1.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 10 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktai turi būti aiškinami taip, kad, kai taip yra, kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta, kad tai yra „susietojo kredito sutartis“, kaip suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio n punktą, ir kad ši sutartis sudaryta apibrėžtam laikotarpiui.

2.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nereikalaujama, jog „susietojo kredito sutartyje“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio n punktą, kuri skirta tik su prekės tiekimu susijusiai sutarčiai finansuoti ir kurioje numatyta, kad kredito suma sumokama šios prekės pardavėjui, būtų nurodyta, kad vartotojas atleidžiamas nuo prievolės sumokėti tokio dydžio pirkimo kainą, kokia buvo sumokėta, ir kad pardavėjas, kai sumokama visa pirkimo kaina, privalo perduoti vartotojui nupirktą daiktą.

3.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje turi būti konkrečiu procentiniu dydžiu nurodyta šios sutarties sudarymo momentu taikoma palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ir turi būti konkrečiai aprašyta palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos tikslinimo tvarka. Kai nagrinėjamos kredito sutarties šalys susitaria, kad palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma bus keičiama atsižvelgiant į valstybės narės centrinio banko nustatytą ir lengvai prieinamame oficialiajame leidinyje paskelbtą bazinės palūkanų normos pakeitimą, šioje sutartyje daroma nuoroda į minėtą bazinę palūkanų normą yra pakankama su sąlyga, kad palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos apskaičiavimo atsižvelgiant į bazinę palūkanų normą būdas yra pateiktas minėtoje sutartyje. Šiuo atžvilgiu turi būti įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, šio apskaičiavimo būdo pateikimas turi būti lengvai suprantamas vidutiniam vartotojui, neturinčiam specialių žinių finansų srityje, ir leisti jam apskaičiuoti palūkanų už pavėluotus mokėjimus normą remiantis toje pačioje sutartyje pateikta informacija. Antra, minėtos bazinės palūkanų normos keitimo dažnumas, nustatytas nacionalinės teisės nuostatose, taip pat turi būti nurodytas nagrinėjamoje kredito sutartyje.

4.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies r punktas turi būti aiškinamas taip, kad, kalbant apie išankstinio paskolos grąžinimo atveju mokėtinos kompensacijos apskaičiavimą, kredito sutartyje turi būti konkrečiai ir vidutiniam vartotojui lengvai suprantamai nurodytas šios kompensacijos apskaičiavimo būdas, kad šis vartotojas galėtų nustatyti išankstinio grąžinimo atveju mokėtinos kompensacijos dydį pagal šioje sutartyje pateiktą informaciją.

5.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nereikalaujama, jog kredito sutartyje būtų nurodytos visos situacijos, kai kredito sutarties šalims teisė nutraukti sutartį pripažįstama ne šioje direktyvoje, o tik nacionalinės teisės aktuose.

6.

Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją kreditorius negali remtis teisės praradimu, kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties pagal šią nuostatą, jeigu kredito sutartyje nebuvo vieno iš šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos privalomos informacijos elementų ir jis nebuvo tinkamai pateiktas vėliau, neatsižvelgiant į tai, ar šis vartotojas nežinojo apie savo teisę atsisakyti sutarties ir nėra už tai atsakingas.

7.

Direktyva 2008/48 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją kreditorius negali pagrįstai manyti, kad vartotojas piktnaudžiavo savo teise atsisakyti sutarties, numatyta šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje, kai kredito sutartyje nebuvo vieno iš minėtos direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos privalomos informacijos elementų ir jis nebuvo tinkamai pateiktas vėliau, neatsižvelgiant į tai, ar šis vartotojas nežinojo apie savo teisę atsisakyti sutarties.

8.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies t punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje turi būti pateikta esminė informacija apie visas neteismines apskundimo arba teisių gynimo procedūras, kuriomis gali pasinaudoti vartotojas, ir atitinkamais atvejais – apie kiekvienos iš jų išlaidas, apie tai, ar skundas arba ieškinys turi būti pateiktas paštu ar elektroniniu būdu, koks yra fizinis arba elektroninio pašto adresas, kuriuo turi būti siunčiamas toks skundas arba ieškinys, ir apie kitas formos sąlygas, taikomas šiam skundui ar ieškiniui. Kalbant apie šią informaciją, pažymėtina, kad nepakanka vien kredito sutartyje esančios nuorodos į tvarką, su kuria galima susipažinti internete, arba į kitą aktą ar dokumentą, susijusį su apskundimo ir teisių gynimo neteisminių procedūrų tvarka.