–

MT, atstovaujamo Rechtsanwälte P. Ruth ir D. Pinzger,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch ir J. Schmoll,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck ir M. Jacobs, padedamų advocaat P. Vlaemminck ir avocate M. Thibault,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos B. R. Kissné, M. Z. Fehér ir G. Koós,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, A. Silva Coelho ir L. Inez Fernandes,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, L. Malferrari ir L. Armati,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 56 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant MT ir Landespolizeidirektion Steiermark (Štirijos federalinės žemės policijos direkcija, Austrija) ginčą dėl sankcijų, skirtų už pažeidimus, kuriuos sudaro galimybės žaisti draudžiamas loterijas suteikimas komerciniais tikslais.

3

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos 1989 m. lapkričio 28 d.Glücksspielgesetz (Azartinių lošimų įstatymas; toliau – GSpG) (BGBl. 620/1989) 2 straipsnyje „Loterijos“ nustatyta:

„1.   Loterijos yra azartiniai lošimai:

<…>

4.   Draudžiamos loterijos – tai loterijos, kurioms vykdyti, remiantis šiuo federaliniu įstatymu, neišduota jokios koncesijos ar licencijos ir kurios priskirtos federacinės valstybės monopoliui azartinių lošimų srityje, kaip numatyta 4 straipsnyje.

<…>“

4

GSpG 52 straipsnyje „Nuostatos dėl administracinių sankcijų“ numatyta:

„1.   Padariusiu administracinį nusižengimą, už kurį administracinė institucija 1 punkte numatytais atvejais gali paskirti iki 60000 EUR baudą, o 2–11 punktuose numatytais atvejais – iki 22000 EUR baudą, laikomas:

<…>

2.   Jeigu 1 dalies 1 punktas pažeidžiamas dėl ne daugiau kaip trijų lošimo automatų ar kitų teisės aktų neatitinkančių įrenginių, už kiekvieno lošimo automato ar kito teisės aktų neatitinkančio įrenginio naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 10000 EUR, kai pažeidimas padaromas pirmą kartą, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 3000 iki 30000 EUR; jeigu pažeidimas padaromas dėl daugiau kaip trijų lošimo automatų ar kitų teisės aktų neatitinkančių įrenginių, už kiekvieno lošimo automato ar kito teisės aktų neatitinkančių įrenginio naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 3000 iki 30000 EUR, kai pažeidimas padaromas pirmą kartą, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 6000 iki 60000 EUR.“

5

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Verwaltungsstrafgesetz (Administracinių nusižengimų įstatymas; toliau – VStG) (BGBl. 52/1991) 9 straipsnyje „Specialūs atsakomybės atvejai“ nurodyta:

„1.   Dėl administracinių nuostatų paisymo juridinių asmenų atveju <…>, jei administracinėse nuostatose nenustatyta kitaip ir nėra paskirti atsakingi įgaliotiniai (2 dalis), atsakingu asmeniu reikia laikyti tą, kuris atstovauja bendrovei trečiųjų asmenų atžvilgiu.

<…>

7.   Juridiniai asmenys <…> ir fiziniai asmenys, nurodyti 3 dalyje, solidariai atsakingi už baudas, skirtas asmenims, kurie atstovauja bendrovei trečiųjų asmenų atžvilgiu arba atsakingam įgaliotiniui, kitą pinigais patirtą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.“

6

VStG 16 straipsnyje „Alternatyvi laisvės atėmimo bausmė“ numatyta:

„1.   Kai skiriama bauda, tuo pačiu metu reikia nustatyti alternatyvią laisvės atėmimo bausmę tam atvejui, jei būtų neįmanoma tos baudos išieškoti.

2.   Alternatyvi laisvės atėmimo bausmė negali viršyti už administracinį nusižengimą skiriamos maksimalios laisvės atėmimo bausmės, o tais atvejais, kai nenumatyta jokios laisvės atėmimo bausmės ar nėra kitų reglamentuojančių nuostatų, – negali viršyti dviejų savaičių. Alternatyvi laisvės atėmimo bausmė, viršijanti šešias savaites, yra neteisėta. Tokia bausmė turi būti nustatyta pagal sankcijos nustatymo taisykles, neatsižvelgiant į 12 straipsnį.

<…>“

7

VStG 19 straipsnis „Sankcijos nustatymas“ suformuluotas taip:

„1.   Sankcija nustatoma atsižvelgiant į saugomo teisinio intereso svarbą ir į to intereso pažeidimo sunkumą.

