendimo 141, 145 ir 146 punktuose Bendrojo Teismo padarytos išvados yra klaidingos.

101

Jiangsu Seraphim teigia, kad Bendrasis Teismas teisingai atmetė institucijų pateiktą aiškinimą, todėl jų nurodytus pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

102

Šiuo klausimu, viena vertus, ginčijamame reglamente muitai nustatyti atgaline data, viršijant tai, kas leidžiama pagrindiniuose reglamentuose. Todėl Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad šie pagrindiniai reglamentai nebuvo pakankamas teisinis pagrindas ginčijamo reglamento nuostatoms priimti.

103

Kita vertus, įsipareigojimo sąlygų pažeidimo atveju iš pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalies matyti, kad muitai, kurie dėl šio įsipareigojimo priėmimo nebuvo taikomi, automatiškai taikomi importui, įvykdytam nuo šio įsipareigojimo atšaukimo dienos, o ne ankstesniam importui.

104

Kaip nusprendė Bendrasis Teismas, pagrindiniais reglamentais sukurtoje sistemoje muitai, mokėtini už atitinkamų įsipareigojimų pažeidimą, negali būti nustatyti atgaline data netaikant pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje bei pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrinių ribų. Pagal Sąjungos teisę Komisijai jokiu būdu nesuteikta teisės pripažinti atitinkamas sąskaitas faktūras negaliojančiomis ir įpareigoti nacionalines muitinės institucijas atgaline data surinkti muitus už anksčiau importuotas ir į laisvą apyvartą išleistas prekes, neatlikus registracijos ir nenustačius laikinųjų muitų. Jiangsu Seraphim nurodo, kad 2004 m. atliktais pakeitimais buvo siekiama vienintelio tikslo – viena vertus, sudaryti sąlygas atšaukti įsipareigojimą ir nustatyti atitinkamą muitą remiantis vienu teisiniu dokumentu, nebetaikant „anksčiau galiojusios sudėtingos dvigubos procedūros“, kurioje buvo numatytas ir Komisijos, ir Tarybos dalyvavimas, ir, kita vertus, nustatyti privalomus tyrimų dėl atitinkamų įsipareigojimų tariamų pažeidimų užbaigimo terminus.

105

Apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P antrasis ir trečiasis pagrindai ir apeliacinio skundo byloje C‑441/20 P antrojo pagrindo pirma dalis pateikti dėl skundžiamo sprendimo 115–152 punktuose išdėstytų motyvų, kuriais Bendrasis Teismas iš esmės pripažino pagrįstu vienintelį pagrindą, kurįJiangsu Seraphim nurodė savo ieškiniui pirmojoje instancijoje pagrįsti, siekdama įrodyti, kad ginčijamo reglamento 2 straipsniu Komisija pažeidė, pirma, pagrindinio antidempingo reglamento 8 ir 10 straipsnius ir, antra, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 ir 16 straipsnius, kai pripažino įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis ir nurodė surinkti muitus, mokėtinus šiose sąskaitose faktūrose nurodytų importuotų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo momentu.

106

Priekaištais, kuriuos institucijos nurodo šiems pagrindams ir šiai daliai pagrįsti ir kuriuos reikia nagrinėti kartu, jos iš esmės nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino pagrindinius reglamentus, visų pirma šias nuostatas, siejamas su jų kontekstu, nes jis, be kita ko, klaidingai nusprendė, kvalifikuodamas ginčijamo reglamento 2 straipsnyje numatytas priemones kaip taikomas „atgaline data“, kad jomis institucijoms neleidžiama priimti šių priemonių, kai atšaukiamas atitinkamas įsipareigojimo patvirtinimas.

107

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prieš padarydamas išvadą skundžiamo sprendimo 152 punkte, kad pagrindiniai reglamentai negali būti pakankamas teisinis pagrindas priimti ginčijamo reglamento 2 straipsnį, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 115–119 punktuose visų pirma nusprendė, kad nagrinėjamas atvejis, kuris, jo teigimu, susijęs su antidempingo muitų ir kompensacinių muitų, kurie būtų buvę mokėtini nesant įsipareigojimo, kuris buvo pažeistas, nėra reglamentuotas nei pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalyje, nei pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 16 straipsnio 5 dalyje, todėl šio atvejo neapima jokia iš šiuose pagrindiniuose reglamentuose aiškiai numatytų hipotezių, ir kad reikia išnagrinėti, ar nėra jokio kito teisinio pagrindo ginčijamo reglamento 2 straipsniui priimti.

