|
2022 4 4 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 148/6 |
2022 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) PF, MF / Minister for Agriculture Food and the Marine, Sea Fisheries Protection Authority
(Byla C-564/20) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra žuvininkystės politika - Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 - Kontrolės sistema - 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 34 straipsnis - Su sugautais kiekiais ir žvejybos pajėgumais susiję įrašai - Informacijos apie sugautų omarų kiekius perdavimas Komisijai - Galimybė naudoti kitus duomenis nei esančius žvejybos žurnale - Pagrįstas ir moksliškai patvirtintas metodas, tinkamas duomenims išnagrinėti ir patikrinti - Žvejybos draudimas)
(2022/C 148/08)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supreme Court
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantai: PF, MF
Atsakovai: Minister for Agriculture Food and the Marine, Sea Fisheries Protection Authority
Rezoliucinė dalis
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, iš dalies pakeisto 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812, 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad vienintelė valstybės narės kontrolės institucija neprivalo pranešti Europos Komisijai tik tų duomenų, kuriuos pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius į žvejybos žurnalą įrašo žvejybos laivų kapitonai, bet ji gali naudoti tokį pagrįstą ir moksliškai patvirtintą metodą, kaip vadinamasis „praleisto laiko“ metodas, kad išnagrinėtų šiuos duomenis, siekdama įsitikinti, kad skaičiai dėl sugautų kiekių, apie kuriuos ji praneša Komisijai, yra tikslūs.