<…>“

8

VStG 20 straipsnyje „Išimtinis sankcijos sumažinimas“ numatyta:

„Jeigu yra kur kas daugiau lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių arba jei tariamas pažeidėjas yra nepilnametis, minimali sankcija gali būti sumažinta per pusę.“

9

VStG 64 straipsnyje „Sankcijos skyrimo procedūros išlaidos“ nustatyta:

„1.   Kiekvienu sprendimu, kuriuo skiriama sankcija, nubaustas asmuo turi būti įpareigotas sumokėti dalį sankcijos skyrimo procedūros išlaidų sumos.

2.   [Administracinės] procedūros atveju ši dalis siekia 10 % skirtos baudos, tačiau ne mažiau nei 10 EUR; jeigu skiriama laisvės atėmimo bausmė, apskaičiuojant išlaidas viena diena laisvės atėmimo prilyginama 100 EUR. <…>

<…>“

10

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Verwaltungsgerichtsverfahrensgesetz (Administracinių bylų teisenos įstatymas) (BGBl. I, 33/2013) 38 straipsnyje numatyta taikyti, be kita ko, VStG nuostatas vykstant administraciniam teismo procesui.

11

Nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki gegužės 3 d. MT atstovaujama bendrovė komerciniais tikslais tam tikrose patalpose suteikė galimybę žaisti dešimčia lošimų automatų. Aptariamų azartinių lošimų organizatorius yra Slovakijoje įsteigta bendrovė.

12

Administracinio teismo sprendimu kasatorius pagrindinėje byloje pagal VStG 9 straipsnį buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimų, numatytų GSpG 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte (trečias atvejis), kuriuos padarė ši bendrovė. Pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį administracinė teisėsaugos institucija už kiekvieną nusižengimą skyrė 10000 EUR administracinę nuobaudą, o pagal VStG 16 straipsnį, taikomą administraciniam teismo procesui pagal pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnį, alternatyvią trijų dienų laisvės atėmimo bausmę, t. y. už 10 lošimo automatų bendrą 100000 EUR ir 30 dienų alternatyvią laisvės atėmimo bausmę. Pagal VStG 64 straipsnio 2 dalį ji taip pat įpareigojo sumokėti 10000 EUR sumą, kaip proceso išlaidų dalį.

13

Šis sprendimas buvo apskųstas Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas, Austrija); jis skundą atmetė.

14

Kasatorius pagrindinėje byloje pateikė Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija) pirmąjį kasacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Šis teismas paliko galioti tą sprendimą tiek, kiek jame išspręstas kaltės klausimas, tačiau panaikino jo dalį dėl sankcijų.

15

Grąžinus bylą, Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas) už kiekvieną nusižengimą sumažino skirtą baudą iki 4000 EUR ir nustatė vienos dienos alternatyvią laisvės atėmimo bausmę, t. y. iš viso už dešimt lošimo automatų skyrė 40000 EUR baudą ir alternatyvią dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat nustatė, kad kasatorius privalo sumokėti 4000 EUR dydžio proceso išlaidų dalį.

16

Kasatorius pagrindinėje byloje pateikė naują kasacinį skundą dėl šios nustatytos sankcijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad per vykdytą kasacinį procesą Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas) pirmojoje instancijoje išnagrinėjo laisvės teikti paslaugas pažeidimą dėl nagrinėjamo monopolio, atliko visapusišką vertinimą pagal Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus ir padarė išvadą, kad GSpG nuostatos, pagal kurias baudžiama už azartinių lošimų automatais organizavimą neturint reikiamos koncesijos, neprieštarauja Sąjungos teisei.

18

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jo vertinimas dėl sankcijos teisėtumo priklauso nuo to, ar GSpG nuostatos, siejamos su VStG nuostatomis, kurias Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas) turi taikyti, siekdamas nustatyti bausmę, atitinka SESV 56 straipsnį ir prireikus Chartijos 49 straipsnio 3 dalį.

19

Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Kasatorius pagrindinėje byloje teigia, kad pirmasis klausimas yra hipotetinis, nes pagrindinėje byloje ir, priešingai, nei galima suprasti iš šio klausimo formuluotės, pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nevertino nagrinėjamo monopolio pagal Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus.

21

Šiuo klausimu primintina, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimui, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar reikia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Čepelnik, C‑33/17, EU:C:2018:896, 20 punktas ir 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Čepelnik, C‑33/17, EU:C:2018:896, 21 punktas ir 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas) pirmojoje instancijoje įvertino GSpG nuostatų, pagal kurias baudžiama už azartinių lošimų automatais organizavimą neturint reikiamos koncesijos, atitiktį Sąjungos teisei. Atsižvelgdamas į šią išvadą, kurios Teisingumo Teismas neturi kvestionuoti vykstant SESV 267 straipsniu grindžiamai procedūrai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nagrinėdamas kasatoriui pagrindinėje byloje pagal GSpG nuostatas, siejamas su VStG nuostatomis, skirtos sankcijos teisėtumą jis turi įvertinti šią sankciją pagal SESV 56 straipsnį. Todėl neginčytina tai, kad sprendimo, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atitiktis Sąjungos teisei priklauso nuo atsakymo į pateiktą klausimą, taigi jis nėra hipotetinis.

24

Tuo remiantis darytina išvada, kad pirmasis klausimas yra priimtinas.

25

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad vykstant procedūrai dėl sankcijų nustatymo už azartinių lošimų monopolio pažeidimą nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl sankcijos, skirtos už tokį pažeidimą, teisėtumo vertinimo, turi konkrečiai įvertinti taikytinose teisės nuostatose numatytų sankcijų atitiktį SESV 56 straipsniui, kai jau buvo nuspręsta, kad tokio monopolio nustatymas yra suderinamas su SESV 56 straipsniu.

26

Austrijos ir Belgijos vyriausybės ir iš esmės Vengrijos vyriausybė teigia, kad, atsižvelgiant į SESV 56 straipsnį, nereikia atskirai nagrinėti nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių sankcijas, kuriomis siekiama užtikrinti monopolio laikymąsi, nes jos iš esmės jau buvo išnagrinėtos visapusiškai vertinant aplinkybes, susijusias su nagrinėjamų ribojamųjų teisės aktų priėmimu ir įgyvendinimu. Portugalijos vyriausybė, Europos Komisija ir iš esmės MT tvirtina, kad tokios taisyklės turi būti atskirai įvertintos pagal šią nuostatą ir ypač proporcingumo principą.

27

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas dėl valstybės narės teisės nuostatų, pagal kurias šioje valstybėje narėje siekiant užsiimti azartinių lošimų veikla, be kita ko, privaloma gauti koncesiją ir policijos leidimą ir numatomos baudžiamosios sankcijos už aptariamų teisės nuostatų nesilaikymą, jau yra nusprendęs, kad reikia atskirai išnagrinėti kiekvieną nacionalinės teisės nuostatose įtvirtintą apribojimą, įskaitant juose numatytas sankcijas, visų pirma siekiant nustatyti, ar jis yra tinkamas atitinkamos valstybės narės nurodytam tikslui ar tikslams įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jiems pasiekti (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, EU:C:2007:133, 40 ir 49 punktus). Teisingumo Teismas vėliau ne kartą priminė minėtą reikalavimą (2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Stoß ir kt., C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07, EU:C:2010:504,93 punktas; 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Sporting Odds, C‑3/17, EU:C:2018:130, 22 punktas ir 2021 gegužės 18 d. Nutarties Fluctus ir kt., C‑920/19, nepaskelbta Rink., EU:C:2021:395, 29 punktas).

28

Tuo remiantis darytina išvada, kad nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl sankcijos, skirtos už azartinių lošimų monopolio pažeidimą, teisėtumo vertinimo, turi konkrečiai įvertinti šio apribojimo atitiktį SESV 56 straipsniui (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 33 punktą), net jei kiti apribojimai, susiję su šio monopolio nustatymu, jau buvo pripažinti suderinamais su minėta nuostata.

29

Žinoma, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tikrindamas ribojimus nustatančios teisės nuostatos atitiktį SESV 56 straipsniui nacionalinis teismas jau turėjo visapusiškai įvertinti aplinkybes, susijusias ne tik su šių teisės nuostatų priėmimu, bet ir su jų įgyvendinimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Admiral Casinos & Entertainment, C‑464/15, EU:C:2016:500, 31 punktą ir 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Online Games ir kt., C‑685/15, EU:C:2017:452, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o tai neišvengiamai apima ir konkrečiai šiose teisės nuostatose įtvirtintą sankcijų sistemą, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas dėl sankcijos.

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu patikslino, kad Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas), atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus, pagrindinėje byloje nusprendė, kad GSpG nuostatos, pagal kurias baudžiama už azartinių lošimų automatais organizavimą neturint reikiamos koncesijos, neprieštarauja Sąjungos teisei.

31

Austrijos vyriausybė savo ruožtu pabrėžė, kad Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas) padaryta išvada atitinka Austrijos aukščiausiųjų teismų suformuotą praktiką, pagal kurią atliekant tokį nagrinėjimą sistemiškai atsižvelgiama į GSpG 52 straipsnio nuostatas dėl sankcijų, kuriomis siekiama veiksmingai kovoti su neteisėtais azartiniais lošimais.

32

Vis dėlto, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, ar šis vertinimas buvo konkrečiai susijęs su šiuo straipsniu. Antra, bet kuriuo atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad kasatoriui pagrindinėje byloje skirtos sankcijos buvo nustatytos remiantis ne tik GSpG 52 straipsniu, bet ir VStG 16 ir 64 straipsniais, taikomais per administracinių teismų procesus, kuriuose numatyta kartu su sprendimu dėl sankcijos skirti alternatyvią laisvės atėmimo bausmę ir nurodyti padengti dalį administracinės sankcijos skyrimo procedūros išlaidų.

33

Vis dėlto dėl aplinkybės, kad jos numatytos ne GSpG, o VStG bendrosiose nuostatose, reikia priminti, kad tokios sankcijos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečią jų nustatymo tvarką, turi atitikti Sąjungos teisę ir nepažeisti šia teise garantuojamų pagrindinių laisvių (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, EU:C:2007:133, 68 punktą; 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Global Starnet, C‑322/16, EU:C:2017:985, 61 punktą ir 2021 m. vasario 11 d. Sprendimo K. M. (Laivo kapitonui skirtos sankcijos), C‑77/20, EU:C:2021:112, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamą sankcijų sistemą reikia konkrečiai išnagrinėti atsižvelgiant į SESV 56 straipsnį.

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, vykstant procedūrai dėl sankcijų nustatymo už azartinių lošimų monopolio pažeidimą, nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi prašant įvertinti sankcijos, skirtos už tokį pažeidimą, teisėtumą, turi konkrečiai išnagrinėti taikytinose teisės nuostatose numatytų sankcijų atitiktį SESV 56 straipsniui, atsižvelgdamas į konkrečią jų nustatymo tvarką.

36

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose imperatyviai numatyta, kad jeigu suteikiama galimybė žaisti draudžiamas loterijas komerciniais tikslais:

37

Pirmiausia reikia priminti, kad nors teisės aktai dėl sankcijų azartinių lošimų srityje priklauso valstybių narių kompetencijai, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisėje nustatytos šios kompetencijos ribos, nes tokiais teisės aktais iš tiesų negali būti apribojamos tos pačios teisės garantuojamos pagrindinės laisvės (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Sjöberg ir Gerdin, C‑447/08 ir C‑448/08, EU:C:2010:415, 49 punktą ir 2020 m. lapkričio 19 d. Sprendimo ZW, C‑454/19, EU:C:2020:947, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Pirmiausia primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją laisvės teikti paslaugas apribojimu laikomos visos priemonės, kurios draudžia šią laisvę, trukdo ją įgyvendinti arba daro tokį naudojimąsi mažiau patrauklų (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Šiuo atžvilgiu nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias numatomos sankcijos atitinkamam paslaugų teikėjui už pareigų, kurios savaime yra laisvės teikti paslaugas apribojimas, neįvykdymą, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, gali padaryti mažiau patrauklų naudojimąsi tokia laisve, todėl sudaro laisvės teikti paslaugas apribojimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

40

Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės priemonės, galinčios apriboti galimybę naudotis SESV užtikrintomis pagrindinėmis laisvėmis ar naudojimąsi jomis padaryti mažiau patrauklų, vis dėlto gali būti leistinos, jeigu jos atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, yra tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas reikalinga jam pasiekti (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Be to, Teisingumo Teismas paaiškino, kad valstybės narės gali nekliudomos nustatyti savo politikos azartinių lošimų srityje tikslus ir, jei reikia, tiksliai apibrėžti siektiną apsaugos lygį. Tačiau apribojimai, kuriuos jos nustato, vis dėlto turi atitikti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus proporcingumo reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Sjöberg ir Gerdin, C‑447/08 ir C‑448/08, EU:C:2010:415, 39 punktą).

42

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, kai valstybė narė remiasi privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais tam, kad pateisintų teisės aktų nuostatas, kurios gali kliudyti įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, šis Sąjungos teisėje numatytas pateisinimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos teisės principus, visų pirma į pagal Chartiją užtikrinamas pagrindines teises. Taigi numatytos išimtys aptariamos nacionalinėms teisės nuostatoms gali būti taikomos tik tuomet, jeigu jos atitinka pagrindines teises, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Pfleger ir kt., C‑390/12, EU:C:2014:281, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Šiuo klausimu reikia pripažinti, pirma, kad tiek, kiek pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo SESV 56 straipsnio ir nustatyti apribojimus, susijusius su azartinių lošimų paslaugų teikimu, ir su sąlyga, kad šie apribojimai atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, yra tinkami užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas reikalinga jam pasiekti, administracinių ar baudžiamųjų sankcijų nustatymas siekiant taikyti minėtus apribojimus laikytinas atitinkančiu tuos privalomuosius bendrojo intereso pagrindus kaip ir apribojimai.

44

Antra, reikia konstatuoti, kad administracinių ar baudžiamųjų sankcijų nustatymas už azartinių lošimų paslaugų teikimą ribojančių teisės nuostatų pažeidimą iš principo gali užtikrinti šių teisės nuostatų laikymąsi, todėl yra tinkamas šiuo atžvilgiu siekiamam tikslui įgyvendinti.

45

Trečia, dar reikia, kad nustatytų sankcijų griežtumas atitiktų pažeidimų, už kuriuos jos skiriamos, sunkumą, visų pirma užtikrinant realų atgrasomąjį poveikį, ir neviršytų to, kas būtina minėtiems tikslams pasiekti (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); toks reikalavimas kyla, be kita ko, iš Chartijos 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bausmių proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Menci., C‑524/15, EU:C:2018:197, 55 punktą).

46

Pirma, kalbant apie minimalios baudos skyrimą už kiekvieną be leidimo naudojamą lošimo automatą, pažymėtina, kad tokia sankcija savaime neatrodo neproporcinga, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų sunkumą, nes neteisėti azartinių lošimų siūlymai žaisti lošimo automatais, kurių dėl jų pobūdžio nekontroliuoja administracinės institucijos ir kurių atžvilgiu negali būti patikrinta, ar laikomasi įstatymais nustatytų lošėjų apsaugos priemonių, gali sukelti, kaip nurodo Austrijos vyriausybė, ypač žalingų pasekmių visuomenei; Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad loterijos skatina išlaidauti, o tai gali turėti žalingų individualių ir socialinių pasekmių (1994 m. kovo 24 d. Sprendimo Schindler, C‑275/92, EU:C:1994:119, 60 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, EU:C:2007:133, 47 punktą; 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Sporting Exchange, C‑203/08, EU:C:2010:307, 27 punktą ir 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Dickinger ir Ömer, C‑347/09, EU:C:2011:582, 45 punktą).

47

Dėl šios minimalios baudos dydžio nurodytina, kad siekdamas įvertinti, ar sankcija proporcinga, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į baudos, kuri gali būti skirta, dydžio ir ekonominės naudos, gautos dėl padaryto pažeidimo, santykį, siekiant atgrasyti pažeidėjus nuo tokio pažeidimo darymo (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 11 d. Sprendimo K. M. (Laivo kapitonui skirtos sankcijos), C‑77/20, EU:C:2021:112, 49 punktą). Vis dėlto atsižvelgdamas į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes jis turi įsitikinti, kad taip nustatytas minimalus baudos dydis nėra pernelyg didelis, palyginti su šia nauda.

48

Dėl aplinkybės, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės nuostatose nenustatyta viršutinė bendros skiriamų baudų sumos riba, reikia pažymėti, kad, be abejonės, jeigu skiriama minimali bauda, bet kartu neapribota bendra baudų suma, tuo atveju, kai nusižengimas susijęs su daugeliu be leidimo naudojamų lošimo automatų, toks derinys gali lemti labai didelę piniginę sankciją.

49

Vis dėlto, kaip pažymėjo tiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris remiasi motyvais, nurodytais Vyriausybės įstatymo projekte, kuriuo į GSpG 52 straipsnio 2 dalį buvo įtrauktos nagrinėjamų sankcijų sumos, tiek Austrijos ir Belgijos vyriausybės bei Komisija, tokia priemonė, be kita ko, leidžia atsverti ekonominę naudą, galimą gauti dėl pažeidimų, už kuriuos skiriamos sankcijos, ir taip padaryti mažiau patrauklius neteisėtų lošimų siūlymus, todėl ši priemonė savaime nepažeidžiama proporcingumo principo. Tačiau nacionalinis teismas taip pat turi įsitikinti, kad bendra paskirtų baudų suma nėra pernelyg didelė, palyginti su šia nauda.

50

Antra, kalbant apie alternatyvios laisvės atėmimo bausmės skyrimą, reikia konstatuoti, kad tokios sankcijos skyrimas taip pat savaime neatrodo neproporcingas, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, nes ja, kaip pažymi Austrijos vyriausybė, siekiama užtikrinti, kad už šiuos pažeidimus būtų galima veiksmingai nubausti, jei neįmanoma išieškoti baudos.

51

Vis dėlto reikia pažymėti, kad tokios sankcijos skyrimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas svariais viešojo intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 19 d. EŽTT sprendimo Lacatus prieš Šveicariją, ECLI:CE:ECHR:2021:0119JUD001406515, 110 punktą), nes ji yra ypač griežta atsižvelgiant į pasekmes atitinkamam asmeniui (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Aptariamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kalbant apie nusižengimus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad už kiekvieną jų skiriama alternatyvi laisvės atėmimo bausmė negali viršyti dviejų savaičių.

53

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas teisės nuostatų neatitinkantis lošimo automatas ar įrenginys gali pagrįsti tokios alternatyvios laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir kad taikytinose teisės nuostatose nenumatyta maksimali alternatyvių laisvės atėmimo bausmių, kurios gali būti skirtos, bendra trukmė, tokių sankcijų subendrinimas gali lemti tai, kad bus skirta ilga alternatyvi laisvės atėmimo bausmė, galinti neatitikti nustatytų nusižengimų, už kuriuos pagal taikytinas teisės nuostatas numatytos sankcijos yra tik baudos, sunkumo laipsnio. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taip yra, atsižvelgdamas į faktiškai paskirtos alternatyvios laisvės atėmimo bausmės trukmę.

54

Šiomis aplinkybėmis Austrijos vyriausybė tvirtina, kad nėra bendros minimalios alternatyvias laisvės atėmimo bausmių trukmės ribos, nes tokia bausmė turi atitikti skirtą baudą.

55

Vis dėlto ši aplinkybė negali būti lemiama, nes negalima pripažinti, kad alternatyvi laisvės atėmimo bausmė atitinka proporcingumo principą vien dėl to, kad valstybės narės valdžios institucijos, naudodamosi savo diskrecija, gali sutrumpinti jos trukmę (pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo Google Ireland, C‑482/18, EU:C:2020:141, 53 punktą).

56

Trečia, kiek tai susiję su nurodymu padengti proceso išlaidų dalį, siekiančią 10 % skirtų baudų, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teismo išlaidų rinkimas iš esmės prisideda prie sklandaus teisminės sistemos veikimo, nes tai yra valstybių narių teismų veiklos finansavimo šaltinis (2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Toma ir Biroul Executorului Judecătoresc Horațiu-Vasile Cruduleci, C‑205/15, EU:C:2016:499, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Todėl negalima daryti išvados, kad nurodymas padengti tokią proceso išlaidų dalį savaime pažeidžia proporcingumo principą.

57

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įsitikinti, jog dėl to, kad minėtų išlaidų dalis nustatoma remiantis skirtos baudos procentine dalimi, tokia mokėtina išlaidų dalis, konkrečiai nustatant jos dydį ir atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta šios baudos viršutinė riba, nėra pernelyg didelė, atsižvelgiant į realias tokio proceso išlaidas, ir nepažeidžia Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, EU:C:2012:684, 48 punktą).

58

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 56 straipsnis aiškintinas taip: pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose imperatyviai numatyta, kad jeigu suteikiama galimybė žaisti draudžiamas loterijas komerciniais tikslais:

59

Atsižvelgiant į pirmąjį klausimą pateiktą atsakymą, nėra reikalo atsakyti į trečiąjį klausimą.

60

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: