1.

Šis Landgericht Hannover (Hanoverio apygardos teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl byloje pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39824 – Sunkvežimiai) priimto 2016 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimo (C(2016) 4673 final) (toliau – Sprendimas) ( 2 ) išaiškinimo. Šiuo sprendimu Komisija sunkvežimių gamintojams skyrė didžiausią baudą, kokia iki šiol vienoje byloje buvo skirta už kartelinį susitarimą, t. y. 2,93 mlrd. EUR (iš viso 3,81 mlrd. EUR ( 3 )), už tai, kad jie slapta susitarė 14 metų laikotarpiu dirbtinai padidinti sunkvežimių kainas ir perkelti išlaidas, patirtas užtikrinant atitiktį griežtesnėms išmetamųjų teršalų taisyklėms. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant vadinamąjį „follow on“ ieškinį tarp Landkreis Northeim (Northeimo administracinė apskritis, Vokietija; toliau – Northeimo apskritis) ir Daimler AG (toliau – Daimler). Northeimo apskritis nori iš Daimler gauti kompensaciją už žalą, kilusią dėl veiksmų, susijusių su jos iš Daimler įsigytais šiukšlių surinkimo sunkvežimiais ir draudžiamų pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnį.

2.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Sprendimą reikia aiškinti taip, kad pagal jį „su pažeidimu susijusios prekės“ apima specializuotas transporto priemones, be kita ko, šiukšlių surinkimo sunkvežimius.

3.

2006 ir 2007 m. Northeimo apskritis (viešosios teisės reglamentuojamas subjektas) iš Daimler įsigijo du buitinių šiukšlių surinkimo sunkvežimius už, atitinkamai, 146740,00 EUR ir 146586,58 EUR, dėl kiekvieno pirkinio įvykdžiusi viešuosius pirkimus.

4.

2016 m. liepos 19 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą pagal susitarimo procedūrą (anglų k. „settlement procedure“).

5.

Šiame sprendime Komisija konstatavo, kad keli tarptautiniai sunkvežimių gamintojai, įskaitant Daimler, MAN ir Iveco Magirus, pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Pažeidimą sudarė slapti susitarimai dėl kainų Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE) nustatymo ir bendrų (bruto) kainų didinimo sunkvežimiams, kurių masė nuo 6 iki 16 tonų (toliau – vidutiniai sunkvežimiai), ir sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 16 tonų (toliau – sunkieji sunkvežimiai), taip pat dėl išmetamųjų teršalų technologijų, tokiems sunkvežimiams būtinų pagal EURO 3–6 standartus, įdiegimo išlaidų perkėlimo. Pažeidimas buvo daromas visoje EEE teritorijoje ir truko nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. (toliau – kartelis).

6.

Po Sprendimo priėmimo Northeimo apskritis pareiškė Daimler ieškinį dėl žalos atlyginimo Landgericht Hannover (Hanoverio apygardos teismas). Ieškiniu ta apskritis siekia gauti kompensaciją už jos patirtą finansinę žalą, kilusią dėl Daimler vykdytų antikonkurencinių veiksmų. Šis ieškinys tos įmonės atžvilgiu yra „follow-on“ ieškinys (ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas nacionaliniame teisme po to, kai Komisija priėmė galutinį sprendimą, kuriame konstatuotas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas).

7.

Northeimo apskritis laikosi nuomonės, kad Sprendime nurodyta „sunkvežimių“ sąvoka apima šiukšlių surinkimo sunkvežimius, kuriuos ji įsigijo iš Daimler. Ši nuomonė grindžiama to sprendimo formuluotėmis, kuriose tiesiogiai nenurodoma išimtis specializuotoms transporto priemonėms ( 4 ).

8.

Priešingai, Daimler prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme tvirtina, kad Sprendimas negalioja šiems šiukšlių surinkimo sunkvežimiams, nes jie yra specializuotos transporto priemonės. Šį teiginį ji grindžia tuo, kad prieš priimdama Sprendimą Komisija Daimler išsiųstame 2015 m. birželio 30 d. prašyme pateikti informaciją (toliau – 2015 m. prašymas pateikti informaciją) patikslino tyrimų apimtį ir nurodė, kad sąvoka „sunkvežimis“ neapima naudotų sunkvežimių, specializuotų transporto priemonių (pvz., karinių transporto priemonių, gaisrų gesinimo transporto priemonių), papildomai parduodamų priedų (anglų k. „add-ons“), po pardavimo teikiamų paslaugų bei kitų paslaugų ir garantinių paslaugų.

9.

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1/2003 ( 5 ) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos nacionalinių teismų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos pagal SESV 101 ar 102 straipsnį, jau esančių Komisijos sprendimo objektu, negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui, prašymą priimti prejudicinį teismą pateikusiam teismui kyla klausimų, kurias prekes apima pagrindinėje byloje nagrinėjamas kartelis. Kalbant konkrečiau, atsižvelgdamas skirtingą nacionalinę jurisprudenciją dėl sąvokos „sunkvežimiai“, kaip ji apibrėžta Sprendime, taikymo specializuotoms transporto priemonėms, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar prekėms, kurias apima kartelis, nepriskirtini šiukšlių surinkimo sunkvežimiai.

10.

Dėl šio klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad Sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, pirma, jog „[s]u pažeidimu susijusios prekės yra sunkvežimiai, kurių masė yra nuo 6 iki 16 tonų (toliau – vidutiniai sunkvežimiai), ir sunkvežimiai, kurių masė didesnė nei 16 tonų (toliau – sunkieji sunkvežimiai), tiek sunkvežimiai be priekabos, tiek vilkikai“, ir, antra, kad Sprendimas negalioja kariniams tikslams naudojamiems sunkvežimiams.

11.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, viena vertus, mano, kad formuluotes, kurias Komisija vartoja apibūdindama su pažeidimu susijusias prekes, galima suprasti kaip iš esmės apimančias tik „įprastus“ sunkvežimius, išskyrus tuos, kurie naudojami kariniams tikslams, ir, kadangi tiesiogiai nenurodyta kitaip, Komisijos vartojama „sunkvežimių“ sąvoka neapima specializuotų transporto priemonių, įskaitant šiukšlių surinkimo sunkvežimių, nes jiems taikoma „kitų prekių“ sąvoka ( 6 ).

12.

Kita vertus, kaip teigia minėtas teismas, ta pati formuluotė gali būti suprantama taip, kad pagal ją „sunkvežimių“ sąvoka apima visų rūšių sunkvežimius, t. y. kad ji apima visų rūšių specializuotas transporto priemones, išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius.

13.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl 2015 m. prašymo pateikti informaciją reikšmės nustatant su pažeidimu susijusias prekes. Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nežino, ar minėtame prašyme Komisijos pateiktas teiginys, kad sunkvežimio sąvoka neapima naudotų sunkvežimių ar specializuotų transporto priemonių (be kita ko, karinių sunkvežimių, gaisrų gesinimo automobilių), reiškia, jog čia pateiktas tik pavyzdžių sąrašas, o ne baigtinis specializuotų transporto priemonių sąrašas.

14.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas pagal susitarimo procedūrą, kurią iniciavo Komisija, gavusi šiai institucijai pateiktus toje procedūroje dalyvavusių šalių prašymus. Šiomis aplinkybėmis minėtam teismui kyla klausimas, kokią reikšmę turi tai, kad antikonkurencinių veiksmų mastas nustatytas vykstant tokiai procedūrai.

15.

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Hannover (Hanoverio apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar byloje pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39824 – Sunkvežimiai) priimtas 2016 m. liepos 19 d. [Komisijos] sprendimas (C(2016) 4673 final) turi būti aiškinamas taip, kad šio Komisijos sprendimo išvados galioja ir specializuotoms transporto priemonėms, be kita ko, šiukšlių surinkimo mašinoms?“

16.

Rašytines pastabas pateikė Northeimo apskritis, Schönmackers Umweltdienste GmbH & Co.KG (toliau – Schönmackers), Daimler, TRATON SE (buvusi MAN), Iveco Magirus, Austrijos vyriausybė ir Komisija. Visos šios šalys, išskyrus Austrijos vyriausybę, taip pat pasinaudojo galimybe pateikti žodinius paaiškinimus Teisingumo Teismo posėdyje.

17.

Northeimo apskritis visų pirma teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes Daimler per nustatytą terminą nepasinaudojo savo teise pareikšti ieškinį ir apskųsti Sprendimą Bendrajame Teisme, taigi nebegali ginčyti to sprendimo teisėtumo nacionaliniuose teismuose reikšdama ieškinius dėl tą sprendimą įgyvendinančių nacionalinių priemonių. Galiojanti Sąjungos priemonė yra privaloma nacionaliniams teismams, taigi dėl Sprendimo pagrįstumo nebegalima teikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

18.

Kaip teigia Schönmackers, kuri įstojo į bylą palaikydama Northeimo apskrities reikalavimus, neatrodo, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manytų, jog tam, kad būtų išspręstas ginčas pagrindinėje byloje, reikia gauti atsakymą į prejudicinį klausimą.

19.

Northeimo apskritis ir Schönmackers alternatyviai iš esmės teigia, kad aiškinant Sprendimą Komisijos prašymas pateikti informaciją nereikšmingas.

20.

Antra, Northeimo apskritis ir Schönmackers mano, kad Sprendime nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, jog minėtas sprendimas negalioja šiukšlių surinkimo sunkvežimiams.

21.

Be to, kaip teigia Northeimo apskritis, ir sunkvežimiai, ir specializuotos transporto priemonės priskirtinos transporto priemonių N kategorijai, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2018/858 ( 7 ). Tokią išvadą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad Reglamento (ES) 2019/631 ( 8 ) ir Reglamento (ES) 2018/956 ( 9 ) taikymo sritis, apskritai kalbant, apima N kategorijos komercines transporto priemones.

22.

Northeimo apskritis taip pat nurodo, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2006/126/EB ( 10 ) 4 straipsnio, transporto priemonių kategorijos išskiriamos atsižvelgiant vien tik į transporto priemonių masę, didžiausią asmenų, kuriuos galima gabenti tokia transporto priemone, skaičių ir mažiausią amžių, kurio sulaukusiam asmeniui gali būti suteikta teisė vairuoti transporto priemonę.

23.

Be to, kaip teigia Northeimo apskritis, tai, kad šiukšlių surinkimo sunkvežimiai priskirtini „sunkvežimių“ kategorijai, visų pirma matyti iš Kraftfahrt-Bundesamt (Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba, Vokietija) sudaryto motorinių transporto priemonių ir jų priekabų sąrašo. Šiukšlių surinkimo transporto priemonė jame klasifikuojama kaip „buitinių šiukšlių surinkimo sunkvežimis“.

24.

Daimler, kurią palaiko MAN ir Iveco Magirus, teigia, kad Sprendimo tikslais specializuotos transporto priemonės nėra sunkvežimiai.

25.

Šios įmonės iš esmės pirmiausia tvirtina, kad kasdienėje kalboje sunkvežimiai ir specializuotos transporto priemonės traktuojami skirtingai: „sunkvežimiai“ yra transporto priemonės, iš esmės sukonstruotos ir pagamintos prekių pervežimui, o „specializuotos transporto priemonės“ yra transporto priemonės, pagamintos ir įrengtos konkrečiam tikslui. Antra, Daimler, MAN ir Iveco Magirus pažymi, kad „sunkvežimio“ sąvoka apibrėžta ir vartojama įvairiuose Sąjungos antrinės teisės aktuose. Šių įmonių nuomone, Sprendimo išvados paremtos Sąjungos teisėje pateikta apibrėžtimi. Trečia, Daimler, MAN ir Iveco Magirus iš esmės mano, kad Sprendimą vertinant kaip visumą jo formuluotės nepatvirtina išvados, kad jis taikomas specializuotoms transporto priemonėms. Ketvirta, kaip teigia Daimler, MAN ir Iveco Magirus, pagrindinėje byloje nagrinėjami šiukšlių surinkimo sunkvežimiai, remiantis jų paskirtimi, įranga ir specifinėmis savybėmis, neskirti prekių pervežimui, jie specialiai sukonstruoti naudoti atliekų sektoriuje, taigi Sprendimas jiems negalioja. Penkta, Iveco Magirus tvirtina, kad Sprendimo adresatams neaišku ir, juo labiau, neakivaizdu, kad nagrinėdamas ieškinį dėl žalos nacionalinis teismas galėtų traktuoti, jog šis sprendimas taikomas ir specializuotoms transporto priemonėms. Šešta, Iveco Magirus iš esmės teigia, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą reikalaujama, kad kilus abejonių dėl Sprendimo materialinės taikymo srities jis būtų aiškinamas siaurai, taigi specializuotos transporto priemonės šio sprendimo tikslais negali būti laikomos sunkvežimiais.

26.

Austrijos vyriausybė ir Komisija iš esmės nurodo, kad šiukšlių surinkimo sunkvežimiai yra tarp prekių, kurias apima kartelis ir Sprendimas.

27.

Ieškovė pagrindinėje byloje Northeimo apskritis ir Schönmackers iš esmės teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir prejudicinis klausimas yra nepriimtini.

28.

Manau, kad šiuos argumentus reikia atmesti.

29.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, jei, kaip šiuo atveju, pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą ( 11 ).

30.

Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja „follow-on“ ieškinį dėl žalos, pareikštą remiantis Komisijos sprendimu. Minėtame sprendime Komisija konstatavo, kad kelios įmonės, įskaitant Daimler, MAN ir Iveco Magirus, dalyvavo kartelyje dėl sunkvežimių ir pažeidė SESV 101 straipsnį bei EEE susitarimo 53 straipsnį ( 12 ).

31.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo, kad, du šiukšlių surinkimo sunkvežimius nusipirkusios ieškovės pagrindinėje byloje (Northeimo apskrities) nuomone, tie sunkvežimiai yra su pažeidimu susijusios prekės. Kita vertus, Daimler prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad tie sunkvežimiai yra specializuotos transporto priemonės, taigi nepatenka į Sprendimo materialinę taikymo sritį.

32.

Aiškiai matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl Sprendimo materialinės taikymo srities ir pagrindinėje byloje negali nuspręsti, ar Sprendimas galioja tiems dviem šiukšlių surinkimo sunkvežimiams.

33.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Sprendimo taikymo srities išaiškinimo, kurio jis prašo, reikia tam, kad jis galėtų nustatyti, ar pagrįstas ieškinys dėl žalos.

34.

Kalbant apie šios išvados 17 punkte nurodytą Northeimo apskrities argumentą pakanka pažymėti, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Daimler yra viena iš atsakovių pagrindinėje byloje pagal ieškinį dėl žalos, kurį kaip Sprendimu grindžiamą „follow-on“ ieškinį pareiškė Northeimo apskritis, ir Daimler prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme neginčija to sprendimo pagrįstumo.

35.

Be to, priešingai nei kalbant apie Komisijos sprendimus, kuriais nurodoma grąžinti su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinant Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuotas kartelio egzistavimas, kaip antai aptariamas šiuo atveju, nereikia jokių nacionalinių priemonių.

36.

Taigi šiuo atveju klausimas kyla tik dėl Sprendimo aiškinimo.

37.

Galiausiai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo jau buvo prašyta pateikti išaiškinimus dėl konkurencijos srityje priimtų Komisijos sprendimų, nes jie yra Sąjungos institucijos aktai, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį ( 13 ).

38.

Pirmiausia, kaip jau nusprendė Sąjungos teismas, „taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį nebūtina iš anksto apibrėžti atitinkamos rinkos, jeigu ginčijamos sutarties tikslas savaime yra antikonkurencinis, t. y. jeigu iš anksto neapibrėždama rinkos Komisija galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nagrinėjama sutartis iškreipia konkurenciją ir gali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Šiuo atveju kalbama būtent apie sunkiausius ribojimus, kurie aiškiai draudžiami SESV 101 straipsnio 1 dalies a–e punktuose“ ( 14 ). Manau, kad šis teiginys bet kuriuo atveju teisingas kalbant apie tokį kartelį, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

39.

Šioje byloje neginčijama tai, kad kartelis turėjo visus susitarimo ir (arba) suderintų veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį, ir kurių tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ir (arba) iškraipymas EEE sunkvežimių rinkoje, požymius ( 15 ).

40.

Be to, Sąjungos teismas aiškiai konstatavo, kad „rinka, apie kurią kalbama Komisijos sprendime, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas, nustatoma atsižvelgiant į kartelinius susitarimus ir kartelio veiklą“ ( 16 ).

41.

Iš tiesų Sąjungos teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad „atitinkamą rinką [pasirenka] ne Komisija savo nuožiūra, bet kartelio <…> nariai, kurie tyčia savo antikonkurencinius veiksmus sutelkė į [atitinkamas prekes]“ ( 17 ).

42.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į prejudicinio sprendimo procedūros pobūdį, Teisingumo Teismas šioje byloje negali nustatyti atitinkamų prekių rinkos ir neturi tikrinti, ar atitinkamų prekių rinką nustatė Komisija.

43.

Šioje byloje Teisingumo Teismas privalo įvertinti Sprendimo taikymo sritį, t. y. nustatyti, kurios prekės yra „susijusios su pažeidimu“, kurį Sprendime konstatavo Komisija. Visų pirma jis turi nustatyti, ar iš Sprendimo reikia padaryti išvadą, kad specializuotos transporto priemonės, be kita ko, šiukšlių surinkimo sunkvežimiai, patenka tarp su pažeidimu susijusių prekių.

44.

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad įvairios keliuose Sąjungos antrinės teisės aktuose (pvz., Direktyvoje 97/27/EB ( 18 )) pateiktos sąvokų „sunkvežimis“ ir „specializuota transporto priemonė“ apibrėžtys, kurias nurodo šalys, yra nereikšmingos, nes Komisija Sprendime nesirėmė jokiais tokiais aktais ar apibrėžtimis ir jame pateikė savo su pažeidimu susijusių prekių apibrėžtį, kuri reikšminga atliekant vertinimą šioje byloje. Taigi Teisingumo Teismas savo išvadas turėtų grįsti konkrečiomis paties Sprendimo apibrėžtimis ir formuluotėmis.

45.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, „[a]iškinant [Sąjungos] teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet taip pat į jos kontekstą bei teisės aktu, kuriame ji yra, siekiamus tikslus“ ( 19 ).

46.

Vis dėlto Teisingumo Teismas negali aiškindamas tokią nuostatą nepaisyti jos aiškios ir tikslios formuluotės ( 20 ).

47.

Visų pirma neginčijama, kad Sprendime pateikta „sunkvežimių“ apibrėžtis atitinka pranešime apie prieštaravimus pateiktą apibrėžtį; vienintelis skirtumas yra toks, kad Komisijos sprendime numatyta tiesioginė išimtis kariniams tikslams naudojamiems sunkvežimiams (jeigu taip nebūtų, įmonės, tikėtina, tuo remdamosi būtų apskundusios Sprendimą).

48.

Sprendimo 1 straipsnyje nustatyta: „[s]lapta susitardamos dėl sunkvežimių kainų EEE nustatymo ir bendrų kainų didinimo, taip pat pasirinkdamos išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojimo vidutiniuose ir sunkiasvoriuose sunkvežimiuose pradžios laiką ir perkeldamos išlaidas, toliau išvardytos įmonės nurodytais laikotarpiais pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį: [...] c) Daimler AG – nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d.“ (toliau – pažeidimas).

49.

Sprendimo 1 straipsnį reikėtų nagrinėti kartu su jo 5 konstatuojamąja dalimi.

50.

5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: [s]u pažeidimu susijusios prekės yra sunkvežimiai, kurių masė yra nuo 6 iki 16 tonų (toliau – vidutiniai sunkvežimiai), ir sunkvežimiai, kurių masė didesnė nei 16 tonų (toliau – sunkieji sunkvežimiai), tiek sunkvežimiai be priekabos, tiek vilkikai (toliau vidutiniai sunkvežimiai ir sunkieji sunkvežimiai kartu vadinami sunkvežimiais). [Čia pateiktoje 5 išnašoje nurodyta: „išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius“.] Ši byla nesusijusi su sunkvežimių aptarnavimu po pardavimo, kitomis paslaugomis ir garantijomis, su naudotų sunkvežimių ar bet kokių kitų prekių ar paslaugų, kurias parduoda šio Sprendimo adresatai, pardavimu“.

51.

Iš Sprendimo formuluočių aiškiai matyti, kad jis taikomas visų vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių – tiek sunkvežimių be priekabos, tiek vilkikų – pardavimui ( 21 ).

52.

Remiantis to sprendimo formuluotėmis, aiški išimtis nustatyta tik dėl kariniams tikslams naudojamų sunkvežimių. Be kariniams tikslams naudojamų sunkvežimių Sprendimas taip pat netaikomas sunkvežimių aptarnavimui po pardavimo, kitoms paslaugoms ir garantijoms, naudotų sunkvežimių pardavimui ar bet kokių kitų prekių ar paslaugų ( 22 ), kurias parduoda šio sprendimo adresatai, pardavimui.

53.

Kalbant apie specializuotas transporto priemones reikia pažymėti, kad dėl to, jog Sprendime išimtis nustatyta tik kariniams tikslams naudojamiems sunkvežimiams, jis turi būti laikomas taikomu visiems sunkvežimiams, kurių masė yra nuo 6 iki 16 tonų ir didesnė nei 16 tonų, įskaitant specializuotas transporto priemones (išskyrus vien tik kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius).

54.

Jeigu Komisija būtų norėjusi Sprendimo netaikyti ir kitoms sunkvežimių rūšims, pvz., šiukšlių surinkimo sunkvežimiams, ji būtų tai aiškiai paminėjusi.

55.

Manau, kad tik taip galima aiškinti Sprendimą vadovaujantis teisinio aiškumo ir teisinio saugumo principais. Šie du principai glaudžiai susiję.

56.

Pirma, pagal teisinio aiškumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų priimti aktai, kaip antai Komisijos sprendimai bylose dėl konkurencijos, būtų aiškūs ir nedviprasmiški.

57.

Antra, pagal bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, visų pirma reikalaujama, kad „teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs tam, kad teisės subjektai galėtų nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas bei atitinkamai elgtis“ ( 23 ).

58.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad teisinio saugumo reikalavimas itin griežtai taikomas tuomet, kai Sąjungos teisės aktai gali turėti finansinių pasekmių, kad suinteresuotieji asmenys galėtų tiksliai žinoti jiems pagal šias teisės nuostatas nustatytų pareigų apimtį ( 24 ).

59.

Be to, toks Sprendimo aiškinimas pagrįstas ir dėl to, kad išimtys, kaip antai Sprendime pateikta išimtis vien tik dėl kariniams tikslams naudojamų sunkvežimių, turi būti aiškinamos siaurai.

60.

Kaip ir Northeimo apskritis manau, kad iš to, jog išnašą dėl kariniams tikslams naudojamų sunkvežimių nuspręsta įterpti iš karto po Sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje pateikto sunkvežimių, kuriems taikomas Sprendimas, aprašymo, aiškiai matyti, jog Komisija manė, kad specializuotos transporto priemonės yra prekės, kurioms taikomas Sprendimas, ir jų negalima priskirti, pvz., prie „kitų kartelio narių parduodamų prekių“.

61.

Be to, sistemiškai lyginant su kitomis Sprendimo pastraipomis matyti, kad šis sprendimas taikomas ir specializuotoms transporto priemonėms (išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius).

62.

Sutinku su Komisija, kad svarbu pažymėti, jog kartelis, kuriame dalyvavo Daimler, vykdė antikonkurencinius veiksmus, susijusius su bendrų kainų sąrašais, kuriuose buvo nurodytos įvairių komponentų kainos, ir su sunkvežimių konfigūratoriais, kuriais buvo grindžiama daugybė atskirų transporto priemonių konfigūracijų. Tai buvo pažymėta ir Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) sprendime KZR 35/19 ( 25 ). Kadangi kiekvienas sunkvežimis buvo pritaikytas vartotojo poreikiams, antikonkurenciniai veiksmai taip pat buvo susiję su įvairiais sunkvežimių elementais ir sudedamosiomis dalimis.

63.

Teisingumo Teismui pateiktuose dokumentuose ir, visų pirma, Sprendime, nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, priešingai nei kiti sunkvežimiai, šiukšlių surinkimo sunkvežimiai nesusiję su karteliu.

64.

Tai, kad šiukšlių surinkimo sunkvežimį gali sudaryti kitokios sudedamosios dalys nei kitokiam naudojimu skirtus sunkvežimius, nereiškia, jog jis nebėra sunkvežimis ir, juo labiau, jog jis nėra sunkvežimis, kuriam taikomas Sprendimas. Priešingai, daug labiau įtikina Austrijos vyriausybės ir Komisijos argumentai, kad daugelis šiukšlių surinkimo sunkvežimių ir kitų rūšių sunkvežimių savybių ir sudedamųjų dalių iš esmės yra tapačios.

65.

Vertinant nagrinėjamojo kartelio mechanizmą, kurį Komisija aprašė Sprendimo 27 ir 28 („Kainų nustatymo mechanizmai ir bendrų kainų sąrašai“) bei 46–60 („Veiksmų aprašymas“) konstatuojamosiose dalyse, šiuo klausimu negalima padaryti išvados, kad specializuotos transporto priemonės nepriskirtinos su pažeidimu susijusioms prekėms.

66.

Iš Sprendimo 28 konstatuojamosios dalies matyti, kad susijusių įmonių naudotuose bendrų kainų sąrašuose buvo pateiktos visų modelių vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių kainos ir visi gamykliniai variantai (specializuotai įrangai), siūlomi atitinkamo gamintojo. Be to, iš minėto sprendimo 46 konstatuojamosios dalies matyti, kad susijusios įmonės keitėsi bendrų kainų sąrašais ir kompiuterizuotais sunkvežimių konfigūratoriais, kuriuose buvo visi modeliai ir variantai, ir dėl to buvo galima apskaičiuoti bet kokios sandaros sunkvežimio bendrą kainą. Taip pat Sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad pasikeitus sunkvežimių konfigūratoriais buvo galima palyginti savo ir konkurentų pasiūlymus, taigi pagal šiuos konfigūratorius buvo galima sužinoti, kuriems sunkvežimiams tinkami kokie priedai ir kurie variantai yra su standartine įranga, o kurie – su priedais. Galiausiai iš to sprendimo 56 konstatuojamosios dalies matyti, kad informacija, kuria pasikeitė SESV 101 straipsnį pažeidusios įmonės, buvo susijusi su pagrindiniais sunkvežimių modeliais arba su sunkvežimiais ir galimais variantais (dažnai tai būdavo atskirai nurodyta lentelėse, kuriomis pasikeisdavo įmonės) ( 26 ).

67.

Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų ir, visų pirma, Sprendimo matyti, kad bendrų kainų sąrašai ir konfigūratoriai buvo susiję su elementais ir sudedamosiomis dalimis, kurios naudojamos ir specializuotose transporto priemonėse (kaip antai šiukšlių surinkimo sunkvežimiuose).

68.

Taigi pasirenkamieji priedai ir sudėties variantai taip pat buvo kartelio dalis, todėl jiems Sprendimas taikomas.

69.

Todėl sutinku su Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), kuris jau turėjo galimybę priimti sprendimą dėl tokio paties klausimo, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, ir konstatavo ( 27 ), kad Sprendime nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad „specializuotos transporto priemonės“ nėra su pažeidimu susijusios prekės. Priešingai, iš to sprendimo 28 ir 46–48 konstatuojamųjų dalių matyti, kad aptariamas pažeidimas buvo susijęs su visa atitinkamo gamintojo siūloma specialiąja ir standartine įranga, visais modeliais ir visais gamykliniais variantais.

70.

Minėto sprendimo 34 punkte Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) iš esmės konstatavo, kad apeliacinis teismas nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad ir perkant betono maišymo sunkvežimį, du savivarčius ir platforminį sunkvežimį egzistavo priežastinis ryšys, dėl kurio kilo atsakomybė už žalą. Jis taip pat konstatavo, kad apeliacinis teismas, remdamasis Sprendimu, pagrįstai nepadarė išvados, jog karteliniai susitarimai neapėmė šių sunkvežimių. Remiantis nacionaliniams teismams privalomu Sprendimu, jis galioja sunkvežimiams, kurių masė nuo 6 iki 16 tonų ir didesnė nei 16 tonų, tiek sunkvežimiams be priekabos, tiek vilkikams. Jis nusprendė, kad į Sprendimo taikymo sritį nepatenka tik kariniams tikslams naudojami sunkvežimiai, sunkvežimių aptarnavimas po pardavimo, kitos paslaugos ir garantijos, naudotų sunkvežimių ar bet kokių kitų prekių ar paslaugų, kurias parduoda susijusios įmonės, pardavimas.

71.

Minėto sprendimo 35 punkte Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) taip pat konstatavo, kad kasaciniame skunde nebuvo pateikta jokių duomenų ar faktinių pavyzdžių, patvirtinančių argumentą, jog pirma nurodyti trijų rūšių sunkvežimiai be savivarčio ar betono maišymo sunkvežimio antstato skiriasi nuo pagrindinių modelių arba „pavyzdinių tipų“, kuriuos nurodė atsakove buvusi įmonė ir į bylą įstojusios šalys, ir kurie bet kuriuo atveju buvo įtraukti į sąrašuose pateiktų kainų susitarimus bei būtent jais buvo grindžiamos daugelio atskirų transporto priemonių konfigūracijos. Taigi jis taip pat nusprendė, kad 2015 m. prašymu pateikti informaciją grindžiami įmonių argumentai nereikšmingi.

72.

Be to, tą pačią išvadą jau padarė dar keli kiti Vokietijos teismai. Jie konstatavo, kad Sprendimas galioja specializuotoms transporto priemonėms, be kita ko, šiukšlių surinkimo sunkvežimiams. Nustatę faktines aplinkybes šie pirmosios ir antrosios instancijos nacionaliniai teismai pateikė tokius pačius argumentus, kokius teikiu šioje išvadoje, ir tokią išvadą, be kita ko, grindė tuo, kad: i) jų nuomone, Sprendimo formuluotės buvo aiškios ir nenumatė išimties jokioms specializuotoms transporto priemonėms, išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius; ii) Sprendime įtvirtintas masės kriterijus, skirtas nustatyti, ar konkretus sunkvežimis patenka į jo taikymo sritį; iii) įmonių argumentų, jog Sprendimas netaikomas specializuotoms transporto priemonėms, kaip antai gaisrų gesinimo sunkvežimiai, savivarčiai, individualiai pritaikyti sunkvežimiai ar šiukšlių surinkimo sunkvežimiai, nepatvirtina paties Sprendimo formuluotės; iv) pačiame Sprendime bet kuriuo atveju nebuvo pakartota 2015 m. prašyme pateikti informaciją nurodyta nuostata, kad tas prašymas negalioja specializuotoms transporto priemonėms; v) nepaisant įmonių argumentų, daugeliu atvejų „follow-on“ ieškinius pareiškę ieškovai iš atsakove buvusios įmonės iš tiesų pirko ne, pavyzdžiui, gaisrų gesinimo sunkvežimius ar savivarčius, o sunkvežimių važiuokles, prie kurių, esant poreikiui, vėliau gaisrų gesinimui skirtas antstato dalis pritaisydavo kitos įmonės ( 28 ).

73.

Mano nuomone, šie Vokietijos teismų argumentai yra įtikinami bei mutatis mutandis taikytini ir šiukšlių surinkimo sunkvežimiams. Iš tiesų, kadangi tokiam naudojimui skirtos važiuoklės iš esmės tapačios, o pagrindiniai skirtumai susiję su sunkvežimio kėbulu (antstatu), Sprendime negalima naudingai ir tiksliai apibrėžti „specializuotų transporto priemonių“ pakategorės.

74.

Taigi, kadangi Sprendime nenurodyta jokių kitų išimčių ar apribojimų dėl su pažeidimu susijusių sunkvežimių, remiantis aiškiomis ir tiksliomis Sprendimo formuluotėmis, pagal kurias Sprendimas aiškiai grindžiamas tik vienu – sunkvežimio masės – kriterijumi, jis galioja visiems vidutiniams ir sunkiesiems sunkvežimiams, išskyrus tuos, kurie naudojami kariniams tikslams. Taigi jis galioja specializuotoms transporto priemonėms ir, be kita ko, pagrindinėje byloje nagrinėjamiems šiukšlių surinkimo sunkvežimiams.

75.

Kaip nurodyta šios išvados 45 punkte, aiškinant Sprendimą būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, kuriomis jis priimtas, ir į taisyklių, kurių dalis jis yra, tikslus.

76.

Sutinku su Austrijos vyriausybe, kad jeigu Sprendimas negaliotų specializuotoms transporto priemonėms vien dėl to, jog tokių sunkvežimių gamybai naudojamos važiuoklės yra su papildoma įranga, tai prieštarautų bendrai Sprendimo sistemai, jo dvasiai ir tikslui. Iš tiesų visi sunkvežimiai, tiek pagrindinės sudėties, tiek ir su specializuotais kėbulais, iš esmės surenkami ant tos pačios važiuoklės. Tokiems tikslams, kaip gaisrų gesinimas, šiukšlių surinkimas, sniego šalinimas ar gatvių valymas naudojamų specializuotų transporto priemonių standartinėje įrangoje yra susijusių įmonių gaminama sunkvežimio važiuoklė.

77.

Vykstant administracinei procedūrai ir diskusijoms siekiant susitarimo, įmonės Komisijai pateikė argumentų, kad Sprendimas turėtų būti netaikomas kariniams tikslams naudojamiems sunkvežimiams. Komisija atsižvelgė į tokius argumentus.

78.

Svarbu pažymėti, kad kariniams tikslams naudojami sunkvežimiai yra specialiai įrengti, atsižvelgiant į jų naudojimą, ir, kaip Komisija paaiškino per posėdį, ji negalėjo užtikrintai konstatuoti, kad kariniams tikslams naudojamų sunkvežimių kainos buvo grindžiamos bendromis kainomis, kuriomis keitėsi įmonės, ar kad tokie kariniams tikslams naudojami sunkvežimiai buvo įtraukti į konfigūratorius, kuriais taip pat buvo keičiamasi.

79.

Taigi aišku, kodėl buvo pagrįsta iš Sprendimo taikymo srities eliminuoti kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius (ir tik tokius sunkvežimius).

80.

Be to, mano nuomone, reikėtų pažymėti, kad per visą administracinę procedūrą nė viena iš įmonių nenurodė, jog kartelio dalimi nereikėtų laikyti šiukšlių surinkimo sunkvežimių.

81.

Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnyje „Prašymai pateikti informaciją“ be kita ko nustatyta, jog „[k]ad atliktų savo pareigas, skirtas jai šiuo reglamentu, Komisija gali paprastu prašymu ar sprendimu paprašyti įmones <…> pateikti visą reikiamą informaciją <…> Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame įmonei <…> Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą <…>“.

82.

Kaip ir Austrijos vyriausybė bei Komisija, manau, kad vykdant administracinę procedūrą siunčiamo prašymo pateikti informaciją turinys negali apriboti vėlesnio galutinio Komisijos sprendimo ir juo negalima naudotis apibrėžiant Komisijos sprendime nurodytas „su pažeidimu susijusias prekes“.

83.

Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, „prašymas pateikti informacijos yra tyrimo priemonė, kuri paprastai naudojama tyrimo stadijoje iki pranešimo apie prieštaravimus ir kurios vienintelis tikslas yra leisti Komisijai gauti reikiamą informaciją ir dokumentus, kad ji galėtų patikrinti tam tikros faktinės ir teisinės situacijos tikrumą ir turinį“ ( 29 ). Iš to, kas jau buvo nurodyta šioje išvadoje, aišku, kad tokiais prašymais nesiekiama apibrėžti ar nurodyti su antikonkurenciniais veiksmais susijusių prekių, nes tai turi būti atlikta pranešime apie prieštaravimus ir galutiniame Komisijos sprendime. Kaip aiškiai nurodyta 2015 m. prašyme pateikti informaciją, juo ketinta tik nustatyti reikšmingus pardavimo sandorius, siekiant apskaičiuoti baudos dydį, atsižvelgiant į su šiuo klausimu susijusią Komisijos diskreciją ( 30 ).

84.

Egzistuoja aiškus skirtumas tarp, viena vertus, siekio išsiaiškinti faktines aplinkybes baudos apskaičiavimo tikslais ir, kita vertus, Komisijos sprendimo taikymo srities nustatymo. Kadangi Daimler, Iveco Magirus, TRATON ir MAN bando šį skirtumą ištrinti, jų argumentai turi būti atmesti.

85.

Tokiais prašymais pateikti informaciją siekiama gauti papildomų duomenų ir jais, be abejo, negali būti užkertamas kelias Komisijai siauriau ar plačiau apibrėžti atitinkamą rinką arba, kitaip tariant, „su pažeidimu susijusias prekes“. Iš tiesų gali paaiškėti, kad tai reikia padaryti būtent atsižvelgiant į įmonių atsakymus į 2015 m. prašymą pateikti informacijos.

86.

Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad, pirma, prašymas pateikti informaciją nėra Komisijos sprendimo dalis ir, antra, jis yra ne Komisijos (kaip Sąjungos institucijos) teisės aktas, o veikiau darbuotojų grupės (Konkurencijos generalinio direktorato) parengtas procedūrinis dokumentas. Taigi šioje byloje jis nereikšmingas nustatant pažeidimo mastą ir apimtį.

87.

Priešingai, Sprendimas grindžiamas visomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis vykdant administracinę procedūrą, jame pateikiama oficiali tos procedūros išvada ir jį priima Komisija, kaip Sąjungos institucija (Komisijos narių kolegijos sudėtimi).

88.

Sprendimo 1 straipsnyje ir 5 konstatuojamojoje dalyje aiškiai apibrėžtos su antikonkurenciniu elgesiu susijusios prekės. Komisija atitinkamas su pažeidimu susijusias prekes apibrėžė remdamasi turimais įrodymais.

89.

Taigi nustatant, kurios prekės susijusios su pažeidimu, reikšmingas tik šio Sprendimo turinys.

90.

Priešingai nei teigia Daimler, MAN ir Iveco Magirus, mano pateiktam Sprendimo išaiškinimui nedaro poveikio ta faktinė aplinkybė, kad apskaičiuodama baudas Komisija neatsižvelgė į specializuotų transporto priemonių pardavimą.

91.

Komisija skaičiavimą grindė pardavimo sandoriais, kuriuos įmonės deklaravo atsakymuose į 2015 m. prašymą pateikti informaciją. Nors ir ne visiškai ( 31 ), specializuotos transporto priemonės į šį skaičiavimą nebuvo įtrauktos.

92.

Kaip nurodyta Sprendimo 112 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė Baudų apskaičiavimo gairių ( 32 ) 37 punktą, pagal kurį leidžiama nukrypti nuo gairėse nustatytų metodų, kad galėtų vienodai suderinti kiekvienos įmonės pardavimo vertės proporcijas ir apskaičiuoti baudų kintamus ir papildomus dydžius. Komisija paaiškino, kad tai darė remdamasi savo diskrecija ir, be kita ko, siekdama proporcingumo. Dėl to Komisijos naudotos pardavimo vertės bet kuriuo atveju buvo daug mažesnės už kartelio faktiškai tiesiogiai ar netiesiogiai įvykdytų pardavimo sandorių vertes.

93.

Iš esmės pardavimo vertė yra vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija atsižvelgia apskaičiuodama baudas (Komisijos paaiškinimus dėl šio principo žr. Sprendimo 108 ir 109 konstatuojamosiose dalyse); kitas veiksnys yra pažeidimo trukmė ( 33 ).

94.

Manau, kad šiuo klausimu Komisija, neįskaitydama specialiųjų transporto priemonių į pardavimo vertę, veikė pagal savo diskreciją ( 34 ). Komisija vienodai vertino visas susijusias įmones ir šių įmonių naudai vertino mažesnės vertės pardavimą, nei galėjo vertinti pagal didžiausią vertę, leidžiamą pagal jos diskreciją.

95.

Remiantis bendrąja taisykle, apskaičiuodama baudas Komisija nebūtinai visada remiasi kartelio įvykdytu pardavimu ( 35 ).

96.

Priešingai nei teigia Daimler, MAN ir Iveco Magirus, nustatant antikonkurencinių veiksmų mastą nedaro poveikio ta faktinė aplinkybė, kad Sprendimas buvo priimtas vykstant susitarimo procedūrai.

97.

Kaip matyt iš Pranešimo dėl susitarimo procedūros ( 36 ), Komisija nesidera dėl konkurencijos teisės pažeidimo egzistavimo su įmonėmis, kurios susijusios su susitarimo procedūra. Priešingai, įmonės pripažįsta savo dalyvavimą kartelyje pažeidžiant SESV 101 straipsnį ir, atitinkamai, savo atsakomybę. Kai sprendimas priimamas pagal susitarimo procedūrą, Komisija 10 % sumažina to sprendimo adresatams skirtiną baudą.

98.

Remiantis visais pateiktais argumentais reikia daryti išvadą, kad procedūros taisyklėmis, kuriomis remiasi šalys, nustatoma procedūra, kuria turi vadovautis Komisija ir suinteresuotosios šalys. Šios taisyklės, tiek apskritai, tiek konkrečiomis pagrindinės bylos aplinkybėmis, negali daryti poveikio Komisijos sprendime nustatyto pažeidimo materialinei apimčiai.

99.

Komisijos sprendime nustatyti pažeidimai apima ir viešųjų pirkimų būdu (paskelbus konkursą) įsigytas prekes bent ta apimtimi, kad sunkvežimių pirkėjai buvo viešosios teisės reglamentuojami subjektai. Antikonkurenciniai veiksmai buvo vykdomi, be kita ko, organizuojant konkursų paskelbimus.

100.

Kaip nurodė Austrijos vyriausybė, be didžiausių privačių pervežimo bendrovių pagrindiniai su pažeidimu susijusių sunkvežimių pirkėjai yra viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos (kurios juos įsigyja, be kita ko, kelių valymui, sniego šalinimui, šiukšlių surinkimui, nuotekų surinkimui, viešiesiems statybos darbams ir kitoms komunalinės priežiūros paslaugoms).

101.

Sprendime neatskiriamas tiesioginis pardavimas ir pagal konkurso procedūras įvykdytas pardavimas. Sprendimas iš esmės grindžiamas bendrų kainų sąrašais ir konfigūratoriais, o šis pagrindas susijęs su visokio pobūdžio pardavimu, nepaisant to, ar jis buvo tiesioginis, ar įvykdytas pagal konkurso procedūras.

102.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimo formuluotės dėl pažeidimo apimties ir „su pažeidimu susijusių prekių“ yra aiškios – jos apima ir specializuotas transporto priemones (išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius), be kita ko, šiukšlių surinkimo sunkvežimius, ir šiai išvadai nedaro poveikio jokie šalių pateikti argumentai.

103.

Siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Hannover (Hanoverio apygardos teismas, Vokietija) pateiktą prejudicinį klausimą:

Byloje pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39824 – Sunkvežimiai) priimtas 2016 m. liepos 19 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimas (C(2016) 4673 final) turi būti aiškinamas taip, kad šio sprendimo išvados galioja ir specializuotoms transporto priemonėms (išskyrus kariniams tikslams naudojamus sunkvežimius), be kita ko, šiukšlių surinkimo sunkvežimiams.