2021 11 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 481/13


2021 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) K / Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

(Byla C-285/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 - 65 straipsnio 2 ir 5 dalys - Taikymo sritis - Darbuotojas, tapęs visišku bedarbiu - Bedarbio išmokos - Darbuotojas, kuris gyvena ir dirba pagal darbo sutartį kompetentingoje valstybėje narėje - Jo gyvenamosios vietos perkėlimas į kitą valstybę narę - Asmuo, kuris prieš tapdamas visišku bedarbiu faktiškai nedirbo kompetentingoje valstybėje narėje - Asmuo, kuris tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ir dėl to gauna kompetentingos valstybės narės mokamas ligos išmokas - Darbas pagal darbo sutartį - Panašios teisinės situacijos)

(2021/C 481/18)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: K

Kita apeliacinio proceso šalis: Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, 65 straipsnio 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos situacijai, kai prieš tapdamas visišku bedarbiu atitinkamas asmuo gyveno kitoje valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ir faktiškai nedirbo pagal darbo sutartį, bet tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ir dėl to gavo kompetentingos valstybės narės mokamas ligos išmokas, tačiau su sąlyga, kad pagal kompetentingos valstybės narės nacionalinę teisę tokių išmokų gavimas prilyginamas darbui pagal darbo sutartį.

2.

Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jas taikant nereikia atsižvelgti į priežastis, pavyzdžiui, šeimines priežastis, dėl kurių atitinkamas asmuo perkėlė savo gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, kuri nėra kompetentinga valstybė narė.


(1)  OL C 313, 2020 9 21.