108

Toliau skundžiamo sprendimo 130–138 punktuose Bendrasis Teismas atmetė tokią galimybę, nes iš pagrindinių reglamentų struktūros ir tikslų, visų pirma iš jų konstatuojamųjų dalių, matyti, kad, pirma, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo pagrindiniuose reglamentuose aiškiai reglamentuoti taisykles, pagal kurias, atšaukus įsipareigojimo priėmimą, institucijos turi įgaliojimus atgaline data nustatyti mokėtinus muitus, ir, antra, minėtose šių reglamentų nuostatose pateiktas baigtinis situacijų sąrašas, kai toks taikymas atgaline data yra leidžiamas.

109

Skundžiamo sprendimo 137 ir 138 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad šie įgaliojimai negali būti grindžiami nei pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalies tekstu, pagal kurį muitai automatiškai taikomi, kai atšaukiamas įsipareigojimų priėmimas, nei pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 1 dalies tekstu, kiek jame nurodyti „kiti“ muitų rinkimo „kriterijai“.

110

Galiausiai skundžiamo sprendimo 139–151 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nė vienas kitas institucijų nurodytas priekaištas, kaip antai susijęs su veiksminga kontrole ir sankcijomis dėl atitinkamų įsipareigojimų, negali pakeisti šio vertinimo.

111

Siekiant išnagrinėti, ar toks Bendrojo Teismo pateiktas pagrindinių reglamentų aiškinimas yra teisiškai klaidingas, pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamame reglamente Komisija, pirma, jo 1 straipsnyje, atšaukė atitinkamo įsipareigojimo priėmimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalį ir, antra, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje, remdamasi šiuo panaikinimu, pripažino negaliojančiomis atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras ir nurodė surinkti antidempingo ir kompensacinius muitus, mokėtinus prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, susijusios su šiose sąskaitose faktūrose nurodytais sandoriais, priėmimo momentu.

112

Kadangi ginčijamo reglamento 2 straipsnis susijęs su įsipareigojimo priėmimo atšaukimo pasekmėmis ar poveikiu, o šis klausimas konkrečiai aptariamas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalyje, pirmiausia reikia išnagrinėti šio 2 straipsnio teisėtumą atsižvelgiant į šias nuostatas, kurios ginčijamame reglamente, beje, nurodomos kaip jo priėmimo teisinis pagrindas.

113

Kaip Bendrasis Teismas teisingai priminė skundžiamo sprendimo 131 punkte, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2021 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija ir GMB Glasmanufaktur Brandenburg / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑884/19 P ir C‑888/19 P, EU:C:2021:973, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

114

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad iš pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalies matyti, kad, be kita ko, tuo atveju, kai Komisija atšaukia įsipareigojimo priėmimą, galutiniai antidempingo ar kompensaciniai muitai, nustatyti atitinkamai pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalį, kaip antai šiuo atveju nustatyti įgyvendinimo reglamentų Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 1 straipsniuose, yra „taikom[i] automatiškai“.

115

Siekiant nustatyti, ar šios nuostatos gali leisti priemones, kaip antai numatytas ginčijamo reglamento 2 straipsnyje, t. y. paskelbti negaliojančiomis įsipareigojimo sąskaitas faktūras ir rinkti muitus už sandorius, nurodytus šiose sąskaitose faktūrose, įskaitant kurių data ankstesnė už šio reglamento įsigaliojimą, reikia jas aiškinti kartu su, viena vertus, pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš kurių matyti, kad galutinius antidempingo muitus „nustato“ Komisija, ir, kita vertus, pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatomis, kuriose numatyta, kad, „kol [įsipareigojimas] galioja“, laikinieji muitai atitinkamam importui „netaikomi“.

116

Kaip savo išvados 88 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kartu aiškinant šias nuostatas matyti, kad laikinojo ar galutinio muito „automatiškas taikymas“, kaip numatyta pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalyje, Komisijai atšaukus įsipareigojimo priėmimą, turi būti aiškinamas ne kaip naujo muito nustatymas, bet kaip pirma nustatyto muito taikymas, atsižvelgiant į tai, jog šio muito taikymas sustabdomas, „kol“ įsipareigojimas lieka galioti.

117

Taigi, konkrečiai kalbant, galutinių muitų taikymo sustabdymas, numatytas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, kai priimamas įsipareigojimas, ir automatiškas šių muitų taikymas, numatytas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje, atšaukus šį priėmimą, reiškia ne patį minėtų muitų nustatymą, bet jų poveikį, kaip antai, be kita ko, jų surinkimą.

118

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 138 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, Sąjungos institucijų, atsakingų už pagrindinių reglamentų įgyvendinimą, įgaliojimai atšaukus įsipareigojimo priėmimą reikalauti sumokėti muitus, mokėtinus už sandorius, dėl kurių išduotos įsipareigojimo sąskaitos faktūros paskelbtos negaliojančiomis, kaip numatyta ginčijamo reglamento 2 straipsnyje, gali pagrįstai būti grindžiami pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi.

119

Tokia pati išvada darytina ir dėl to, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnyje numatytas šių įsipareigojimo sąskaitų faktūrų paskelbimas negaliojančiomis.

120

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 1 dalį antidempingo ar kompensaciniai muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma, pagal tokį tarifą ir tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti šiuos muitus nustatančiuose reglamentuose. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, iš šios formuluotės matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino nustatyti su antidempingo muitų rinkimu susijusių kriterijų, kurie gali būti numatyti, išsamaus sąrašo (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo Deichmann, C‑256/16, EU:C:2018:187, 57 ir 58 punktus).

121

Įsipareigojimo sąskaitų faktūrų išdavimas, kaip antai nagrinėjamu atveju nustatytas Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje, yra susijęs su galutinių antidempingo ar kompensacinių muitų, nustatytų šiais įgyvendinimo reglamentais, surinkimu, nes šių sąskaitų faktūrų pateikimas yra minėtuose straipsniuose numatyto atleidimo nuo muito sąlyga. Be to, šios sąskaitos faktūros taip pat leidžia užtikrinti atitinkamų sandorių identifikavimą, kai nurodoma rinkti šiuos muitus atšaukus nagrinėjamo įsipareigojimo priėmimą.

122

Taigi įsipareigojimo sąskaitų faktūrų išdavimas išties, kaip teigia institucijos, susijęs su reikalavimais, kuriuos jos gali numatyti reglamente, kuriuo nustatomi antidempingo ar kompensaciniai muitai, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 1 dalį.

123

Konkrečiau kalbant apie įgaliojimus paskelbti įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis, pažymėtina, kad dėl šios priežasties jie priklauso institucijoms pagal šias nuostatas.

124

Taigi, kai Komisija aktu, priimamu remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, nustato įsipareigojimo priėmimo atšaukimo pasekmes, niekas nedraudžia, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 137 ir 138 punktuose teigė Bendrasis Teismas, kad šiuo aktu ši institucija paskelbtų negaliojančiomis šio įsipareigojimo sąskaitas faktūras – tai yra formali išankstinė muitų už šiose sąskaitose faktūrose nurodytus sandorius rinkimo sąlyga.

125

Be to, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 130–138 punktuose pateiktuose motyvuose padaryta teisės klaidų, nes jie grindžiami klaidinga prielaida, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnis taikomas atgaline data, nes jame numatyta, kad, atšaukus Jiangsu Seraphim įsipareigojimo priėmimą, šio reglamento I priede išvardytos įsipareigojimo sąskaitos faktūros skelbiamos negaliojančiomis ir mokami antidempingo ir kompensaciniai muitai už sandorius, dėl kurių išduotos šios sąskaitos faktūros.

126

Reikia priminti, kad, kitaip nei procesinės normos, kurios paprastai laikomos taikytinomis jų įsigaliojimo dieną, materialinės Sąjungos teisės normos, siekiant užtikrinti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų paisymą, turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo atsiradusioms situacijoms, tik jeigu iš jų teksto, tikslų ar bendros struktūros akivaizdžiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų poveikis (2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Volvo ir DAF Trucks, C‑267/20, EU:C:2022:494, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

127

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad nauja teisės norma iš principo taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo. Nors teisės norma netaikoma galiojant ankstesniam įstatymui atsiradusioms ir galutinai susidariusioms teisinėms situacijoms, ji taikoma būsimoms situacijų, susidariusių galiojant ankstesnei normai, pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. Laikantis teisės aktų negaliojimo atgaline data principo, kitaip yra tik tuo atveju, jei nauja teisės norma priimama kartu su specialiomis nuostatomis, kurios konkrečiai nustato jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygas (2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Volvo ir DAF Trucks, C‑267/20, EU:C:2022:494, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

128

Kalbant apie ginčijamą reglamentą, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 113–118 punktų ir kaip teisingai pažymėjo institucijos, šiuo reglamentu ne nustatyti nauji muitai šio reglamento 2 straipsnyje nurodytiems sandoriams, bet taikomi įgyvendinimo reglamentais Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 nustatyti muitai, atsižvelgiant į tai, kad šių muitų taikymas tik buvo sustabdytas, kol galiojo Jiangsu Seraphim prisiimtas įsipareigojimas, taikant Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį ir laikantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos.

129

Taigi ginčijamo reglamento 2 straipsnyje yra numatytas taikymas būsimoms situacijų, susidariusių iki šio reglamento įsigaliojimo, pasekmėms, o ne taikymas atgaline data iki šios datos susiklosčiusiai situacijai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 126 ir 127 punktuose primintą jurisprudenciją.

130

Be to, teisiškai klaidingas yra argumentas, kurį Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 138 punkte, kad, viena vertus, pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 10 dalis ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 10 dalis ir, kita vertus, pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 5 dalis ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 16 straipsnio 5 dalis neleidžia Komisijai turėti įgaliojimus paskelbti įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis ir tariamai atgaline data reikalauti sumokėti muitus už atitinkamus sandorius, motyvuojant tuo, kad šiose nuostatose numatytas išsamus situacijų, kuriose šie muitai gali būti taikomi atgaline data, sąrašas.

131

Iš tiesų, pirma, pakanka pažymėti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 129 punkte, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nustatytos priemonės nėra taikomos atgaline data.

132

Antra, šio sprendimo 115–118 punktuose konstatuota, kad tokie įgaliojimai gali būti pagrįstai grindžiami pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi.

133

Be to, kiek tai susiję su Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punktu ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punktu, šie įgyvendinimo reglamentai taip pat negali būti laikomi taikomais atgaline data, nes jais buvo nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai importui, kuris pažeidžiant atitinkamą įsipareigojimą įvykdomas po jų įsigaliojimo, ir numatyta, kad todėl, panaikinus įsipareigojimo sąskaitas faktūras, šie muitai ateityje surenkami, jeigu padaromas toks pažeidimas ir atšaukiamas šis įsipareigojimas.

134

Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas taip pat teisiškai klaidingas dėl to, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, to sprendimo 132–139 punktuose, rėmėsi ginčijamo reglamento arba minėtų įgyvendinimo reglamentų galiojimu atgaline data ir padarė išvadą, jog iš Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimo ir pagrindinių reglamentų bendros struktūros matyti, kad jie negalėjo būti teisinis pagrindas priimti ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nurodytas priemones.

135

Galiausiai reikia konstatuoti, kad, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 100–104 punktuose, minėtą pagrindinių reglamentų aiškinimą patvirtina tai, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 151 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, nesant galimybės atšaukus įsipareigojimo priėmimą surinkti antidempingo ir kompensacinius muitus už visą importą, kuris įvykdytas pažeidžiant šį įsipareigojimą, toks pažeidimas nesukeltų pakankamai didelių pasekmių, kad būtų užtikrintas tinkamas eksportuojančių gamintojų prisiimtų įsipareigojimų laikymasis, o tai pakenktų apsaugos sistemų, kurios įvedamos šiais pagrindiniais reglamentais, veiksmingumui.

136

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad pagrindiniai reglamentai negali būti pakankamas teisinis pagrindas ginčijamo reglamento 2 straipsniui priimti.

137

Taigi reikia pritarti apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P antrajam ir trečiajam pagrindams ir apeliacinio skundo byloje C‑441/20 P antrojo pagrindo pirmai daliai, todėl, nesant reikalo nagrinėti apeliacinio skundo byloje C‑439/20 P ketvirtąjį pagrindą ir apeliacinio skundo byloje C‑441/20 P antrojo pagrindo antrą dalį, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

138

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.

139

Teisingumo Teismas mano, kad šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą ir kad reikia priimti sprendimą dėl prašymo panaikinti ginčijamą reglamentą.

140

Šiuo klausimu, pirma, iš atsakymo šio sprendimo 53–72 punktuose į abiejose bylose pateiktų apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų pirmą dalį ir, antra, iš atsakymo šio sprendimo 73–88 punktuose į šių pirmųjų pagrindų antrą dalį matyti, kad iš esmės dėl Bendrojo Teismo nurodytų motyvų reikia pripažinti priimtinais tiek Jiangsu Seraphim jame pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento 2 straipsnio panaikinimo, tiek ieškovės pirmojoje instancijoje nurodytą prieštaravimą, grindžiamą Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punkto ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punkto neteisėtumu.

141

Taip pat Bendrajame Teisme Jiangsu Seraphim pateiktas vienintelis pagrindas, kuriuo siekiama įrodyti, kad ginčijamo reglamento 2 straipsnyje Komisija pažeidė, pirma, pagrindinio antidempingo reglamento 8 ir 10 straipsnius ir, antra, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 ir 16 straipsnius, kai paskelbė įsipareigojimo sąskaitas faktūras negaliojančiomis ir įpareigojo surinkti muitus, mokėtinus tuo metu, kai buvo priimtos išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos dėl šiose sąskaitose faktūrose nurodyto importo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas dėl šio sprendimo 111–135 punktuose išdėstytų motyvų.

142

Galiausiai Jiangsu Seraphim, remdamasi šiomis pagrindinių reglamentų nuostatomis, pateikė Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

143

Jiangsu Seraphim iš esmės teigia, kad Taryba, veikdama kaip įgyvendinančioji institucija, o ne kaip teisės aktų leidėja, negalėjo nei deleguoti Komisijai įgaliojimų įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbti negaliojančiomis paprasčiausiai atšaukiant įsipareigojimo priėmimą, nei įpareigoti muitines rinkti muitus už prekes, jau išleistas į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje.

144

Šiuo klausimu iš šio sprendimo 111–136 punktuose išdėstytų motyvų matyti, kad toks aiškinimas teisiškai nepagrįstas.

145

Konkrečiai kalbant, dėl šio sprendimo 114–118 punktuose nurodytų priežasčių iš pagrindinių reglamentų bendros struktūros, visų pirma iš pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 ir 9 dalių ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 ir 9 dalių, matyti, kad Taryba galėjo įgalioti Komisiją numatyti, kad atšaukus įsipareigojimo priėmimą ir paskelbus atitinkamas sąskaitas faktūras negaliojančiomis skola muitinei turėjo atsirasti išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo momentu.

146

Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 120–124 punktuose išdėstytų argumentų, Tarybos įgaliojimus priimti nuostatas, nurodytas neteisėtumu grindžiamame prieštaravime, apima įgaliojimai reglamente, kuriuo nustatomi antidempingo ar kompensaciniai muitai, numatyti „kitus kriterijus“, susijusius su šių muitų rinkimu, kaip nurodyta pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 1 dalyje.

147

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti Jiangsu Seraphim pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą kaip nepagrįstą.

148

Kadangi nei vienintelis Jiangsu Seraphim Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio pagrindas, nei šiame ieškinyje nurodytas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas nėra pagrįsti, šį ieškinį reikia atmesti.

149

Remiantis Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalimi, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas gali paskelbti galutinį sprendimą, išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

150

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

151

Kadangi Jiangsu Seraphim pralaimėjo bylą, reikia iš jos priteisti institucijų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į jų reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: