1.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Latvijos įmonės SIA Sātiņi‑S (toliau – Sātiņi‑S) ir Lauku atbalsta dienests (Kaimo paramos tarnyba, Latvija) ginčą.

2.

Šis prašymas pateiktas dėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 ( 2 ) 30 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies a punkto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio išaiškinimo ir iš esmės yra susijęs su:

3.

Chartijos 17 straipsnio „Teisė į nuosavybę“ 1 dalyje nustatyta:

„Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

4.

Direktyvos 92/43/EEB ( 3 ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Natura 2000“ pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti [atkurti] iki palankios apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

Į „Natura 2000“ tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Direktyvą 79/409/EEB ( 4 ).“

5.

Buveinių direktyvos 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

<…>“

6.

Reglamento Nr. 1305/2013 7, 9 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

7.

Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:

„<…>

Be to, vartojamos ir tokios terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

2. Valstybė narė arba regionas gali nuspręsti taikyti kitokią negu nurodytą 1 dalies r punkte termino „miškas“ apibrėžtį, grindžiamą galiojančia nacionaline teise arba inventorizacijos sistema. Valstybės narės arba regionai pateikia tokią apibrėžtį kaimo plėtros programoje.

<…>“

8.

Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnyje „Tikslai“ nurodyta:

„Pagal visą [bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP)] sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų:

9.

Šio reglamento 6 straipsnio „Kaimo plėtros programos“ 1 dalyje nustatyta:

„EŽŪFKP lėšos valstybėse narėse panaudojamos per kaimo plėtros programas. Tomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį. Įgyvendinant kaimo plėtros tikslus pasitelkus Sąjungos prioritetus siekiama paramos iš EŽŪFKP.“

10.

Minėto reglamento 10 straipsnis „Kaimo plėtros programų tvirtinimas“ suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, į kurį įtraukiama 8 straipsnyje nurodyta informacija.

2.   Kiekvieną kaimo plėtros programą įgyvendinimo aktu tvirtina Komisija.“

11.

To paties reglamento 30 straipsnyje „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ numatyta:

„1.   Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant [Buveinių direktyvą], [Paukščių direktyvą] ir Vandens pagrindų direktyvą, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

<…>

6.   Reikalavimus išmokoms gauti atitinka tokie plotai:

<…>“

12.

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014 ( 8 ) 10 straipsnio „Standartinės prielaidos dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų“ 1 dalyje numatyta:

„Išmokų už [Reglamento Nr. 1305/2013] 28–31, 33 ir 34 straipsniuose nurodytų priemonių ir juose nurodytų tipų veiksmų įgyvendinimą sumas valstybės narės gali nustatyti remdamosi standartinėmis prielaidomis dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų.“

13.

Šio įgyvendinimo reglamento I priedo 1 dalies 8 skirsnis „Atrinktų priemonių aprašymas“ suformuluotas taip:

„<…>

<…>“

14.

Minėto įgyvendinimo reglamento I priedo 5 dalies 12 priemonėje nustatytos pagal „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyvą mokėtinos Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje numatytos išmokos ir nurodytos tokios išmokų rūšys:

„Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ žemės ūkio teritorijas [kodas 12.1]

Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ miško teritorijas [kodas 12.2]

Kompensacinės išmokos už žemės ūkio vietoves, įtrauktas į upių baseinų valdymo planus [kodas 12.3].“

15.

Ministru kabineta 2010. gada 16. marta noteikumi Nr. 264 īpaši aizsargājamo dabas teritoriju vispārējie aizsardzības un izmantošanas noteikumi (2010 m. kovo 16 d. Ministrų kabineto dekretas Nr. 264 dėl specialių saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo bendrųjų nuostatų, toliau – Dekretas Nr. 264) ( 9 ) nustatytos bendrosios specialių saugomų teritorijų apsaugos taisyklės.

16.

Šio dekreto 5 skyriaus „Saugomos gamtos teritorijos“ 16 punkte nustatyta:

„Saugomose gamtos teritorijose draudžiama:

<…>

16.12. sodinti spanguoles durpynuose;

<…>“

17.

