–

Regione Puglia, atstovaujamo avvocati F. Amato ir A. Bucci,

–

Global Petroleum Ltd, atstovaujamos avvocato E. Turco,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. G. Marrone,

–

Kipro vyriausybės, atstovaujamos D. Kalli ir N. Ioannou,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, M. Noll–Ehlers ir B. De Meester,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 262) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Regione Puglia (Apulijos regionas, Italija) ginčą su ministero dell’Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare (Aplinkos, gamtinių išteklių ir jūros apsaugos ministerija, Italija; toliau – Aplinkos ministerija), su ministero dei Beni e delle Attività culturali e del Turismo (Paveldo, kultūrinės ir turizmo veiklos ministerija, Italija), ministero dello Sviluppo economico (Ekonominės plėtros ministerija, Italija), Presidenza del Consiglio dei Ministri (Ministrų Tarybos prezidiumas, Italija) ir Commissione tecnica di verifica dell’impatto ambientale (Poveikio aplinkai vertinimų techninis komitetas, Italija) dėl Global Petroleum Ltd pateiktų prašymų vykdyti tyrimus Apulijos pakrantės greta esančiose vietovėse.

3

Direktyvos 94/22 ketvirtoje, šeštoje, septintoje ir devintoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„kadangi valstybės narės yra suverenios ir turi suverenias teises į savo teritorijose esančius angliavandenilių išteklius;

<…>

kadangi būtina imtis veiksmų, garantuojančių nediskriminacinę galimybę pradėti ir vykdyti veiklą, susijusią su angliavandenilių žvalgyba, tyrimu ir gavyba didesnę konkurenciją šiame sektoriuje skatinančiomis sąlygomis, taip remiant valstybių narių išteklių žvalgybą, tyrimą ir gavybą bei stiprinant energetikos vidaus rinkos integraciją;

kadangi dėl to būtina nustatyti bendras taisykles, garantuojančias, kad leidimų angliavandeniliams žvalgyti, tirti ir išgauti išdavimo tvarka galėtų naudotis visi turintys reikiamas galimybes [reikiamus pajėgumus] subjektai; kadangi leidimai privalo būti išduodami remiantis objektyviais, formaliais [ir viešai paskelbtais] kriterijais; kadangi sąlygos, kuriomis išduodami leidimai, taip pat turi būti iš anksto žinomos visiems subjektams, kurie dalyvauja šiame procese;

<…>

kadangi numatytas leidimo taikymas teritorijoje ir jo galiojimo trukmė privalo būti ribojam[i], vengiant vienam subjektui suteikti išimtinę teisę toje teritorijoje žvalgyti, tirti ir vykdyti gavybą, kurią efektyviau vykdytų keli subjektai.“

4

Direktyvos 94/22 1 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>“

5

Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

„1.   Valstybės narės pasilieka teisę savo teritorijoje nustatyti tas vietoves, kuriose gali būti žvalgomi, tiriami ir išgaunami angliavandeniliai.

2.   Paskirsčius teritoriją 1 dalyje nurodytai veiklai, valstybės narės garantuoja, kad subjektų galimybės imtis šios veiklos ir ją vykdyti nebus diskriminuojamos.

<…>“

6

Minėtos direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, garantuojančių, kad leidimai būtų išduodami ta tvarka, kuria visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas pagal 2 ar 3 dalies nuostatas.

2.   Šią tvarką inicijuoja:

Skelbimuose [Kvietimuose] nurodoma leidimo rūšis, geografinė vietovė ar vietovės, kurioms buvo ar yra prašoma leidimo, ir numatyta diena ar laikotarpis, per kurį leidimas turi būti išduotas.

<…>

4.   Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies nuostatų, jeigu dėl geologinių ar su gavyba susijusių priežasčių leidimas pagrįstai gali būti išduotas greta esančios vietovės leidimo turėtojui. Atitinkama valstybė narė garantuoja, kad tuo atveju visų greta esančių vietovių leidimų turėtojai gali pateikti paraiškas ir tam skiriama pakankamai laiko.

<…>“

7

Tos pačios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad:

8

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1) 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Remiantis 2 straipsnio 4 dalimi, I priede išvardyti projektai, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius.

2.   Remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia:

<…>

3.   Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede.

<…>“

9

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos 1991 m. sausio 9 d.Legge n. 9, Norme per l’attuazione del nuovo Piano energetico nazionale: aspetti istituzionali, centrali idroelettriche ed elettrodotti, idrocarburi e geotermia, autoproduzione e disposizioni fiscali (Įstatymas Nr. 9 dėl naujo nacionalinio energijos plano įgyvendinimo taisyklių: instituciniai aspektai, hidroelektrinės ir elektros linijos, angliavandeniliai ir geotermija, automobilių gamyba ir mokestinės nuostatos (GURI, Nr. 13 paprastasis priedas, 1991 m. sausio 16 d., toliau – Įstatymas Nr. 9/1991) 6 straipsnyje numatyta:

„1.   Leidimas tirti išduodamas pramonės, prekybos ir amatų ministro įsakymu po konsultacijų su Techniniu angliavandenilių ir geoterminės energijos komitetu <…>, pritarus aplinkos ministrui ir prekybinės laivybos ministrui pagal jų kompetencijos sritis, kiek tai susiję su reikalavimais, taikomais planuojamai vykdyti veiklai jūrų srityje, teritoriniuose vandenyse ir kontinentiniame šelfe.

2.   Vietovė, dėl kurios išduodamas leidimas tirti, turi būti tokio ploto, kad būtų galima užtikrinti racionalų tyrimo programos vykdymą, tačiau ji negali viršyti 750 km2ploto; vietovė, dėl kurios išduodamas leidimas gali apimti greta esančius sausumos ir jūrų plotus.

3.   Nustatęs, kad vietovė, dėl kurios prašoma išduoti leidimą, nėra pakankamo ploto ar tinkamos konfigūracijos, kad tyrimas būtų optimalus, pramonės, prekybos ir amatų ministras gali neišduoti leidimo tirti, išskyrus atvejus, kai tą vietovę galima sujungti su besiribojančiomis vietovėmis.

4.   Leidimas išduodamas šešeriems metams.

5.   Leidimo turėtojas turi teisę, kad leidimo galiojimas būtų pratęstas dar du kartus trejiems metams, jei vykdė įsipareigojimus pagal leidimą.

6.   Leidimas gali būti papildomai pratęstas, jeigu, pasibaigus jo galiojimo laikui, gręžimo darbai arba gavybos bandymai dar nebaigti dėl priežasčių, nesusijusių su leidimo turėtojo neveikimu, aplaidumu ar nekompetencija. Leidimas pratęsiamas tiek, kiek reikia siekiant užbaigti darbus, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Išsami techninė ir finansinė naujo darbų laikotarpio programa patvirtinama įsakymu dėl leidimo pratęsimo.“

10

2015 m. liepos 15 d. Ekonominės plėtros ministerijos direktoriaus įsakyme, kuriuo nustatoma 2015 m. kovo 25 d. ministro įsakymo įgyvendinimo tvarka ir skystų bei dujinių angliavandenilių žvalgybos, tyrimo, gavybos ir susijusių patikrų, kaip tai suprantama pagal šio ministro įsakymo 19 straipsnio 6 dalį, tvarka (GURI, Nr. 204, 2015 m. rugsėjo 3 d.), reglamentuojama paraiškų išduoti leidimus tirti paskelbimo ir veiklos vykdytojų atrankos procedūra. Šio direktoriaus įsakymo 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad per 90 dienų nuo ministerijos pranešimo apie konkurso rezultatus kiekvienam tokiam pareiškėjui arba, jeigu nebuvo pateikta jokios konkuruojančios paraiškos, per 90 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse laikotarpio pabaigos pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia prašymą įvertinti poveikį aplinkai.

