Sujungtos bylos C‑37/20 ir C‑601/20

WM (C‑37/20) ir Sovim SA (C‑601/20)

prieš

Luxembourg Business Registers

(Tribunal d’arrondissement (Liuksemburgas) pateikti du prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija – Direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 – Pastarosios direktyvos 30 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkto pakeitimas – Galimybė bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus – Galiojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai – Privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas – Asmens duomenų apsauga“

1. Teisės aktų derinimas – Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija – Direktyva 2015/849 – Pakeitimas, dėl kurio valstybės narės privalo užtikrinti, jog bet kuris plačiosios visuomenės atstovas galėtų gauti informaciją apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus – Didelis teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymas – Pateisinimas – Teisėtumo principo ir pagrindinių teisių esmės paisymas – Bendrojo intereso tikslo buvimas – Nagrinėjamo suvaržymo būtinumo ir proporcingumo nebuvimas – Negaliojimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/849 30 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/843 30 ir 31 konstatuojamosios dalys ir 1 straipsnio 15 punkto c papunktis)

   (žr. 37–44, 47–52, 57–59, 66, 67, 71–76, 81–85, 88 punktus ir rezoliucinę dalį)

2. Pagrindinės teisės – Privataus gyvenimo gerbimas – Asmens duomenų apsauga – Apribojimai – Sąlygos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 46, 63–65 punktus)

3. Teisės aktų derinimas – Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija – Direktyva 2015/849 – Pakeitimas, dėl kurio valstybės narės privalo užtikrinti, jog bet kuris plačiosios visuomenės atstovas galėtų gauti informaciją apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus – Didelis teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymas – Pateisinimas – Rėmimasis skaidrumo principu kaip bendrojo intereso tikslu, galinčiu pateisinti nagrinėjamą suvaržymą – Neleistinumas

   (ESS 1 ir 10 straipsniai; SESV 15 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/849, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/843, 30 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punktas)

   (žr. 60–62 punktus)

Santrauka

Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir jų prevencijos tikslais pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą ( 1 ) valstybės narės įpareigojamos vesti registrą, kuriame būtų saugoma informacija apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus ( 2 ). Po šios direktyvos pakeitimo Direktyva 2018/843 ( 3 ) tam tikra informacija turi būti visais atvejais prieinama bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui. Pagal taip pakeistą Kovos su pinigų plovimu direktyvą Liuksemburgo teisės aktuose ( 4 ) buvo numatyta, kad įsteigiamas Registre des bénéficiaires effectifs (Tikrųjų savininkų registras, toliau – RBE), kurio paskirtis – saugoti ir atskleisti tam tikrą informaciją apie tikruosius registruotų subjektų savininkus, su kuria turi galimybę susipažinti bet kuris asmuo.

Šiomis aplinkybėmis tribunal d’arrondissement de Luxembourg inicijuotos dvi bylos: ieškinius pareiškė atitinkamai WM ir Sovim SA, kurie ginčija Luxembourg Business Registers (RBE valdytoja) sprendimą atmesti jų prašymus neleisti plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie WM, kaip nekilnojamojo turto bendrovės tikrąjį savininką (pirmoji byla), ir apie tikrąjį Sovim SA savininką (antroji byla). Šiose dviejose bylose tribunal d’arrondissement de Luxembourg, abejodamas dėl Sąjungos teisės nuostatų, kuriose įtvirtinta visuomenės prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus sistema, galiojimo, pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl galiojimo įvertinimo.

Savo sprendime Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) pripažino Direktyvą 2018/843 negaliojančia tiek, kiek ja iš dalies pakeista Kovos su pinigų plovimu direktyva taip, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad informaciją apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti bet kuris plačiosios visuomenės atstovas ( 5 ).

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš dalies pakeistoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatyta plačiosios visuomenės galimybė susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus yra didelis atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymas.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo: kadangi atitinkami duomenys apima informaciją apie fizinius asmenis, kurių tapatybė nustatyta, t. y. tikruosius valstybių narių teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų savininkus, bet kurio plačiosios visuomenės atstovo prieiga prie tokios informacijos daro poveikį pagrindinei teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Be to, jų atskleidimas plačiajai visuomenei yra asmens duomenų tvarkymas. Jis pridūrė, kad toks atskleidimas plačiajai visuomenei yra minėtų dviejų pagrindinių teisių suvaržymas, nesvarbu, kaip pateikta informacija bus naudojama vėliau ( 6 ).

Dėl šio suvaržymo dydžio Teisingumo Teismas nurodė, kad tiek, kiek plačiajai visuomenei atskleidžiama informacija susijusi su tikrojo savininko tapatybe ir jo turimų naudos teisių bendrovėse ar kituose juridiniuose asmenyse pobūdžiu ir apimtimi, ji gali padėti daugiau ar mažiau (priklauso nuo to, kas numatyta nacionalinėje teisėje) išsiaiškinti tam tikrus asmens tapatybės duomenis, atitinkamo asmens turtinę padėtį, taip pat konkrečius ekonominius sektorius, šalis ir įmones, į kuriuos jis investavo. Be to, ši informacija tampa prieinama potencialiai neribotam skaičiui asmenų, todėl toks asmens duomenų tvarkymas gali leisti asmenims, kurie dėl su šios priemonės tikslu nesusijusių priežasčių siekia gauti informacijos apie tikrojo savininko turtinę ir finansinę padėtį, laisvai susipažinti su šiais duomenimis. Ši galimybė dar mažiau ribojama, kai su duomenimis galima susipažinti internete. Be to, pasekmės duomenų subjektams dėl galimo piktnaudžiavimo naudojant jų asmens duomenis, gali būti dar didesnės dėl to, kad, atskleidus plačiajai visuomenei šiuos duomenis, jie gali būti ne tik laisvai prieinami, bet ir saugomi bei platinami ir kad dėl tokio vėlesnio tvarkymo šiems asmenims tampa dar sunkiau, gal net neįmanoma, veiksmingai apsiginti nuo piktnaudžiavimo.

Toliau nagrinėdamas nagrinėjamo suvaržymo pateisinimą, pirma, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju laikytasi teisėtumo principo. Iš tikrųjų pirma nurodytų pagrindinių teisių įgyvendinimo apribojimas, kurį lemia plačiosios visuomenės galimybė susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte, t. y. iš dalies pakeistoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje. Be to, šioje direktyvoje konkrečiai nurodyta, kad ši informacija turi būti adekvati, tiksli ir aktuali, ir aiškiai išvardijama tam tikra informacija, su kuria turi būti leista susipažinti bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui. Joje taip pat nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybės narės gali numatyti tokios prieigos išimtis.

Antra, Teisingumo Teismas patikslino, kad nagrinėjamas suvaržymas nedaro poveikio Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamų pagrindinių teisių esmei. Nors tiesa, kad iš dalies pakeistos Kovos su pinigų plovimu direktyvoje nepateikiama išsamaus duomenų, su kuriais turi būti leista susipažinti bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui, sąrašo ir kad valstybės narės turi teisę suteikti prieigą prie papildomos informacijos, galima gauti, saugoti, vadinasi, ir pateikti visuomenei tik adekvačią informaciją apie tikruosius savininkus ir jų turimas naudos teises, tad negalima pateikti informacijos, kuri nėra adekvačiai susijusi su iš dalies pakeistos Kovos su pinigų plovimu direktyvos tikslais. Vis dėlto neatrodo, kad tokį ryšį turinčios informacijos atskleidimas plačiajai visuomenei keltų kokį nors poveikį pirma nurodytų pagrindinių teisių esmei.

Trečia, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad numatydamas galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, nustatydamas didesnį skaidrumą leidžiančią užtikrinti aplinką, kuri mažiau galėtų būti naudojama šiais tikslais, o tai yra bendrojo intereso tikslas, kuriuo galima pateisinti net ir didelius Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymus.

Ketvirta, vertindamas, ar nagrinėjamas suvaržymas yra tinkamas, būtinas ir proporcingas, Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš tikrųjų plačiosios visuomenės prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus gali padėti įgyvendinti šį tikslą.

Vis dėlto jis pareiškė, kad šio suvaržymo negalima laikyti apribotu tuo, kas tikrai būtina. Pirma, šio suvaržymo tikroji būtinybė negali būti įrodyta remiantis aplinkybe, kad „teisėto intereso“, kurį pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvos redakciją, galiojusią iki jos pakeitimo Direktyva 2018/843, turėjo turėti visi asmenys, norintys gauti informaciją apie tikruosius savininkus, kriterijų buvo sunku taikyti praktikoje ir kad jį taikant galėjo būti priimti savavališki sprendimai. Iš tikrųjų galimi sunkumai tiksliai apibrėžti atvejus ir sąlygas, kuriomis visuomenė gali susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, negali pateisinti to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas numatytų galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su šia informacija.

Antra, Direktyvoje 2018/843 pateikti paaiškinimai taip pat negali įrodyti tikros nagrinėjamo suvaržymo būtinybės ( 7 ). Kadangi, kaip matyti iš šių paaiškinimų, plačiosios visuomenės prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus turi leisti pilietinei visuomenei, įskaitant žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas, nuodugniau tikrinti informaciją, Teisingumo Teismas nurodė, kad tiek žiniasklaida, tiek pilietinės visuomenės organizacijos, susijusios su kova su pinigų plovimu ir kova su terorizmo finansavimu, turi teisėtą interesą susipažinti su atitinkama informacija. Tas pats pasakytina ir apie asmenis, kurie nori žinoti kurios nors bendrovės ar kito teisės subjekto tikruosius savininkus dėl to, kad jie gali sudaryti su jais sandorius, arba apie finansų įstaigas ir valdžios institucijas, kovojančias su nusikaltimais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje.

Be to, nagrinėjamas suvaržymas nėra ir proporcingas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad materialinės teisės normos, kuriose numatytas šis suvaržymas, neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimo. Iš tiesų iš dalies pakeistoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatyta, kad bet kuris plačiosios visuomenės atstovas gali gauti „bent“ joje nurodytus duomenis, ir valstybėms narėms suteikiama galimybė suteikti prieigą prie papildomos informacijos, apimančios „bent“ atitinkamo tikrojo savininko gimimo datą arba kontaktinius duomenis. Iš vartojamo žodžio „bent“ matyti, kad pagal šias nuostatas visuomenei leidžiama atskleisti duomenis, kurie nėra pakankamai apibrėžti ar nustatytini.

Be to, kiek tai susiję su šio suvaržymo dydžio ir nurodyto bendrojo intereso svarbos lyginimu, Teisingumo Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į šio tikslo svarbą, jis gali pateisinti net didelius Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių apribojimus.

Vis dėlto, pirma, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu visų pirma yra viešosios valdžios institucijų ir tokių subjektų, kaip kredito ir finansų įstaigos, kurioms dėl jų veiklos nustatomi specialūs įpareigojimai, kompetencijos sritis. Dėl šios priežasties iš dalies pakeistoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatyta, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais turi galėti gauti kompetentingos institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai be jokių apribojimų, taip pat įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas ( 8 ).

Antra, palyginti su ankstesne tvarka, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus galimybę turėjo ne tik kompetentingos institucijos ir kai kurios įstaigos, bet ir bet kuris asmuo arba organizacija, kurie galėjo įrodyti teisėtą interesą, Direktyvoje 2018/843 įtvirtinta tvarka daug labiau suvaržomos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamos pagrindinės teisės, ir šio didesnio suvaržymo negali kompensuoti dėl šios tvarkos, palyginti su pirmąja, galinti atsirasti nauda kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

( 1 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73, toliau – Kovos su pinigų plovimu direktyva).

( 2 ) Kovos su pinigų plovimu direktyvos 3 straipsnio 6 punktą tikrasis savininkas – tai fizinis (‑iai) asmuo (‑enys), kuris (‑ie) faktiškai yra kliento savininkas (‑ai) arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis (‑iai) asmuo (‑enys), kurio (‑ių) vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.

( 3 ) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018, p. 43).

( 4 ) 2019 m. sausio 13 d. Įstatymas dėl tikrųjų savininkų registro įsteigimo (Mémorial A, Nr. 15).

( 5 ) Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punkto c papunkčio, kuriuo iš dalies pakeičiamas Kovos su pinigų plovimu direktyvos 30 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punktas, negaliojimas.

( 6 ) 2022 m. birželio 21 d. Sprendimas Ligue des droits humains (C‑817/19, EU:C:2022:491, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 7 ) Turimi mintyje Direktyvos 2018/843 30 konstatuojamojoje dalyje pateikti paaiškinimai.

( 8 ) Iš dalies pakeistos Kovos su pinigų plovimu direktyvos 30 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai.