–

„Varchev Finans“ EOOD, atstovaujamos advokat M. Valchanova,

–

Komisia za finansov nadzor, atstovaujamos B. Gercheva, L. Valchovska ir M. Vasileva,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

–

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos Y. Marinova, J. Rius ir T. Scharf, vėliau – Y. Marinova ir T. Scharf,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017, p. 1), 56 straipsnio 2 dalies ir 72 straipsnio 2 dalies, siejamų su šio deleguotojo reglamento I priedu, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant „Varchev Finans“ EOOD ir Komisia za finansov nadzor (Finansų priežiūros komisija, Bulgarija; toliau – KFN) ginčą dėl šiai bendrovei skirtų piniginių baudų už pareigos vesti registrus, susijusius su klientų skirstymu į kategorijas ir jiems suteikta informacija apie su investavimo paslaugomis susijusias išlaidas ir mokesčius, pažeidimą.

3

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014, p. 349), 16 straipsnio „Organizaciniai reikalavimai“ 6 dalyje numatyta:

„Investicinė įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų įrašus apie visas savo teiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir jos sudarytus sandorius, suteikdama kompetentingai institucijai pakankamai galimybių vykdyti savo priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų pagal šią direktyvą, [2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 84)], [2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva) (OL L 173, 2014, p. 179)] ir [2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1)], visų pirma įsitikinti, kad investicinė įmonė įvykdė visas pareigas, įskaitant pareigas esamiems arba potencialiems klientams ir pareigas, susijusias su rinkos vientisumu.“

4

Direktyvos 2014/65 25 straipsnio „Tinkamumo ir priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams“ 2, 3, 5 ir 8 dalyse numatyta:

„2.   Teikdama konsultaciją dėl investicijų arba valdydama portfelį, investicinė įmonė gauna visą būtiną informaciją apie esamo ar potencialaus kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugos investicijų srityje, to asmens finansinę padėtį, įskaitant jo galimybes patirti nuostolių, ir investicinius tikslus, įskaitant priimtinos rizikos lygį, kad investicinė įmonė galėtų rekomenduoti esamam ar potencialiam klientui investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios jam tinka ir visų pirma atitinka jam priimtinos rizikos lygį ir jo galimybes patirti nuostolių.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinei įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir rekomenduojant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, būtų tinkamas visas paketas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad teikdama kitas nei numatytąsias 2 dalyje investicines paslaugas, investicinė įmonė paprašytų esamo ar potencialaus kliento pateikti informaciją apie to asmens žinias ir patirtį konkretaus siūlomo ar prašomo produkto ar paslaugos investicijų srityje, jog investicinė įmonė galėtų įvertinti, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga ar numatytas teikti produktas. Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, vertinant atsižvelgiama į tai, ar visas paketas yra tinkamas.

Kai remdamasi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar potencialiam klientui, investicinė įmonė įspėja esamą ar potencialų klientą. To įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

Kai esami ar potencialūs klientai apsisprendžia nepateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos arba jei jie pateikia nepakankamą informaciją apie savo žinias ir patirtį, investicinė įmonė juos įspėja, kad ji negali įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jiems tinka. To įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

<…>

5.   Investicinė įmonė saugo įrašus, į kuriuos įeina dokumentas ar dokumentai, nustatantys šalių teises ir pareigas, dėl kurių susitarė investicinė įmonė ir klientas, bei kitos sąlygos, pagal kurias investicinė įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

<…>

8.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų principų, įskaitant principus, susijusius su informacija, kurią reikia gauti vertinant paslaugų ir finansinių priemonių tinkamumą ir priimtinumą savo klientams. <…>“

5

Deleguotasis reglamentas buvo priimtas remiantis, be kita ko, Direktyvos 2014/65 25 straipsnio 8 dalimi.

6

Šio deleguotojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[d]uomenys, kuriuos investicinė įmonė turi kaupti, turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į veiklos rūšį ir į teikiamų investicinių paslaugų bei vykdomos investicinės veiklos įvairovę, su sąlyga, kad vykdomos Direktyvoje [2014/65], <…> [R]eglamente [Nr. 600/2014], Reglamente [Nr. 596/2014], <…> [D]irektyvoje [2014/57] ir šiame reglamente nustatytos duomenų kaupimo pareigos ir kompetentingos institucijos gali vykdyti priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų užtikrinta klientų apsauga ir rinkos vientisumas.“

7

Deleguotojo reglamento Nr. 2017/565 50 straipsnio „Informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius“ 2 dalyje numatyta:

„Ex ante ir ex post atskleisdamos klientams informaciją apie išlaidas ir mokesčius investicinės įmonės susumuoja:

<…>“

8

Šio deleguotojo reglamento 56 straipsnyje „Tinkamumo vertinimas ir susijusios duomenų kaupimo pareigos“ numatyta:

„1.   Vertindamos, ar Direktyvos [2014/65] 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta investicinė paslauga tinka klientui, investicinės įmonės nustato, ar klientas turi reikiamos patirties ir žinių, kad suprastų riziką, susijusią su siūlomu arba prašomu produktu arba investicine paslauga.

Investicinė įmonė turi teisę daryti prielaidą, kad profesionalus klientas turi reikiamos patirties ir žinių, kad suprastų, kokia rizika yra susijusi su tomis konkrečiomis investicinėmis paslaugomis arba sandoriais, arba sandorių ar produktų rūšimis, kurių atžvilgiu šis klientas priskiriamas prie profesionalių klientų.

2.   Investicinės įmonės saugo įrašus apie atliktus tinkamumo vertinimus, kurie apima:

9

Minėto deleguotojo reglamento 72 straipsnyje „Informacijos saugojimas“ numatyta:

„1.   Informacija saugoma tokioje laikmenoje, kad kompetentingai institucijai ši informacija būtų prieinama ateityje, ir tokia forma ir taip, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

2.   Investicinės įmonės kaupia bent jau šio reglamento I priede nurodytus duomenis, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.

Šio reglamento I priede nurodytų duomenų sąrašas neapriboja jokių kitų duomenų kaupimo pareigų, nustatytų kitais teisės aktais.

3.   Investicinės įmonės taip pat kaupia duomenis apie politiką ir procedūras, kurias jos privalo raštu nustatyti pagal Direktyvą [2014/65], Reglamentą [Nr. 600/2014], Direktyvą [2014/57] ir Reglamentą [Nr. 596/2014] ir atitinkamas jų įgyvendinimo priemones.

Kompetentingos institucijos gali paprašyti investicinių įmonių saugoti papildomą informaciją, nenurodytą šio reglamento I priedo sąraše.“

10

Deleguotojo reglamento 2017/565 I priede „Duomenų kaupimas“ pateiktas minimalus sąrašas duomenų, kuriuos turi kaupti investicinė įmonė, priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Pagal šį sąrašą informacija, kurią reikia saugoti, yra, bet kita ko, skiltyje „Kliento vertinimas“ nurodyta informacija, susijusi su „Tinkamumo ir priimtinumo įvertinimu“, o skiltyje „Ryšiai su klientais“ – „Informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius“.

11

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Zakon za pazarite na finansovi instrumenti (Finansinių priemonių rinkų įstatymas; DV, Nr. 15, 2018 m. vasario 16 d.) 71 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad investicinės įmonės savo klientams arba potencialiems klientams laiku, tinkamu būdu ir atsižvelgdamos į teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos teikimo reikalavimus pateikia informaciją apie įvairias išlaidas ir klientams taikomus mokesčius, taip pat jų dydį.

12

Pagal šio įstatymo 290 straipsnio 9 dalies 16 punkto pirmą alternatyvą, siejamą su šio straipsnio 1 dalies 16 punktu, juridiniams asmenims ir individualių įmonių savininkams pažeidus taikytinus Europos Sąjungos reglamento reikalavimus, jeigu nenumatyta kitaip, gali būti skirta bauda nuo 5000 iki 1000000 Bulgarijos levų (BGN) (maždaug nuo 2500 iki 510000 eurų), o pakartotinio pažeidimo atveju – bauda nuo 10000 iki 2000000 BGN (maždaug nuo 5000 iki 1020000 eurų).

13

Varchev Finans yra investicinė įmonė, turinti KFN išduotą licenciją teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą.

14

Remiantis 2018 m. rugpjūčio 20 d. KFN pirmininko pavaduotojo įsakymu, bendrovėje Varchev Finans buvo atliktas patikrinimas ir pareikalauta suteikti prieigą prie visų pagal teisės aktus vedamų jos registrų. Buvo konstatuota, kad Varchev Finans nevedė nei registro, kuriame būtų saugomi duomenys apie klientams suteiktus investavimo produktus ir atliktas paslaugas, nei registro, kuriame būtų saugomi duomenys apie klientams suteiktą informaciją apie investavimo paslaugų išlaidas ir mokesčius.

15

Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Varchev Finans buvo skirtos dvi piniginės baudos už, pirma, Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalies, siejamos su šio deleguotojo reglamento 72 straipsnio 2 dalimi ir I priedu, ir, antra, 72 straipsnio 2 dalies, siejamos su šio deleguotojo reglamento I priedu, pažeidimą.

16

Varchev Finans dėl šio sprendimo pareiškė ieškinį Rayonen sad Varna (Varnos apylinkės teismas, Bulgarija), šis atmetė ieškinį ir patvirtino, kad Varchev Finans nevedė registrų, todėl pažeidė Deleguotajame reglamente 2017/565 nustatytus reikalavimus.

17

Varchev Finans pateikė kasacinį skundą Administrativen sad Varna (Varnos administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, dėl Rayonen sad Varna (Varnos apylinkės teismas) sprendimo, be kita ko, teigdama, kad KFN klaidingai aiškino ir taikė Deleguotąjį reglamentą 2017/565. Remiantis šio deleguotojo reglamento versijomis vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis, Varchev Finans neturėjo pareigos vesti registrų formaliąja prasme, tik privalėjo saugoti „duomenis“, nes jie, atsižvelgiant į tai, ką nustatė KFN, yra prieinami įmonėje.

18

KFN, priešingai, teigia, kad iš šio deleguotojo reglamento nuostatų teksto bulgarų kalba matyti, jog ieškovė pagrindinėje byloje turėjo vesti registrus formaliąja prasme.

19

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir palyginęs Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalyje ir 72 straipsnio 2 dalyje vartojamas reikšmingas sąvokas bulgarų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad prejudicinis sprendimas yra būtinas siekiant nustatyti, ar pagal šias nuostatas pakanka, kad jose nurodyta informacija būtų saugoma investicinės įmonės klientų bylose, ar reikia, kad ji būtų sistemingai saugoma atskiruose registruose.

20

Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad Varna (Varnos administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnio 2 dalis, siejamos su šio deleguotojo reglamento I priedu, turi būti aiškinamos taip, kad investicinės įmonės privalo saugoti duomenis, susijusius su kiekvieno kliento investavimo produktų ir paslaugų tinkamumo bei priimtinumo vertinimu, ir kiekvienam klientui pateiktą informaciją apie sąnaudas ir mokesčius, susijusius su investavimo paslaugomis, atskirame bendrame registre, vedamame būtent kompiuterinės duomenų bazės forma.

22

Visų pirma reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog, kaip pabrėžia KFN, šių nuostatų versijoje bulgarų kalba, kiek joje vartojamas terminas „registri“, jos suprantamos kaip numatančios pareigą vesti registrus formaliąja prasme, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir visos pagrindinės bylos šalys, šių nuostatų įvairios kalbinės versijos skiriasi.

23

Iš tiesų, nors kai kuriose Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 2 dalies ir jo I priedo kalbinėse versijose, kaip ir versijoje bulgarų kalba, daroma nuoroda į „registrą“, kaip antai šių nuostatų versijose ispanų k. („registros“), anglų k. („records“), italų k. („registrazioni“) ar portugalų k. („registos“), kitose kalbinėse versijose daroma nuoroda veikiau į paprastą „duomenų saugojimą“, kaip antai versijose vokiečių k. („Aufzeichnungen“) ar prancūzų k. („enregistrements“), nors iš to negalima daryti aiškios išvados, kad šiuos terminus reikia suprasti veikiau kaip reiškiančius registrus formaliąja prasme, o ne paprastą „duomenų saugojimą“.

24

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją vienoje iš Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijoje vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioriteto prieš kitas kalbines versijas. Iš tiesų Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Sąjungos kalbomis parengtas versijas, o jeigu jos skiriasi, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslą (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C-239/17, EU:C:2018:597, 37 ir 38 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

25

Pažymėtina, kad investicinių įmonių duomenų saugojimo pareigos, kurios pagal Deleguotąjį reglamentą 2017/565 investicinėms įmonėms nustatomos ne tik tam tikrose šio deleguotojo reglamento nuostatose, pavyzdžiui, kiek tai susiję su investicinių produktų ir paslaugų tinkamumo vertinimu, minėto deleguotojo reglamento 56 straipsnio 2 dalyje, bet ir apskritai to paties deleguotojo reglamento III skyriaus 8 skirsnyje „Duomenų kaupimas“.

26

Šiame skirsnyje yra Deleguotojo reglamento 2017/565 72 straipsnis, susijęs su informacijos saugojimu. Pirma, jo 1 dalyje nustatyta, kad ji turi būti saugoma tokia forma ir būdu, kurie atitiktų šios dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma sąlygą, kad kompetentinga institucija turėtų galimybę nesunkiai gauti reikalingą informaciją.

27

Antra, šio deleguotojo reglamento 72 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga saugoti bent to paties deleguotojo reglamento I priede nurodytus duomenis, įskaitant pagrindinėje byloje nagrinėjamus duomenis, dėl investicinių produktų ir paslaugų tinkamumo ir priimtinumo vertinimų ir dėl kiekvienam klientui teikiamos informacijos apie išlaidas ir mokesčius, susijusius su investavimo paslaugomis.

28

Kaip matyti iš to paties deleguotojo reglamento 92 konstatuojamosios dalies, šiais duomenų kaupimo reikalavimais siekiama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti priežiūros užduotis ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta klientų apsauga ir rinkos vientisumas.

29

Taigi iš Deleguotojo reglamento 2017/565 nuostatų, susijusių su duomenų kaupimo įpareigojimais, bendros struktūros ir tikslo matyti, kad juo siekiama nustatyti informaciją, kurią investicinės įmonės privalo bent jau saugoti, o kiek tai susiję su šios informacijos forma ir saugojimu, nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriuos turi atitikti šis saugojimas, be kita ko, lengvą prieinamumą kompetentingoms priežiūros institucijoms.

30

Darytina išvada, kad tiek, kiek šių nuostatų versijose skirtingomis kalbomis daroma nuoroda į „registrus“, jos negali būti aiškinamos taip, kad pagal jas investicinėms įmonėms nustatoma konkreti atitinkamos informacijos saugojimo forma, kaip antai vieno atskiro registro sukūrimas kompiuterinės duomenų bazės forma.

31

Dėl tokio aiškinimo Deleguotojo reglamento 2017/565 72 straipsnio 1 dalies a–e punktuose pateiktas reikalavimų, kuriuos turi atitikti informacijos saugojimas, apibrėžimas netektų prasmės.

32

Konkrečiai kalbant, iš šio deleguotojo reglamento 72 straipsnio 1 dalies e punkto matyti, kad investicinės įmonės numatytos priemonės turi atitikti duomenų kaupimo reikalavimus „nepriklausomai nuo naudojamos technologijos“. Darytina išvada, kad minėtas deleguotasis reglamentas grindžiamas tam tikru „technologiniu neutralumu“, nes pagal jį investicinėms įmonėms leidžiama pasirinkti duomenų kaupimo tvarką, jeigu pasirinktas būdas atitinka visus Deleguotojo reglamento 2017/565 72 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

33

Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 2 dalies ir jo I priedo nuostatų aiškinimas taip, kad jose vartojamos formuluotės apima registrus formaliąja prasme, o ne paprastą „duomenų saugojimą“, taip pat neišplaukia iš Direktyvos 2014/65, kuria remiantis buvo priimtas šis deleguotasis reglamentas.

34

Iš tiesų nei Direktyvos 2014/65 16 straipsnio 6 dalyje, kurioje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad visos investicinės įmonės išsaugotų įrašus apie visas savo teiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius, suteikdamos kompetentingai institucijai pakankamai galimybių vykdyti savo priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, nei šios direktyvos 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią investicinė įmonė saugo įrašus, į kuriuos įeina dokumentas ar dokumentai, nustatantys šalių teises ir pareigas, dėl kurių susitarė investicinė įmonė ir klientas, taip pat kitos sąlygos, pagal kurias investicinė įmonė teiks paslaugas klientui, nenurodyta tokios įmonės saugotinos informacijos techninė forma.

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Deleguotojo reglamento 2017/565 56 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnio 2 dalis, siejamos su šio deleguotojo reglamento I priedu, turi būti aiškinamos taip, kad investicinės įmonės neprivalo saugoti duomenų, susijusių su kiekvieno kliento investavimo produktų ir paslaugų tinkamumo ir priimtinumo vertinimu, ir kiekvienam klientui pateiktos informacijos apie sąnaudas ir mokesčius, susijusius su investavimo paslaugomis, atskirame bendrame registre, vedamame būtent kompiuterinės duomenų bazės forma, nes šių duomenų saugojimo forma gali būti laisvai pasirenkama, tačiau su sąlyga, kad ji atitinka visus minėto deleguotojo reglamento 72 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų, 56 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnio 2 dalis, siejamos su šio deleguotojo reglamento I priedu, turi būti aiškinamos taip, kad investicinės įmonės neprivalo saugoti duomenų, susijusių su kiekvieno kliento investavimo produktų ir paslaugų tinkamumo ir priimtinumo vertinimu, ir kiekvienam klientui pateiktos informacijos apie sąnaudas ir mokesčius, susijusius su investavimo paslaugomis, atskirame bendrame registre, vedamame būtent kompiuterinės duomenų bazės forma, nes šių duomenų saugojimo forma gali būti laisvai pasirenkama, tačiau su sąlyga, kad ji atitinka visus minėto deleguotojo reglamento 72 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.