11

Minėto įsakymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vykstant tyrimams, tam pačiam veiklos vykdytojui tiesiogiai ar per jį kontroliuojančius subjektus arba per jo kontroliuojamą subjektą, arba subjektą, priklausantį tai pačiai bendrovių grupei, gali būti išduodama daugiau leidimų tirti arba atskirų koncesijų, jei bendras vietovės plotas neviršija 10000 km2.

12

2013 m. rugpjūčio 27 d. Australijos bendrovė Global Petroleum, vykdanti su angliavandenilių gavyba atviroje jūroje susijusią veiklą, pateikė Ekonominės plėtros ministerijai keturias paraiškas išduoti leidimą tirti Apulijos pakrantės greta esančiose vietovėse, kurių plotas yra šiek tiek mažesnis nei 750 km2.

13

Kadangi turėjo būti priimti sprendimai dėl seisminių tyrimų projektų, kuriuos Global Petroleum ketino atlikti atitinkamose vietovėse naudodama vadinamąjį „pneumatinio šautuvo“ („air gun“) metodą, suderinamumo su aplinkosaugos reikalavimais, 2014 m. gegužės 30 d. ji pateikė Aplinkos ministerijai keturis prašymus atlikti šių projektų poveikio aplinkai vertinimą.

14

Keturiais įsakymais (toliau kartu – ginčijami įsakymai) Aplinkos ministerija ir Paveldo, kultūrinės ir turizmo veiklos ministerija pripažino nagrinėjamų projektų suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais.

15

Apulijos regionas dėl kiekvieno iš šių ginčijamų įsakymų pateikė keturis atskirus ieškinius Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija), prašydamas juos panaikinti. Jis teigė, kad šie įsakymai pažeidžia Įstatymo Nr. 9/1991 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad vietovė, dėl kurios išduodamas leidimas tirti, negali viršyti 750 km2. Jo manymu, ši ploto maksimali riba taikoma ne kiekvienam atskiram leidimui, bet veiklos vykdytojui, todėl jam negali būti išduoti keli leidimai dėl tos pačios vietovės, kai jų bendras plotas viršija šią ribą.

16

Šis teismas keturiais 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. sausio 14 d. sprendimais atmetė Apulijos regiono ieškinius. Jis nusprendė, kad Global Petroleum galėjo gauti kelis leidimus tirti, taip pat ir greta esančias vietoves, su sąlyga, kad kiekviena paraiška išduoti leidimą tirti pateikiama dėl vietovės, kurios plotas mažesnis nei 750 km2, ir kiekvienas leidimas išduodamas pasibaigus atskiroms procedūroms.

17

Apulijos regionas apskundė šiuos sprendimus Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, iš esmės remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir pirmojoje instancijoje.

18

Šiam teismui, be kita ko, kyla klausimas dėl Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio aiškinimo, nes šia direktyva siekiama skatinti ne paprastą konkurenciją „dėl rinkos“, kurioje veiklos vykdytojų atranka vyksta pagal konkurencijos mechanizmus, bet konkurenciją „rinkoje“, siekiant, kad joje veiktų kuo daugiau konkuruojančių veiklos vykdytojų. Jo teigimu, šis 4 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis valstybes nares išduodant minėtame straipsnyje nurodytus leidimus nustatyti vieną optimalią erdvės ir laiko dimensiją, kad šie leidimai nebūtų išduodami tik keliems veiklos vykdytojams arba net vos vienam veiklos vykdytojui.

19

Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tai, kad Įstatymu Nr. 9/1991 buvo panaikinta maksimalaus 1000000 ha bendro ploto riba leidimams, kurie gali būti išduoti tik vienam veiklos vykdytojui, prieštarauja Direktyvos 94/22 tikslui skatinti konkurenciją. Jis mano, kad šiam vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad 2011 m. kovo 22 d. ir 2015 m. liepos 15 d. direktoriaus įsakymuose buvo laikomasi maksimalios 10000 km2 ploto vienam veiklos vykdytojui ribos.

20

Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyva 94/22] turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose, pirma, nustatoma, kad leidimas tirti angliavandenilius išduodamas dėl apibrėžto optimalaus ploto vietovės ir nustatytam laikotarpiui – šiuo atveju dėl 750 kvadratinių kilometrų ploto vietovės šešeriems metams, tačiau, antra, leidžiama viršyti nustatytus apribojimus nurodant, kad tam pačiam subjektui [veiklos vykdytojui] gali būti išduodami keli leidimai tirti greta esančiose vietovėse, jeigu jie išduodami pasibaigus atskiroms administracinėms procedūroms?“

21

Rašytinėse pastabose Italijos vyriausybė teigia, kad prejudicinis klausimas yra nepriimtinas.

22

Pirma, ji teigia, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pradėta byla yra susijusi su aktų dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų projektų poveikio aplinkai vertinimo, kurį atliekant taikomos aplinkos apsaugos taisyklės, teisėtumu, o pateiktas klausimas susijęs su Direktyvos 94/22 išaiškinimu. Antra, ši vyriausybė mano, kad Apulijos regionas neturi tiesioginio ir esamo suinteresuotumo šia byla, nes paraiškos išduoti aptariamą leidimą tirti yra susijusios su greta kranto esančiomis vietovėmis, kurios priklauso teritorinei jūrai, todėl joms taikoma išimtinė valstybės kompetencija. Trečia, Italijos vyriausybė tvirtina, kad šie leidimai dar nebuvo išduoti, nes jų, kaip ir bet kurių kitų leidimų tirti, išdavimas buvo sustabdytas, kol bus patvirtinta bendro kasybos veiklos nacionalinėje teritorijoje planavimo priemonė.

23

Svarbu priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Nagrinėjamu atveju dėl aplinkybės, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Direktyvos 94/22 išaiškinimo, o pagrindinė byla susijusi su ieškiniais dėl ginčijamų įsakymų, priimtų remiantis nacionalinės teisės aktais, kuriais perkeliama PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalis, šis klausimas netampa nepriimtinas.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad šie įsakymai buvo priimti vykdant procedūrą dėl paraiškų išduoti leidimą tirti angliavandenilius, reglamentuojamą Direktyvą 94/22 perkeliančiose nacionalinės teisės nuostatose. Konkrečiai kalbant, pagal Italijos teisę poveikio aplinkai vertinimo procedūra, įvykdyta remiantis PAV direktyvą perkeliančiais nacionalinės teisės aktais, laikoma sudėtine tokių leidimų išdavimo procedūros dalimi. Todėl šios dvi procedūros viena kitai ne prieštarauja, o atvirkščiai, viena kitą papildo.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo Teisingumo Teismo atsakymo į pateiktą klausimą. Šis teismas pabrėžia, kad jei Teisingumo Teismas turėtų atsakyti į pateiktą klausimą taip, kad pagal Direktyvą 94/22 draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, projektams, dėl kurių pateikiamos paraiškos išduoti leidimus dėl didesnio nei 750 km2 bendro ploto, negalėtų būti išduoti leidimai, o vykdant jų poveikio aplinkai vertinimo procedūrą priimti ginčijami įsakymai turėtų būti panaikinti.

28

Dėl Italijos vyriausybės pateikto argumento, kad dėl tyrimo ir gavybos veiklos teritoriniuose vandenyse, priklausančiuose Italijos valstybės išimtinei kompetencijai, Apulijos regionas neįrodė suinteresuotumo ginčyti ginčijamų įsakymų teisėtumą, reikia pažymėti, kad ši aplinkybė susijusi su suinteresuotumo pareikšti ieškinį Italijos teismuose klausimu, kuris neturi reikšmės vertinant pateikto klausimo priimtinumą (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Acoset, C‑196/08, EU:C:2009:628, 33 ir 34 punktus).

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti galimas visų vykstančių procedūrų, susijusių su naujų leidimų tirti išdavimu, tariamo sustabdymo pasekmes pagrindinei bylai. Be to, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 27 punkte, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši byla tebenagrinėjama, šis prejudicinis klausimas nėra hipotetinis.

30

Taigi pateiktas klausimas yra priimtinas.

31

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 94/22 turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas maksimalus vietovės, dėl kurios išduodamas leidimas tirti angliavandenilius, plotas, tačiau nedraudžiama tam pačiam veiklos vykdytojui išduoti kelis leidimus dėl greta esančių vietovių, kurių bendras plotas viršija šią ribą.

32

Šis teismas visų pirma siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės turi optimaliai laiko ir erdvės aspektais apriboti vietoves, dėl kurių pateikiamos paraiškos išduoti leidimus tirti, kad šie leidimai neatitektų vos keliems veiklos vykdytojams ar net vienam veiklos vykdytojui.

33

Apulijos regionas šiuo klausimu pažymi, kad keturios paraiškos išduoti leidimus tirti beveik tuo pačiu metu buvo pateiktos tos pačios bendrovės, t. y. Global Petroleum, ir buvo susijusios su greta esančiomis vietovėmis. Šis regionas tvirtina, kad galimybė tam pačiam veiklos vykdytojui pateikti tokias paraiškas leidžia išskaidyti leidimą, kuris iš tikrųjų išduodamas dėl vieno ir to paties tyrimo projekto. Tokia situacija nulemtų piktnaudžiavimą Sąjungos teisės aktais ir žalingas pasekmes ne tik konkurencijai, bet ir, atsižvelgiant į naudojamus tyrimų metodus, aplinkai.

34

Primintina, kad Direktyva 94/22, kaip nurodyta jos septintoje konstatuojamojoje dalyje, visų pirma siekiama nustatyti bendras taisykles, užtikrinančias, kad leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo tvarka būtų atvira visiems reikiamus pajėgumus turintiems veiklos vykdytojams ir kad leidimų išdavimas būtų pagrįstas objektyviais ir viešai paskelbtais kriterijais. Kaip savo išvados 51 ir 52 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Direktyvoje 94/22 nustatytos normos priskiriamos prie viešųjų pirkimų teisės.

35

Pirma, kalbant apie geografinių vietovių, kurioms taikomi pagal Direktyvą 94/22 išduoti leidimai tirti angliavandenilius, aprėptį, iš šios direktyvos ketvirtos konstatuojamosios dalies matyti, kad „valstybės narės yra suverenios ir turi suverenias teises į savo teritorijose esančius angliavandenilių išteklius“. Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį „valstybės narės pasilieka teisę savo teritorijoje nustatyti tas vietoves, kuriose gali būti žvalgomi, tiriami ir išgaunami angliavandeniliai“.

36

Šiomis aplinkybėmis, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 43 punkte, pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio a punktą reikalaujama apriboti teritoriją „neviršijant ploto, kurio dydį techniniu ir ekonominiu aspekt[ais] pateisina vykdoma veikla“, jeigu geografinės vietovės nėra apribotos remiantis ankstesniu teritorijos geometriniu suskirstymu.

37

Be to, Direktyvos 94/22 4 straipsnio c punkte numatyta, kad subjektai neturi išimtinių teisių į geografinę vietovę, kurioje leidimas išduotas ilgesniam, negu reikia deramai užbaigti leistiną veiklą, laikotarpiui. Konkrečiai kalbant, kaip nustatyta šios direktyvos devintoje konstatuojamoje dalyje, numatytas leidimo taikymas teritorijoje ir jo galiojimo trukmė privalo būti ribojami, vengiant vienam subjektui suteikti išimtinę teisę toje vietovėje žvalgyti, tirti ir vykdyti gavybą, kurią efektyviau vykdytų keli subjektai.

38

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal Direktyvą 94/22 nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose apribojami geografinė vietovė ir laikotarpis, kuriam gali būti išduotas leidimas, tačiau šie apribojimai turi užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma kuo efektyviau tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais.

39

Antra, kalbant apie leidimų, kuriuos galima prašyti išduoti arba kuriuos gali turėti subjektas, skaičių, reikia priminti, kad pagal Direktyvos 94/22 1 straipsnį kiekvienas leidimas suteikia subjektui išimtinę teisę savo vardu ir rizika ribotą laikotarpį žvalgyti, tirti ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje.

40

Be to, iš Direktyvos 94/22 šeštos konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, garantuojančių nediskriminacinę galimybę pradėti ir vykdyti veiklą, susijusią su angliavandenilių žvalgyba, tyrimu ir gavyba didesnę konkurenciją šiame sektoriuje skatinančiomis sąlygomis, taip remiant valstybių narių išteklių žvalgybą, tyrimą ir gavybą bei stiprinant energetikos vidaus rinkos integraciją.

41

Be to, pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalį valstybės narės garantuoja, kad subjektų galimybės imtis šios veiklos ir ją vykdyti nebus diskriminuojamos (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Eni ir Shell Italia E & P, C‑364/18 ir C‑365/18, EU:C:2019:938, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Iš Direktyvos 94/22 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad leidimai būtų išduodami pagal skaidrią tvarką, leidžiančią visiems suinteresuotiesiems subjektams pateikti paraiškas, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos naudotis minėta veikla ir ja verstis.

43

Nukrypstant nuo šio principo, kiek tai susiję su greta esančiomis vietovėmis, šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje numatyta tų procedūrų išimtis, taikoma, „jeigu dėl geologinių ar su gavyba susijusių priežasčių leidimas pagrįstai gali būti išduotas greta esančios vietovės leidimo turėtojui“. Kaip savo išvados 37 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš to matyti, kad tam pačiam veiklos vykdytojui dėl greta esančių vietovių gali būti išduodami keli leidimai.

44

Be to, dėl klausimo, ar pagal Direktyvą 94/22 reikalaujama, kad veikla, susijusi su angliavandenilių žvalgyba, tyrimu ir gavyba, būtų vykdoma tik vieno veiklos vykdytojo, reikia konstatuoti, kad šioje direktyvoje nenumatyta jokių apribojimų, susijusių su leidimų ir (arba) veiklos vykdytojų, kuriems gali būti išduodami leidimai, skaičiumi.

45

Vis dėlto valstybė narė turi užtikrinti, kad kiekvienai paraiškai išduoti leidimą vykdyti gavybą būtų taikomos Direktyvos 94/22 3 straipsnyje nustatytos procedūros ir reikalavimai, nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, ir kad šiomis aplinkybėmis būtų laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimų, nes šie principai yra ypač svarbūs įgyvendinant viešųjų pirkimų teisės normomis siekiamą tikslą visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti sudaryti vienodas galimybes patekti į rinką, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 51 punkte.

46

Reikia įsitikinti, kad geografinių vietovių apribojimas, taip pat taisyklės, susijusios su procedūromis ir leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo tvarka, užtikrintų skaidrumą bei nediskriminacinę galimybę pradėti ir vykdyti veiklą, susijusią su angliavandenilių žvalgyba, tyrimu ir gavyba, didesnę konkurenciją šiame sektoriuje skatinančiomis sąlygomis, taip remiant valstybių narių išteklių žvalgybą, tyrimą ir gavybą bei stiprinant energetikos vidaus rinkos integraciją.

47

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kai Italijos teisės aktuose numatyta, jog vietovė, kuriai taikomas leidimas tirti angliavandenilius, turi būti tokia, kad būtų galima užtikrinti racionalų tyrimo programos vykdymą, tačiau negali viršyti 750 km2, šis plotas turi būti laikomas užtikrinančiu efektyviausią veiklą tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 94/22 4 straipsnio a punktą.

48

Vis dėlto, nors pagal šios valstybės narės teisės aktus leidžiama, kad tas pats veiklos vykdytojas prašytų kelių leidimų, neribojant jų skaičiaus, reikia įsitikinti, kad plotas, kuriam taikomi šie leidimai, vertinami kartu, taip pat leidžia užtikrinti efektyviausią veiklą tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais, ir kad, atsižvelgiant į su tokiais leidimais susijusias išimtines teises, nekils grėsmė Direktyva 94/22 siekiamų tikslų, apie kuriuos priminta šio sprendimo 46 punkte, įgyvendinimui.

49

Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 27 punkte, reikia pridurti, kad ginčijami įsakymai buvo priimti vykdant projektų, dėl kurių pateikta paraiška išduoti leidimą tirti, poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Įstatymo Nr. 9/1991 6 straipsnio 2 dalyje numatytas geografinių vietovių, kuriose leista žvalgyti, tirti ir vykdyti gavybą, apribojimas susijęs tiek su leidimo tirti išdavimo procedūra, tiek su tyrimų projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūra, ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine procedūra siekiama, be kita ko, apsaugoti aplinkosaugos interesus.

50

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad Global Petroleum Limited taikoma angliavandenilių tyrimo technika, panaudojant aukšto slėgio oro generatorių, vadinamąjį „pneumatinį šautuvą“ („air gun“), siekiant sukelti su jūros dugnu susiliečiančias seismines bangas, gali pakenkti jūrų faunai ir kad dėl šios priežasties reikia atlikti šių projektų poveikio aplinkai vertinimą pagal PAV direktyvą.

51

Taip pat, nors prejudicinis klausimas susijęs su Direktyvos 94/22 išaiškinimu, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti išsamų atsakymą, taip pat reikia išnagrinėti, ar galimybė tam pačiam veiklos vykdytojui išduoti kelis leidimus dėl greta esančių vietovių, kurių bendras plotas viršija tą, kuris, nacionalinės teisės aktų leidėjo manymu, gali leisti racionaliai vykdyti tyrimų programą, atitinka PAV direktyvoje nustatytus reikalavimus.

52

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su pastarąja direktyva, kad būtų išvengta Sąjungos teisės akto taikymo apėjimo išskaidant projektus į atskiras dalis, kurios, vertinamos bendrai, gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (pagal analogiją žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Salzburger Flughafen, C‑244/12, EU:C:2013:203, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 95 punktą), gali prireikti atsižvelgti į bendrą projektų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, poveikį.

53

Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo Europos Komisija, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi atsižvelgti į visas pasekmes aplinkai, kurios kyla vietoves, kurioms taikomi leidimai tirti angliavandenilius, apribojus laiko ir erdvės aspektais.

54

Taigi manytina, kad, jei pagal Italijos teisės aktus tam pačiam veiklos vykdytojui leidžiama prašyti kelių leidimų tirti angliavandenilius, neribojant jų skaičiaus, vertinant poveikį aplinkai pagal PAV direktyvos 4 straipsnio 2 ir 3 dalis taip pat reikia įvertinti bendrą projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikį aplinkai.

55

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 94/22 ir PAV direktyvos 4 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas maksimalus vietovės, dėl kurios išduodamas leidimas tirti angliavandenilius, plotas, ir aiškiai nedraudžiama tam pačiam veiklos vykdytojui išduoti kelis leidimus dėl greta esančių vietovių, kurių bendras plotas viršija šią ribą, su sąlyga, kad toks išdavimas užtikrina efektyviausią atitinkamą tyrimo veiklą tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais, ir Direktyva 94/22 siekiamų tikslų įgyvendinimą. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą taip pat reikia įvertinti bendrą šio veiklos vykdytojo paraiškose išduoti leidimą tirti angliavandenilius nurodytų projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikį.

56

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė tos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas maksimalus vietovės, dėl kurios išduodamas leidimas tirti angliavandenilius, plotas, ir aiškiai nedraudžiama tam pačiam veiklos vykdytojui išduoti kelis leidimus dėl greta esančių vietovių, kurių bendras plotas viršija šią ribą, su sąlyga, kad toks išdavimas užtikrina efektyviausią atitinkamą tyrimo veiklą tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais, ir Direktyva 94/22 siekiamų tikslų įgyvendinimą. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, taip pat reikia įvertinti bendrą šio veiklos vykdytojo paraiškose išduoti leidimą tirti angliavandenilius nurodytų projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikį.