1.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, iš dalies pakeistos 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, 13 straipsnio 2 dalis ir SESV 45 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad prašymą leisti pradėti verstis reglamentuojama profesija ir dirbti pagal ją priimančiojoje valstybėje narėje, pateiktą pagal šią 13 straipsnio 2 dalį asmens, turinčio valstybėje narėje, kurioje ši profesija nereglamentuojama, išduotą šios profesijos formalios kvalifikacijos įrodymą, tačiau neatitinkančio reikalavimo būti dirbusiam pagal šią profesiją šioje 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų laikotarpį, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi vertinti atsižvelgdama į SESV 45 arba 49 straipsnį.

2.

SESV 45 ir 49 straipsniai, siejami su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi prašymą leisti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją šioje valstybėje narėje, privalo laikyti kitos valstybės narės institucijos išduotą diplomą autentišku ir iš principo negali kvestionuoti teorinių žinių ir kvalifikacijos, kurias tariamai įgijo šio diplomo turėtojas, lygio. Tik turėdama svarių abejonių, pagrįstų visuma neprieštaringų įrodymų, leidžiančių manyti, kad diplomas, kuriuo remiasi šis pareiškėjas, neatspindi teorinių žinių ir kvalifikacijos, kurias tariamai įgijo jo turėtojas, lygio, ši institucija gali prašyti išduodančiosios institucijos iš naujo išnagrinėti šio diplomo išdavimo pagrįstumą, atsižvelgiant į šiuos įrodymus, o prireikus išduodančioji institucija turi jį atšaukti. Tarp šių konkrečių įrodymų tam tikrais atvejais gali būti informacija, kurią perduoda tiek kiti asmenys nei atitinkamo mokymo rengėjai, tiek kitos valstybės narės institucijos pagal savo funkcijas. Jeigu išduodančioji institucija, atsižvelgdama į šiuos įrodymus, iš naujo išnagrinėjo jo išdavimo pagrįstumą ir jo neatšaukė, priimančiosios valstybės narės institucija tik išimtiniais atvejais, kai nagrinėjamo atvejo aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad atitinkamas diplomas yra nepatikimas, gali kvestionuoti jo išdavimo pagrįstumą.