1.

Pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, kai Europos Komisija mano, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, kurios apima sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo, priimto vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, vykdymą, ji gali kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu tai valstybei narei skirti pinigines baudas, t. y. periodinę baudą arba vienkartinę sumą, kurių pirmąja siekiama taikyti sankcijas už pažeidimo tąsą po to, kai priimamas sprendimas, kuriuo pripažįstamas įsipareigojimų neįvykdymas, o antrąja – paskatinti valstybę narę nekartoti pažeidimo ( 2 ). Apeliaciniame skunde dėl valstybės narės, pateiktame Teisingumo Teismui pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, Komisija nurodo tikslų šių baudų, atitinkamai reikalaujamų pagal aplinkybes, dydį. Tokiai sumai nustatyti ji naudoja skaičiavimo metodą, paskutinį kartą nurodytą 2005 m. gruodžio 12 d. komunikate ( 3 ) (toliau – 2005 m. komunikatas). Taikant šį skaičiavimo metodą atsižvelgiama į – kartu su kitais elementais, t. y. pažeidimo sunkumu ir trukme – įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės mokumą, išreiškiamą vadinamuoju koeficientu „n“. Kaip bus matyti vėliau, koeficiento „n“ apskaičiavimas iš pradžių buvo pagrįstas dviem komponentais –atitinkamos valstybės narės bendruoju vidaus produktu (BVP) ir šios valstybės narės turimų balsų Taryboje skaičiumi balsavimuose kvalifikuotąja dauguma. 2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujai kvalifikuotosios daugumos skaičiavimo Taryboje sistemai, kaip numatyta ESS 16 straipsnio 4 dalyje, Teisingumo Teismas 2018 m. lapkričio 14 d. Sprendime Komisija / Graikija ( 4 ) (toliau – 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas) konstatavo, kad dvigubos balsų daugumos taisyklė, kuria pagrįsta tokia sistema, nebuvo tiesiogiai taikoma valstybėms narėms taikytinų baudų skaičiavimo mechanizmui pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, todėl negalėjo pakeisti ankstesnės balsų paskirstymo sistemos, kuria iki šiol buvo pagrįstas koeficiento „n“ apskaičiavimas. Todėl 2019 m. Komisija priėmė naują komunikatą ( 5 ) (toliau – 2019 m. komunikatas), juo buvo pakeistas koeficiento „n“ komponentas, nesusijęs su BVP, iš esmės pakeičiant kriterijų, kurį sudaro balsų Taryboje skaičius, kitu kriterijumi – vietų, skirtų kiekvienos valstybės narės atstovams Europos Parlamente, skaičiumi.

2.

Baudų dydžiai, kuriuos Komisija pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį siūlo Teisingumo Teismui priimant sprendimą dėl šio apeliacinio skundo taikyti Graikijos Respublikai, buvo nustatyti taikant naująjį koeficiento „n“ apskaičiavimo būdą.

3.

Šiame apeliaciniame skunde Komisija pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, nes nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų įvykdytas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas Komisija / Graikija ( 6 ) (toliau – sprendimas dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Komisija taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Graikijos Respublikos 26697,89 EUR periodinę baudą nuo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos iki sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo visiško įvykdymo ir vienkartinę sumą, kurios dydis apskaičiuotas padauginus 3709,23 EUR už dieną iš dienų skaičiaus nuo sprendimo paskelbimo datos iki dienos, kurią pažeidimas pasibaigia, arba, jei trūkumai nepašalinami, nuo tokios datos iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Galiausiai Komisija prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

4.

Apeliaciniame skunde Komisija nurodo, jog pagal 2005 m. komunikate nustatytą skaičiavimo metodą bauda, kurią ji siūlo Teisingumo Teismui taikyti Graikijai, už uždelsto sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo dieną apskaičiuojama nustatytą bazinį 3116 EUR tarifą ( 7 ) dauginant iš sunkumo koeficiento, lygaus 7 (nustatyto atsižvelgiant į pažeistų Sąjungos teisės nuostatų svarbą, pažeidimo pasekmes viešiesiems ir privatiesiems interesams, palyginti su panašiais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes) ir iš trukmės koeficiento, lygaus 2,4, atitinkančio 24 mėnesius nuo sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d., ir Komisijos kreipimosi į Teisingumo Teismą datos, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. Taip gauta suma buvo padauginta iš koeficiento „n“, kurio vertė, Graikijos Respublikai apskaičiuota remiantis 2019 m. komunikate nurodytu metodu, buvo 0,51 ( 8 ).

5.

Dėl vienkartinės sumos dydžio Komisija nurodo, kad, remiantis 2005 m. komunikate nurodytu skaičiavimo būdu, suma buvo apskaičiuota baudos per dieną sumą, atitinkančią standartinę vienkartinę 1039 EUR sumą ( 9 ), dauginant iš sunkumo koeficiento, lygaus 7, ir iš 0,51 koeficiento „n“. Remiantis tuo, ką siūlo Komisija, bendra vienkartinė suma, kurią prašoma priteisti iš Graikijos Respublikos, turi būti ne mažesnė nei šiai valstybei narei nustatyta 135820824,35 EUR minimali suma ( 10 ).

6.

Apeliaciniame skunde Komisija pabrėžia būtinybę nustatyti pinigines baudas, kurios turi būti skiriamos pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant ne tik į valstybės narės pažeidėjos mokumą, taigi, ir jos BVP, bet ir į jos institucinį svorį Sąjungoje. Anot Komisijos, 2018 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu kriterijus, pagrįstas kiekvienos valstybės narės balsų Taryboje skaičiumi, turi būti pakeistas nauju kriterijumi, kuris veiktų kaip taisomoji priemonė taikant skaičiavimo metodą, pagrįstą tik BVP, tiek siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės narės pažeidėjos mokumo ir institucinio svorio, tiek išvengti, kad dėl per didelių skirtumų tarp kiekvienai valstybei narei priskirtų koeficientų neatsirastų nepagrįsto nevienodo vertinimo.

7.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Graikijos Respublika prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Dėl Komisijos pasiūlytų piniginių baudų Graikijos Respublika mano, kad jos nėra nei pagrįstos, nei proporcingos. Vis dėlto jei Teisingumo Teismas mano, kad būtina bausti už įsipareigojimų neįvykdymą, Graikijos Respublika pritaria Komisijos nuomonei, kad koeficientas „n“ ir apskritai baudų dydis turi atitikti ne tik nagrinėjamos valstybės narės mokumą, bet ir jos institucinį svorį. Anot Graikijos Respublikos, į pastarąjį elementą būtų tinkamai atsižvelgiama taikant 2019 m. Komisijos komunikate nurodytą kriterijų, pagrįstą vietų skaičiumi Parlamente.

8.

Teisingumo Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paragino Komisiją ir Graikijos Respubliką raštu atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su koeficiento „n“ nustatymo sąlygomis, pateiktomis 2019 m. komunikate.

9.

Ši išvada susijusi tik su elemento, kurį sudaro įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės institucinis svoris Sąjungoje (išreikštas būtent tokiai valstybei narei skirtų vietų skaičiumi Europos Parlamente), aktualumo klausimu, siekiant nustatyti proporcingas atgrasomąsias sankcijas.

10.

Koeficientas „n“ pirmą kartą paminėtas 1997 m. vasario 28 d. Komisijos komunikate dėl baudų apskaičiavimo ( 11 ) (toliau – 1997 m. komunikatas). 2005 m. komunikatas buvo išplėstas vienkartinės sumos apskaičiavimu ( 12 ). Apibrėžtas kaip „fiksuotas konkrečios valstybės koeficientas“ ( 13 ), koeficientas „n“ 2005 m. komunikate, kaip ir ankstesniame 1997 m. komunikate, buvo reglamentuojamas atskirame skyriuje „Atsižvelgimas į valstybės narės mokumą“ ( 14 ). Jo paskirtis yra susijusi su būtinybe užtikrinti atgrasančias ir veiksmingas baudas. Komisijos požiūriu, naudojant šį koeficientą galima nustatyti pakankamai dideles baudą ir vienkartinę sumą, kad būtų galima sukelti valstybei narei tokį spaudimą, kad ji, viena vertus, nutrauktų pažeidimą ( 15 ) ir, kita vertus, jo nekartotų ( 16 ).

11.

2005 m. komunikate, kaip ir 1997 m. komunikate, koeficientas „n“ buvo apibrėžtas kaip „geometrinis vidurkis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į valstybės narės [BVP] ir į jos turimų balsų Taryboje skaičių“. Jis buvo apskaičiuotas traukiant kvadratinę šaknį iš dviejų koeficientų, kurių pirmą sudaro atitinkamos valstybės narės (BVP) ir Liuksemburgo BVP santykis, o antrą – balsų, kuriuos kiekviena valstybė narė turėjo Taryboje, skaičiaus, kuris apskaičiuojamas EB sutarties 148 straipsnyje nustatytu būdu, ir Liuksemburgo balsų skaičiaus santykis ( 17 ). Anot Komisijos, taikant šią formulę buvo galima gauti pagrįstą nuokrypį tarp kiekvienai valstybei narei priskirtų koeficientų nuo 0,36 iki 25,40 ( 18 ).

12.

Komisija pasilieka teisę pritaikyti koeficientą „n“ reikšmingų nuokrypių atveju, atsižvelgdama į faktinę padėtį, arba pakeitus balsų svorį Taryboje, taip pat reguliariai pritaikyti tokį koeficientą, visų pirma atsižvelgdama į numatomą proporcingai tvaresnį naujų valstybių narių BVP didėjimą ( 19 ). Taisyklės, pagal kurias atnaujinami duomenys kiekvienos valstybės narės BVP pokyčių ir infliacijos atveju, nurodytos 2010 m. komunikate ( 20 ). Remiantis šiuo paskutiniu komunikatu, nuo 2011 m. toks atnaujinimas buvo atliekamas kasmet ( 21 ).

13.

Teisingumo Teismas nuo pat pradžių palankiai vertino Komisijos iniciatyvą parengti rekomendacijas dėl piniginių baudų, taikomų įsipareigojimų neįvykdymo atveju, apskaičiavimo tvarkos, ir pažymėjo, jog šios „orientacinės taisyklės“ padeda užtikrinti, kad Komisija elgtųsi skaidriai, prognozuojamai ir laikydamasi teisinio saugumo principo ( 22 ). Todėl Teisingumo Teismas taip pat patvirtino principus, kuriais grindžiamos šios gairės, ir, remdamasis tuo, kas paaiškėjo iš Komisijos komunikatų, nustatė pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti (pažeidimo trukmė, sunkumas ir atitinkamos valstybės narės mokumas) siekiant užtikrinti priverstinį pobūdį, atitikti aplinkybes ir piniginių baudų, kurios bus skiriamos siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą Bendrijos teisės taikymą, proporcingumo padarytam pažeidimui sąlygą ( 23 ).

14.

Visų pirma dėl koeficiento „n“ pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau nuo pirmosios šio koeficiento formuluotės 1997 m. komunikate patvirtino jo tikslus ir nustatymo kriterijus, pabrėžęs, kad „Komisijos pasiūlymas, kuriame atsižvelgiama tiek į atitinkamos valstybės narės [BVP], tiek į jos turimų balsų skaičių Taryboje, yra tinkamas, nes jame atsižvelgiama į tos valstybės narės mokumą, kartu užtikrinant pagrįstą diferenciaciją tarp valstybių narių“ ( 24 ). Kai kuriais atvejais, gana retai ir ne vėliau kaip 2009 m., perskaičiuodamas įsipareigojimų neįvykdžiusiai valstybei narei skirtinos baudos sumą, atsižvelgdamas į savo išvadas dėl pažeidimo trukmės ir sunkumo, pats Teisingumo Teismas taikė dauginimo koeficientą, atitinkantį šiai valstybei narei Komisijos priskirtą koeficientą „n“ ( 25 ), ir prireikus jį priderino, kad būtų atsižvelgta į naujausius duomenis, susijusius būtent su tos valstybės BVP pokyčiais ( 26 ). Apskritai gavęs įsipareigojimų nevykdančių valstybių narių kritikos dėl jų mokumo vertinimo, kurį vykdo Komisija, arba nepaisydamas tokių skundų, Teisingumo Teismas nuolat pabrėžia būtinybę atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės infliacijos ir BVP pokyčius „tą dieną, kai pradėtos nagrinėti faktinės aplinkybės Teisingumo Teisme“ ( 27 ). Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgė į sumažėjusį mokumą, kurį nurodė atitinkama valstybė narė ekonomikos krizės laikotarpiu ( 28 ).

15.

Kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime Teisingumo Teismas įvertino kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemos Taryboje pakeitimo poveikį nustatant koeficientą „n“ pagal 2005 m. komunikate pateiktas taisykles. Graikijos Respublika, Komisijos apskųsta Teisingumo Teismui, byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, be kita ko, teigė, jog dėl šio pakeitimo, dėl kurio, kaip paaiškinta, apskaičiuojant kvalifikuotąją daugumą buvo pradėta taikyti dvigubos daugumos sistema vietoj ankstesnės balsų paskirstymo sistemos ( 29 ), valstybių narių, kurių gyventojų skaičius ir BVP yra panašūs, jos įtaka Taryboje smarkiai sumažėjo. Savo ruožtu Komisija teigė, jog toks balsų paskirstymas Taryboje, kaip buvo numatyta prieš reformą, ir toliau buvo pagrįstas lyginamasis standartas, nors jau „istorinis“, jau vien dėl to, kad jį naudojant buvo galima išlaikyti priimtiną skirstymą tarp valstybių narių.

16.

Remdamasis generalinio advokato M. Wathelet išvada ( 30 ) Teisingumo Teismas nustatė, kad naujojoje dvigubos balsų daugumos sistemoje nepateikta pakankamų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai nustatyti valstybių narių mokėjimo pajėgumą, todėl reikia remtis BVP kaip „svarbesniu veiksniu“ ( 31 ). Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jo jurisprudencijoje nuo 2017 m. balandžio 1 d. buvo atsižvelgiama tik į atitinkamos valstybės narės BVP, taip toliau pabrėžiant jos ketinimą teikti pirmenybę tokiam parametrui nuo kvalifikuotosios daugumos Taryboje apskaičiavimo sistemos reformos pradžios ( 32 ).

17.

Vadovaudamasi generalinio advokato M. Wathelet išvadoje byloje, kurioje buvo priimtas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas ( 33 ), pateiktu pasiūlymu, Komisija priėmė 2019 m. komunikatą. Šiame komunikate ji paaiškino, kad tik dėl atitinkamos valstybės narės mokumo ir „institucinio svorio“ derinio, t. y. jos „savitos vertės Europos Sąjungos institucinėje sąrangoje“ ( 34 ), galima užtikrinti pusiausvyrą tarp jos siūlomų sankcijų pažeidimų nagrinėjimo procedūrose atgrasomojo veiksmingumo ir proporcingumo, kaip nurodyta SESV 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Anot Komisijos, tokios pusiausvyros išlaikyti nepavyktų, jei kaip vienintelis skaičiavimo elementas būtų naudojamas BVP, kuris būtų vienintelis parametras, išskirtinai atsispindintis valstybių narių ekonominį dydį. Jei būtų naudojamas tik BVP, tai reikštų, kad būtent didžiausio ir mažiausio koeficientų „n“ skirtumas būtų tarp 55 ir 312 ir daugiau nei trečdaliui valstybių narių siūlomų sankcijų sumos būtų iš esmės padidintos ( 35 ). Taigi pagrindinis Komisijos tikslas 2019 m. yra išlaikyti siūlomų sankcijų sumas kuo panašesnių verčių į gautas taikant ankstesnį skaičiavimo būdą.

18.

Remdamasi šiais argumentais Komisija pateikia naują koeficiento „n“ skaičiavimo metodą, kuriame atsižvelgiama į du elementus – BVP ir kiekvienos valstybės narės atstovams nustatytą vietų Europos Parlamente skaičių ( 36 ). Taikant šį naują skaičiavimo metodą kaip orientacinė vertė nebenaudojamas Liuksemburgo koeficientas „n“ ( 37 ) – jis pakeičiamas abiejų naudojamų parametrų (BVP ir atstovų Europos Parlamente skaičiaus) vidurkiu. Taigi koeficientas „n“ atitinka apskaičiuotą geometrinį vidurkį, ištraukus kvadratinę šaknį iš abiejų koeficientų sandaugos; pirmasis koeficientas yra nagrinėjamos valstybės narės BVP ir Sąjungos BVP vidurkio santykis ( 38 ), o antrasis – tos valstybės narės vietų Parlamente skaičiaus ir visų valstybių narių vietų skaičiaus santykis ( 39 ).

19.

Vis dėlto Komisija teigia, kad naudojant naujus parametrus, bet jų nekeičiant, gaunama kur kas mažesnė koeficiento „n“ atskaitos vertė, nei naudotoji iki šiol. Komisijos manymu, siekiant užtikrinti, kad jos Teisingumo Teismui siūlomos sumos išliktų proporcingos ir pakankamai atgrasančios, apskaičiuojant atitinkamas standartines vienodo dydžio sumas būtina taikyti periodines baudas ir vienkartines sumas, o apskaičiuojant valstybių narių minimalias vienkartines sumas – korekcinį koeficientą 4,5 ( 40 ).

20.

Tokį skaičiavimo būdą Komisija taikė nuo 2019 m. komunikato paskelbimo dienos ( 41 ).

21.

Po 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Teisingumo Teismas paskelbė devynis sprendimus, juose buvo paskirtos sankcijos, remiantis SESV 260 straipsnio 2 ar 3 dalimi. Pirmajame iš šių sprendimų Teisingumo Teismas tarp kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant užtikrinti periodinės baudos priverstinį pobūdį, mini tik nagrinėjamos valstybės narės mokumą ir nenurodo, kaip toks mokumas buvo įvertintas ( 42 ). Kituose sprendimuose, kaip ir daugelyje ankstesnių, Teisingumo Teismas mini būtinybę siekiant įvertinti tokį mokumą atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės BVP pokyčius, kuriuos ji pateikė tą dieną, kai Teisingumo Teismas nagrinėjo faktines bylos aplinkybes ( 43 ).

22.

Svarbu pažymėti, kad tik bylose, kuriose buvo priimti pastarieji du Teisingumo Teismo sprendimai nagrinėjant apeliacinius skundus po 2019 m. komunikato datos ( 44 ), Komisijos siūlomų sankcijų koeficientas „n“ buvo apskaičiuojamas remiantis šiame komunikate nurodytu metodu. Visų pirma byloje Komisija / Ispanija (Asmens duomenų direktyva – baudžiamosios teisės sritis) ( 45 ), kurioje 2021 m. vasario 25 d. buvo priimtas sprendimas dėl apeliacinio skundo pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, Ispanijos Karalystė tiesiogiai iškėlė skaičiavimo metodo, nurodyto 2019 m. komunikate, pagrįstumo klausimą ir teigė, kad dėl jai komunikate suteikto koeficiento pagal mokumą atsidūrė ketvirtoje vietoje tarp valstybių narių, bet jeigu jos mokumas būtų apskaičiuotas remiantis tik BVP, būtų keturioliktoje vietoje ( 46 ). Kaip minėta, Teisingumo Teismas aiškiai neatsakė į šį klausimą.

23.

Šiame etape primintina, kad Teisingumo Teismas turi plačią diskreciją sprendžiant, ar reikia skirti pinigines baudas valstybei narei pažeidėjai, ir nustatant tokių baudų sumą ir dydį. SESV 260 straipsnyje nenumatyta jokio šios diskrecijos įgyvendinimo įpareigojimo, išskyrus pareigą neviršyti Komisijos pasiūlytos sumos vykstant pažeidimų procedūroms pagal šio straipsnio 3 dalį ( 47 ), kuriame nurodyti tik skiriamų sankcijų tipai.

24.

Nuo pat pirmųjų savo sprendimų, susijusių su EB sutarties 171 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos (tapusios EB sutarties 228 straipsnio 2 dalimi, vėliau – SESV 260 straipsnio 2 dalimi) aiškinimu, Teisingumo Teismas pirmiausia pabrėžia Komisijos suformuluotų pasiūlymų neprivalomąjį pobūdį, nes jie tėra „naudinga gairė“ ( 48 ) išlaikant galimybę tiek spręsti, ar skirti sankcijas, nesant Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu ( 49 ), ar jų neskirti, jei toks Komisijos sprendimas buvo pateiktas ( 50 ), ar jas pakeisti sumažinant arba padidinant ( 51 ) Komisijos siūlomą sumą, ar pritaikyti jų surinkimo tvarką prie kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių, visų pirma pagal baudos periodiškumą, fiksuotą ar mažėjančią sumą ( 52 ) ir mokėjimo dieną ( 53 ).

25.

Antra, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jis nėra saistomas Komisijos komunikatuose numatytų gairių ( 54 ), ir, kaip minėta, pabrėžė šios veiklos nuspėjamumo, skaidrumo ir teisinio aiškumo lygio svarbą. Dėl baudos nustatymo tvarkos Teisingumo Teismas kelis kartus yra pažymėjęs, kad būtent jis, įgyvendindamas savo diskreciją, turi nustatyti sankciją „taip, kad, pirma, ji atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam įsipareigojimų neįvykdymui bei atitinkamos valstybės narės mokumui“ ( 55 ). Dėl vienkartinės sumos Teisingumo Teismas nurodė, kad tiek įpareigojimas sumokėti sankciją, tiek šios sumos galimo dydžio nustatymas „turi priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės“, prieš kurią pradėta procedūra, elgesiu ( 56 ). Vadovaujantis šiomis gairėmis, kriterijai, kuriais Teisingumo Teismas remiasi nustatydamas konkrečią baudos sumą ir vienkartinę sumą, yra, kaip minėta, įsipareigojimų neįvykdymo rimtumo laipsnis, jo trukmė ir valstybės narės mokumas, atsižvelgiant į visas svarbias konkretaus atvejo aplinkybes ( 57 ). Apskritai Teisingumo Teismas nurodė, kad „[į]pareigojimo sumokėti periodinę baudą ir (arba) vienkartinę sumą tikslas yra sukelti valstybei narei ekonominį spaudimą, kuris ją paskatintų nutraukti nustatytą įsipareigojimų nevykdymą. Todėl skirtinos piniginės sankcijos turi būti nustatomos pagal atitinkamos valstybės narės elgesiui pakeisti būtino įtikinimo laipsnį“ ( 58 ).

26.

Apskaičiuojant sankcijų sumas taikomi įvairūs koeficientai, įskaitant atitinkamos valstybės narės mokumą, nes jais galima užtikrinti, kad sankcijos būtų pakankamai atgrasančios, todėl Teisingumo Teismas tai atlieka savo nuožiūra ( 59 ).

27.

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas neprivalo taikyti nei Komisijos siūlomų koeficientų, apskaičiuotų pagal koeficientą „n“, nei Komisijos komunikatuose nustatyto skaičiavimo metodo, nors taip jau yra daręs anksčiau ( 60 ). Teisingumo Teismas taip pat neprivalo turėti pozicijos dėl šio metodo teisėtumo arba dėl to, ar Komisija jį taiko tinkamai. Vadinasi, šioje byloje, kaip jau nustatyta 2021 m. vasario 25 d. Sprendime Komisija / Ispanija (Asmens duomenų direktyva – baudžiamosios teisės sritis) ( 61 ), Teisingumo Teismas gali nuspręsti nepriimti sprendimo dėl veiksnio, kurį sudaro valstybės narės, kuriai svarbus koeficiento „n“ nustatymas, „institucinis svoris“, tinkamumo ir 2019 m. komunikate nustatyto kriterijaus tinkamumo atspindėti šį veiksnį, nepaisant aiškaus Komisijos raginimo tai padaryti.

28.

Paskesnės pastabos pateikiamos tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nuspręstų priimti sprendimą.

29.

Skirtingai nuo kitų koeficientų, kurie naudojami apskaičiuojant Komisijos siūlomas sankcijas pagal SESV 260 straipsnį, koeficientas „n“ yra subjektyvus ir nepriklauso nuo nagrinėjamo įsipareigojimo neįvykdymo ypatybių. Dar nuo 1997 m. komunikato, Komisijos nuomone, kaip minėta, buvo būtina šį koeficientą apskaičiuoti atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonominį ir politinį svorį, kurį atspindi abu koeficientai, sudaryti iš BVP ir tos valstybės narės balsų skaičiaus, taikant vadinamąją balsų paskirstymo sistemą. Siekiant apskaičiuoti kvalifikuotąją daugumą Taryboje, tokioje sistemoje buvo numatyta kiekvienai valstybei narei priskirti įprastą balsų paketą, tiesiogiai numatytą Sutartyse ir iš esmės proporcingą tos valstybės narės demografiniam svoriui, pagal „kvadratine šaknimi“ nustatytą kriterijų, pagal kurį kiekvienai valstybei narei buvo paskirtas balsų skaičius, ne visai proporcingas jos gyventojų skaičiui, o priskirtų balsų ir gyventojų skaičiaus santykis buvo palankesnis mažesnėms valstybėms narėms.

30.

Pranešime spaudai, paskelbtame priėmus 1997 m. komunikatą ( 62 ), Komisija pabrėžė, kad buvo atsižvelgta į balsų skaičių Taryboje, siekiant užtikrinti baudos dydžio proporcingumą, nes šis kriterijus gali atspindėti kiekvienos valstybės narės įtaką nustatant pažeistą Bendrijos standartą. Šiuo požiūriu valstybės narės pažeidėjos „institucinis svoris“, siekiant nustatyti koeficientą „n“, buvo kaip nors susijęs su jos įtaka sprendimų priėmimo procesuose, nors jis yra apytikslis ir netobulas ( 63 ).

31.

Tokio ryšio, neišvengusio kritikos ( 64 ), Komisijos pasiūlytame naujajame skaičiavimo metode įžvelgti nepavyksta. Nors 2019 m. komunikate Komisija tvirtina, kad naudojant naująjį kriterijų, pagrįstą kiekvienai valstybei narei skirtų vietų Europos Parlamente skaičiumi, „tinkamiausiai atsižvelgiama į valstybių narių institucinį svorį, kuris šiuo metu nustatytas ES sutartyse“, šis kriterijus yra aiškiai netinkamas, siekiant atsiskaityti už įtaką, kuria kiekviena valstybė narė gali pasinaudoti priimant sprendimus Sąjungoje.

32.

Iš tiesų, kaip teisingai pabrėžiama akademinėje doktrinoje, kiekvienoje valstybėje narėje išrinkti Europos Parlamento nariai yra ne valstybių narių, o Sąjungos piliečių atstovai, kaip nustatyta ESS 14 straipsnio 2 dalyje, ir jiems atstovauja pagal priklausomybę frakcijoms, todėl jų balsai Parlamente, susumuoti pagal tą priklausomybę, apskritai beveik neatspindi valstybės narės „rinkimų“ pozicijos Sąjungos teisėkūros derybose ( 65 ).

33.

Apskritai reikėtų kelti klausimą, ar, kaip teigia Komisija, reikia valstybės narės pažeidėjos mokumo vertinimo, siekiant užtikrinti skiriamų sankcijų atgrasomąjį pobūdį, ir ar būtinai reikia atsižvelgti į jos „institucinį svorį“.

34.

Tokį metodą, kuriame, siekiant apskaičiuoti koeficientą „n“, be kita ko, atsižvelgiama į valstybės narės pažeidėjos Taryboje turimą balsų skaičių per kvalifikuotosios daugumos balsavimą, Teisingumo Teismas, kaip minėta, laikė „tinkamu“, siekiant užtikrinti Komisijos siūlomų sankcijų atgrasomąjį pobūdį ir proporcingumą. Vis dėlto toks sprendimas nereiškia, kaip, atrodo, tvirtina Komisija, kad Teisingumo Teismas laikė absoliučia būtinybe įvertinti ne tik valstybės narės pažeidėjos „institucinį svorį“, bet ir mokumą ar kad jis iš anksto laikė netinkamu skaičiavimą tik pagal BVP metodą. Atvirkščiai, net ir galiojant koeficiento „n“ skaičiavimo metodui, pagrįstam balsų paskirstymo sistema, Teisingumo Teismas nuolat priminė esminį poreikį įvertinti mokumą pagal naujausias BVP vertes, ir pripažino netinkama naują kvalifikuotosios daugumos skaičiavimo sistemą, taigi toli gražu neteigė, kad būtina nustatyti pakaitinį kriterijų, kuris atspindėtų atitinkamos valstybės narės „institucinį svorį“, o tik laikė BVP svarbiausiu kriterijumi ( 66 ).

35.

Savo ruožtu manau, kad siekiant nustatyti sankcijas, kurios būtų pakankamai atgrasančios nagrinėjant bylas pagal SESV 260 straipsnį, nebūtinai reikia atsižvelgti į kitus parametrus nei BVP (paprastas, vienam gyventojui ar lyginamasis), nes jau pats savaime BVP yra tinkamas atitinkamos valstybės narės mokumo požymis. Visų pirma nemanau, kad siekiant šio tikslo reikėtų atsižvelgti į tokios valstybės narės „institucinį svorį“ Sąjungoje, suprantamą kaip įtaka, kuria ši valstybė narė gali pasinaudoti priimant sprendimus, arba, bendriau ir abstrakčiau, kaip jos „savita vertė“ Sąjungos institucinėje sąrangoje ( 67 ). Iš tiesų toks kriterijus neturi reikšmės nustatant piniginių baudų, kurios skiriamos valstybei narei pažeidėjai, sumą tiek, kad būtų užtikrinamas pakankamas spaudimas, siekiant priversti tokią valstybę pakeisti savo elgesį (esamą ir būsimą).

36.

Vis dėlto, panagrinėjus atidžiau, galima teigti, kad, kaip matyti iš 2019 m. komunikato (žr. šios išvados 17 punktą) ir iš Teisingumo Teismui pateiktų paaiškinimų atsakant į raštu pateiktus jo klausimus, Komisija vis dar mano, kad svarbu derinti BVP su kriterijumi, kurį naudojant galima pakeisti valstybių narių „institucinį svorį“ Sąjungoje iš esmės, jei ne išimtinai, į tikslą išlaikyti kiekvienai iš valstybių narių taikomų koeficientų skirtumą, kuris „ir toliau galėtų būtų pagrįstas“ ( 68 ). Kita vertus, dėl tokio susirūpinimo, bendrai siejamo su būtinybe užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares ( 69 ), Komisija į naują skaičiavimo metodą įtraukė koregavimo koeficientą, lygų 4,5, kurį galima paaiškinti tik būtinybe suvienodinti sumas, gautas taikant faktinius koeficientus „n“, kurie vertinami kaip nepakankamai atgrasantys, palyginti su siūlytais anksčiau, tarp jų išlaikant pastovų skirtumą.

37.

Šiuo atžvilgiu tik pažymėsiu, jog tikslas palaikyti tam tikrą skirtingoms valstybėms narėms taikomų koeficientų proporcingumą gali būti pasiektas taikant kitokius būdus nei iki šiol, pavyzdžiui, nurodant BVP vienam gyventojui, o ne „lyginamąjį“ BVP ( 70 ), t. y. pagrįstą gyventojų kriterijumi, kurį naudojant galima įvertinti rezultatų, gautų atsižvelgiant į paprastą ar lyginamąjį BVP, santykinumą ( 71 ).

38.

Atsižvelgdamas į išdėstytus samprotavimus, Teisingumo Teismui siūlau, kai, jo manymu, tikslinga priimti sprendimą dėl koeficiento „n“ nustatymo kriterijaus, kurį sudaro kiekvienai valstybei narei skirtų vietų Europos Parlamente skaičius, paskelbti tokį kriterijų netinkamu valstybės narės pažeidėjos mokumui atspindėti, siekiant nustatyti sankcijas, kurios būtų ir atgrasančios, ir proporcingos, ir šiuo tikslu patvirtinti, kad reikšmingas yra kriterijus, pagrįstas valstybės narės pažeidėjos bendruoju vidaus produktu.