Byla C‑376/20
Europos Komisija
prieš
CK Telecoms UK Investments Ltd
2023 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Reglamentas (EB) Nr. 139/2004 – Koncentracijų tarp įmonių kontrolė – Mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugos – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Oligopolinė rinka – Reikšmingai ribojama veiksminga konkurencija – Nekoordinuojamas poveikis – Įrodymų lygis – Europos Komisijos diskrecija ekonomikos srityje – Teisminės kontrolės ribos – Gairės dėl horizontalių susijungimų – Veiksniai, svarbūs siekiant įrodyti itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą – Sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ – Koncentracijos šalių konkurencinis artumas – Planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybinė analizė – Našumas – Iškraipymas – Europos Sąjungos Bendrojo Teismo iniciatyva iškeltas pagrindas – Panaikinimas“
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nereikšmingas pagrindas – Sąvoka – Pagrindas, grindžiamas klaidingu įrodymų, kurių reikalaujama analizuojant koncentracijos, apie kurią pranešta, nekoordinuojamą poveikį, lygio nustatymu
(Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 8 straipsniai)
(žr. 63–65 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Perspektyvioji analizė – Įrodymams keliami reikalavimai – Įrodymų lygis – Po koncentracijos susikūrusio subjekto ir jo konkurentų tikėtino elgesio ateityje vertinimas – Įvairių po koncentracijos numatomų pasekmių tikėtinumo vertinimas – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Komisijai tenkanti pareiga pagrįsti teiginį dėl minėtos koncentracijos ribojimo, pasitelkiant pakankamai reikšmingus ir nuoseklius įrodymus, kad būtų galima daryti išvadą, jog išanalizuotos pasekmės yra labiau tikėtinos nei netikėtinos
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 8 straipsniai)
(žr. 66–81 ir 86–89 punktus)
Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl taisyklių koncentracijų tarp įmonių srityje taikymo – Kompleksinis ekonominis vertinimas – Teisminė kontrolė – Apimtis ir ribos – Teisės taikymo faktinėms aplinkybėms kontrolė – Koncentracijos poveikio konkurencijai vertinimo kontrolė – Kontrolė, apribota patikrinimu, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos – Komisijos aiškinamų Sąjungos teisės sąvokų, kurias taikant reikia atlikti ekonominę analizę, teisminė kontrolė – Įtraukimas – Taikymas įvairiems vertinimo kriterijams, nurodytiems Gairėse dėl horizontalių susijungimų
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 25 ir 28 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 26, 28, 37 ir 38 punktai)
(žr. 82–85 ir 121–130 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Draudimas – Sąlygos – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodymas – Vertinimo kriterijai – Svarbių konkurencinių suvaržymų, kurių viena kitai kelia koncentracijos šalys, išnykimas – Konkurencinio spaudimo kitiems konkurentams sumažėjimas – Nekumuliacinės sąlygos
(SESV 3 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 5, 6, 8, 24, 25 ir 26 konstatuojamosios dalys ir 2 straipsnio 3 dalis)
(žr. 101–116 punktus)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindai ir priekaištai, dėl kurių ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas – Nereikšmingi pagrindai – Taikymas priekaištams dėl atsakovo pirmojoje instancijoje pateiktų rašytinių pastabų iškraipymo – Vertinimo kriterijus – Kritikuojamo sprendimo motyvo būtinumas grindžiant to sprendimo rezoliucinę dalį
(SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
(žr. 152, 153 ir 211 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodymas – Vertinimo kriterijai – Įmonės, kuri yra „svarbi konkurencinė jėga“, išnykimas – Sąvoka – Įmonė, atliekanti svarbesnį konkurencinį vaidmenį, nei galima manyti remiantis jos turimomis rinkos dalimis – Pakankama aplinkybė – Įrodymas, kad ši įmonė taikė ypač agresyvią kainų politiką arba galėjo reikšmingai pakeisti konkurencijos dinamiką rinkoje – Teisės klaida
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 25 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 37 ir 38 punktai)
(žr. 158–168 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Svarbių konkurencinių suvaržymų, kurių viena kitai kelia koncentracijos šalys, išnykimas – Vertinimo kriterijai – Mobiliojo ryšio telefonijos mažmeninėje rinkoje veikiančių dviejų įmonių koncentracija – Koncentracijos šalių konkurencinis artumas – Įrodomoji vertė, kintanti pagal minėtų šalių prekių pakeičiamumo laipsnį – Ypatingo koncentracijos šalių artumo įrodymas – Teisės klaida
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 25 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 28 punktas)
(žr. 186–192 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodymas – Vertinimo kriterijai – Svarbių konkurencinių suvaržymų, kurių viena kitai kelia koncentracijos šalys, išnykimas – Planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybinė analizė – Spaudimo didinti kainas rodiklių įrodomoji galia – Vertinimas atsižvelgiant į ankstesnę Komisijos sprendimų praktiką
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 25 punktas)
(žr. 217–221 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodymas – Planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybinė analizė – Reikalavimas atsižvelgti į standartinį našumo padidėjimą
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 76–88 punktai)
(žr. 236–246 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Bendras nekoordinuojamo poveikio vertinimas – Apimtis – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodinėjimas – Nebuvimas – Teisės klaida
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 26–38 punktai)
(žr. 258–270 punktus)
Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties nesukurianti ir nesustiprinanti koncentracija – Nekoordinuojamą poveikį kelianti koncentracija oligopolinėje rinkoje – Mobiliojo ryšio telefonijos rinkoje veikiančių dviejų įmonių, atitinkamai susijusių su dviem kitomis konkuruojančiomis įmonėmis pagal dalijimosi tinklu sutartis, koncentracija – Itin reikšmingo veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ribojimo įrodymas – Koncentracijos poveikio konkurentams analizė – Investicijų į tinklus sumažėjimo, kurį gali lemti dalijimasis tinklu po planuojamos koncentracijos, analizė – Atsižvelgimas į po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusią tinklo kokybę – Po koncentracijos susikūrusio subjekto įtakos rinkoje tyrimui svarbūs veiksniai – Priešinga išvada dėl ginčijamo sprendimo iškraipymo
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 25 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 25 punktas)
(žr. 297–313 punktus)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo koncentracijų kontrolės srityje panaikinimo – Bendrojo Teismo „ex officio“ atliekamas pagrindo, kuris susijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu iš esmės ir kurio ieškovė nepateikė, nagrinėjimas – Teisės klaida
(SESV 256 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnis ir 84 straipsnio 1 dalis)
(žr. 324–335 punktus)
Santrauka
2015 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisija gavo pranešimą apie planuojamą dviejų iš keturių mobiliojo ryšio operatorių, veikiančių Jungtinės Karalystės mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugų mažmeninėje rinkoje, koncentraciją. Šis projektas turėjo leisti CK Hutchison Holdings Lt, tarpininkaujant jos netiesioginei patronuojamajai bendrovei Hutchison 3G UK Investments, kuri tapo CK Telecoms UK Investments Ltd (toliau – CK Telecoms), perimti išimtinę Telefónica Europe plc (toliau – O2) kontrolę. Po planuojamos koncentracijos Hutchison 3G UK Ltd (toliau – Three), netiesioginė CK Hutchison Holdings patronuojamoji bendrovė, ir O2 turėjo tapti pagrindiniu šios rinkos dalyviu, lenkiančiu kitus du likusius operatorius, t. y. EE Ltd, kuri yra BT Group plc patronuojamoji bendrovė (toliau – BT / EE) ir buvęs istorinis operatorius, ir Vodafone.
2016 m. gegužės 11 d. sprendime ( 1 ) Komisija, taikydama Susijungimų reglamentą ( 2 ) ir savo gaires dėl horizontalių susijungimų ( 3 ), pripažino, kad koncentracija yra nesuderinama su vidaus rinka. Ši institucija išplėtojo tris „žalos teorijas“. Ji nusprendė, kad koncentracija sukels itin reikšmingų veiksmingos konkurencijos ribojimų dėl nekoordinuojamo poveikio, kylančio, pirma, dėl išnyksiančių svarbių konkurencinių suvaržymų mažmeninėje rinkoje (pirmoji „žalos teorija“), o tai veikiausiai būtų lėmę padidėjusias mobiliojo ryšio telekomunikacijos paslaugų kainas ir sumažėjusį vartotojų pasirinkimą. Antra, kadangi aptariamai rinkai būdinga tai, kad, viena vertus, BT / EE ir Three ir, kita vertus, Vodafone ir O2 buvo sudariusios dalijimosi tinklu sutartis, ši koncentracija būtų padariusi neigiamą įtaką paslaugų vartotojams kokybei ir sukėlusi kliūčių plėtoti Jungtinės Karalystės mobiliojo ryšio tinklo infrastruktūrą (antroji „žalos teorija“). Trečia, koncentracija galėjo turėti didelį nekoordinuojamą poveikį didmeninėje rinkoje (trečioji „žalos teorija“).
Gavęs CK Telecoms ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo Bendrasis Teismas turėjo pirmą kartą priimti sprendimą dėl Susijungimų reglamento taikymo sąlygų oligopolinėje rinkoje vykdomai koncentracijai, dėl kurios nesukuriama ir nesustiprinama individuali arba kolektyvinė dominuojanti padėtis, tačiau kuri gali sukelti nekoordinuojamą poveikį.
2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ( 4 ) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir iš esmės nusprendė, kad Komisijai nepavyko įrodyti, jog koncentracija, apie kurią pranešta, gali sukelti nekoordinuojamą poveikį, dėl kurio būtų itin reikšmingai ribojama veiksminga konkurencija tiek mažmeninėje rinkoje pagal pirmąją ir antrąją žalos teorijas, tiek didmeninėje rinkoje pagal trečiąją žalos teoriją.
Komisija dėl skundžiamo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Savo sprendime Teisingumo Teismo didžioji kolegija konstatavo, kad dauguma Komisijos suformuluotų priekaištų šešiuose apeliacinio skundo pagrinduose yra pagrįsti, todėl panaikino visą skundžiamą sprendimą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimų, be kita ko, dėl: i) įrodymų, kurių reikalaujama iš Komisijos, kad ši konstatuotų galimą itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimo egzistavimą, lygio; ii) Susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalies aiškinimo; iii) teisminės peržiūros apimties; iv) sąvokų „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ aiškinimo; v) našumo, į kurį gali atsižvelgti Komisija; ir vi) bendro reikšmingų veiksnių, galinčių turėti įtakos tikimybei, kad koncentracija gali arba negali sukelti reikšmingą nekoordinuotą poveikį oligopolinėje rinkoje, vertinimo.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirma, Teisingumo Teismas išnagrinėjo pagrindą, kuriuo iš esmės ginčytas Bendrojo Teismo nustatytas įrodymų lygis, kurio iš Komisijos, atliekančios nagrinėjamos koncentracijos poveikio perspektyviąją analizę, reikalaujama tam, kad ši įrodytų, jog egzistuoja itin reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, galintis pateisinti sprendimą dėl nesuderinamumo.
Dėl reikalaujamo įrodymų lygio nustatymo Teisingumo Teismas pirmiausia pažymėjo, kad Susijungimų reglamento nuostatos, kuriomis apibrėžiamos Komisijos prerogatyvos koncentracijų kontrolės srityje ( 5 ), yra simetriškos, kiek tai susiję su Komisijai taikomais įrodinėjimo reikalavimais, siekiant įrodyti, kad koncentracija, apie kurią pranešta, reikšmingai apribotų (arba neapribotų) veiksmingą (-os) konkurenciją (-os) ir dėl to ji turi būti pripažinta nesuderinama (arba suderinama) su vidaus rinka. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad tokia reikalaujama analizė negali būti grindžiama jokia bendra prielaida dėl suderinamumo arba nesuderinamumo su vidaus rinka. Be to, reikalaujamas įrodymų lygis nepriklauso nei nuo Komisijos nagrinėjamos koncentracijos rūšies, nei nuo teiginio apie sudėtingą konkurencijos ribojimą, pateikto dėl koncentracijos, apie kurią buvo pranešta. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į reikalaujamos ekonominės analizės perspektyvųjį pobūdį, nusprendė, jog tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl koncentracijos, pakanka, kad Komisija, remdamasi pakankamai reikšmingais ir nuosekliais duomenimis, įrodytų, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad ši koncentracija reikšmingai apribos veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Todėl skundžiamame sprendime nusprendęs, kad Komisija privalo įrodyti, jog yra „didelė tikimybė, kad [dėl koncentracijos atsiras] reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas“ ir kad „įrodymams keliami reikalavimai yra griežtesni už reikalavimus, pagal kuriuos reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas yra „veikiau tikėtinas nei netikėtinas“, Bendrasis Teismas įrodymams kėlė reikalavimus, kurių nekyla iš Susijungimų reglamento, kaip jį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, ir taip padarė teisės klaidą.
Antra, Teisingumo Teismas mano, kad Bendrojo Teismo pateiktas Susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalies, siejamos su šio reglamento 25 konstatuojamąja dalimi, aiškinimas, kiek tai susiję su sąlygomis, kurių reikia, kad būtų nustatytas galimas itin reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, kylantis dėl koncentracijos, turinčios nekoordinuojamą poveikį oligopolinėje rinkoje, yra klaidingas. Bendrasis Teismas manė, kad šioje konstatuojamojoje dalyje nustatytos dvi kumuliacinės sąlygos, kad toks poveikis tam tikromis aplinkybėmis galėtų itin reikšmingai riboti veiksmingą konkurenciją: pirma, išnykę svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir, antra, sumažėjęs konkurencinis spaudimas kitiems konkurentams. Taigi tas teismas reikalavo, kad Komisija įrodytų, jog šios dvi sąlygos nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos. Kadangi aiškinimas, pagal kurį minėtos sąlygos turi būti kumuliacinės, reiškia, kad išnykę svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir dėl to vienašališkai padidintos kainos niekada nėra savaime pakankami itin reikšmingam veiksmingos konkurencijos ribojimui įrodyti, toks aiškinimas yra nesuderinamas su Susijungimų reglamento tikslu nustatyti veiksmingą visų koncentracijų, kurios sukeltų tokį ribojimą, įskaitant nekoordinuojamą poveikį turinčias koncentracijas, kontrolę.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas, trečia, išnagrinėjo pagrindą, kuriuo Komisija iš esmės priekaištavo Bendrajam Teismui dėl to, kad jis, pirma, peržengė jam tenkančios teisminės kontrolės ribas, kai aiškino sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“, taip pat iškraipė ir ginčijamą sprendimą, ir Komisijos atsiliepimą į ieškinį, ir galiausiai klaidingai aiškino gairėse vartojamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pirmiausia pabrėžė, kad Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad aiškindamas šias sąvokas jis peržengė jam tenkančios teisminės kontrolės ribas. Nors tiesa, kad taikant šias sąvokas būtina atlikti ekonominę analizę, vis dėlto Sąjungos teismas, vykdydamas jam pavestą Komisijos sprendimų koncentracijų srityje kontrolę, išlieka kompetentingas jas aiškinti.
Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui išnagrinėjus kritikuojamus motyvus matyti, kad Bendrojo Teismo nustatyti trūkumai, susiję su minėtų sąvokų taikymu, atsiranda tiek dėl ginčijamo sprendimo iškraipymo, tiek dėl klaidingo sąvokų „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ aiškinimo.
Viena vertus, iš to sprendimo nematyti, kad Komisija būtų maniusi, jog „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimo ar konkurencinio artumo šiuo atveju savaime pakako, kad būtų įrodytas itin reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas. Taigi nuspręsdamas priešingai Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamo sprendimo prasmę. Kita vertus, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog tam, kad įmonę būtų galima kvalifikuoti kaip „svarbią konkurencinę jėgą“, Komisija visų pirma turi įrodyti, kad ta įmonė vykdė itin agresyvią kainų konkurenciją ir privertė kitus rinkos dalyvius taikytis prie jos kainų, nors jai pakanka įrodyti, kad aptariama įmonė turi didesnę įtaką konkurencijos procesui, nei galima spręsti iš jos rinkos dalių ar panašių rodiklių, kaip tai patvirtinta gairių 37 punkte. Todėl šiuo atveju Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė, jog Three patenka į šią sąvoką. Be to, Teisingumo Teismas manė, kad siekdamas taikyti sąvoką „artimi konkurentai“ Bendrasis Teismas taip pat negalėjo pagrįstai reikalauti, kad Komisija įrodytų „ypatingą“ koncentracijos šalių artumą, kad jas būtų galima laikyti „artimais konkurentais“.
Ketvirta, kiek tai susiję su planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybine analize, kurią Bendrasis Teismas taip pat pripažino nepakankamai pagrįsta, išnagrinėjus reikšmingus skundžiamo sprendimo punktus matyti, kad nė viena iš Bendrojo Teismo nurodytų aplinkybių nėra tinkama ginčijamai išvadai pagrįsti.
Viena vertus, palyginęs kaip neginčijamą nurodytą kainų padidėjimą su kitose bylose nustatytomis didesnėmis vertėmis ir pažymėjęs, kad šių verčių Komisija vis dėlto nelaikė „reikšmingomis“, Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos pirmojoje instancijoje pateiktas rašytines pastabas, iš kurių matyti, jog šalys nesutarė dėl verčių, į kurias reikia atsižvelgti, ir klaidingai palygino šią bylą su kitomis Komisijos nagrinėtomis koncentracijos bylomis.
Kita vertus, Bendrasis Teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad Komisija į kiekybinę analizę turi įtraukti vadinamąjį „standartinį“ našumo padidėjimą, kuris, to teismo nuomone, būdingas visoms koncentracijoms. Teisingumo Teismas manė, kad tik koncentracijos šalys turi įrodyti tokį konkurenciją skatinantį poveikį, kuris, beje, negali būti preziumuojamas.
Penkta, Teisingumo Teismas išnagrinėjo pagrindą, kuriuo Komisija priekaištavo Bendrajam Teismui dėl to, kad šis neišanalizavo, ar visi reikšmingi veiksniai leidžia manyti, jog šiuo atveju jai pavyko įrodyti, kad koncentracija itin reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją, todėl klaidingai apribojo savo analizę tam tikrais veiksniais, pagrindžiančiais pirmąją žalos teoriją, ir tuo, ar šių veiksnių, vertinamų atskirai, pakako tokiam ribojimui įrodyti. Teisingumo Teismas pritarė šiam apeliacinio skundo pagrindui ir konstatavo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai išnagrinėjęs CK Telecoms pirmojoje instancijoje ginčytų veiksnių ir išvadų pagrįstumą ir atsižvelgęs į iš to išplaukiantį rezultatą visapusiškai neįvertino veiksnių ir išvadų, svarbių siekiant patikrinti, ar Komisija įrodė itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą.
Šešta, Teisingumo Teismas išnagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi atmesdamas Komisijos analizę pagal antrąją žalos teoriją. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, pirma, kad Bendrojo Teismo išvada, jog Komisija neišnagrinėjo po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusios tinklo kokybės, yra ginčijamo sprendimo iškraipymas. Antra, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad CK Telecoms Bendrajame Teisme nepriekaištavo Komisijai dėl to, kad ji nenurodė ar neišanalizavo tinkamo laikotarpio, per kurį ketino įrodyti nekoordinuojamo poveikio ir reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo buvimą. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas atliko šio klausimo analizę savo iniciatyva. Taigi tas teismas klaidingai savo iniciatyva iškėlė priekaištą, kuris vis dėlto negali būti laikomas su viešąja tvarka susijusiu pagrindu.
Atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo padarytų klaidų, turinčių įtakos visiems skundžiamo sprendimo motyvams, mastą, pobūdį ir apimtį, Teisingumo Teismas nusprendė, kad skundžiamą sprendimą reikia panaikinti. Kadangi Bendrasis Teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs visų nurodytų pagrindų, o Teisingumo Teismo nustatytų klaidų pobūdis ir apimtis iš esmės reikalauja atlikti naują analizę, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, todėl nurodė grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
( 1 ) 2016 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka (byla M.7612 – Hutchison 3G UK / Telefónica UK); apie jį pranešta Dokumentu C(2016) 2796, nekonfidenciali versija anglų kalba pateikta šiuo adresu: <https://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/decisions/m7612_6555_3.pdf>; jo santrauka paskelbta 2016 m. rugsėjo 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 357, 2016, p. 15; toliau – ginčijamas sprendimas).
( 2 ) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40).
( 3 ) Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 31, 2004, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 10; toliau – gairės).
( 4 ) 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas CK Telecoms UK Investments / Komisija (T‑399/16, EU:T:2020:217; toliau – skundžiamas sprendimas).
( 5 ) Šiuo atveju žr. Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 3 dalis.