Ministru kabineta 2015. gada 7. aprīļa noteikumi Nr. 171 „Noteikumi par valsts un Eiropas Savienības atbalsta piešķiršanu, administrēšanu un uzraudzību vides, klimata un lauku ainavas uzlabošanai 2014.–2020. gada plānošanas periodā“ (2015 m. balandžio 7 d. Ministrų kabineto dekretas Nr. 171 dėl nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos aplinkai, klimatui ir kaimo vietovėms gerinti skyrimo, valdymo bei priežiūros taisyklių 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu; toliau – Dekretas Nr. 171) ( 10 ) 56–58 punktuose nurodyta:

„56. Plotai, atitinkantys reikalavimus paramai pagal šią priemonę gauti, yra miško teritorijos (išskyrus durpynus):

<…>

58. Parama skiriama, jei plotas, pripažįstamas tinkamu paramai gauti, yra mažiausiai 1 hektaro, sudarytas iš mažiausiai 0,1 hektaro ploto laukų ir minimalus plotas viename lauke, kuriam taikomas kokios nors rūšies apribojimas, apima mažiausiai 0,1 hektaro; taip pat jei minėtus laukus galima kartografiškai nustatyti, jie įtraukti į Kaimo paramos tarnybos elektroninių prašymų sistemą ir juose pagal teisės aktus, susijusius su specialių saugomų teritorijų apsauga ir naudojimu arba su rūšių ir biotopų apsauga, nuo einamųjų metų kovo 1 d. taikytinas bet kuris iš toliau nurodytų ekonominės veiklos apribojimų:

58.1. draudimas vykdyti miškininkystės veiklą;

58.2. draudimas vykdyti pagrindinę ruošą ir retinimą;

58.3. draudimas vykdyti pagrindinę ruošą;

58.4. draudimas plynai iškirsti mišką“ ( 11 ).

18.

Lauku attīstības programma 2014.-2020.gadam (Latvijos 2014–2020 m. kaimo plėtros programa ( 12 )), kurią Europos Komisija patvirtino remdamasi Reglamento Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalimi, nurodyta, kad paramą galima gauti, jei tinklo „Natura 2000“ teritorijose arba mažuose draustiniuose, esančiuose miško žemėje (išskyrus durpynus), nustatomi apribojimai su miškininkyste susijusioms veiklos rūšims.

19.

2002 m. Sātiņi‑S nusipirko 7,7 ha durpingos žemės, esančios saugomoje gamtos teritorijoje ir Latvijoje esančioje Bendrijos svarbos saugomoje teritorijoje „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ teritorija).

20.

2017 m. vasario 2 d.Sātiņi‑S pateikė Lauku atbalsta dienests (Kaimo paramos tarnyba) prašymą sumokėti jai kompensaciją už draudimą sodinti spanguoles šioje durpingoje žemėje 2015 m. ir 2016 m. 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ši tarnyba atmetė šį prašymą, motyvuodama tuo, kad taikytinuose nacionalinės teisės aktuose tokios kompensacijos nenumatyta.

21.

Sātiņi‑S apskundė šį sprendimą Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas, Latvija), o šis jos skundą atmetė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu.

22.

Sātiņi‑S dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija); šis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23.

Rašytines pastabas pateikė Sātiņi‑S, Latvijos ir Airijos vyriausybės ir Komisija.

24.

Per 2021 m. birželio 3 d. įvykusį posėdį žodines pastabas pateikė Latvijos ir Airijos vyriausybės ir Komisija.

25.

Pirmaisiais dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal tinklo „Natura 2000“ sistemą visiškai neskiriamos išmokos už durpingos žemės sklypus, o jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas – ar šie sklypai priskiriami prie žemės ūkio paskirties plotų, ar prie miško plotų, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

26.

Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje, parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą, siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant Buveinių direktyvą, Paukščių direktyvą ir Vandens pagrindų direktyvą, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punkte pažymėta, kad reikalavimus išmokoms gauti atitinka pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas „Natura 2000“ tinklui priskirti žemės ūkio paskirties ir miško plotai.

27.

Nagrinėjamu atveju Kaimo paramos tarnyba atsisakė išmokėti įmonei Sātiņi‑S kompensaciją už ekonominės veiklos, t. y. spanguolių sodinimo durpynuose, apribojimą, remdamasi Latvijos teisės aktais, pagal kuriuos šios išmokos už durpynus neskiriamos.

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, kad pagal „Natura 2000“ skiriamų išmokų sistemos tikslas – padėti paramos gavėjams įveikti sunkumus, atsirandančius įgyvendinant Buveinių direktyvą, Paukščių direktyvą ir Vandens pagrindų direktyvą, ir kad valstybių narių nustatytais apribojimais neturi būti panaikintas šios sistemos kompensacinis tikslas, turint omenyje, kad durpynai sudaro didelę Latvijos teritorijos dalį ir apima didelę dalį šioje šalyje esančių „Natura 2000“ teritorijų. Be to, minėtas teismas konstatuoja, kad, Buveinių direktyvos I priede nustatant šias teritorijas, durpynai buvo priskirti prie Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kuriems apsaugoti būtina steigti specialias saugomas teritorijas. Galiausiai tas teismas pažymi, pirma, kad nors pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą išmokos skiriamos tik už tam tikrus plotus, t. y. žemės ūkio paskirties ir miškų plotus, vis dėlto nėra taip, kad jos būtų skiriamos tik už tam tikros rūšies ekonominę veiklą, ir, antra, kad, remiantis Dekreto Nr. 171 58 punktu, parama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą skiriama tik už miškininkystės veiklai nustatytus apribojimus, nors žemės ūkio veiklą galima vykdyti ir miško teritorijoje esančiuose durpynuose, juos apsodinant spanguolėmis.

29.

Sātiņi‑S tvirtina, kad nacionalinės teisės aktuose numatytas kompensavimas tik už miško teritorijas, išskyrus durpynus, yra „neteisingas“ ir kad šios bendrovės ekonominė veikla ir žemės sklypų ribų nustatymas prasidėjo prieš pripažįstant gamtinį rezervatą specialia saugoma teritorija.

30.

Dėl pirmojo prejudicinio klausimo Latvijos vyriausybė teigia, kad kompensacinių išmokų skyrimo ribojimas tiesiogiai grindžiamas Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktu, pagal kurį „Natura 2000“ išmokos skiriamos tik už žemės ūkio paskirties ir miško plotus, o durpinga žemė nepriskiriama prie miško teritorijų – vienintelių teritorijų, už kurias valstybė skiria išmokas, nes nepatenka į sąvoką „miškas“, kaip ji apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies r punkte. Atsižvelgdama į savo pateiktą teigiamą atsakymą į šį klausimą ši vyriausybė tvirtina, kad į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti nebūtina, ir pažymi, jog pagal nacionalinės teisės aktus antžeminis plotas kvalifikuojamas pagal žemės naudojimo pobūdį, atsižvelgiant į jos natūralias savybes ir dabartinį ekonominį panaudojimą, ir kad, remiantis specifinėmis žemės sklypų charakteristikomis, „žemės ūkio paskirties žemė“, „miškas“ ir „durpynai“ yra trys skirtingos žemės kategorijos.

31.

Komisijos teigimu, kadangi Reglamente Nr. 1305/2013 sąvokos „durpynas“ ar „durpinga žemė“ nenurodytos, neapibrėžtos ir neapibūdintos, aptariami durpingos žemės sklypai, atsižvelgiant į jų savybes, galėtų patekti į šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies a punkto taikymo sritį, jeigu, nelygu atvejis, jiems būtų taikoma to reglamento 2 straipsnio 1 dalies f punkte pateikta sąvokos „žemės ūkio paskirties žemės plotas“ apibrėžtis arba to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies r punkte pateikta sąvokos „miškas“ apibrėžtis.

32.

Siekiant atsakyti į du pirmuosius prejudicinius klausimus, reikia išnagrinėti durpynų klasifikavimą pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą, kad būtų galima nustatyti, ar už durpynus pagal šią nuostatą visiškai nemokamos su tinklu „Natura 2000“ susijusios išmokos.

33.

Kalbant apie durpynų klasifikavimą pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą, ir turint omenyje, kad Sąjungos teisėje nėra sąvokų „durpynas“ ar „durpinga žemė“ apibrėžties, pažymėtina, kad durpynas iš esmės yra šlapžemė, kurioje yra „durpių“, dirvožemis, kuriame susikaupę labai daug augalinės kilmės organinių medžiagų ir organinės anglies ( 13 ). Žinoma, yra kelios durpynų rūšys, tačiau šie elementai, mano žiniomis, yra esminės šių teritorijų savybės.

34.

Turint omenyje šias savybes, pirma, sąvokos „durpynas“ apibrėžtis nevisiškai atitinka sąvokos „žemės ūkio paskirties žemės plotas“ apibrėžtį, pateiktą Reglamento Nr. 1305/2013 ( 14 ) 2 straipsnio 1 dalies f punkte, pagal kurią „žemės ūkio paskirties žemės plotas“ yra „bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti, kaip apibrėžta [Reglamento Nr. 1307/2013] 4 straipsnyje“. Vis dėlto durpyną bent jau iš dalies gali sudaryti „daugiamečiai žolynai“ ( 15 ), kurie yra įtraukti į sąvoką „žemės ūkio paskirties žemės plotas“ ( 16 ).

35.

Antra, sąvokos „durpynas“ apibrėžtis taip pat nevisiškai atitinka sąvokos „miškas“ apibrėžtį, pateiktą Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies r punkte, pagal kurią „miškas“ – tai „didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus, kuriuose medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 procentų ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ; ir ji[s] neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms, laikantis 2 dalies“ ( 17 ). Tačiau atsižvelgiant į esamą augaliją durpyną gali, bent jau iš dalies, sudaryti miškas ( 18 ).

36.

Taigi esu linkęs daryti išvadą, kad nors durpynai nenurodyti Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punkte, taikant šią nuostatą jie taip pat nelaikomi tertium genus minėtoje nuostatoje nurodytų žemės ūkio paskirties ir miškų plotų atžvilgiu. Kitaip tariant, remiantis moksline durpynų, kaip žemės sklypų, turinčių šios išvados 33 punkte nurodytų ypatingų savybių, apibrėžtimi, negalima atmesti galimybės, kad dėl savo sudėties tiems patiems žemės sklypams galėtų būti taikoma „žemės ūkio paskirties“ ploto ar „miško“ ploto teisinė apibrėžtis, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, nes durpynai, be kita ko, apima žolynus, minimus sąvokos „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžtyje, arba augalus, patenkančius į sąvokos „miško plotas“ apibrėžtį ( 19 ).

37.

Manau, kad durpingos teritorijos gali, bent jau iš dalies, patekti į sąvokų „žemės ūkio paskirties plotai“ arba „miško plotai“ taikymo sritį, o dėl šių plotų gali būti skiriamos išmokos pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą.

38.

Kadangi nagrinėjamu atveju Latvijos teisės aktų leidėjas numatė, kad išmokos pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą skiriamos tiktai už miško plotus, ir nenumatė, kad jos gali būti skiriamos už žemės ūkio paskirties plotus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagal šią nuostatą pagrindinėje byloje nagrinėjami durpynai, kaip jie apibrėžti Latvijos teisės aktuose, patenka į sąvoką „miško plotas“ ( 20 ).

39.

Be to, kadangi nagrinėjamu atveju draudžiama veikla yra žemės ūkio veikla (spanguolių sodinimas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą skiriama parama, kuria siekiama kompensuoti žemės sklypų savininkams už miško plotuose patirtus nepatogumus, leidžiama šiems savininkams atlyginti ne tik už draudimą vykdyti miškininkystės veiklą ( 21 ), bet ir už draudimą vykdyti žemės ūkio veiklą, kaip antai sodinti spanguoles. Jo nuomone, „Natura 2000“ išmokų skyrimas tik už tam tikrus (žemės ūkio paskirties žemės ir miško) plotus nėra susijęs su šiose teritorijose vykdoma ekonomine veikla.

40.

Konstatuoju, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą skiriamomis išmokomis siekiama „paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant [Buveinių direktyvą], [Paukščių direktyvą] ir Vandens pagrindų direktyvą, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas“.

41.

Aiškinant pažodžiui, nei Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje, nei šiame reglamente apskritai nenurodyta nei šių „sunkumų“ priežastis, nei tai, ar jie kyla iš draudimo vykdyti žemės ūkio, ar miškininkystės veiklą. Vis dėlto pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 808/2014 I priedo 1 dalies 8 skirsnį valstybės narės įpareigojamos, be kita ko, nustatyti, dėl kokių apribojimų ar sunkumų gali būti skiriamos kaimo plėtros programose numatytos išmokos. Taigi atrodo, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti sunkumų, atitinkančių reikalavimus išmokoms gauti, rūšis.

42.

Atsižvelgiant į aplinkybes, nors Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punkte tik nurodyta, kad išmokos gali būti skiriamos už pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties ir miško plotus, pagal šio reglamento 30 straipsnio 6 dalies b punktą tam tikromis sąlygomis reikalavimus šioms išmokoms gauti taip pat atitinka „kitos nustatytos gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai ( 22 ) <…>“. Taigi manau, kad šios dvi veiklos rūšys, nė vienos neišskiriant, taip pat laikomos atitinkančiomis reikalavimus išmokoms gauti.

43.

Teleologiniu požiūriu iš Reglamento Nr. 1305/2013 taikymo srities ir tikslų, kurie įvardyti jo 4 straipsnyje, matyti, kad juo remiama kaimo plėtra ir, be kita ko, veikla maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje. Mano nuomone, tai reiškia, kad veikla, į kurią atsižvelgiama skiriant su Natura 2000 tinklu susijusias išmokas, gali būti tik žemės ūkio arba miškininkystės veikla, išskyrus, pavyzdžiui, vieną iš tipinių durpynų eksploatavimo veiklos rūšių – būtent anglių gavybą, kuri yra pramoninė veikla, nepatenkanti į šio reglamento taikymo sritį ( 23 ).

44.

Mano nuomone, Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punkte iš principo neatmetama galimybė skirti išmokas, kuriomis kompensuojama už tai, kad draudžiama vykdyti žemės ūkio veiklą miško plote. Valstybės narės turi nustatyti veiklą, kurią apribojus skirtinos minėtos išmokos.

45.

Taigi siūlau į du pirmuosius prejudicinius klausimus atsakyti, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį iš principo neatmetama galimybė už durpynus skirti šio reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytas išmokas, nes tam tikrais atvejais juos gali sudaryti žemės ūkio paskirties ar miško plotai, už kuriuos pagal šią nuostatą gali būti skiriamos išmokos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra pagrindinėje byloje.

46.

Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį valstybei narei leidžiama neskirti su tinklu „Natura 2000“ susijusių išmokų už durpynus arba skirti paramą tik už konkrečios rūšies ekonominės veiklos, be kita ko, miškininkystės veiklos miškų plotuose, apribojimus.

47.

Šis teismas, be kita ko, pabrėžia, kad nors valstybės narės turi priimti sprendimą dėl šio reglamento įgyvendinimo, jų nustatytais apribojimais negalima pašalinti „Natura 2000“ išmokų sistemos „kompensacinio tikslo“ ( 24 ).

48.

Latvijos vyriausybė tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį valstybėms narėms leidžiama visiškai neįtraukti durpingos žemės sklypų į „Natura 2000“ išmokų sistemą arba apriboti paramos „Natura 2000“ teritorijoms teikimą numatant, kad ji turi būti skiriama tik už tam tikros rūšies ekonominės veiklos apribojimą. Iš tikrųjų pagal šio reglamento 5 ir 8 straipsnius valstybės narės gali ne tik laisvai pasirinkti kaimo plėtros programos priemones, bet ir nustatyti jų įgyvendinimo sąlygas, ir neprivalo taikyti visų šiame reglamente numatytų paramos priemonių. Nagrinėjamu atveju Komisijos patvirtintos Latvijos kaimo plėtros programos priemonės atitinka Sąjungos teisės aktų tikslus ir jomis paisoma šiuo reglamentu valstybėms narėms suteiktos diskrecijos, nes nacionalinės teisės aktų leidėjas šią paramą numatė siekdamas daugiau prisidėti prie tikslo didinti miško plotų biologinę įvairovę, išvengiant finansavimo suskaidymo.

49.

Priminusi, kad durpingos žemės plotai pagal savo savybes gali būti laikomi tiek žemės ūkio paskirties žemės plotu, tiek miško plotu ( 25 ), ir atsižvelgdama į Latvijos teisės aktų leidėjo sprendimą skirti kompensaciją tik už miško teritorijose taikomus apribojimus Komisija teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 2 dalį valstybė narė gali pasirinkti taikyti kitokią sąvokos „miškas“ apibrėžtį nei ta, kuri pateikta šio straipsnio 1 dalies r punkte, taigi gali visiškai neskirti „Natura 2000“ išmokų už durpingos žemės plotus, tačiau ši apibrėžtis negali būti diskriminuojanti. Be to, ji mano, kad valstybės narės, rengdamos jos pačios tvirtinamas kaimo plėtros programas, gali pasirinkti priemones, kurios turi būti finansuojamos iš EŽŪFKP, ir kad šio reglamento 30 straipsnyje nenustatyta jokios pareigos finansuoti kompensacijas už pagal „Natura 2000“ taikomus apribojimus. Todėl ji mano, kad valstybė narė gali apriboti paramos teikimą „Natura 2000“ teritorijoms, numatydama paramą tik tuo atveju, kai ribojama tam tikrų konkrečių rūšių ekonominė veikla.

50.

Pirmiausia pažymiu, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis nesukuria jokios prievolės mokėti, ir tai aiškiai matyti iš šio straipsnio 6 dalies formuluotės, kurioje numatyta, kad joje nurodytos teritorijos, be kita ko, „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties ir miškų plotai, atitinka reikalavimus tam tikroms išmokoms gauti. Šis požiūris taip pat atitinka Sąjungos teisės aktų kaimo plėtros srityje esmę: pagal juos valstybės narės gali laisvai nustatyti šių teisės aktų įgyvendinimo priemones savo kaimo plėtros programose, laikydamosi Sąjungos prioritetų ir atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ( 26 ).

51.

Be to, konstatuoju, kad, pirma, Įgyvendinimo reglamento Nr. 808/2014 I priedo 5 dalies 12 priemonėje yra numatytos trys išmokų rūšys, iš kurių valstybės narės pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį gali pasirinkti mokėti kompensacines išmokas už „Natura 2000“ žemės ūkio teritorijas, kompensacines išmokas už „Natura 2000“ miško teritorijas ar kompensacines išmokas už žemės ūkio vietoves, įtrauktas į upių baseinų valdymo planus. Šio įgyvendinimo reglamento I priedo 1 dalies 8 skirsnio 11 punkto šeštoje įtraukoje valstybės narės įpareigojamos, be kita ko, nustatyti apribojimus ar sunkumus, dėl kurių gali būti skiriamos kaimo plėtros planuose numatytos išmokos. Galiausiai minėto įgyvendinimo reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti išmokų dydį, remdamosi standartinėmis prielaidomis, susijusiomis su papildomomis išlaidomis ir pajamų praradimu.

52.

Taigi iš principo pagal Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms suteikiama diskrecija, pirma, iš Sąjungos teisės aktuose numatytų priemonių išsirinkti priemones, kurias jos ketina įgyvendinti, ir, antra, nustatyti apribojimus ar sunkumus, dėl kurių skiriamos išmokos. Taigi manau, kad priimdamas Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio įgyvendinimo priemones Latvijos teisės aktų leidėjas, pasinaudodamas jam šiuo reglamentu suteikta diskrecija, teisėtai pasirinko mokėti išmokas tik už miško plotus ir tik už tam tikrus apribojimus, t. y. Dekreto Nr. 171 58 punkte nurodytą draudimą vykdyti miškininkystės veiklą.

53.

Šios išvados negalima paneigti remiantis „Natura 2000“ išmokų sistemos „kompensaciniu tikslu“, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priminė remdamasis Sprendimu Lingurár ( 27 ). Iš tikrųjų tas sprendimas buvo susijęs su situacija, kai atitinkama valstybė narė teikė paramą pagal „Natura 2000“ sistemą dėl privatiems asmenims taikytų naudojimosi miškais ir kitomis miškingomis vietovėmis apribojimų ir visiškai neskyrė paramos už miško plotus, kuriuose yra bet koks valstybei priklausantis plotas, o tai nagrinėtu atveju reiškė, kad miško plotas, kurio 0,182 % priklauso valstybei, negali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus atitinkamai paramai gauti. Teisingumo Teismo teigimu, būtent šis apribojimas kėlė grėsmę išmokų sistemos kompensaciniam tikslui ir buvo neproporcinga priemonė ( 28 ). Pagrindinėje byloje nagrinėjama kitokia situacija, nes Latvijos teisės aktų leidėjas, priimdamas sprendimą, kuris iš esmės priklauso jo kompetencijai, visiškai nepriskyrė durpynų prie miško žemės, už kurią skiriama parama.

54.

Žinoma, pasirinkdama taikytinas priemones valstybė narė turi laikytis bendrųjų Sąjungos principų, kaip antai nediskriminavimo ir proporcingumo principų ( 29 ). Kaip pažymėjo Komisija, jei nagrinėjami durpynai dėl savo savybių priskiriami prie „miško“, kaip jis apibrėžtas Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies r punkte arba pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį priimtoje kaimo plėtros programoje ( 30 ), paramos neskyrimas šiems plotams pagal šio reglamento 30 straipsnį prieštarautų bendrajam nediskriminavimo principui, kuris yra Sąjungos teisinio reglamentavimo sistemos dalis.

55.

Taigi į trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus siūlau atsakyti: Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad laikantis bendrojo nediskriminavimo principo pagal jį valstybei narei leidžiama arba nemokėti „Natura 2000“ išmokų už durpynus, nedarant neigiamos įtakos šių išmokų kompensaciniam tikslui, arba už šiuos plotus skiriamą paramą mokėti tik už konkrečios ekonominės veiklos rūšies, visų pirma miškininkystės veiklos, apribojimus.

56.

Penktuoju, paskutiniu, klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, siejamas su Chartijos 17 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad nekilnojamojo turto savininkas turi teisę į išmokas už su šiuo turtu susijusios ekonominės veiklos apribojimą, jei įsigydamas šį turtą žinojo apie tokį apribojimą.

57.

Latvijos vyriausybė siūlo į šį klausimą atsakyti neigiamai, motyvuodama tuo, kad pagal Chartijos 17 straipsnį leidžiama, atsižvelgiant į bendrąjį interesą ir laikantis proporcingumo principo, nustatyti turto naudojimo apribojimus, kad Sātiņi‑S aptariamą nekilnojamąjį turtą įsigijo tuo metu, kai ekonominės veiklos, kurią ji norėjo vykdyti, vykdymo teisiniai apribojimai jau buvo nustatyti, ir kad nėra jokių įrodymų, jog ši bendrovė buvo gavusi teisėtas garantijas, kad nacionalinės priemonės, susijusios su „Natura 2000“ išmokų skyrimu, galėtų būti iš dalies pakeistos ir tapti jai palankesnės.

58.

Airijos vyriausybė, kuri pateikė pastabas tik šiuo klausimu, siūlo į minėtą klausimą atsakyti taip, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 17 straipsniu, nesuteikiamos teisės į tinklo „Natura 2000“ išmokas atsižvelgiant į asmens planus vykdyti su tam tikru nuosavu turtu susijusią naują ekonominę veiklą, jeigu tuo momentu, kai įsigijo šį turtą, jis jau žinojo apie tam turtui taikomus apribojimus.

59.

Komisija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie nekilnojamojo turto nusavinimą, o apie turto naudojimo reguliavimą, kuris yra leidžiamas tiek, kiek tai būtina bendrajam interesui užtikrinti pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, nes aplinkos apsauga yra bendrojo intereso tikslas, o draudimas sodinti spanguoles šiuo aspektu nėra neproporcingas. Ji teigia, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje nenustatyta jokios pareigos ar pasižadėjimo mokėti fiziniams asmenims kompensacijas už visus pagal „Natura 2000“ nustatytus apribojimus ir kad Buveinių ir Paukščių direktyvose taip pat nėra nuostatų, susijusių su kompensavimo mechanizmo sukūrimu. Ji taip pat kelia klausimą, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl tokio nuosavybės teisės apribojimo, koks nagrinėjamas šioje byloje, nes jis nepatenka į Sąjungos teisės įgyvendinimo sritį.

60.

Pirmiausia, kalbant apie Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti sprendimą dėl penktojo prejudicinio klausimo, primenu, kad pagal Chartijos 51 straipsnio, kuriame reglamentuojama jos taikymo sritis, 1 dalį šios Chartijos nuostatos valstybėms narėms skirtos tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę. Šia nuostata patvirtinama Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visoms situacijoms, kurias reglamentuoja Sąjungos teisė, bet neperžengiant šių situacijų ribų. Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo ir Chartijos nuostatos, kuriomis galbūt remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos ( 31 ).

61.

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalies, siejamos su Chartijos 17 straipsniu, išaiškinimo. Taigi šis klausimas visų pirma susijęs su šio reglamento 30 straipsnio taikymu.

62.

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš siūlomų atsakymų į pirmesnius klausimus, Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis nesukuria nei pareigos mokėti, nei teisės į išmokas, skiriamas dėl „Natura 2000“ sistemoje nustatytų apribojimų. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šios išvados 50 ir 51 punktuose, nors valstybės narės gali imtis priemonių pagal šią nuostatą, jos visiškai neprivalo to daryti, be to, jos turi diskreciją rinktis priemones, kurias laiko tinkamomis šiam reglamentui įgyvendinti.

63.

Šios išvados negalima paneigti nei aiškinant Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį, siejamą su Chartijos 17 straipsniu, nes pastaroji nuostata neturi jokios įtakos Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio taikymo sričiai, nei savarankiškai taikant minėtą 17 straipsnį, nes tokiu atveju ši nuostata būtų taikoma tik šalies vidaus situacijai ir pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį nepatektų į Sąjungos teisės taikymo sritį.

64.

Kalbant konkrečiai apie Buveinių direktyvos 6 straipsnį, iš kurio, kaip nurodė Airijos vyriausybė, valstybėms narėms kyla pareigos, konstatuoju, kad šio nuostatos 1 dalyje iš esmės numatyta, jog valstybės narės nustato specialioms saugomoms teritorijoms būtinas apsaugos priemones, o 2 dalyje – kad šios valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad tose pačiose teritorijose būtų išvengta buveinių būklės pablogėjimo ir didelio rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, sutrikdymo. Man atrodo, kad nors minėta nuostata valstybės narės įpareigojamos imtis atitinkamų teritorijų apsaugos priemonių, joje visai nenumatyta, kad turi būti imamasi tokių kompensavimo priemonių, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

65.

Papildomai pažymiu, kad dėl Latvijos teisės aktų leidėjo nustatytų apribojimų, kurie yra pagrindinės bylos dalykas, kyla abejonių ne dėl nuosavybės teisės esmės, o galbūt dėl jos įgyvendinimo, kuris, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, gali būti įstatymu reglamentuojamas tiek, kiek tai būtina bendrajam interesui užtikrinti. Iš tikrųjų, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, naudojimosi nuosavybės teise apribojimai gali būti nustatyti, jeigu jie faktiškai atitinka bendrojo intereso tikslus ir jeigu, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, tai nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią garantuojamos teisės esmę ( 32 ). Nagrinėjamu atveju aplinkos apsauga yra vienas iš tokių tikslų, todėl ja galima pateisinti naudojimosi nuosavybės teise apribojimą ( 33 ), taigi draudimas sodinti spanguoles, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, atitinka bendrojo intereso tikslą ir nėra neproporcingas siekiamam tikslui, nes dėl būtinybės apsaugoti ekosistemą neišvengiamai uždraudžiama keisti vietovės būklę ( 34 ).

66.

Taigi į penktąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, siejamas su Chartijos 17 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nekilnojamojo turto, kaip antai durpynų, savininkui nesuteikiama teisė į „Natura 2000“ išmokas už su šiuo turtu susijusios ekonominės veiklos apribojimą.

67.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) pateiktus prejudicinius klausimus: