Byla C‑411/20

prieš

Familienkasse Niedersachsen-Bremen der Bundesagentur für Arbeit

(Finanzgericht Bremen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos pilietybė – Laisvas asmenų judėjimas – Vienodas požiūris – Direktyva 2004/38/EB – 24 straipsnio 1 ir 2 dalys – Socialinės apsaugos išmokos – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 4 straipsnis – Šeimos išmokos – Kitų valstybių narių piliečių, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius, neįtraukimas“

Socialinė apsauga – Išmokos šeimai – Sąvoka – Išmokos šeimai, kurios automatiškai suteikiamos remiantis tam tikrais objektyviais kriterijais, neatliekant jokio individualaus ir diskrecinio asmeninių poreikių vertinimo, ir kurios skirtos šeimos išlaidoms kompensuoti – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio z punktas ir 3 straipsnio 1 dalies j punktas)

(žr. 34 punktą)
Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Taikytini teisės aktai – Ekonomiškai neaktyvus valstybės narės pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje – Valstybės narės, kurioje asmuo gyvena, teisės aktų taikymas – Gyvenamosios vietos sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio j punktas ir 11 straipsnio 3 dalies e punktas)

(žr. 36, 37 punktus)
Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Vienodo požiūrio principas – Priimančiosios valstybės narės pareiga suteikti ekonominės veiklos nevykdantiems kitų valstybių narių piliečiams teisę į socialines išmokas – Sąlygos – Direktyvos reikalavimus atitinkantis gyvenimas priimančiosios valstybės narės teritorijoje

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalis)

(žr. 41, 42 punktus)
Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Direktyva 2004/38 – Socialinė parama – Sąvoka – Išmokos šeimai, skiriamos neatsižvelgiant į jų gavėjo individualius poreikius, kuriomis nesiekiama užtikrinti jo pragyvenimo lėšų – Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio z punktas ir 3 straipsnio 1 dalies j punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalis)

(žr. 45–48 punktus)
Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Vienodas požiūris – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias išmokos šeimai nemokamos kitų valstybių narių piliečiams, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs, per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius – Nepriimtinumas – Tiesioginė diskriminacija – Pateisinimas – Nukrypti nuo vienodo požiūrio į Sąjungos piliečius principo socialinės paramos srityje leidžianti nuostata – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis ir 11 straipsnio 3 dalies e punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 2 dalis)

(žr. 49–55, 58–61, 65, 67–69 punktus ir rezoliucinę dalį)
Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Vienodas požiūris – Ekonomiškai neaktyvaus Sąjungos piliečio galimybė priimančiojoje valstybėje narėje reikalauti taikyti vienodo požiūrio principą – Sąlyga – Jo įprastinės gyvenamosios vietos nagrinėjamu laikotarpiu įkūrimas ir leidimo gyventi šioje valstybėje narėje turėjimas – Įprastinės gyvenamosios vietos sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 883/2004 4 straipsnis ir Nr. 987/2009 11 straipsnio 1 ir 2 dalys; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis)

(žr. 70–72 punktus)

Santrauka

S ir jos šeimos nariai yra Sąjungos piliečiai, kilę iš kitos valstybės narės nei Vokietijos Federacinė Respublika. 2019 m. spalio mėn. S pateikė Vokietijoje prašymą skirti išmokas šeimai už savo vaikus už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio iki spalio mėn. Šeimos išmokų kasa, į kurią kreiptasi ( 1 ), konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. S ir jos šeima atvyko į Vokietiją iš savo kilmės valstybės narės ir ten apsigyveno. Vis dėlto S per tris pirmuosius mėnesius nuo įsikūrimo gyvenamojoje vietoje Vokietijoje negavo nacionalinių pajamų, taigi neatitiko nacionalinėje teisėje ( 2 ) nustatytų sąlygų prašomoms išmokoms šeimai gauti. Todėl šeimos išmokų kasa atsisakė tenkinti S prašymą.

S kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą ( 3 ) su ieškiniu dėl to sprendimo atmesti prašymą panaikinimo.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad Vokietijos teisės nuostatoje, kuria grindžiamas minėtas atsisakymas, skirtingai vertinami kitos valstybės narės pilietis, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, ir Vokietijos pilietis, kuris joje nuolat gyvena po apsigyvenimo kitoje valstybėje narėje. Taikant šią nuostatą kitos valstybės narės piliečiui, kaip antai S, per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius neskiriamos išmokos šeimai, jeigu jis neįrodo, kad vykdo apmokamą veiklą Vokietijoje. Tačiau Vokietijos pilietis gauna šias išmokas už šiuos pirmuosius tris mėnesius net ir tuo atveju, kai jis tokios veiklos nevykdo.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, juo siekė sužinoti, ar šis skirtingas požiūris atitinka Sąjungos teisę.

Savo sprendimu, kurį priėmė didžioji kolegija, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokios nacionalinės teisės normos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, prieštarauja Reglamente Nr. 883/2004 ( 4 ) numatytam vienodo požiūrio principui. Jis pridūrė, kad galimybė nukrypti nuo šio principo remiantis Direktyvos 2004/38 ( 5 ) 24 straipsnio 2 dalimi susijusi tik su socialinės paramos išmokomis ir tokioms teisės normoms netaikoma.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas priminė, kad Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį, netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą ( 6 ), o Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai šią teisę turi tol, kol netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ( 7 ). Todėl Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, turi, jei laikosi šių dviejų sąlygų, teisę gyventi tris mėnesius valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra.

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar dėl to, kad ekonomiškai neaktyvus Sąjungos pilietis teisėtai gyvena priimančiosios valstybės narės teritorijoje ( 8 ), šis pilietis, siekdamas gauti išmokas šeimai, gali remtis vienodo požiūrio principu kaip ir ekonomiškai neaktyvūs priimančiosios valstybės narės piliečiai, kurie grįžta į tą valstybę narę po to, kai pagal Sąjungos teisę pasinaudojo teise persikelti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje.

Šiuo tikslu jis nustatė, pirma, Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalies, pagal kurią leidžiama nukrypti nuo vienodo požiūrio principo ir atsisakyti skirti socialinę paramą kitų valstybių narių piliečiams, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs, taikymo sritį per pirmuosius tris jų gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius.

Kadangi nagrinėjamos išmokos šeimai skiriamos neatsižvelgiant į jų gavėjo individualius poreikius ir jomis nesiekiama užtikrinti jų pragyvenimo lėšų, jos nepriskirtinos prie „socialinės paramos išmokų“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą.

Teisingumo Teismas pridūrė, kad, kiek tai susiję su išmokų, išskyrus „socialinę paramą“, skyrimu, minėta nuostata negali būti aiškinama kaip leidžianti priimančiajai valstybei narei nukrypti nuo vienodo požiūrio, kuris iš principo turi būti taikomas jos teritorijoje teisėtai gyvenantiems Sąjungos piliečiams.

Kaip nuostata, leidžianti nukrypti nuo vienodo požiūrio principo, įtvirtinto SESV 18 straipsnyje, kurio specialioji išraiška yra Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalis, to paties 24 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama siaurai ir remiantis Sutarties nuostatomis. Tačiau nei šios nuostatos formuluotė, nei jos kontekstas neleidžia manyti, kad ja Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino leisti priimančiajai valstybei narei nukrypti nuo vienodo požiūrio principo, kiek tai susiję su kitomis nei socialinės paramos išmokomis.

Antra, Teisingumo Teismas apibrėžė Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnio apimtį.

Pagal šį reglamentą ( 9 ) ekonomiškai neaktyviam Sąjungos piliečiui, kuris perkėlė savo įprastinę gyvenamąją vietą į priimančiąją valstybę narę, taikomi šios valstybės narės, t. y. šiuo atveju Vokietijos, teisės aktai, kiek tai susiję su šeimos išmokų skyrimu. Tačiau Vokietijos kompetencija savo teisės aktuose nustatyti šių išmokų skyrimo sąlygas turi būti įgyvendinama laikantis Sąjungos teisės.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktus taikomos tos pačios socialinės apsaugos išmokos kaip ir tos valstybės piliečiams. Nė pagal vieną šio reglamento nuostatą valstybei narei, priėmusiai teisėtai jos teritorijoje gyvenantį kitos valstybės narės pilietį, neleidžiama – remiantis tuo, kad šis pilietis ekonomiškai neaktyvus – skirtingai vertinti šį pilietį ir savo piliečius, kiek tai susiję su išmokų šeimai skyrimo sąlygomis. Taigi Sąjungos pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės nei ta, kurios pilietis jis yra, teritorijoje ir joje turintis įprastinę gyvenamąją vietą, priimančiojoje valstybėje narėje gali remtis vienodo požiūrio principu, numatytu Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje, siekdamas gauti šeimos išmokas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos šios valstybės narės piliečiams.

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokia nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama šioje byloje, tiesiogiai diskriminuoja tokį Sąjungos pilietį. Kadangi Reglamente Nr. 883/2004 nėra jokios aiškiai numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, tokia diskriminacija negali būti pateisinama.

Vis dėlto svarbu, kad ekonomiškai neaktyvus Sąjungos pilietis, kuris reikalauja priimančiojoje valstybėje narėje taikyti vienodo požiūrio principą, kiek tai susiję su išmokų šeimai skyrimu, per pirmuosius tris jo gyvenimo šalyje mėnesius, kai gauna leidimą gyventi šioje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2004/38 ( 10 ), turėtų įprastinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje narėje ir joje negyventų laikinai. Sąvoka „gyvenamoji vieta“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004, reiškia „faktinę“ ( 11 ) gyvenamąją vietą. Sąvoka „įprastinė gyvenamoji vieta“ atspindi fakto klausimą, kurį turi įvertinti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Šiuo klausimu sąlyga, pagal kurią ekonomiškai neaktyvus Sąjungos pilietis turi būti perkėlęs savo įprastinę gyvenamąją vietą į priimančiąją valstybę narę, reiškia, kad jis išreiškė norą veiksmingai įkurti įprastą savo interesų centrą šioje valstybėje narėje ir įrodė, kad jo buvimas pakankamai nuolatinis, o tai skiriasi nuo laikino buvimo.

( 1 ) Familienkasse Niedersachsen-Bremen der Bundesagentur für Arbeit (Federalinės įdarbinimo agentūros Žemutinės Saksonijos-Brėmeno šeimos išmokų kasa, Vokietija).

( 2 ) Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas), iš dalies pakeisto Gesetz gegen illegale Beschäftigung und Sozialleistungsmissbrauch (Įstatymas dėl neteisėto darbo ir piktnaudžiavimo socialinėmis išmokomis, BGBl. 2019 I, p. 1066).

( 3 ) Šioje byloje Finanzgericht Bremen (Brėmeno finansų teismas, Vokietija).

( 4 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimų (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas OL L 188, 2013, p. 10) 4 straipsnis.

( 5 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46; klaidų ištaisymas OL L 274, 2009, p. 47).

( 6 ) Direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalis.

( 7 ) Direktyvos 2004/38 14 straipsnio 1 dalis.

( 8 ) Pagal Reglamento Nr. 2004/38 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 14 straipsnio 1 dalimi.

( 9 ) Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas.

( 10 ) Pagal Reglamento Nr. 2004/38 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 14 straipsnio 1 dalimi.

( 11 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 11 straipsnio 2 dalis.